TITNAGDUMBLIŲ BENDRIJŲ ERDVINIS HETEROGENIŠKUMAS KURŠIŲ MARIŲ LAGŪNOS (LIETUVOS DALIS) PAVIRŠINĖSE DUGNO NUOSĖDOSE Santrauka Kuršių marių (Lietuvos dalis) dugno nuosėdose 2003 ir 2005 m. aptiktos 212 titnaginių dumblių rūšys ir vidurūšiniai taksonai, 18 apibūdinta iki genties. Centricae klasei priklauso 42 rūšys, Pennatae – 170. Didžiausia rūšių įvairove išsiskyrė gentys Navicula – 39 rūšių, Fragilaria – 21, Achnanthes – 17, Nitzschia – 14, Stephanodiscus – 11, Cyclotella – 11 rūšių. Bendras titnaginių dumblių gausumas paviršinėse dugno nuosėdose buvo 7,8–43 mln. tekų/g orasausių nuosėdų, nuosėdų kolonėlėse 6,9–43 mln. tekų/g. Didžiausi titnagdumblių kiekiai paviršinėse dugno nuosėdose ir kolonėleje buvo nustatyti šiaurinėje Kuršių marių dalyje Klaipėdos sąsiauryje. Dugno nuosėdose didžiausi kiekiai buvo betosinių titnaginių dumblių. Paviršinėse dugno nuosėdose jų kiekiai buvo 46,9–58 % bendro dumblių gausumo. Dugno nuosėdų kolonėlėse 38–72 %. Didžiausi kiekiai bentosinių titnaginių dumblių buvo nustatyti Klaipėdos sąsiauryje. Planktoninės rūšys paviršinėse dugno nuosėdose sudarė 42–54 % bendro dumblių gausumo, dugno nuosėdų kolonėlėse 26–62 %. Didžiausi planktoninių dumblių kiekiai paviršinėse nuosėdose nustatyti centrinėje marių dalyje ties Juodkrante, kolonėlėje – Klaipėdos sąsiauryje. Visuose dugno nuosėdų mėginiuose dominavo gėlavandenės-druskėtos ir druskėtos-gėlavandenės titnaginių dumblių rūšys. Paviršinėse nuosėdose jų kiekiai buvo 81,9–95,6 % bendro dumblių... [toliau žr. visą tekstą] / Heterogeneity of diatom assemblages in the surface sediments of Curonian Lagoon (Lithuanian part) SUMMARY Totally 212 species and varietes of diatoms were indentified in Curonian Lagoon surface sediments (in 2003) and five sediments core (in 2005). Systematically 42 diatom species belong to Centricae class. The pargest specines amount were from genus Navicula – 39, Fragilaria – 21, Achnanthes – 17, Nitzschia – 14, Stephanodiscus – 11, Cyclotella – 11. The total amount of diatoms varied from 7,8 mln. to 43 mln. valves/g in surface sediments and from 6,9 to 43 mln. valves/g in the cores. The largest amounts were found in the Klaipėda Strait. In diatoms assemblages benthic specines prevailed. Their amount reached 46,9 % - 58 % of total diatoms amount in the surface sediments and 38 - 72 %. in the cores. The lagest amount of benthic diatom was found in the Klaipėda Strait. Planktonic diatoms amount varied from 42 to 54 % in the surface sediments and 26 - 62 % in the cores. Lagest amount the largest amount was found in Juodkratė and Klaipėda Strait core. In all sediments samples dominanted brakish - freshwaters water species. Their amount varied from 81,9 to 95,6 % in the surface sediments and 78 – 94 % in the sediments cores. Marine species in all samples formed till 2,3 % and fresh waters specines – no more than 1,98 %. Typical species of eutrophicated waters constituted 40 % of the total number of species. The most abundant species were: Actinocyclus normanii, A. normanii var... [to full text]

2006 - 2007 metais atlikus tyrimus skirtingų sezonų metu buvo nustatyta, kad, antropogenizuotų Sudervės (Salotė, Gilužis, Gineitiškės) ir Riešės (Paežeriai, Raudondvaris, Riešė) upių baseinų ežerų vandenyje ir dugno nuosėdose susiformavo palankios aplinkos sąlygos SRB, heterotrofinių ir E. coli bakterijų augimui ir dauginimuisi. Skirtingais sezonais (pavasarį, vasarą, rudenį), tirtųjų ežerų dugno nuosėdose, SRB kiekis stipriai skirėsi ir svyravo nuo 0 iki 106 KSVS/ml. Sudervės upės baseino ežerų dugno nuosėdose, didžiausias šių bakterijų skaičius buvo nustatytas liepos mėnesį ir siekė 104 KSVS/ml. Tuo tarpu didžiausias SRB skaičius Riešės upės baseino ežerų dugno nuosėdose buvo nustatytas rugsėjo mėnesį ir siekė 106 KSVS/ml. Intensyviausiai heterotrofinės bakterijos tirtuose ežeruose vystėsi dugno nuosėdose, tuo tarpu vandens paviršiuje buvo aptkti vidutiniškai 1000 kartų mažesni šių bakterijų kiekiai. Daugiausiai heterotrofinių bakterijų vandens paviršiuje bei dugno nuosėdose, lyginant su kitais tirtaisiais ežerais, buvo aptikta Riešės ežere. Daugiausiai E. coli bakterijų Sudervės ir Riešės upių baseinų ežeruose buvo aptikta vandens paviršiuje liepos mėnesį, esant aukštai vandens temperatūrai (18,4 - 21,8 °C). Didžiausias šių bakterijų kiekis buvo užfiksuotas Gilužio ežere. Vienas pagrindinių veiksnių, skatinusių sulfatų redukcijos proceso intensyvumą tirtų ežerų dugno nuosėdose, buvo sulfatų kiekis. Daugiausiai šio junginio susikaupė vasarą. Todėl sulfatų redukcijos... [toliau žr. visą tekstą] / Investigations were carried out in water layers and bottom sediments of Suderve (Salote, Giluzis, Gineitiskes) and Riese (Paezeriai, Raudondvaris, Riese) rivers lakes, which undergo anthropogenic impact, in different seasons (spring, summer, autumn) of 2006-2007. It was established that the whole complex of abiotic factors formed favorable conditions for the growth of SRB, heterotrophic and E. coli bacteria. The differences in the abundance of sulphate reducing bacteria in bottom sediments did not reflect the intensity of the process. Generally, their amount varied from 0 to 106 colony forming units (CFU) per ml on media with lactate. The highest abundance of SRB in the lakes of Suderve river basin was recorded in July and reached 104 CFU per ml. Meanwhile, the highest abundance of SRB in the lakes of Riese river basin was recorded in September and reached 106 CFU per ml. The highest amount of heterotrophic bacteria was registered in bottom sediments while in water layer it was estimated 1000 times lower amount. In comparison with other investigated lakes the highest abundance of heterotrophic bacteria in water layer and bottom sediments was determined in Lake Riese. The highest amount of E. coli bacteria was determined in water layer by a high water temperature in July (18, 4 - 21, 8 °C) in basins of Suderve and Riese rivers lakes. The highest abundance of these bacteria was recorded in Giluzis Lake. The intensity of sulphate reducing process mainly depends on sulphate... [to full text]

Keiminės terasos Lietuvos teritorijoje yra aptinkamos Vėlyvojo Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos ledyno paliktame reljefe. Pagrindinis šio darbo tikslas – Vėlyvojo Nemuno apledėjimo srityje esančių keiminių terasų paplitimo, jų morfologijos, sandaros, kilmės ir padėties ištyrimas. Ankstesnėse publikacijose buvo tik konstatuojama keiminių terasų geomorfologinė padėtis ir aprašomi morfologiniai terasų požymiai. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinktas kartografinis. Keiminės terasos yra savarankiški ledyno pakraštiniai dariniai, susidarę tarp reljefo formų, susiformavusių supraglacialinėje ir terminoglacialinėje subaplinkose. Ledyno ledo dangos šlaitas buvo tik viena iš jas sudarančių nuogulų sedimentacinės erdvės ribų. Terasų vidinė sandara tiesiogiai priklauso nuo ją formavusių veiksnių. Pagal tai skiriamos fliuvioglacialinės, limnoglacialinės ir mišrios akvaglacialinės keiminės terasos. Darbe pateikta klasifikacija paremta keiminių terasų Lietuvos teritorijoje morfologijos, morfometrijos ir sandaros tyrimais. Atlikti tyrimai svarbūs fundamentiniu aspektu, nes nustatyta skirtingų keiminių terasų tipų morfogenezė, sandara ir susidarymo paleogeografinės sąlygos, degraduojant Vėlyvojo Nemuno apledėjimo ledynui, gali būti panaudota kituose regionuose sprendžiant analogiškų formų susidarymo klausimus. Darbą sudaro 167 psl., 88 paveikslai, 1 lentelė. Literatūros sąraše 173 bibliografiniai pavadinimai. / Kame terraces in the territory of Lithuania are found in the Late Nemunas glaciation Baltija stage relief. Investigation of the distribution, morphology, composition, origin and position of kame terraces in the Late Nemunas glaciation area is the main objective of the present study. The previous publications merely contained statements about the geomorphological position of kame terraces and descriptions of morphological features of terraces. The research was carried out by cartographic method. Kame terraces are isolated glacier marginal formations deposited between the landforms that formed in supraglacial and terminoglacial environments. The ice slope of a decaying glacier only represented one of the boundaries of sedimentation space. The structure of terraces was directly affected by the forming factors. According to the forming factors, kame terraces are classified as glaciofluvial, glaciolacustrine and mixed aquaglacial. The presented classification is based on the studies of morphology, morphometry and structure of kame terraces in the territory of Lithuania. The conducted study has a fundamental value since the established morphogenesis, structure and palaeogeographical conditions of formation of different types of kame terraces, created by the decaying Late Nemunas glacier, can be used for solution of the formation issues of similar forms in other regions. The dissertation is comprised of 167 pages, 88 illustrations and one table. The list of references has 173... [to full text]

Keiminės terasos Lietuvos teritorijoje yra aptinkamos Vėlyvojo Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos ledyno paliktame reljefe. Pagrindinis šio darbo tikslas – Vėlyvojo Nemuno apledėjimo srityje esančių keiminių terasų paplitimo, jų morfologijos, sandaros, kilmės ir padėties ištyrimas. Ankstesnėse publikacijose buvo tik konstatuojama keiminių terasų geomorfologinė padėtis ir aprašomi morfologiniai terasų požymiai. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinktas kartografinis. Keiminės terasos yra savarankiški ledyno pakraštiniai dariniai, susidarę tarp reljefo formų, susiformavusių supraglacialinėje ir terminoglacialinėje subaplinkose. Ledyno ledo dangos šlaitas buvo tik viena iš jas sudarančių nuogulų sedimentacinės erdvės ribų. Terasų vidinė sandara tiesiogiai priklauso nuo ją formavusių veiksnių. Pagal tai skiriamos fliuvioglacialinės, limnoglacialinės ir mišrios akvaglacialinės keiminės terasos. Darbe pateikta klasifikacija paremta keiminių terasų Lietuvos teritorijoje morfologijos, morfometrijos ir sandaros tyrimais. Atlikti tyrimai svarbūs fundamentiniu aspektu, nes nustatyta skirtingų keiminių terasų tipų morfogenezė, sandara ir susidarymo paleogeografinės sąlygos, degraduojant Vėlyvojo Nemuno apledėjimo ledynui, gali būti panaudota kituose regionuose sprendžiant analogiškų formų susidarymo klausimus. Darbą sudaro 167 psl., 88 paveikslai, 1 lentelė. Literatūros sąraše 173 bibliografiniai pavadinimai. / Kame terraces in the territory of Lithuania are found in the Late Nemunas glaciation Baltija stage relief. Investigation of the distribution, morphology, composition, origin and position of kame terraces in the Late Nemunas glaciation area is the main objective of the present study. The previous publications merely contained statements about the geomorphological position of kame terraces and descriptions of morphological features of terraces. The research was carried out by cartographic method. Kame terraces are isolated glacier marginal formations deposited between the landforms that formed in supraglacial and terminoglacial environments. The ice slope of a decaying glacier only represented one of the boundaries of sedimentation space. The structure of terraces was directly affected by the forming factors. According to the forming factors, kame terraces are classified as glaciofluvial, glaciolacustrine and mixed aquaglacial. The presented classification is based on the studies of morphology, morphometry and structure of kame terraces in the territory of Lithuania. The conducted study has a fundamental value since the established morphogenesis, structure and palaeogeographical conditions of formation of different types of kame terraces, created by the decaying Late Nemunas glacier, can be used for solution of the formation issues of similar forms in other regions. The dissertation is comprised of 167 pages, 88 illustrations and one table. The list of references has 173... [to full text]

Nors hidromechaninio ežerų valymo darbai vykdomi jau daugelį metų, iki šiol nėra aišku, kaip pasikeičia ežero aplinkosauginė būklė po jo išvalymo, o Lietuvos ir kitų šalių mokslinėje literatūroje informacijos apie valymo sąlygotus metalų ir metaloidų pasiskirstymo dugno nuosėdose pokyčius yra stebėtinai mažai. Disertacijos tyrime buvo taikoma kompleksinė šių pokyčių vertinimo sistema, pasitelkiant ne tik išsamius geocheminius lauko ir laboratorinius tyrimus, bet ir matematinę statistinę analizę bei erdvinę duomenų prognozę ir interpoliaciją. Tyrimų ir analizės rezultatai parodė, kad hidromechaninis ežero valymas sąlygoja nagrinėjamų metalų ir metaloidų kiekių pokyčius ir jų persiskirstymą dugno nuosėdose, kuris yra savitas atskiriems cheminiams elementams, todėl siekiant nustatyti valymo darbų įtaką būtina naudoti indikatorius, leidžiančius įvertinti bendro, kumuliacinio nuosėdų užterštumo lygio pokyčius visų nagrinėjamų elementų atžvilgiu. Vieno iš tokių indikatorių – suminio užterštumo rodiklio Zd verčių statistinė analizė ir erdvinė interpoliacija leido ne tik nustatyti statistiškai patikimą hidromechaninio ežero valymo įtakotą metalų ir metaloidų pokyčių reikšmingumą naujai susiformavusiame paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje, bet ir pademonstruoti erdvinį šių elementų perskirstymą dugno paviršiaus plote. Disertacijoje pateikiama informacija yra ypač aktuali vertinant Lietuvos ežerų būklę, planuojant ežerų dugno nuosėdų šalinimo darbus ir nustatant jų tikslingumą. / Although hydromechanical lake remediation projects have been carried out over several decades, there still is a lack of evidence about the changes in environmental status after such projects, while scientific literature regarding redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical bottom sediment removal is especially scarce both in Lithuania and in other countries. Research of the dissertation consisted not only of extensive geochemical field work and laboratory analysis, but also methods of mathematical statistics and spatial interpolation. Results of the research and their analysis allowed to conclude that hydromechanical lake remediation results in changes of the contents of metals and metalloids of interest and their spatial redistribution in lake bottom sediments, which are specific to each metal and metalloid, thus cumulative indicators should be used to assess overall changes in sediment quality of remediated lakes. Calculation and statistical analysis of on of such indicators - total sediment contamination index (Zd) and surface interpolation of its values allowed to evaluate statistical significance of changes in contamination degree of the newly formed surface sediment layer and to assess cumulative spatial redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical lake remediation. Data provided in the dissertation is especially significant in preparation and design of future sediment removal projects and in determining their feasibility.

Although hydromechanical lake remediation projects have been carried out over several decades, there still is a lack of evidence about the changes in environmental status after such projects, while scientific literature regarding redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical bottom sediment removal is especially scarce both in Lithuania and in other countries. Research of the dissertation consisted not only of extensive geochemical field work and laboratory analysis, but also methods of mathematical statistics and spatial interpolation. Results of the research and their analysis allowed to conclude that hydromechanical lake remediation results in changes of the contents of metals and metalloids of interest and their spatial redistribution in lake bottom sediments, which are specific to each metal and metalloid, thus cumulative indicators should be used to assess overall changes in sediment quality of remediated lakes. Calculation and statistical analysis of on of such indicators - total sediment contamination index (Zd) and surface interpolation of its values allowed to evaluate statistical significance of changes in contamination degree of the newly formed surface sediment layer and to assess cumulative spatial redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical lake remediation. Data provided in the dissertation is especially significant in preparation and design of future sediment removal projects and in determining their feasibility. / Nors hidromechaninio ežerų valymo darbai vykdomi jau daugelį metų, iki šiol nėra aišku, kaip pasikeičia ežero aplinkosauginė būklė po jo išvalymo, o Lietuvos ir kitų šalių mokslinėje literatūroje informacijos apie valymo sąlygotus metalų ir metaloidų pasiskirstymo dugno nuosėdose pokyčius yra stebėtinai mažai. Disertacijos tyrime buvo taikoma kompleksinė šių pokyčių vertinimo sistema, pasitelkiant ne tik išsamius geocheminius lauko ir laboratorinius tyrimus, bet ir matematinę statistinę analizę bei erdvinę duomenų prognozę ir interpoliaciją. Tyrimų ir analizės rezultatai parodė, kad hidromechaninis ežero valymas sąlygoja nagrinėjamų metalų ir metaloidų kiekių pokyčius ir jų persiskirstymą dugno nuosėdose, kuris yra savitas atskiriems cheminiams elementams, todėl siekiant nustatyti valymo darbų įtaką būtina naudoti indikatorius, leidžiančius įvertinti bendro, kumuliacinio nuosėdų užterštumo lygio pokyčius visų nagrinėjamų elementų atžvilgiu. Vieno iš tokių indikatorių – suminio užterštumo rodiklio Zd verčių statistinė analizė ir erdvinė interpoliacija leido ne tik nustatyti statistiškai patikimą hidromechaninio ežero valymo įtakotą metalų ir metaloidų pokyčių reikšmingumą naujai susiformavusiame paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje, bet ir pademonstruoti erdvinį šių elementų perskirstymą dugno paviršiaus plote. Disertacijoje pateikiama informacija yra ypač aktuali vertinant Lietuvos ežerų būklę, planuojant ežerų dugno nuosėdų šalinimo darbus ir nustatant jų tikslingumą.