Šis magistro darbas skirtas kaltės kaip santuokos nutraukimo pagrindo analizei. Darbas suskirstytas į tris pagrindines struktūrines dalis. Pirmoji dalis skirta nagrinėti kaltės dėl santuokos nutraukimo sampratai šeimos teisėje. Didelis dėmesys šioje dalyje skiriamas Civiliniame kodekse pateiktų nuostatų dėl sutuoktinio kaltės apibrėžimo išaiškinimui. Taip pat nagrinėjami kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodinejimo ypatumai bei išanalizuojami kaltės kaip instituto taikymo tikslai santuokos nutraukimo bylose. Kitoje dalyje nagrinėjama vieno iš sutuoktinių kaltės įtaka santuokos nutraukimo tvarkai, siekiant išsiaiškinti bylų dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės negrinėjimo ypatumus. Skiriamas dėmesys ir taikinimo procedūros bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nutraukiant santuoką vieno iš sutuoktinių kaltės pagrindu. Trečioji darbo dalis skirta vieno iš sutuoktinių kaltės konstatavimo santuokos nutraukimo bylose pasekmėms nagrinėti. Šioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skirtinas kaltės dėl santuokos nutraukimo konstatavimo įtakos sutuoktinių turto padalijimui, išlaikymo priteisimui, vedybų sutarties taikymui, analizei. Trečioje dalyje taip pat nagrinėjama kaltės įtaka sutuoktinių neturtinėms teisėms ir pareigoms bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ypatumai nutraukiant santuoką vieno iš sutuoktinių kaltės pagrindu. / Fault as the grounds for divorce is analyzed in this Master’s paper. The paper is divided into three major sectiones. A thorough analysis of the concept of fault in family law is provided in the first part of this paper. The biggest attention in this section is paid to the interpretation of the definition of the spouse’s fault provided in the Civil Code of The Republic of Lithuania. The examination of the evidense in such cases and the objectives of the institute of fault divorce is also being analyzed in this section. Specific features of divorce on the fault grounds are analyzed in the second section in order to clarify the procedure of using spouse’s fault as the reason for divorce. It also includes the examination of conciliation procedure and some interim measures that can be taken in order to protect the other spouses interests and rights. A thorough analysis of the consequences of fault divorce is provided in the last section. Each type of the consequences is analyzed separately. The biggest attention is given to the effect of getting divorce based on fault grounds on marital property division, spousal maintenance, marriage contract as well as the influence of the fault of one spouse on moral rights and obligations and the possibility to compensate property and moral damages caused by other spuoses fault behavior.

Proceso nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius – tai savanoriškas abiejų šalių (kaltininko ir nukentėjusiojo) bandymas išspręsti konfliktą, kilusį dėl nusikaltimo, bei sudaryti kaltininko ir nukentėjusiojo sutartį dėl žalos atlyginimo. Lietuvos BPK 212 straipsnio 5 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, „kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 straipsnyje numatytais atvejais“. Tai reiškia, kad BK 38 straipsnyje įtvirtinta norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tačiau taikyti BK 38 straipsnio nuostatą galima tik esant šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų aplinkybių visumai: jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šis institutas ne tik padeda greičiau atlyginti nukentėjusiajam kaltininko padarytą žalą, tačiau taip pat taupo teismo bei šalių laiką ir pinigus, leidžia kaltininkui tikėtis humaniškumo, greitesnio teisminio proceso, išlaikyti socialinius ir asmeninius ryšius, išvengti izoliacijos paskyrus jam kardomąją priemonę ir resocializacijos, išėjus iš įkalinimo įstaigos, o nukentėjusį apsaugo nuo nemalonių išgyvenimų, patiriamų bylinėjantis teisme. Viena iš naujų Baudžiamosios teisės funkcijų – tai sutaikymo funkcija, kuri ypatingai pasireiškia taikant nukentėjusiojo susitaikymo su kaltininku... [toliau žr. visą tekstą] / The cancellation of the process when the victim conciliates with the culprit – is a voluntary attempt of culprit and victim to sort out the conflict which was caused by the crime made and also to make a victim – offender agreement, relating the compensation of damage. Article 212 item 5 of Code of Criminal Procedure of Lithuania establishes that pretrial can be terminated „when the suspect and the victim conciliates as it is stated in Article 38 of Criminal Code“. It means that Article 38 of Criminal Code of Lithuania gives Court possibility to exempt a culprit from criminal liability in case of his reconciliation with a victim. It is applied where the following all conditions are met: a culprit has confessed of a committed criminal deed; a culprit has compensated or removed damage his own will; a culprit conciliated with a victim; there are grounds to believe that this person will not commit new criminal deeds. This institute not only helps to compensate the damage made to the victim, but also not to consume Court’s and parties’ time and money, lets the culprit hope for humanity, quick criminal process in his case, maintain its social and personal relations as well as to avoid the isolation if measures of suppression are applied and re-socialization after leaving the place of imprisonment, and keeps the victim from unpleasant experience, as a result of judicial criminal proceedings. One of the new functions in Criminal Law is a function of reconciliation when applying... [to full text]

Darbo temos aktualumą lemia poreikis į darbo santykius žvelgti naujoviškai, per žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos prizmę, produktyviai bendradarbiaujant dviems darbo santykių subjektams – darbuotojui ir darbdaviui. Toks požiūris reikšmingas Lietuvoje vystantis laisvajai rinkai, didėjant konkurencingumui. Atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius pokyčius, kitas aplinkybes, dažnai susidaro situacija, kai darbdavys savo iniciatyva turi atleisti darbuotoją, kai nėra jo kaltės. Tai – darbo sutarties nutraukimo būdas, galintis labiausiai pažeisti darbuotojo interesus. Todėl neatsitiktinai įstatymų kūrėjas šiam darbo sutarties nutraukimo būdui skiria ypatingą dėmesį. Reglamentuojant darbo santykius, o taip pat sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, svarbu, kad šiuose santykiuose nepagrįstai nedominuotų nė viena šalis, o kita netaptų priklausoma. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali būti nutraukta įstatyme nustatytais pagrindais. Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbios ir teisėtos priežasties. Įmonės struktūriniai pertvarkymai laikomi svarbia priežastimi tada, kai jie yra esminiai, o ne fiktyvūs. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta ir esant nepakankamai darbuotojo kvalifikacijai ar dėl jo elgesio. Darbe akcentuojama, jog šiuo atveju įmonės nuostatuose privalu nurodyti, kokios kvalifikacijos ar elgesio reikalaujama iš darbuotojo. Darbe iškeliama problema, susijusi su... [toliau žr. visą tekstą] / Employment Contract Termination under Employer's Initiative without the Employee’s The relevance of the topic discussed in the paper is determined by the need to have a new attitude towards labour relations, to look at them through the prism of the protection of human rights and legal interests, having effective cooperation between the two subjects of labour relations – the employee and the employer. Such attitude is significant at this time of development of free market in Lithuania and the growth of competitive ability. Taking into consideration the economic and social changes, other circumstances, often there is a situation when the employer at its own initiative has to dismiss the employee without any fault of the latter. This is one of the ways of termination of the employment contract, which may constitute the most serious violation of the employee‘s interests. Therefore, it is no coincidence that the legislature gives special attention to this way of termination of the employment contract. In regulating the labour relations and the termination of the contract when there is no fault of the employee it is important to make sure that there is neither unsubstantiated domination of any of the parties in such relations nor dependency of one party on the other. The employment contract may be terminated by the employer at its initiative when there is no fault of the employee further to the provisions of the law. The employment contract may be terminated only when there is an... [to full text]

2003 m. įsigaliojęs DK įtvirtino naują darbo sutarties pasibaigimo būdą – darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo (DK 136 straipsnis). Pirmąkart buvo tiksliai ir aiškiai įvardinta, kokiais atvejais darbdavys privalo ar gali nutraukti teisinius darbo santykius su darbuotoju. Kai kurie pagrindai visai nauji (pavyzdžiui, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų), kiti – perkelti iš Darbo sutarties įstatymo (pavyzdžiui, įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimas). Darbo autorė visus šiuos pagrindus suskirstė į privalomą darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo, kai darbo sutarties nutraukimas nepriklauso nuo šalių valios, ir neprivalomą, kai darbdavys sprendžia, ar nutraukti teisinius darbo santykius, kai darbuotojas padaro pakartotinį ar šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, Tokį skirstymą autorė pasirinko gramatiniu metodu, kaip labiausiai atskleidžiančiu teisės normos turinį, išanalizavusi DK 136 straipsnio formuluotę. Darbe išsamiai aptarti visi tiek privalomo, tiek neprivalomo darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo atvejai. Nagrinėjant DK 136 straipsnio 3 dalį, aptarti drausminių nuobaudų skyrimo ypatumai. Įsigilinus į visus įstatymų leidėjo nurodytus atvejus, pateikti pasiūlymai (pavyzdžiui, darbo sutarties pasibaigimą dėl darbdavio mirties inkorporuoti į DK 124 straipsnio 2 dalį) šio svarbaus darbo sutarties pasibaigimo pagrindo reglamentavimui. / The new Labour Code of the Republic of Lithuania (further- LC), which entered into force in January 2003, offered a new way of the expiration of an employment contract – the termination of an employment contract without notice (art. 136). The cases when an employer must or can terminate the legal labour relations without notice were enumerated so clearly ar precisely for the first time. Some of the cases are absolutely new, for example, violation of equal opportunities or sexual harassment of colleagues, subordinates or customers as a gross breach of work duties. Some are translocated from the the Law of an employment contract, for example, the demand of bodies or officials authorised by laws. The author divides all those cases into obligatory and non- obligatory termination of an employment contract without notice. The obligatory termination is when the termination does not belong on the will of parties’; non- obligatory is when an employer makes a decision – to terminate the legal labour relation or not for the repeated breach of labour discipline or gross breach of labour duties. Such a distribution was chosen by the method of grammar which reveals the matter of the rule best. All the cases mentioned in the Article 136 are traversed very properly. Moreover, the aspects of the imposition of the disciplinary sanctions are surveyed. As a result, the author represents some offers (for example, to incorporate the death of the employer as a case of employment contract‘s expiry... [to full text]

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju mažai tyrinėta problema Lietuvoje. Susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu nėra. Magistro darbe pirmiausia aptariama kas tai yra darbdavio nemokumas ir darbdavio bankrotas. Nurodoma, kad šių savokų tapatinti negalima, kadangi darbdavio nemokumas yra labai plati sąvoka, kuri apima ir darbdavio bankrotą. Nagrinėjant darbo sutarties nutraukimo tvarką darbdavio inivciatyva kai nėra darbuotojo kaltės bankroto atveju, analizuojama ar turi būti taikomos garantijos darbuotojams, kurios numatytos Darbo kodekse. Analizuojama ar darbuotojai gali būti įspėti ir ar su jais darbo sutartis gali būti nutraukta jų laikino nedarbingumo laikotarpiu ar kai jie pašaukti atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnnybą, ar kitas piliečio pareigas. Taip pat analizuojama ar bankroto atveju turi būti taikomos garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams auginantiems vaikus, garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams. Tiriama ar turi būti taikomos garantijos darbuotojų atstovams. Magistro darbe siūloma papildyti Įmonių bankroto įstatymą, kad jame būtų reglamentuota galimybė taikyti garantijas darbuotojams jų darbdavių bankroto atveju. Darbe yra keliamas ir analizuojamas klausimas ar iškėlus įmonei bankrotą kolektyvinė sutartis galioja ir ar taikomos darbuotojams joje numatytos garantijos. Paskutinėje magistro darbo dalyje tiriama atsiskaitymo su atleidžiamuoju darbuotoju tvarka. Remiantis tarptautiniais ir Lietuvos teisės aktais... [toliau žr. visą tekstą] / The break off labor contract is poorly studied problem in Lithuania. There is no formed judicial practice on this subject. The first thing discussed in the Master thesis is what is insolvency and bankrupt of the employer. Proposed that we can not coincide these concepts forasmuch as insolvency is very wide concept, which includes the employer bankrupt. Studying the procedure of the labor contract break off initiated by employer, when there is no employee fault, in case of bankrupt, is analyzed should be The Labor Code guarantees applied to employee or not. Analyzed, should the employee be alerted and can be labor contract broken off in case of employee temporary sicness or when he is calles to execute true National Guard or other civil duties. It is also analyzed should be guarantees applied to pregnant womwn and employees with children, and guarantees to ill and injured at work employees. It was studyed, should be guarantees aplied to employee representatives. It is proposed to supplement Enterprise Bankruptcy Law, that there would be regulated possibility to apply guarantees to employees in case of bankrupt of their employers, in the Master thesis. It is brought up and analyzed question is the collective agreement valid when the bankrupt case is opened, and are the collective agreement guarantees aplied. In the last part of Master thesis the procedure of the settlement with dismissed employee is studied. According to international and Lithuanian legislation was analized the... [to full text]

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS: TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS SANTRAUKA Šiame magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Darbo sutarties nutraukimas yra labai svarbus teisinis įvykis tiek ekonominiu, socialiniu, visuomeniniu tiek ir teisiniu požiūriu. Remiantis tuo, reikia labai gerai suprasti ir tinkamai įforminti šį teisinį faktą, nes bet kokia klaida ar netinkamas dokumentų sutvarkymas yra pagrindas teisminiam ginčui kilti. Viso to pasekoje gali atsirasti neigiami teisiniai padariniai darbdaviui ar darbuotojui. Todėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva bendrų reikalavimų, procedūrų ir turinio elementų sistemingas ir nuoseklus reglamentavimas darbo teisės aktuose, bei nuostatų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, smulkesnė analizė yra itin aktuali ne tik teorijai, bet ir praktikai. Darbe pateikiamos darbo teisės taikymo sampratos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nagrinėjami šio teisės instituto taikymo pagrindai, darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, turinio nustatymo aspektai, bei taikymo apribojimai. Atliekama analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos nutartimis, kuriose yra išanalizuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, vienaip ar kitaip susiję su darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės... [toliau žr. visą tekstą] / The Termination of the Employment Agreement on the Initiative of Employer when there is no Fault of Employee: Theoretical and Practical Problems Summary In this work the problems of the termination of the employment agreement on the initiative of employer when there is no fault of employee are analysed. The termination of the employment agreement is a very significant legal event from the economic, social, public, and legal point of views. Thus, it is very important to understand and formalize correctly this legal fact, as any mistake or improper documentation could raise a legal dispute. As a result the employer or employee may face negative legal effects. Apparently, the systematic and consistent regulation of the general requirements, procedures, and content elements of the termination of the employment agreement on the initiative of employee and the detailed analysis of the provisions on the termination of the employment agreement are very important not only for theory, but also for practice. In this work a definition of the application of labour law, related to the termination of the employment agreement, is presented and the basis of application of the current legal institute, the aspects of the termination of the employment agreement when there is no fault of employee, definition of content and the limitation of application are analysed. The analysis is based on the rulings passed by the Supreme Court of Lithuania, as a court of cassation, reviewing the decisions of... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas esant šalių susitarimui, remiamasi ne tik darbo teisės teorija, bet ir teismų praktikos pavyzdžiais, bei lyginama su užsienio valstybių įstatymais. Pirmojoje magistro darbo dalyje, lyginamos Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo bei dabartinio Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 125 straipsnyje įtvirtintas labiausiai sutartinį darbo teisinių santykiu pobūdį atitinkantis darbo sutarties nutraukimas. Toliau nagrinėjant temą detaliai analizuojama darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra, kartu siejant su sutarties laisvės principo įgyvendinimu. Akcentuojama pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimo raštu svarba, reikalavimo pareikšti sutikimą per septynias dienas bei susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp darbo santykių šalių sudarymo reikšmė. Pabrėžiama, kad esminės sąlygos nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas bei terminas, nuo kada sutartis bus nutraukta. Atkreipiamas dėmesys į piniginės kompensacijos reikšmę: piniginė kompensacija gali tapti esmine darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlyga darbuotojui jos pareikalavus. Tačiau vienas svarbiausių bruožų būdingų darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu yra laisvas valios... [toliau žr. visą tekstą] / The Master Thesis analyzes the basis for termination of an employment contract by agreement between the parties; it refers not only to the theory of labour law, but also to the judicial practice and comparisons of the legal enactments of foreign countries. The first part of the Master Thesis deals with comparison of the rules governing the termination of an employment contract by agreement between the parties contained in the Labour Law Code of the Lithuanian Soviet Socialist Republic, the Law on Employment Contract of the Republic of Lithuania and the current Labour Code of the Republic of Lithuania. Article 125 of the Labour Code that entered into force on January 1, 2003 establishes the termination of an employment contract, which best complies with the contractual essence of the legal labour relations. In further research the detailed analysis of the procedure for termination of an employment contract by agreement between the parties is provided, in conjunction with the implementation of the principle of freedom of contract. The emphasis is made on the importance of the written form of a proposal to terminate an employment contract by agreement between the parties, the requirement to approve the proposal within seven days, and conclusion of the agreement between the parties involved in labour relationship on termination of an employment contract. It is noted that the essential conditions for the termination of an employment contract by agreement between the parties are... [to full text]

SANTRAUKA Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama kaltė kaip santuokos nutraukimo pagrindas. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas kaltės sampratai, ją siekiama atskleisti lyginant kaltės sampratą šeimos teisėje su kaltės samprata civilinėje teisėje. Autorė analizuoja, kokią kaltės sampratą (objektyviąją ar subjektyviąją) įstatymų leidėjas įtvirtino šeimos teisėje. Tai daroma atskaitos tašku pasirinkus civilinėje teisėje įtvirtintą kaltės sampratą. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės taip pat analizuojamas kaip sankcija kaltajam dėl santuokos (kuri pripažįstama savotiška sutartimi) nutraukimo sutuoktiniui Siekiama atskleisti preziumuojamus ir nepreziumuojamus kaltės atvejus, išsamiai išanalizuojant ne tik įstatymines nuostatas, bet ir Lietuvos teismų praktiką. Nagrinėjama, kokiais atvejais pripažįstama abiejų sutuoktinių kaltė ir kokias teisines pasekmes sukelia šio fakto konstatavimas. Analizuojama, ar gali paduoti ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kuris remiasi savo kalte kaip pagrindu nutraukti santuoką pagal LR CK 3.60 straipsnį. Taip pat dėmesys skiriamas šalių teisei baigti savo ginčą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Darbe nagrinėjama, kokias specifines santuokos nutraukimo teisines pasekmes sukelia būtent santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės: ar turi įtakos kaltės pripažinimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui, išlaikymo sutuoktiniui priteisimui, kokios kyla neturtinės pasekmės, ar privalo grąžinti iš... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY This Master’s thesis presents fault as the basis of a marriage breach. The thesis concentrates on the conception of fault; this conception is revealed by making comparison of conception of fault in family law and in civil law. The author analyses what kind of fault conception (objective or subjective) is consolidated in the family law by the legislator. This is done by choosing the datum-line as the fault conception consolidated in the civil law. The breach of marriage due to the fault of a spouse is also analyzed as a sanction for the guilty spouse concerning the breach of the marriage which is a kind of a contract. The work seeks to reveal the presumptionable and dispresumptionable cases of fault; the work deals with the thorough analysis not only of legitimate attitudes, but also Lithuanian Law practice as well. The thesis researches the cases of the fault of both spouses, and also provides the juridical outcome of such a statement. Moreover, the thesis analyses the case of bringing a lawsuit against a spouse if a spouse appeals to his fault as a basis to break the marriage according to the Article 3.60 of the Lithuanian Civil Code. However, attention is paid to the rights of the parties to terminate their argument due to the breach of the marriage in common agreement. The Master’s Thesis provides analysis of specific legal outcome of marriage breach namely because of the marriage breach due to the fault of a spouse: if confession of the fault has any influence on... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama atlygintinų paslaugų sutarties atskyrimo nuo giminingų sutarčių problematika, jos vykdymo principai bei nutraukimo ypatumai. Daug dėmesio skirta paslaugų sutarties dalyko analizavimui, nes teisės doktrina pažymi, kad dalykas yra veiksmų atlikimas nesiekiant konkretaus apčiuopiamo rezultato, o teismų praktika akcentuoja rezultato svarbą. Taip pat šiame darbe analizuojama kokias pareigas turi paslaugų teikėjas ir klientas dar prieš sudarydami paslaugų teikimo sutartį ir kokias sutarties vykdymo metu. Pagrindinė šalių pareiga prieš sudarant sutartį yra informavimas. Darbe išsamiai analizuojama kokia informacija turi apsikeisti paslaugų teikėjas ir klientas. Šiame darbe analizuojama kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Ši nuostata įvertinta kaip neginanti sąžiningos sutarties šalies interesų, nes šalims neleidžiama susitarti dėl nuostolių ar negauto pelno atlyginimo, kurio paslaugų teikėjas pagrįstai tikėjosi. Siekiant darbo tikslų buvo analizuojami teisės aktai, Europos teisės principai Paslaugų sutartims, specialioji literatūra ir Lietuvos teismų praktika. / The present Master thesis analyses the problem of distinction of remunerative services contracts from related contracts, the principles of their execution and peculiarities of termination. A lot of attention is paid to the analysis of the subject of a contract, since the doctrine of law emphasises that the subject is the execution of actions without achieving a particular result, whereas judicial practice emphasises the importance of the result. The present paper also analyses the duties of a service provider and a customer before concluding a service contract and during the execution of a contract. The main obligation before concluding a contract is notification. The thesis analyses what information should be exchanged by a service provider and a customer. The present thesis studies customer’s right to terminate a service contract ex-parte. This provision is treated as non-defending the interests of a conscientious party of a contract, since parties are not allowed to agree upon the damages or compensation for unearned profit which had been reasonably anticipated by the service provider. For the purposes of the present thesis, acts of law, European principles of law for Service contracts, special literature and Lithuanian judicial practice have been analysed.

Magistro darbe „Finansinio lizingo sutarties nutraukimas dėl lizingo gavėjo pareigų nevykdymo“ tyrimo objektu pasirinkta vienašalio finansinio lizingo sutarties nutraukimo, kuomet lizingo gavėjas nevykdo pagal sutartį prisiimtų pareigų, analizė. Ją apima lizingo gavėjo pareigų, finansinio lizingo sutarties nutraukimo pagrindų ir pasekmių analizavimas. Magistro darbe identifikuojamos problemos, aptinkamos analizuojant nurodytas sritis ir pateikiami galimi tų problemų sprendimo būdai. Darbe ypač daug dėmesio skiriama lizingo gavėjo pareigų analizei tuo tikslu, kad lizingo gavėjo pareigų pagrįstumas suponuoja lizingo davėjo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar kitokios kompensacijos tų pareigų pažeidimo atveju. Labai svarbią darbo dalį užima ir finansinio lizingo sutarties pažeidimo analizė, kur didesnis dėmesys atkreipiamas būtent į esminio sutarties pažeidimo sampratą, dėl kurio lizingo davėjas įgyja teisę vienašališkai nutraukti finansinio lizingo sutartį. Svarbiausioje magistro darbo dalyje analizuojamos finansinio lizingo sutarties nutraukimo pasekmės, kuomet didžiausias dėmesys teikiamas nuostolių, netesybų ir palūkanų priteisimui bei iš jo kylančiai problematikai. Magistro darbas parašytas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tokiais kaip Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas bei remiantis užsienyje priimtais teisės aktais, tarp kurių svarbiausi yra UNIDROIT konvencija dėl tarptautinio finansinio lizingo... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of unilateral termination of the financial lease agreement in case of the default of the lessee is selected as a subject matter of analysis in the Master thesis “Terminating the Financial Lease Agreement Due to Lessee‘s Failure to Fulfill his Duties“. It includes the analysis of duties of lessee, grounds for the lease termination and consequences. The Master work identifies problems found in the analysis of the said areas and presents possible solutions to those problems. The paper particularly focuses on the analysis of the lessee’s obligations in view that the legitimacy of the lessee’s responsibilities presupposes the lessor’s right to claim damages or other compensation for the infringement of those obligations. An important part of the work is the analysis of the breach of the lease agreement, where more attention is drawn specifically to the concept of substantial breach of the lease agreement for which the lessor is entitled to unilaterally terminate the lease agreement. The most important part of the Master's thesis examines the consequences of termination of financial lease agreement when major consideration is given to the problems of the award of losses, penalties and interest, and the emerging related problems. The work is written on the basis of the law, such as the Civil Code, the Law on Corporate Bankruptcy and the regulations adopted abroad, among which the most important are UNIDROIT convention on financial leasing, Model leasing act, Draft... [to full text]