Lietuvių liaudies pasakos yra priskiriamos liaudies pedagogikai, jomis siekiama perduoti patirtį, lavinti vaizduotę, skatinti vertybes, suteikti žinių apie pasaulį, parodant ne tik gerąsias, bet ir blogąsias jo puses. Vienos mėgstamiausių vaikų pasakų – stebuklinės pasakos. Lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose dažnai išryškinamos vyro ir moters savybės, jų tarpusavio santykiai, tačiau nėra žinoma kaip pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius vertina vaikai ir jų tėvai. Problema – Mažai žinoma kaip lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius raiškos vertina vaikai ir jų tėvai. Objektas – Požiūris į lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius. Tyrimo tikslas- Atskleisti kaip lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius vertina vaikai ir jų tėvai Tyrimo uždaviniai: 1.Aptarti lietuvių liaudies pasakos – kaip metodo reikšmę ugdant lytiškumą. 2.Išryškinti, kokie lytiškumo raiškos modeliai formuojami lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose 3.Atskleisti Lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose ir šiuolaikinėje Lietuvos masinėje žiniasklaidoje formuojamo lytiškumo raiškos modelių panašumus ir skirtumus 4.Išsiaiškinti kaip vaikai interpretuoja lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius.5.Išsiaiškinti kaip tėvai vertina lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius. Svarbiausios išvados:... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian folk Tales are classified to folk pedagogy they promote to transfer experience, cultivate imagination, promote the values, provide knowledge about the world showing not only good but also bad its sides. A favorite tales of children are magic tales. In Lithuanian folk tales often revealed male and female characteristics their relationships but is unknown how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The problem of research- there is little researched in the literature how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The aim of research – to reveal how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The object of research – attitude to sexual expression models in Lithuanian magic tales Objectives: -1. To dispute Lithuania folk tale- like method children sexual cultivate 2.To bring out what sexual expression models are raised in Lithuanian folk tales 3.To reveal similarities and differences of Lithuanian folk tales and modern Lithuanian mass media formed sexual expression models 4.To find out how sexual expression models in Lithuanian folk tales perceive children 5.To find out how sexual expression models in Lithuanian folk tales asses their parents Methods of research: the analysis of scientific literature and other sources, empirical research – questionnaire survey, group interview. Sexual are very important part of the personality... [to full text]

Šiuolaikinės edukologijos tendencijos siejamos su reikšmingų asmenybei kompetencijų ir gebėjimų ugdymu bei vystymu. Nuolat tobulėjančios informacinės technologijos ryškiai pakeitė mokymo ir mokymosi galimybes. Jų panaudojimas turi harmoningai derėti su gimtosios kalbos, literatūros, kultūros puoselėjimu. Pastarųjų metų kompiuterinės lingvistikos pasiekimai kartu su praėjusio šimtmečio kalbininkų ir tautosakos tyrinėtojų įžvalgomis sukuria naujas daug žadančias prielaidas informacinių technologijų panaudojimui kūrybingumui ugdyti. Darbe aptartos mokomosios kompiuterinės programos, skirtos lietuvių (gimtosios) kalbos ugdymui; išanalizuotas įvairių tautosakininkų stebuklinės pasakos morfologinis nagrinėjimas; apžvelgta kalbos kūrybinio ugdymo situacija Lietuvoje. Nustatyta, kad Lietuvos mokyklose yra kalbos kūrybinio ugdymo problema - mokiniai nemoka ir nenori kurti tekstų. Šiai problemai spręsti sukurta mokomoji kompiuterinė priemon��� ,,Pasakos scenarijus“, skirta žemesniųjų klasių mokiniams. Priemonė sukurta panaudojant kompiuterinį modeliavimą ir konstravimą. Pagal stebuklinės pasakos modelį iš tam tikrų struktūrinių dalių yra komponuojamas naujos pasakos scenarijus. Scenarijus išspausdinamas ir pagal jį mokinys sukuria pasaką. Mokomoji kompiuterinė programa sukurta FrontPage tinklapių kūrimo programa, panaudojant JavaScript programavimo kalbos elementus. Darbe pateikta programos naudojimo mokymo procese analizė ir pedagoginio eksperimento rezultatai. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Modern education tendencies are closely related to education and development of meaningful competencies and capabilities. Constantly improving information technologies have definitely changed teaching and learning possibilities. Their application must be in harmony with the nurturance of the mother-tongue, literature and culture. The latest achievements of computer linguistics together with insights of linguists and folklore researchers of the last century give new promising prerequisites for application of information technologies to raise creativeness. The work discusses teaching computer programs designed for education of the Lithuanian (mother-tongue) language, presents the analysis on morphologic research of fairy-tales by different folklorists, and gives review of the situation on language creativity education in Lithuania. It has been defined that schools in Lithuania face the problem of language creative education – pupils cannot and do not want to create texts. To tackle the problem a teaching computer aid “Tale scenario“for pupils of the lower grades was designed. The aid was designed using computer modeling and construction. Based on the model of a fairy-tale a scenario of a new tale is composed from particular structural parts. The scenario is published and a pupil creates a tale on it. The teaching computer program is designed with FrontPage website creating program, using the elements of JavaScript programming language. The analysis of the program application in... [to full text]

Mažųjų meninė saviraiška – įvairialypis ir gana paslaptingas procesas. Čia susipina vaiko stebėjimai, jutimai, mėgdžiojimai bei kartojami veiksmai ir jo AŠ. Vaiko kultūros supratimas nulemia požiūrį į jo meninį ugdymą. Augdami meninėje aplinkoje, vaikai kaupia savo individualią patirtį ir perteikia ją įvairiomis meno formomis: kalbėdami, muzikuodami, šokdami, piešdami. Kartu jie pastebi bei pajaučia regimuosius simbolius, muzikos, poezijos ritmą.Vaizduodamas pasaką piešinyje, vaikas, nevaržomas kitų dėmesio ir nuomonės, gali laisviau fantazuoti, labiau pasinerti į apmąstymus, todėl kūrybiškiau mąsto ir originaliau bei įdomiau kuria įvairias idėjas. Tačiau kiekvienas mokinys, derindamas intuityvųjį ir s��mojingąjį pasakos suvokimą, turi įgyti tam tikrą kiekį teorinių žinių, būtinų saviraiškos motyvacijai tenkinti, pasakai piešti. Pradinių klasių mokinių gyvenimiška patirtis nedidelė, o teorinės žinios apie pasakos struktūrą, personažus, konfliktų sprendimo būdus ir kt. negausios. / Artistic self – expression of children – miscellaneous and quite mysterious process. There the observation, senses, imitations, repeating actions and also ego of the child intertwine. The child’s understanding of the culture determines the attitude towards his artistic training. Growing in artistic atmosphere, children store their individual experience and convey it in different forms of art: talking, making music, dancing, painting. Together they notice and feel visual signs, music and the rhythm of poetry.Fairy tale is the base of growing individual, the best way to prepare for life and work. When children read and tell fairy tales, they save our childhood world , which sometimes is forgotten. Painting a fairy tale, a child without others help, attention or opinion, can more easily fantasize and to sunk in contemplation. That’s why he contemplates more creatively and create ideas more originally and interestingly. However, each pupil, coordinating intuitive and ingenious understanding of fairy tale, have to acquire an amount of theoretic knowledge that is essential for self-expression and to paint a fairy tale. The true-life experience of primary school pupils is not big whereas theoretic knowledge of fairy tale structure, characters, ways to deal with conflicts and others is also not large.

Poezja dla dzieci jest to dziedzina twórczości literackiej wyróżniana ze względu na stosunkowo wyrazistą kategorię adresata. Za poezję dla dzieci uznaje się jedynie utwory intencjonalnie kierowane do dzieci. W myśl klasyfikacji historyka literatury J. Cieślikowskiego najbardziej uchwytne są te formy poezji dla dzieci, które mają odpowiedniki w folklorze: kołysanki, wyliczanki, rymowanki itp. Rozwój polskiej poezji dla dzieci charakteryzuje wielość tendencji, ujawniających się w różnych modelach wierszy: od dydaktycznego S. Jachowicza, przez pieśniowy M. Konopnickiej, ludowy J. Porazińskiej, „dziecięcy” K. Iłłakowiczówny, lingwistyczny J. Tuwima i J. Brzechwy, medytacyjny J. Kulmowej, refleksyjny J. Ratajczaka, do kreacyjnego A. Kamieńskiej, W. Chotomskiej i D. Wawiłow. Punktem dojścia jest liryka dziecięcego punktu widzenia. W utworach młodszej generacji poetów wiersze dla dzieci tracą często regularny rytm i rym, na plan pierwszy wysuwa się obraz poetycki, ton refleksyjny oraz zabawa słowami i fabułami utworów. Bajka – to jeden z najczęściej uprawianych gatunków literatury dydaktycznej. Ze względu na walory dydaktyczne (jasno sprecyzowany morał) oraz przystępność formy (niewielka objętość) utwory należące do tego gatunku występują od początku rozwoju literatury dla dzieci po współczesność. W obrębie bajki wyróżnia się zwykle dwa podgatunki: bajka magiczna, czyli baśń i bajka zwierzęca. Za twórcę tej ostatniej uważa się bajkopisarza greckiego Ezopa, pochodzącego z Azji... [toliau žr. visą tekstą] / Poezija vaikams - tai literatūrinės kūrybos sritis, išskirta dėl konkretaus adresato. Vaikų poezija laikomi kūriniai, skirti būtent vaikams. Literatūroje dominuojanti estetinė funkcija vaikų poezijoje modifikuojasi į liaudinę bei didaktinę funkcijas ir įvairias jų atmainas. Labai svarbi funkcija - mažojo adresato kontakto užmezgimas ir palaikymas su pasakotoju. Vaikų poezijoje dažnos eiliuotos epinės formos su pramogine fabula, anekdotu ar eiliuotu dialogu. Pasak literatūros istoriko J. Cieslikovskio, patraukliausios yra tos poezijos vaikams formos, kurios turi atitikmenis folklore: lopšines, skaičiuotės, žaidinimai ir t.t. Vaikų poezija vystėsi nuo paprastų formų, nuo paprastų žaidinimų, kuriomis linksmino ar migdė vaikus, iki vaikiškų skaičiuočių bei dainelių, inspiruotų folkloro, pasakų, pasakaičių - tradicinės liaudies pasakos atmainų, pateiktų miniatiūrų ar eilių forma. Lenkiškos poezijos vaikams raidoje yra įvairių tendencijų, būdingų skirtingiems eilėraščių modeliams: nuo S. Jachovičiaus didaktinio, M. Konopnickos dainingojo, J. Porazinskos liaudiškojo, K. Ilakovičuvnos „vaikiškojo“, J. Tuvimo ir J. Bžechvos lingvistinio, J. Kulmovos meditacinio, J. Ratajčako refleksinio iki A. Kamenskos, V. Chotomskos ir D. Vavilovos originaliųjų. Atspirties taškas lyrika, atitinkanti vaikų pasaulėžiūrą. Jaunesniosios poetų kartos eilėraščiai vaikams dažnai netenka reguliariojo ritmo ir rimo, dėmesys kreipiamas į poetinį vaizdą, refleksinį toną, taip pat žodžių žaismą ir fabulą... [toliau žr. visą tekstą] / Poetry for children is the sphere of literature which is singled out for its clear audience category. The poetry is intended for children. Esthetical function usually prevailing in literature is modified in poetry for children to become didactical. It is important to maintain a relation between the young listener and the narrator. Paradramatical forms, anecdotes, epical forms with attractive narration are met in poetry for children. According to J.Cieslikowski, literature historian, the most acceptable are the forms of poetry which have equivalents in folk: lullabies, counting-out rhymes and e. c. Poetry for children developed from the simplest forms used to entertain or to lull kids, through counting-out rhymes to more complicated: songs inspired by folk, then fables, and finally, rhymed mini-tales intended for kids. Development of Polish poetry for children in characterized by a number of tendencies which appear in different models of poems: starting with didactical poems by S.Jachowicz, through songlike poems by M.Konopnicka, folk poetry by J.Porazinska, “childish” poetry by K.Illakowiczowna, linguistic poetry by J.Tuwim and J.Brzechwa, meditation poetry by J.Kulmowa, reflection poetry by J.Ratajczak, to creational poetry by A.Kamienska, W.Chotomska and D.Wawilow. A lyric of children’s point of view is the destination. Poems by younger generation of poets often miss regular rhythm and rhyme, poetical picture, reflective tone as well as play of words and plots of the... [to full text]

Pedagogic folk-tale therapy at the lessons of informal education Summary One of he most urgent problem in the Lithuanian contemporary educational, basing itself on the humanist education principles, is the psychological climate at school, influencing pupils’ motivation to state of pupil. Supplementary education classes could have a large influence on the improvement of psychological climate. ,,The Supplementary Education Concept” is a list of the possibilities, grouped ant called functions, including: cognitive, communication, pragmatic and self-reakiztion. The mentioned concept does not include the innovative function of supplementary education, used to preserve emotional health and to improve the emotional state of a child. In essence this function is ,,social treatment” by art, also known as art therapy. ,, The Supplementary Education Concept” addresses the problems, arising in the course of after-class activity in a mainstream school. This is related to poor search for new working forms and methods, forgotten training and insufficient requalification tasks, and too little attention paid to the children’s socialization process, etc. We studied the documents, regulating supplementary education, articles of researchers and teachers on this work and formulated the problem for investigation, namely: too little attention is paid to the important issue for pupil’s socialization and creativity-planning, and organizing of systematical recreational work, used to eliminate... [to full text]