The development of creativity of primary school pupils by fairy-tales.

This summary shows that the positive improvements of creativity are obtained by broadening and deepening the knowledge of fairy tales of primary school pupils in the theoretical and practical level, and by realization of potentialities rendered by teaching means of Lithuanian language for the develpment of divergent thinking and imagination of pupils and nurturance of sense of humour, emotionality and empathy purposefully employing additional educational activities.

Šiame darbe buvo analizuojami literatūriniai sapnai, remiantis analitiniu, interpretaciniu, naratologiniu, kino teorijos, V. Proppo „Pasakos morfologijos, C. G. Jungo archetipų teorijos interpretaciniais tyrinėjimo metodais. Tyrinėjimo šaltiniai – šiuolaikiniai romanai: norvegės H. Wassmo bei lietuvio L. Gutausko „Septintas susitikimas“ ir „Vilko dantų karoliai“. Šių autorių veikalai pasirinkti dėl juose sutinkamų sapnų parankumo šio darbo tyrinėjimo analizei. Darbe siekta remiantis Prince’o ir Jungo pasiūlytomis technikomis analizuoti literatūrinius sapnus, juos siejant, taikant jiems kinui būdingas sąvokas, sampratas, teorijas siejant sapnus su mitais bei pasakomis. Šiam tikslui pasiekti darbe buvo atliekami tokie uždaviniai: teoriškai formuluota sapno kaip naratyvo samprata, ieškota kino naratyvo principų sapne. Taip pat bandyta atpažinti sapne pasireiškiančius pasakos ar sakmės siužetus ir motyvus, rasti sąsajas tarp mito ir sapno, ieškota archetipinių vaizdinių sapnuose. Toks darbo objektas pasirinktas ne atsitiktinai: svarbus aspektas, kuris skatina rašytojus integruoti sapnus į kūrinio meninę realybę – tai troškimas artikuliuoti komplikuotas šiuolaikinio subjekto patirtis, susijusias su „tiesos“ pažinimu ir jos perteikimu. Įterpti į tekstą sapnai veikia kaip intertekstas, perkoduojantis siunčiamą pranešimą kita „kalba“. Atkodavus sapną, jo reikšmė gali būti vartojama kūrinio prasmės įtaigai stiprinti. Pats literatūrinis sapnas, jį ypač mėgstančių rašytojų kūryboje... [toliau žr. visą tekstą] / In this work in nonintegration way the literary dreams were analyzed, according to analytical, interpretational, narathological, theoretical instruments, offered by Russian formalism, C. G. Jung’s theory of archetypes. The sources of research – 8 literary dreams of Herbjørg Wassmo‘s novel „Septintasis susitikimas“ and Leonardas Gutauskas‘ first part of „Vilko dantų karoliai“. The literary dream itself in the creation of its admirers or when it becomes a basis of the composition structure of creation, constantly attracts the attention of people in literature. So the choice of such an object also determines its topicality in the contemporary scientific world. The works of these authors are chosen due to handiness of dreams for the research analysis of this work. In this work it was tryed, according to technics, offered by Prince and Jung, to analyse the literary dreams, by relating it, applying cinematic concepts, conceptions, theories, relating dreams with myths and fairy-tales. To archieve this goal there were formulated such tasks: to theoreticaly formulate the conception of dream, as narrative, to look for the principles of cinematic narrative in the dream, to recognize the plots and motives of fairy-tale and saga, which come through it, to find the relations between the myth and dream, to look for an archetypical visuals in the dreams. Such an object of work was chosen nonaccidentally: the important aspect, which encourages writers to integrate dreams in artistical reality... [to full text]

Teorinėje darbo dalyje aptariama XX a. pabaigoje atsiradusi fraktalaus meno šaka, pagrindiniai virtualios kompozicijos principai. Abstrakcijos – tarsi sapno detalė, gyvenimo motyvai, troškimai, tragedijos. Minima hermeneutinė filosofijos kyptis, kuri siejasi su kūrybinės kolekcijos estetikos koncepsija. Nagrinėjama ženklo ir simbolio samprata. Simbolikos naudojimas meninėje raiškoje – vienas metodų patraukti stebėtojo pasąmonės galias reikiama kryptimi. Kitoje darbo skiltyje analizuojami kompiuterine grafika užsiimančių menininkų vizualūs projektai. Atveriama vizualioji kūryba interpretacijoje. Stebint ją galima identifikuoti save, užuominos ir jų tarpusavio priklausomybė padeda atrasti objekto tapatybę. Siekiniai, idėjos, autoriui tampa svarbūs, kai jie atitinka egzistencines nuostatas, tapatumo paieškas nefiguratyviuose vaizdiniuose. Apbendrinama su „Egle žalčių karaliene“ susijusi literatūra. Pasakoje apie žalčio žmoną pastebimas sakmiškas pradas, kuris siejasi su archaiškų padavimų vystimu. Atskleidžiamas šeimos, genties – svečio santykis, gyvybės paslaptis, jos galia, „kitataučio“ netolerancija, dorovinis pasaulėžiūrų konfliktas, ištikimybės ir aukos ryšys (dvasinis ir moralinis žmogaus išbandymas). Paskutinėje darbo dalyje aprašoma asmeninė kūrybinė kolekcija. Aiškinama darbų prasmė, pasitelkiant spalvas, geometrines ar nefiguratyvias formas, dėmes, ritmiką. / In the theoretical part of the work, the branch of fractal art, which emerged at the end of the 20th century, and the main principles of composition are discussed. Abstractions are like elements of dreams, motifs of life, desires, and tragedies. The philosophical trend of hermeneutics is mentioned, which is related to the esthetic concept of the creative collection. The concept of sign and symbol is examined. The use of symbolism in artistic expression is one method of pulling the unconscious powers of the observer in a desired direction. In the next section of the work, visual projects of artists who use computer graphics are analyzed. The visual creation is opened in the interpretation. When observing it, one can identify oneself; hints and their interdependence helps to find the identity of the object. Objectives and ideas become important to the author when they correspond to existential attitudes and the search for identity in abstract images. Literature related to “Egle - The Queen of Serpents Man” is summarized. In the tale about the wife of serpent, a rudiment of sagas is found, which is related to an archaic development of stories. The following concepts are revealed: the relation of family, tribe and guest, the secret of life and its power, intolerance of the “foreigner”, moral conflict of different worldviews, and the relation between loyalty and sacrifice (the spiritual and moral challenge). In the last part of this work, the creative collection is described... [to full text]

Poezja dla dzieci jest to dziedzina twórczości literackiej wyróżniana ze względu na stosunkowo wyrazistą kategorię adresata. Za poezję dla dzieci uznaje się jedynie utwory intencjonalnie kierowane do dzieci. W myśl klasyfikacji historyka literatury J. Cieślikowskiego najbardziej uchwytne są te formy poezji dla dzieci, które mają odpowiedniki w folklorze: kołysanki, wyliczanki, rymowanki itp. Rozwój polskiej poezji dla dzieci charakteryzuje wielość tendencji, ujawniających się w różnych modelach wierszy: od dydaktycznego S. Jachowicza, przez pieśniowy M. Konopnickiej, ludowy J. Porazińskiej, „dziecięcy” K. Iłłakowiczówny, lingwistyczny J. Tuwima i J. Brzechwy, medytacyjny J. Kulmowej, refleksyjny J. Ratajczaka, do kreacyjnego A. Kamieńskiej, W. Chotomskiej i D. Wawiłow. Punktem dojścia jest liryka dziecięcego punktu widzenia. W utworach młodszej generacji poetów wiersze dla dzieci tracą często regularny rytm i rym, na plan pierwszy wysuwa się obraz poetycki, ton refleksyjny oraz zabawa słowami i fabułami utworów. Bajka – to jeden z najczęściej uprawianych gatunków literatury dydaktycznej. Ze względu na walory dydaktyczne (jasno sprecyzowany morał) oraz przystępność formy (niewielka objętość) utwory należące do tego gatunku występują od początku rozwoju literatury dla dzieci po współczesność. W obrębie bajki wyróżnia się zwykle dwa podgatunki: bajka magiczna, czyli baśń i bajka zwierzęca. Za twórcę tej ostatniej uważa się bajkopisarza greckiego Ezopa, pochodzącego z Azji... [toliau žr. visą tekstą] / Poezija vaikams - tai literatūrinės kūrybos sritis, išskirta dėl konkretaus adresato. Vaikų poezija laikomi kūriniai, skirti būtent vaikams. Literatūroje dominuojanti estetinė funkcija vaikų poezijoje modifikuojasi į liaudinę bei didaktinę funkcijas ir įvairias jų atmainas. Labai svarbi funkcija - mažojo adresato kontakto užmezgimas ir palaikymas su pasakotoju. Vaikų poezijoje dažnos eiliuotos epinės formos su pramogine fabula, anekdotu ar eiliuotu dialogu. Pasak literatūros istoriko J. Cieslikovskio, patraukliausios yra tos poezijos vaikams formos, kurios turi atitikmenis folklore: lopšines, skaičiuotės, žaidinimai ir t.t. Vaikų poezija vystėsi nuo paprastų formų, nuo paprastų žaidinimų, kuriomis linksmino ar migdė vaikus, iki vaikiškų skaičiuočių bei dainelių, inspiruotų folkloro, pasakų, pasakaičių - tradicinės liaudies pasakos atmainų, pateiktų miniatiūrų ar eilių forma. Lenkiškos poezijos vaikams raidoje yra įvairių tendencijų, būdingų skirtingiems eilėraščių modeliams: nuo S. Jachovičiaus didaktinio, M. Konopnickos dainingojo, J. Porazinskos liaudiškojo, K. Ilakovičuvnos „vaikiškojo“, J. Tuvimo ir J. Bžechvos lingvistinio, J. Kulmovos meditacinio, J. Ratajčako refleksinio iki A. Kamenskos, V. Chotomskos ir D. Vavilovos originaliųjų. Atspirties taškas lyrika, atitinkanti vaikų pasaulėžiūrą. Jaunesniosios poetų kartos eilėraščiai vaikams dažnai netenka reguliariojo ritmo ir rimo, dėmesys kreipiamas į poetinį vaizdą, refleksinį toną, taip pat žodžių žaismą ir fabulą... [toliau žr. visą tekstą] / Poetry for children is the sphere of literature which is singled out for its clear audience category. The poetry is intended for children. Esthetical function usually prevailing in literature is modified in poetry for children to become didactical. It is important to maintain a relation between the young listener and the narrator. Paradramatical forms, anecdotes, epical forms with attractive narration are met in poetry for children. According to J.Cieslikowski, literature historian, the most acceptable are the forms of poetry which have equivalents in folk: lullabies, counting-out rhymes and e. c. Poetry for children developed from the simplest forms used to entertain or to lull kids, through counting-out rhymes to more complicated: songs inspired by folk, then fables, and finally, rhymed mini-tales intended for kids. Development of Polish poetry for children in characterized by a number of tendencies which appear in different models of poems: starting with didactical poems by S.Jachowicz, through songlike poems by M.Konopnicka, folk poetry by J.Porazinska, “childish” poetry by K.Illakowiczowna, linguistic poetry by J.Tuwim and J.Brzechwa, meditation poetry by J.Kulmowa, reflection poetry by J.Ratajczak, to creational poetry by A.Kamienska, W.Chotomska and D.Wawilow. A lyric of children’s point of view is the destination. Poems by younger generation of poets often miss regular rhythm and rhyme, poetical picture, reflective tone as well as play of words and plots of the... [to full text]

Diplominiame darbe nagrinėjama pasaka, kaip meninis/socialinis reiškinys. Keliamas tikslas – remiantis pasakų prasmės analize, parodyti kaip transformuojamas pasakų pasaulis iš žodinio į vaizdinį, bei sukurti animuotą pasaką. Šio tikslo siekiama aiškinantis pasakų reikšmę ir prasmę, bei aptariant absurdo pasakos žanrą, pasirinktą kūrybiniam projektui.Kūrybinėje darbo dalyje sukurtas mišrių technologijų animacinis filmas pagal Gabrieliaus Mackevičiaus absurdo pasaką „Senelis“. Filmas sukurtas koliažo technologijos principu, remiantis popartu, bei absurdo teatrui būdingais lėliškais – mechaniškais judesiais. / In this bachelor’s work fairy-tale is studying, like artistic/social phenomenon. Raising a goal – with reference fairy-tale’s meaning analysis, to show how fairy-tale’s world it is transformed from verbal to visual, and to create animated fairy-tale. This goal is reaching by explaining fairy-tales meaning and sense, and discussing absurdity tale genre, taken for creative project. In the creative part of this project mixed technology animated cartoon was made by Gabrielius Mackevičius absurdity fairy-tale „Senelis“. Animated cartoon was created using collage technology, in accordance with pop art and Absurdity Theater typical puppet – mechanical movements.