The Master’s Thesis “Assessment Of Individual Progress Of High School Students In Role Interpreting” analyses the forms of individual progress assessment, which encourage deeper expression of role interpretation of a literary piece. Only a few years ago theater was included in the 11th and 12th grade high school curriculum. It is based on the basic curriculum and educational standards of high school. They formulate the aims, tasks, structure, content and expected results of theater as a school subject. The curriculum for 11th grade foresees the practice of interpretation, which gives the student the opportunity to understand theater as an overall subject. The assessment of the educational progress of students is in the process of development and change. When thinking about the progress of students in the subject of theater education there should be a consideration of the relation between individual progress and the assessment criteria. The aim of the thesis is to measure the influence of the assessment forms for individual progress in the area of role interpretation among the students of higher grades at school. The research has shown that it is very important to integrate the assessment of the student’s progress into the educational process. Individual assessment forms encourage the constant development of interpretational abilities. Individual assessment in theater lessons is important because it develops an overall integrated personality, regards a wide range of individual... [to full text]

Darbe atskleidžiamas pedagogų ir tėvų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą, išryškinama sąveikos ir mokymosi paradigmų sampratų genezė ir išbandoma Edukologijos universiteto mokslininkų parengta pasiekimų aprašo vertinimo metodika, kiek ši leidžia fiksuoti socialinę – emocinę vaiko raidą. Baigiamojo darbo struktūra konstruojama mokslinės literatūros ir empirinio tyrimo analizės pagrindais, kurių tikslas - atskleisti šiuolaikinį ikimokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į pažangos ir pasiekimų vertinimą. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir švietimą reglamentuojančius dokumentus ir apibrėžti šiuolaikinę ikimokyklinio ugdymo(si) pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą. 2. Atskleisti vertinimo ciklo ypatumus ir aptarti užsienio šalių vaikų ugdymo(si) pažangos ir pasiekimų patirtį. 3. Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą ir atlikti lyginamąją analizę. 4. Išbandyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo metodiką bei patikrinti kiek ši leidžia fiksuoti socialinę – emocinę vaiko raidą. Kiekybinio ir kokybinio tyrimo analizė atskleidė, kad pedagogams ir tėvams pažangos ir pasiekimų vertinimas yra labai reikalinga ir reikalinga ugdymosi proceso dalis, kuri padeda numatyti ugdymosi žingsnius, gerinti ugdymo kokybę, stebėti, pažinti, įvertinti kiekvieno vaiko individualią pažangą ir ugdymosi raidą, įžvelgti ugdymosi... [toliau žr. visą tekstą] / In this final thesis educators’ and parents’ attitude towards evaluation of pre-school aged children’s progress and achievements is revealed, genesis of interface and learning paradigm conceptions is emphasized and evaluation methodology of achievements description prepared by scientists of University of Educational Sciences is used as far as it lets record social-emotional development of a child. Structure of the final thesis is constructed on the basis of analysis of nonfiction and empirical research, which aim is to reveal modern pre-school educators’ attitude towards evaluation of progress and achievements. In order to reach the aim the following tasks have been raised: 1. To analyze regulatory documents of nonfiction and education, also determine a modern conception of pre-school education progress and achievements’ conception. 2. To reveal peculiarities of evaluation and discuss learning progress’ and achievements’ experience of children from foreign countries. 3. To find out educators’ and parents’ attitude towards evaluation of pre-school children’s progress and achievements and perform a comparative analysis. 4. To experiment with pre-school children’s progress and achievements evaluation methodology and examine how far it lets record social-emotional development of a child. Analysis of quantitative and qualitative research revealed that evaluation of progress and achievements is a very important part of education process for educators and parents which helps to... [to full text]

Darbe atskleidžiami 4–5 klasių pažangos ir pasiekimų vertinimo ypatumai muzikos pamokose. Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti 4–5 kl. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo muzikos pamokoje ypatumus. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą, aptarti vertinimo ypatumus muzikos pamokose, apžvelgti muzikinio ugdymo ypatumus bendrojo lavinimo mokyklų 4–5 klasėse, aptarti 4–5 klasės mokinių amžiaus tarpsnį, ištirti mokinių požiūrį į pasiekimų vertinimo skirtumus 4–5 klasėse. Tyrimas atliktas trijose Šiaulių progimnazijose. Anketinės apklausos metodu buvo siekta sužinoti 4–5 klasių mokinių požiūrį į pažangos ir pasiekimų vertinimą. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus anketinę apklausą gautos tokios išvados: vertinimas – nuolatinis informacijos rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas apie mokinio pažangą ir pasiekimus. Vertinant muzikinio ugdymo pažangą ir pasiekimus taikomi diagnostinio, formaliojo ir apibendrinamojo vertinimo būdai. Ypatingai svarbus muzikos ugdyme tampa formuojamasis vertinimas, kuris padeda pasiekti, kad kiekvienas mokinys atskleistų individualius savo gebėjimus. Muzikinis ugdymas, kaip ir kiti mokomieji dalykai gali būti vertinamas formaliuoju (vertinimas pažymiais) ir neformaliuoju (nesiejamas su pažymiu). Lyginant ketvirtos ir penktos klasės muzikinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje pastebima, jog penktoje klasėje pakinta mokymo turinys, pamokos struktūra, vadovėliai, nauji... [toliau žr. visą tekstą] / The paper discloses 4th-5th forms’ achievement assessment features during music lessons. Aim of the final paper is to figure 4th-5th grade students’ progress and achievement evaluation features in the music lessons. In order to achieve the aim, the following tasks were set: to analyze student progress and achievement evaluation concept, to discuss the evaluation features in the music lessons, to review the features of music education in general education schools in grades 4-5, to discuss grades 4-5 students’ age period, to explore students' views of the differences assessments in the 4th-5th forms. The study was conducted in three Siauliai junior gymnasiums. Questionnaire survey method was aimed to find out 4-5 grade students’ attitude towards progress and outcomes. Analysis of scientific literature and questionnaire survey led to the following conclusions: evaluation is a continuous information gathering, compilation and summarizing about the student's progress and achievements. In the assessment of music education progress and achievements, diagnostic, formal and summative assessment methods are applied. Formative assessment becomes particularly important for music education, it helps to make each student to disclose their individual capacities. Music education, as well as other subjects can be seen in the formal (assessment with marks) and informal (not associated with marks) methods. Comparing the fourth and fifth-grade music education in the general education school it... [to full text]

Lietuvoje organizuojamas neformalus muzikinis ugdymas susilaukia vis didesnio ne tik visuomenės, bet ir švietimo sistemos atstovų susidomėjimo. Poreikiams tenkinti ir srities tikslus įgyvendinti nepakanka pagrindinį dėmesį sutelkti tik į interesus atitinkančius ugdymo įstaigą ar mokymo programą. Reikšmingais tampa tokie neformaliojo muzikinio ugdymo faktoriai, kaip meno vartotojo ugdymas, moralinių nuostatų formavimas, kritinio požiūrio puoselėjimas, emocinio sąmoningumo skatinimas, kūrybinių galių plėtojimas, ugdytinių džiaugsmo pasirinkta muzikine veikla skatinimas. Minėtus faktorius apjungia šiuolaikinės edukacinės paradigmos. Pastarosios kritiškai vertina klasikinį mokymo modelį, stipriai išreikštą vertinamąją aplinką, paklusnumo / naudingumo bei leista / uždrausta santykiais. Šiame kontekste išryškėja mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo proceso svarba, kuris meno / muzikos mokyklose pasitelkiamas siekiant susidoroti su drausmės problemomis, nusirašinėjimu, sąmoningu vėlavimu į pamokas arba jų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties ir pan. Nors pastaruoju metu pastebimas vis didesnis mokslininkų susidomėjimas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos problemų sprendimui bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau vertinimo sritis neformaliame muzikiniame ugdyme iki šiol vis dar lieka nepakankamai tyrinėta. Ši problema ypač aktuali rengiant būsimuosius muzikos pedagogus, kurie ateityje dirbs su ugdytiniais meno / muzikos mokyklose, prisidės prie pažangios ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Non-formal musical education organized in Lithuania is getting more and more attention not only from society, but as well from educational community too. In order to fulfill the needs and aims it is not sufficient to focus on the interests, which satisfy the educational institution or a training program. Such non-formal musical education factors as education of the art consumer, moral attitude formation, fostering critical approach, encouragement of emotional awareness, development of creative capacity, inducement of students’ joy using a chosen musical activity become significant. The factors mentioned above are linked by the contemporary educational paradigms. The latter criticize the classical model with its strongly expressed evaluative environment, obedience / usefulness and allowed / forbidden relations. In this context the importance of the assessment process of students’ progress and achievement becomes intense. It is necessary for art / music schools to manage the discipline problems, copying, intentional lateness to classes or being absent without a justifiable reason and so on. Recently an increasing interest of scientists in solving the students’ progress and achievement assessment system problems in the secondary schools can be noticed. However, the assessment area in non-formal musical education still has not been sufficiently investigated. This problem is especially relevant while preparing the future music pedagogues, who will work with students in art /... [to full text]

The tasks of this thesis are: 1) to analyze a theoretical background of the strategic management; 2) identify the peculiarities of strategic management in Lithuanian municipalities; 3) to analyze the system of strategic management of development of Vilnius; 4) evaluate strategic management of Vilnius using Balanced Scorecard model; 5) suggest recommendations for improvement of strategic management of development of Vilnius. To meet the goal of the thesis theoretical background of the strategic management is analyzed and peculiarities of strategic management in Lithuanian municipalities are overviewed.

Darbo aktualumas. 2000 m. Europos Taryba patvirtino Lisabonos strategiją, kuria nustatė Europos Sąjungos strateginius tikslus, siekiant žiniomis grindžiamoje ekonomikoje padidinti užimtumą, stiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą. Per pirmuosius penkerius Lisabonos strategijos įgyvendinimo metus ES mastu norimų rezultatų nebuvo pasiekta, todėl buvo priimtas sprendimas orientuotis į nacionalinių Lisabonos strategijos įgyvendinimo programų kūrimą. Šiame darbe analizuojamos Lisabonos strategijos ir 4 pagrindinių Lietuvos ilgalaikių strategijų sąsajos. Šios strategijos dėl bendros kilmės, panašių vizijų ir siekių, Lisabonos procese turėtų būti įgyvendinamos kartu su Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, atsižvelgiant į bendrus prioritetus, koordinuojant veiksmus ir planuojant tikslingą projektų bei reformų finansavimą. Darbo objektas – Lisabonos strategija. Darbo tikslas – sukurti Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo sinergetinį modelį, kuris užtikrintų efektyvesnį Lisabonos strategijos įgyvendinimą atsižvelgiant į Lietuvos strateginius prioritetus. Praktinė darbo reikšmė grindžiama Lisabonos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje sinergetinio modelio sukūrimu bei jo analize. Teorinė darbo reikšmė orientuota į tinkamą Lisabonos strategijos ir 4 pagrindinių Lietuvos ilgalaikių strategijų įgyvendinimo koordinavimą bei makroekonominės politikos suderinamumą siekiant sinergijos efekto. / The relevance of the study. European Council has confirmed Lisbon strategy in year 2000, according to this strategy European‘s Council strategical aims were set, by way of increasing business in economy, grounded by knowledge, consolidate economical reforms and social cohesion. There wasn‘t obtained desirable results in the degree of EU during the first five years of realization of Lisbon strategy, thus there was accepted a decision oriented around creation of programs of nacional Lisbon strategy realization. There are analized connections between Lisbon strategies and 4 general permanent Lithuania‘s strategies in this issue. In Lisbon process these strategies should be realized together with Nacional Lisbon‘s strategy realization program, because of their common origin, similar visions and objects. This should be realized considering to common priorities, cordinating actions and planning purposeful sponsorship to projects and reforms. The object of the study – Lisbon strategy. The aim of the study – to create a synergy model of realization of Nacional Lisbon strategy, whick will make the realization of Lisbon strategy more effetive, considering to Lithuania‘s strategical priorities. Practical import of this issue is going entirely by realization of Lisbon strategy in Lithuania, creation of synergy model and it‘s analyse. Theorical import of this issue is oriented to suitable cordination of Lisbon‘s strategy and 4 general permanent Lithuania‘s strategies realization and... [to full text]