Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės Šeima yra mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu akcentuojamas vaidmuo, priskiriamas šeimai, kaip natūraliai ir pagrindinei visuomenės grupei, užtikrinančiai visuomenės ir valstybės stabilumą. Santuokos nutraukimas yra vienas iš šeimos teisės institutų. Tinkamas santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas turi labai didelę reikšmę, nes leidžia užtikrinti asmeninės laisvės apsaugą, sąžiningo sutuoktinio teisių gynimą, sumažinti teisinių ginčų skaičių ir gali daryti įtaką šeimos stabilumui. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksui santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas pasikeitė, nes įtvirtinta daug naujovių. Viena iš tokių naujovių – santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (ių) kaltės. Taikymo praktika pagal šį kodeksą dar nėra pilnai susiformavusi. Todėl nagrinėjama tema ,,Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės” yra labai aktuali. Taigi darbe yra nagrinėjamas santuokos nutraukimo institutas, analizuojamos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pirmiausiai aptariama santuokos nutraukimo samprata, toliau analizuojamas sutuoktinio kaltės klausimas, galiausiai, per nagrinėjamus atskirų santuokos nutraukimo būdų ypatumus, siekiama išaiškinti santuokos nutraukimo teisines pasekmes kaltam sutuoktiniui... [toliau žr. visą tekstą] / The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse Family is the basis of our society and our state. This provision is established in the first part of the thirty-eighth particle of the Constitution of Lithuania. The role that is emphasized in such way is subsumed to the family as natural and main group of society, which secures the stability of society and country. Divorce is one of the institutes of Family Law. Proper legal regulation of divorce is very important, because it allows to warrant the security of personal freedom, the defense of conscientious spouse rights, it allows to reduce the number of legal issues and can influence the stability of the family. When in 2005-07-01 the new Civil code of Lithuanian Republic came into force the juridical regulation of conjugality abatement has changed, because it consolidates a lot of innovations. One of these innovations is a divorce by the fault of one (or both) spouse. The application practice according this code has not been totally formed yet. That is why the studied theme “The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse” is very important. The institute of divorce, the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse are under consideration in this work. Foremost, sets forth the conception of divorce, further analyses the issue of fault spouse and seeks to discover the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse by analyzing separated discipline of divorce, discuss the... [to full text]

Remiantis Lietuvos Respublikos bei tarptautiniais teisiniais aktais, magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Atlikus darbo analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, poinstitutis atitinka tarptautinės darbo teisės numatytus reikalavimus. Pirma, nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, sąvoka bei priežastys. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo Kodekse nėra įtvirtinto baigtinio šių priežasčių sąrašo, todėl neliko kazuistinio darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, atvejų reglamentavimo. Antra, apibūdinami darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, apribojimai bei garantijų nuo galimo atleidimo iš darbo tam tikrų kategorijų darbuotojams taikymo galimybės. Trečia, analizuojama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka. Akcentuojamas įspėjamojo termino apie darbo sutarties nutraukimą tinkamo laikymosi bei darbdavio pareigos siūlyti kitą darbą klausimai. / The auther examines theoretical and practical problems of employment contract termination under employer’s initiative without the employee’s fault in accordance with the Labour Code of the Republic of Lithuania, which came into force on January 1st 2003. In general, in order to perform a comprehensive analyzes of the issues, civil cases are provided in the presented paper. First, master’s thesis compromises the meaning of employment contract termination and the reasons of this termination. Those reasons are analyzed using comparisons with the acts and cases of Lithuanian and international labour law acts. Second, the auther examines employment contract termination restrictions and special protections for employees that exist in the Labour Code of the Republic of Lithuania. Third, the work deals about the requirements of employmet contract termination, especially the notice period of termination and also considerations of alternative jobs. In addition, regulation of labour law concerning employment contract termination under employer’s initiative without the employee’s fault under labour law of the Republic of Lithuania is coordinated with legal acts of the EU and ILO.

Magistrinis darbas Gupės darbuotojų atleidimas iš darbo Grupės darbuotojų atleidimas iš darbo sukelia neigiamas pasekmes ne tik atleistiems darbuotojams, nes jie netenka darbo vietos, nuolatinių pajamų, jiems tampa sunkiau konkuruoti pasikeitusioje darbo rinkoje, bet taip pat nukenčia ir to regiono ekonominis augimas. Tai yra kompleksines neigiamas pasekmes turintis reiškinys. Nustačius griežtas taisykles siekiant apsaugoti darbuotoją nuo atleidimo iš darbo, gali nukentėti darbdavys, o dėl to - ir kiti žmonės darbuotojai. Todėl atleidžiant grupę darbuotojų būtina skatinti šalių – darbdavio ir darbuotojų atstovų (darbuotojų kolektyvo) – bendradarbiavimą siekiant sumažinti neigiamas kolektyvinio atleidimo pasekmes, bei padėti darbuotojams prisitaikyti darbo rinkoje. Lietuvoje grupės darbuotojų atleidimas iš darbo yra nepakankamai reglamentuotas, todėl Magistriniame darbe analizuojama Europos Sąjungos teisė aktai, kitų valstybių ir Lietuvos įstatymai, teismų praktika ir teisinė doktrina, bei pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kaip turėtų būti reglamentuojami kolektyviniai atleidimai Lietuvoje. / Summary Master thesis Dismissal of a Group of Employees Group redundancies cause many negative outcomes not only for the redundant employees, because they loose their work place, incomes, and face difficulties in a changed labor market, but also the economical growth and stability of that region may stop developing for some time. That is a complex negative phenomenon. If the laws implement very strict liability to an employer for not following procedure of a group redundancies, the consequences of this strict regulation may face other employees. That is why collective negotiations of employer and employees or their representatives should be promoted seeking to reduce negative subsequences of group redundancies for both parties. Group redundancies in Lithuanian Labor law are not regulated enough. In this Master thesis is mainly analyzed laws, case law and legal doctrine of European Union and other foreign countries in case to compare and to give proposals how to regulate that phenomenon in Lithuanian Labor law.

The main author’s aim is to answer a question, if a strict legal regulation has an influence on the stability of institution of marriage. The author analyzes legal norms, regulating the conditions of dissolution of marriage in Lithuania and in other European countries. Also gives summarized conclusions and makes particular suggestions for improving existing legal norms, which regulates the conditions of dissolution of marriage.

Tiriamajame darbe autorius siekia atskleisti teorinius bendro pobūdžio klausimus: apibrėžti darbo sutarties pasibaigimo ir nutraukimo sąvokas. Autoriaus nagrinėjami darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindai. Analizuojamas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Lyginamuoju metodu pateikiamas tarptautinių dokumentų ir ES teisės normų, reguliuojančių darbo sutarties nutraukimą, reglamentavimas. Tiriamajame darbe pateikiamas garantijų ir apribojimų reglamentavimas, atsirandantis nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyvą, kai nėra darbuotojo kaltės. Pateikiamas teisminės praktikos apibendrinimas, reikšmingas teisingai aiškinant ir tinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. / In this research work an author seeks to educe the theoretical character of questions: to define the conceptions of the expiry or the termination of an employment contract. Author analyses the grounds for the termination of an employment contract on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee. Author analyses the notice of the termination of an employment contract. The regulation of the legal rules of international documents and EU presents by the comparable method. The regulation of the guarantees and limitations represents in this research work, which give effect to the termination of an employment contract on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee. Author educes the generalization of judiciary practice, which is essential justly to interpret and properly to use rules of the termination of an employment contract on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee.

Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų. Sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Teisės norminiai aktai nustato daugumą privalomų sąlygų, būtinų aptarti darbo sutartyje, nustato sąlygų minimumą. Taip pat nustatoma laisvė aptarti kitas sąlygas, tačiau sutarties laisvę apriboja taip pat teisinės taisyklės, kurios apima beveik kiekvieną darbo sutarties aspektą. Teisės norminiai aktai užtikrina minimalių darbo standartų laikymąsi, nustato draudimus, apribojimus, įpareigojimus, siekiant išvengti kurios nors šalies piktnaudžiavimo įstatymo suteikta galimybe, suteikiant teisę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, apsaugančių darbuotojo socialines teises. Pažeidus minimalių, draudžiamų darbo standartų laikymąsi – pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir darbo sutarties sąlygos tampa prieštaraujančios įstatymams. Prieštaraujančius įstatymams santykius privaloma nedelsiant keisti arba nutraukti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo tvarką. Prieštaravimų pašalinimas – tai darbo sutarties pakeitimas. Konstatuojami ir nepašalintini prieštaravimai, kurių teisiniai padariniai yra dvejopi: darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba darbo sutarties nutraukimas. Darbo sutarties prieštaravimas įstatymams, esant tam tikrai juridinei sudėčiai (faktui) sudaro savarankišką darbo sutarties nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / Employment agreement is one of the main legal forms of actualizing a person’s right to employment. The content of the agreement consists of the provisions negotiated by the parties, which define the rights and obligations of the parties. The prevailing legal norms and acts regulate most of the obligatory conditions of an employment agreement and define the minimal requirements. There is room left for free discussion of unregulated conditions, yet, the free room is also limited by legal norms, which cover almost every aspect of an employment agreement. Legal norms and acts ensure compliance to the minimal employment standards, define insurance rates, and settle the limitations and obligations in order to prevent any of the parties from being legally abused by the other party and in order to provide the employer and the employee with a possibility to negotiate such employment conditions which would protect the social rights of the employees. When the minimal restricted employment standards are violated, the provisions of the associated legal acts are violated alongside, and the conditions of such employment agreements come to be in contradiction to the prevailing law. The contract which is in contradiction to law should be immediately amended or terminated. The Labour Code of the Republic of Lithuania defines the order of elimination of the employment agreement provisions which are in contradiction with the law. Elimination of such provisions means changing the employment... [to full text]

Šio darbo pirmoje dalyje yra nagrinėjama Europos Bendrijų teisės aktuose nustatytos garantijos darbuotojams, taikomos įmonės reorganizavimo atveju. Tyrimo metu analizuojama Direktyva Nr. 2001/23/EB, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinamos direktyvos nuostatos įtvirtinančios individualią bei kolektyvinę darbuotojų interesų apsaugą. Antrojoje dalyje analizuojama reorganizavimo samprata civilinėje bei darbo teisėje, atskleidžiama reorganizavimo sąvoka, būdai, etapai. Pateikiamas reorganizavimo palyginimas su likvidavimo procedūra bei restruktūrizavimu. Taip pat analizuojamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, nustatančios apribojimus darbdaviui nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę. Tyrimo metu paaiškėja, kad nacionalinės teisės aktai nevisiškai atitinka Direktyvos Nr. 2001/23/EB tikslus. Nors reorganizavimas pats savaime nėra teisėta priežastis darbo santykių nutraukimui, tačiau darbuotojų apsauga nėra absoliuti. Reorganizavimo metu ir jam pasibaigus įmonėje susiklosto sudėtingi darbo santykiai, darbo santykių tęstinumas ne visada yra užtikrinamas. Todėl trečioje darbo dalyje yra kalbama apie darbdavio teisės nutraukti darbo sutartį įgyvendinimą bei jos apribojimus, aptariama darbuotojų perkėlimo galimybė, informavimo ir konsultavimo pareigos realizavimas. Darbo pabaigoje yra suformuluotos išvados remiantis atliktu teisės aktų bei Europos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tyrimu bei teisės doktrinos analize. / In the first part the main issue is analyzes of European Communities law and the Directive No 2001/23/EC witch laid down legal guarantees for the employees during the process of enterprises reorganization. The main provisions of the directive that include protection of individual and collective employee’s interests were explained according to The European Court of Justice practice. In the second part of the work was done analyzes of the concept of reorganization in civil and labor law, in purpose to find out definition of reorganization, means and stages of process. There are given a comparison of reorganization and liquidation, reorganization and restructuring. This part of work also includes analyzes of Labour Code norms, which laid down restrictions on employer who is unallowable to terminate the employment contract during reorganization of the enterprises. The study reveals that national legislation does not fully comply with purposes of Directive No 2001/23/EC. Although, reorganization in itself is not a legitimate reason for termination of employment, but employment protection is not absolute too. During the reorganization and after this process, labour relations between employer and employees may be complicated and employment succession is not always guaranteed. Therefore, there is talking about the employer's right to terminate the labour contract, the implementation and restricts of this right. Last part also includes discussion about possibility to transfer... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami darbo pareigų pažeidimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus konstitucines teises ir laisves ar nustatytą valdymą tvarką. Lietuvos Respublikos darbo kodekse darbdaviui yra suteikta pasirinkimo teisė be įspėjimo nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvokos ir tokių pažeidimų sąrašo apibrėžimas – tai Lietuvos Respublikos darbo kodekso atnešta naujovė į Lietuvos Respublikos darbo teisę. Nepaisant fakto, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas galioja ir yra taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje jau daugiau kaip ketveri metai, šiame magistro darbe nagrinėjami šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kuriais pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės ar nustatyta valdymo tvarka, vis dar nėra pakankamai ištirti ir jų praktinis taikymas nėra aiškus. Reikia pastebėti, kad gilinantis į šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, analizuojami ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniai teisės aktai. Kadangi Lietuvos Respublikoje teismų praktika nagrinėjamų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atžvilgiu nėra susiformavusi, todėl magistro darbe pateikiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai, į kurio pateiktus teisės išaiškinimus turi atsižvelgti ir Lietuvos Respublikos teismai aiškindami ir taikydami teisę. Šiame magistro darbe detaliai analizuojami šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kuriais pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s graduation paper the breach of labor duties, whereas encroaching on the constitutional human rights and freedoms or determined management order, is analyzed. The Labor Code of the Republic of Lithuania gives the employee the right of choice to terminate the employment agreement without giving any notice to the employee for gross breach of his labor duties once. The notion of gross violation of the labor duties and definition of the list of such violation is the novelty, brought by the Labor Code of the Republic of Lithuania into the Labor Law of the Republic of Lithuania. Despite of the fact that the Labor Code of the Republic of Lithuania is valid and applied all over the territory of the Republic of Lithuania for more than four years, the breach of labor duties, whereas encroaching on the constitutional human rights and freedoms or determined management order, analyzed in this master’s graduation paper, are not sufficiently explored yet and their practical application is not clear. It is noticeable, that going deep into the gross violation of the labor duties, the legal acts not only of the Republic of Lithuania, but also the international and the legal acts of European Union are analyzed. As the court practice of analysis of gross breach of labor duties in the Republic of Lithuania is not developed, in this master’s graduation paper the decisions of European Court of Justice the explanations of which should be considered by the courts of the Republic of... [to full text]

Darbe nagrinėjami apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo klausimai. Tema nėra nauja, tačiau nepakankamai išsamiai nagrinėta. Apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo analizei teisinėje literatūroje skiriamas nepakankamas dėmesys. Siekiant įrodyti iškeltą hipotezę, kad Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys apsaugą nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, atitinka tarptautinius standartus, analizuojamos tarptautinės ir nacionalinės apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo teisės normos. / There are researched questions of protection from unjustified dismissal in this work. This theme is not new, but it is not properly studied. There is given too little attention for analysis of protection from unjustified dismissal in law literature. In pursuance of hypothesis, that Lithuanian law, which regulate protection from unjustified dismissal, are parallel to international standards; there are analyzed international and national law standards for protection from unjustified dismissal. In the first part of work there is analyzed conception of unjustified dismissal, which is consolidated in International Law Organization, Europe Union as international regional organization and national law acts. After accomplishing of law analysis of standard acts it is concluded, that there is not given definition of unjustified dismissal in the researched international and national law acts. Legitimacy of dismissal is related with criteria of important reasons. In the second part of work there is discussed and by comparative aspect analyzed measures of protection from unjustified dismissal, which are consolidated in international and Europe Union member states national law acts. In the third part generalised the practice of Lithuanian Highest Court in cases of unjustified dismissal. There is given the interpretation of Labour Code of Lithuanian law standards by Lithuanian Highest Court, because judiciary practice is promoting application of fair and equal law standards. Also reviewing... [to full text]

Bendras šio darbo, tema „Darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į turtą, turtines teises ir turtinius interesus (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktas)“, tyrimo tikslas – darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo klausimų analizė. Pirmoje dalyje atskleidžiamos veikų, numatytų Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose, sampratos, analizuojamas jų pasireiškimo darbo teisiniuose santykiuose galimybės ir būdai, pateikiami pasiūlymai kaip organizuoti turto, turtinių teisių ir turtinių interesų apsaugą. Antroje dalyje, lyginant Darbo įstatymų kodeksą, Darbo sutarties įstatymą ir Darbo kodeksą, analizuojama kaip keitėsi darbo sutarties nutraukimo be ispėjimo reglamentavimas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, taip pat, remiantis šią dieną galiojančiu Darbo kodeksu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga teismų praktika, nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo, kaip drausminės nuobaudos, įgyvendinimo tvarka. Šioje darbo dalyje pateikiami Lietuvos įmonių apklausos apibendrinimo rezultatai bei tam tikri jų vertinimai. Darbo pabaigoje pateikiamos, pirmoje ir antroje dalyje išanalizuotų klausimų pagrindu prieitos išvados, taip pat temos atskleidimui naudotos literatūros sąrašas. / The general task of this work is analysis of legal regulations on Termination of Employment Contracts Due to Gross Breach of Work Duties (Paragraphs 2 (2) and 2 (7) of Article 235 of the Labour Code of the Republic of Lithuania) and their practical application. The first part discloses conceptions of deeds provided in the Labour Code of the Republic of Lithuania (Paragraphs 2 (2) and 2 (7) of Article 235) and also how those deeds display in the relations governed by the Labour Law. There are some suggestions made how the Employer could organize protection of his property, property rights and property interests. The second part contains analysis of regulation of termination of employment contracts due to gross breach of work duties changed since the rehabilitation of the Independence of Lithuania Republic. The order of application of termination of the labour contract as a disciplinary punishment is analysed on the ground of the valid Labour Code and the unified court practise formed by the Supreme Court of the Republic of Lithuania. There are drawn some conclusions based on questionnaire filled by Lithuania companies. The conclusions on the subjects analyzed in the first and second parts of the work are drawn by the author at the ending as well as the list of literature referred to.