Elektroninių mokėjimo priemonių inovacijas lėmė sparti technologijų, elektroninės komercijos raida. Elektroniniai pinigai, kaip viena iš elektroninių mokėjimo priemonių rūšių, palaipsniui tampa svarbiu ekonomikos ir teisės mokslų atstovų tyrimų objektu. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros bei direktyvos 2000/28/EB, iš dalies keičiančios direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo priėmimu nustatytas suderintas elektroninių pinigų teisinių santykių reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje šiuo metu yra peržiūrimas, siekiant visų pirma sušvelninti kai kuriuos reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų įstaigoms. Elektroniniai pinigai, remiantis Direktyva 2000/46/EB, apibrėžiami kaip piniginė vertė, kuri i) saugoma elektroninėse laikmenose; ii) išleidžiama gavus lėšų, kurių suma yra ne mažesnės vertės negu išleista piniginė vertė; iii) kurią įmonės, kurios nėra emitentai, priima kaip mokėjimo priemonę. Elektroniniai pinigai suprantami kaip elektroninis monetų ir banknotų pakaitalas, laikomas tokiose elektroninėse laikmenose kaip elektroninė kortelė ar kompiuterio atmintis. Be to, elektroninių pinigų leidimo veikla yra draudžiama užsiimti subjektams, kurie nėra kredito įstaigos. Tuo tarpu Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi pilnateise Europos Sąjungos valstybe nare, įsipareigojo derinti nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise ir... [toliau žr. visą tekstą] / Innovations in the field of the electronic payment instruments were determined by a fast development of technologies and electronic commerce. Electronic money, as one of kinds of the electronic payment instruments, gradually becomes an important subject of research performed by representatives of economics and law sciences. By adopting the Directive 2000/46/EC of the European Parliament and of the Council (of 18 September 2000) on the taking up, pursuit of and prudential supervision of the business of electronic money institutions and the Directive 2000/28/EC of the European Parliament and of the Council (of 18 September 2000) amending the Directive 2000/12/EC relating to the taking up and pursuit of the business of credit institutions, the concerted regulation of legal relations in the field of electronic money was established in the European Union Law and now is being reviewed seeking, first of all, to soften some of requirements applied to the electronic money institutions. "Electronic money", following the Directive 2000/46/EB, shall mean the monetary value which is: (i) stored on an electronic device; (ii) issued on receipt of funds of an amount not less in value than the monetary value issued; (iii) accepted as means of payment by undertakings other than the issuer. Electronic money can be considered an electronic surrogate for coins and banknotes, which is stored on an electronic device such as a chip card or computer memory. Furthermore, it is prohibited to be engaged... [to full text]

Šiame darbe pateikiama Lietuvos narystės Europos pinigų sąjungoje privalumų ir trūkumų analizė, įvertinant šiuo metu vykstančias diskusijas, ir esamą Lietuvos padėtį. Skirtingai nei kai kuriose kitose naujosiose ES narėse, Lietuvoje veikiantis valiutų valdybos modelis palengvina šalies įsijungimą į euro zoną. Temos aktualumas. Nors Lietuva Stojimo į ES sutartyje įsipareigojo tapti euro zonos nare, tačiau principinis klausimas apie narystės joje privalumus ir trūkumus išlieka svarbus ir aktualus, galintis nurodyti galimas grėsmes ir naudą, susijusias su įsijungimu į bendrosios valiutos zoną. Stojimo į euro zoną ekonominis pagrindas būtų išnaudoti vienos valiutos naudojimo teikiamus privalumus, leidžiančius pasiekti aukštesnį ekonominės integracijos ir konvergencijos lygį. Euro įvedimas turės ženklų poveikį Lietuvos ekonomikai, todėl yra būtina atlikti Lietuvos narystės euro zonoje pasekmių analizę, įverti pagrindinius šio žingsnio privalumus ir trūkumus, lyginant su egzistuojančia sistema. Tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos narystės euro zonoje įtakos ekonomikai analizę, apžvelgti galimus integracijos privalumus ir trūkumus, bei įverinti pasekmes Lietuvos ekonomikos plėtrai. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti pinigų sąjungų istorinę patirtį ir buvusių bei šiuo metu veikiančių pinigų sąjungų esminius bruožus, atskleisti pinigų sąjungos esmę ir tikslus bei siekius. 2. Apibūdinti ekonominę ir pinigų sąjungą Europoje. 3. Išnagrinėti esamą Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / When Lithuania became an EU member, a legal obligation set in the memorandum of association of European Commission in the future to adopt common currency euro entered into power. This paper presents the analysis of pros and cons of Lithuanian membership in European Monetary Union, taking into account the ongoing discussions during the transitional period to euro zone and the current situation of Lithuania. The object of research is the economic benefit of European Monetary Union. The hypothesis of research is that the membership of Lithuania in euro zone will have more positive than negative consequences. The purpose of the paper is to make the analysis of the influence of membership of Lithuania in euro zone to economy, to review possible pros and cons and to evaluate consequences to the development of economy of Lithuania. If Lithuania entered the euro zone our gain would be smaller in comparison to other Central and Eastern European states because Lithuania has already linked its currency to Euro contrary to, for instance, Poland, the Check Republic and Hungary. The latter states would gain more adopting euro because the majority of them have got the so called ,,regulated floating“ currency rate regime and for that pay the price of not only higher interests but also of indefinite currency rate. Although the future change of currency has met a lot of discussions in the country, the specialists have got no doubts as to the benefit of membership in EMU to the economy of... [to full text]

SANTRAUKA Analizuota netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo sudėtis, aptariamos su nusikaltimu susijusios problemos. Magistro darbą sudaro šeši skyriai. Pirmame skyriuje aprašoma įstatymų, reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą raida. Aptariami su šiuo nusikaltimu susiję pakeitimai ir papildymai. Antrame skyriuje analizuojami atskiri nusikaltimo sudėties elementai: objektas ir dalykas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Aptariama problematika, susijusi su visais, tiek objektyviais, tiek subjektyviais, sudėties požymiais. Aiškinamos sąvokos: ,,pinigai“, ,,mokėjimo priemonės“, ,,mokėjimo instrumentai“, ,,dokumentai“, ,,vertybiniai popieriai“. Trečiame skyriuje analizuojami šį nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai. Tai didelio kiekio arba didelės vertės netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, suklastojimas, įgijimas, laikymas arba realizavimas. Aptariami didelio kiekio ir didelės vertės netikrų pinigų ar vertybinių popierių vertinamieji kriterijai ir siūlomos rekomendacijos dėl jų aiškinimo ir taikymo. Ketvirtame skyriuje analizuojami šį nusikaltimą privilegijuojantys požymiai, mažinantys veikos pavojingumą. Vertinamasis kriterijus – nedidelis pinigų kiekis. Penktame skyriuje analizuojama savarankiška nusikaltimo sudėtis, kuri prilyginama netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimui, laikymui arba realizavimui. Atkreipiamas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The present paper analyses composition of production, preservation or realisation of false money or securities, problems related to criminality. The master thesis consists of six chapters. The first chapter deals with the development of laws, regulating criminal liability for production, preservation or realisation of false money or securities. The second chapter gives analysis of separate crime composition elements: object and subject-matter, objective evidence, subject, subjective evidence. Topic related to both objective and subjective evidence of composition is discussed. The following concepts are explained: money, payment methods, payment instruments, documents, securities. The third chapter deals with the crime qualification evidence, namely: production, falsification, acquisition, preservation or realisation of false money or securities at large amount or high value. The present paper also gives a study of evaluation criteria of large amount and high value false money or securities as well as offers recommendations on their interpretation and application. The fourth chapter analyses preference evidence of the crime reducing danger of the action. Evaluation criterion is small amount of money. The fifth chapter gives analysis of independent rime composition which is equalled to production, preservation or realisation of false money or securities. Emphasis is given to the subject-matter of the crime – real money and objective evidence. The sixth chapter deals... [to full text]

Pinigų plovimas – tai sudėtingas procesas, kurio esminis tikslas – iš pažiūros teisėtos kilmės nusikalstamu būdu įgytam turtui suteikimas arba turto kilmės nuslėpimas. Bet kokios pinigų plovimo operacijos pagrindinis tikslas yra dvilypis: pirmiausia, yra siekiama paslėpti nusikaltimus, iš kurių yra gaunamos pajamos, t.y. predikatinius nusikaltimus, o kai tai pavyksta padaryti, nusikaltėliai siekia užsitikrinti, jog bus galima naudotis tomis pajamomis savo nuožiūra. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą arba dar kitaip vadinamą pinigų plovimą yra numatyta BK 216 straipsnyje. Šiame darbe yra nagrinėjami pinigų plovimo sudėties požymiai, analizuojamos problemos, kylančios nustatant ar vertinant vienus ar kitus pinigų plovimo požymius. Siekiant kuo išsamiau atskleisti ir paaiškinti pinigų plovimo požymius, darbe taip pat yra nagrinėjami tarptautiniai ir Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose valstybės įpareigojamos kriminalizuoti pinigų plovimą, numatyti griežtas pinigų plovimo prevencijos priemones, taip pat kiti tarptautiniai instrumentai, skirti kovai su pinigų plovimu. Galiausiai, autorė siekia nustatyti ir įvertinti, ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinti pinigų plovimo sudėties požymiai atitinka tarptautinių teisės aktų, ypač Europos Sąjungos, privalomąsias nuostatas. / Money laundering – is a complicate process, the primary aim of which is provision of visually legitimate origin to the property acquired in criminal manner or suppression of property origin. Primary aim of any money laundering operation is dual: first, it is strived to conceal the crimes, from which the income comes, i.e. predicate crimes, and when it is succeeded to do that, criminals strive to ensure that it would be possible to use this income at their own discretion. Criminal responsibility for legalization of money or property acquired in criminal manner, or otherwise called money laundering, in Lithuania is stipulated by an article BK 216. This research paper analyzes the features of money laundering contents; the problems that arise upon establishment or evaluation of one or the other money laundering features are analyzed. In order to unfold and explain thoroughly the features of money laundering the research paper also examines international and European legal acts, by which the states undertake to criminalize money laundering, stipulate strict prevention measures of money laundering, also other international instruments intended to fight money laundering. Eventually, the author seeks to establish and evaluate whether the features of money laundering contents consolidated in legal acts of the Republic of Lithuania correspond to the compulsory provisions of international legal acts, especially of the European Union.

Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje yra nagrinėjami teoriniai biudžeto sudarymo modelio aspektai. Biudžeto sudarymui neabejotinai svarbi biudžeto, kaip ekonominio reiškinio prigimtis, atsiradimo priežastys, vertinimo priemonės, todėl magistro baigiamojo darbo 1.1 skyriuje išnagrinėta biudžetų esmė ir svarba. Tam, kad sukurti optimalų biudžeto modelį mažai įmonei, 1.2 skyrius pradedamas biudžetų modelių evoliucijos analize, toliau tiriama biudžeto – kaip planavimo priemonės svarba. 1.3 skyriuje identifikuoti biudžeto vertinimo metodai bei 1.4 skyriuje pateikiamas biudžeto modelis bei jo pritaikymo mažai įmonei galimybės. Antroji magistro darbo dalis skirta išanalizuoti problemoms, su kuriomis susiduriama praktikoje taikant biudžeto sudarymą įmonės veikloje, kaip būtų galima jas išspręsti bei sudaryti biudžeto modelį mažai įmonei. Atliktas teorinis biudžeto sudarymo tyrimas atskleidė, kad mokslo darbuose nepateikimas išsamus biudžeto sudarymo modelis tinkantis mažai įmonei, todėl siekiant nustatyti biudžeto sudarymo ir taikymo praktikoje aktualumą, 2.1 skyriuje atliktas Lietuvos mažų įmonių tyrimas, taip pat atlikta anketinė Lietuvos mažų įmonių darbuotojų apklausa, kurios rezultatai apibendrinti magistro baigiamojo darbo 2.2 skyriuje. Toliau remiantis atliktais teoriniais ir praktiniais biudžeto sudarymo modelio tyrimais bei darbo autoriaus požiūriu į tiriamą objektą, 2.3 skyriuje pateikiamas biudžeto modelis mažai įmonei ir jo struktūros aprašymas bei aptariamos modelio... [toliau žr. visą tekstą] / As the world in which organizations compete is changing, there must be a system to support strategic objectives and competitive priorities. Despites many criticisms, the budgeting theory has been very useful in pinpointing specific problems and providing adequate solutions related to budgeting system. Sometimes the findings of budgeting studies have been contradictory and vague, but in general, the most recommendations have been tested and verified in real situations. I can freely say that traditional budgeting is not dead yet, since it is still being used in the majority of companies around the world. However, many of them are starting to realize that the same budgeting model which has been used in 1920 can’t be used in the 21st century. Business environmental conditions are no longer the same and the budgeting system needs to become more responsive to the needs of customers requirements set by competition. How exactly this change in budgeting system will involve, is something what each individual company needs to discover by itself. The main problem of this thesis is that Lithuanian companies are small and they can’t adopt the budgeting techniques of budgeting theory. The research object of this thesis is a budget model for a small company’s preparation and adaptation. The purpose of the master’s thesis is to explain the budget value for the organization. In order to achieve the aforementioned goal, this thesis is based on the analysis of existing theoretical and practical... [to full text]

Šiame darbe remiantis pinigų paklausos metodu vertinamas paklaidų korekcijos modelis (VECM), kurio pagalba gaunamas šešėlinės ekonomikos masto Lietuvoje įvertis, 1995 – 2010 metų laikotarpiu. Didelis dėmesys skiriamas šešėlinės ekonomikos sampratai, apibrėžimui, ją lemiantiems veiksniams, pateikiama vertinimo metodų apžvalga, taip pat skiriamas dėmesys modelyje naudojamų kintamųjų nestacionarumo ir kointegruotumo problemai. Gauti rezultatai atskleidžia, jog šešėlinės ekonomikos dinamiką galima suskirstyti į tris laikotarpius: 1995 – 1999 metų pirmoji pusė kuriame šešėlinė ekonomika buvo aukščiausiame lygyje (nagrinėjamu laikotarpiu), t.y. vidutiniškai ~40,2 % nuo BVP. Antrasis laikotarpis – akivaizdus šešėlio mažėjimo periodas, užsitęsęs laikotarpyje nuo 1999 metų antrosios pusės iki pasaulinės krizės pradžios 2008-ųjų viduryje. Šiuo laikotarpiu vidutinis šešėlio mastas buvo apie 31,3 % nuo BVP, o laikotarpio pabaigoje buvo net nukritęs iki 26 % nuo BVP. Ir trečiasis periodas laikotarpyje nuo 2008-ųjų metų II-ojo ketvirčio iki 2010 metų pabaigos, kai krizės pasėkoje vėl išaugo šešėlio mastas iki 32-34 % nuo BVP. Įverčius palyginus su kitų tyrimų rezultatais matyti kad šie skiriasi, nors svyravimų kryptys sutampa. Ekonometrinė analizė atliekama naudojant Eviews 6 ir MS Excel programinę įrangą. / In this paper, we estimate the size and the evoliuton of shadow economy in Lithuania over the period 1995 – 2010, using a vector error correction model (VECM). A special attention was given to definition of the shadow economy and the main causes of determining the shadow economy. Also the short review of methods how to estimate shadow economy was presented. A big attention was givent to non-stationarity and cointegration of variables. The results indicate that in Lithuania we can bring three different periods of shadow economy dynamics: at the first one between 1995 – 1999QII the highest level is recorded, the average approximately 40,2 % of GDP. In later period till world crisis begins in midle of 2008, we have all time decreasing level of shadow economy. The average approximately 31,3 % of GDP, and the minimum value 26 % of GDP reaches at the end of mentioned period. During 2008QIV – 2010 period shadow ecomony increases to 32-34 % of GDP. This estimate we compare with other searches, and the result we get is at different levels of GDP, but the direction of the curves is the same. Econometric analysis is performed using Eviews 6 and MS Excel packages.

Subject of research: evaluation of economic efficiency of investment projects. Objective of research: to develop a model for the evaluation of economic efficiency of investment projects based on the discounted cash flow methods and adapted to the Lithuanian business environment. The modern science of economics offers quite a wide range of methods for evaluating the economic efficiency of investments, however, most of them are highly time-consuming and involve complicated calculations. Whereas investors usually require a measure of investment projects‘ efficiency which is readily calculated, objective and easily understandable and which reveals the attractiveness of business ideas. Therefore, in the author‘s view, the current technique of evaluating investment projects based on cash flows can fully meet the investors‘ needs provided that specific features of the technique‘s application are taken into account. Based on the examinations involving the theoretical and application aspects of the analysis and evaluation of investment projects, i. e. the investment project‘s life cycle model, the cash flow calculation and the discount rate setting methods, as well as the main and auxiliary methods for evaluating investment projects‘ efficiency, a model for the evaluation of investment projects which enables the analysis and selection of alternative investment projects has been developed. / Mokslinių tyrimo objektas – investicinių projektų ekonominio efektyvumo vertinimas. Tyrimų tikslas – sukurti investicinių projektų ekonominio efektyvumo vertinimo modelį, pagrįstą diskontuotų pinigų srautų metodais ir pritaikytą Lietuvos verslo sąlygoms. Šiuolaikinis ekonomikos mokslas siūlo pakankamai platų investicijų efektyvumo rodiklių spektrą, tačiau daugeliu atvejų siūlomi metodai pasižymi daug išteklių reikalaujančiais ir gana sudėtingais skaičiavimais, o investuotojui reikalingas lengvai ir pakankamai greitai skaičiuojamas, objektyvus ir visiems suprantamas investicijų efektyvumo vertinimo matas, parodantis tam tikros verslo idėjos patrauklumą. Įvertinus šias aplinkybes, autoriaus nuomone, esama pinigų srautais grindžiama investicinių projektų vertinimo metodologija gali visiškai patenkinti investuotojų poreikius, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į įvairius aspektus, susijusius su jos taikymo ypatumais. Remiantis atliktais tyrimais, kurių metu išnagrinėti teoriniai ir taikomieji investicinio projekto analizės ir vertinimo aspektai – investicinio projekto gyvavimo ciklo modelis, pinigų srautų skaičiavimo ir diskonto normos nustatymo metodai, investicinio projekto vertinimo pagrindiniai ir pagalbiniai metodai, buvo parengtas investicinių projektų ekonominio efektyvumo vertinimo modelis, leidžiantis atlikti alternatyvių projektų analizę ir atranką. Raktiniai žodžiai: investicinių projektų vertinimas, pinigų srautai, projekto gyvavimo ciklas, diskontuotų pinigų srautų... [toliau žr. visą tekstą]

Mokslinių tyrimo objektas – investicinių projektų ekonominio efektyvumo vertinimas. Tyrimų tikslas – sukurti investicinių projektų ekonominio efektyvumo vertinimo modelį, pagrįstą diskontuotų pinigų srautų metodais ir pritaikytą Lietuvos verslo sąlygoms. Šiuolaikinis ekonomikos mokslas siūlo pakankamai platų investicijų efektyvumo rodiklių spektrą, tačiau daugeliu atvejų siūlomi metodai pasižymi daug išteklių reikalaujančiais ir gana sudėtingais skaičiavimais, o investuotojui reikalingas lengvai ir pakankamai greitai skaičiuojamas, objektyvus ir visiems suprantamas investicijų efektyvumo vertinimo matas, parodantis tam tikros verslo idėjos patrauklumą. Įvertinus šias aplinkybes, autoriaus nuomone, esama pinigų srautais grindžiama investicinių projektų vertinimo metodologija gali visiškai patenkinti investuotojų poreikius, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į įvairius aspektus, susijusius su jos taikymo ypatumais. Remiantis atliktais tyrimais, kurių metu išnagrinėti teoriniai ir taikomieji investicinio projekto analizės ir vertinimo aspektai – investicinio projekto gyvavimo ciklo modelis, pinigų srautų skaičiavimo ir diskonto normos nustatymo metodai, investicinio projekto vertinimo pagrindiniai ir pagalbiniai metodai, buvo parengtas investicinių projektų ekonominio efektyvumo vertinimo modelis, leidžiantis atlikti alternatyvių projektų analizę ir atranką. / Subject of research: evaluation of economic efficiency of investment projects. Objective of research: to develop a model for the evaluation of economic efficiency of investment projects based on the discounted cash flow methods and adapted to the Lithuanian business environment. The modern science of economics offers quite a wide range of methods for evaluating the economic efficiency of investments, however, most of them are highly time-consuming and involve complicated calculations. Whereas investors usually require a measure of investment projects‘ efficiency which is readily calculated, objective and easily understandable and which reveals the attractiveness of business ideas. Therefore, in the author‘s view, the current technique of evaluating investment projects based on cash flows can fully meet the investors‘ needs provided that specific features of the technique‘s application are taken into account. Based on the examinations involving the theoretical and application aspects of the analysis and evaluation of investment projects, i. e. the investment project‘s life cycle model, the cash flow calculation and the discount rate setting methods, as well as the main and auxiliary methods for evaluating investment projects‘ efficiency, a model for the evaluation of investment projects which enables the analysis and selection of alternative investment projects has been developed.

Daugiavaliutinės sistemos pakeitimas į vienvaliutinę Europos ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindu – to paties integracijos ir konvergencijos proceso etapas. Pinigų politika, neseniai buvusi kiekvienos valstybės kompetencijoje, perduota į Europos centrinio banko rankas. Savanoriškas monetarinio nacionalinio nepriklausomumo atsisakymas ir perėjimas į konsoliduotą europinį lygį – unikalus valstybių bendradarbiavimo istorijos reiškinys. / The replacement of a multi-currency system by a single currency on the basis of the European Economic and Monetary Unit is the stage in the same integration and convergence process; monetary policy that recently was the matter of each state was handed over to the European Central Bank. A voluntary rejection of monetary national independence and transition to the consolidated European level is a unique phenomenon in the history of the cooperation of the states.

XIV a. pabaigos – XVII a. vidurio prekyba Vilniaus mieste, remiantis archeologijos duomenimis, Lietuvos istoriografijoje praktiškai nenagrinėta. Istoriografijoje yra darbų, kuriuose aptariami, ar dažnai tiesiog tik paskelbiami, radiniai, atspindintys prekybą Vilniuje (pvz., švininiai antspaudai, monetos, skaičiavimo žetonai). Taip pat trumpai šia tema rašyta Vilniaus, ir apskritai Lietuvos, istorijos darbuose, tačiau juose remtasi daugiausiai rašytinių šaltinių informacija, neįvedant, ar beveik neįvedant, archeologinės medžiagos. Šio darbo tikslas yra XIV a. pabaigos – XVII a. vidurio Vilniaus miesto prekybos bruožų rekonstrukcija. Darbe, disponuojant archeologine medžiaga, iškelti 4 pagrindiniai uždaviniai: 1. Įvertinti Vilniaus pirklių naudotą darbo inventorių, atskleisti jo pokyčių dinamiką laiko bėgyje. 2. Nustatyti importinių prekių asortimentą Vilniuje ir jo kilmę. 3. Ištirti pinigų cirkuliacijos įtaką miesto prekybai – jos ypatumus bei pokyčius. 4. Lokalizuoti prekybos vietas, parodyti jų įvairovę ir kaitą. Rekonstruoti Vilniaus rotušės a. – pagrindinės miesto prekyvietės – vaizdą. Archeologijos šaltiniai rodo, kad prekyba Vilniuje vystėsi sinchroniškai su visos valstybės raida, ją įtakojo politiniai ir kultūriniai pokyčiai mieste ir visoje Lietuvoje. Kaip rodo monetų radiniai, XIV a. pab. prekiniai – piniginiai santykiai Vilniuje ir jo apylinkėse dar nebuvo labai intensyvūs. Intensyviau formuotis jie ėmė tik XIV a. paskutiniame ketvirtyje. Vietinę prekybą ypač skatino... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper / work is to present an overview of the features of Vilnius city trade in the end of XIVc – the middle of XVIIc. Based on archaeological materials, 4 main tasks were raised in this paper: 1. To evaluate the work inventory, used by merchants in Vilnius and describe the dynamics of its changes in time. 2. To find out the assortment of imported goods and their source. 3. To analyse the impact of the money circulation to the city trade - its features and dynamics. 4. To localise the trading sites, show their variety and changes and reconstruct the image of Vilnius city hall square – the main trading site. Archaeological materials show that the trade in Vilnius developed in line with the whole country, development of which was influenced by political and cultural changes in the city and the rest of Lithuania. More intence relationship between trading and money formed only in the last quarter of the XIVc. Local trade was specifically encouraged by introduction of coins in the country. Production of own coins stimulated retail trade, i.e., daily trading developed among the residents of Vilnius and surroundings. Both, commoners as well as nobleman started using coins as means of payment for small scale trade. Together with the process of introduction of coins in Vilnius, the flow of the imported goods has started; firstly of textile products, which were the most important goods, apart from the food and spices. In the end of XVc. the new type of work means /... [to full text]