Literatūros sociologai teigia, jog lietuvių poezijai praėjusio amžiaus IX – X dešimtmečiai itin reikšmingi, nes tuo laikotarpiu gimė nauja kūrėjo laikysena – poetai aplinką ėmė vaizduoti šaltą ir atstumiančią, į poeziją įtraukiamas visuomenėje plintančio reiškinio – prievartos – vaizdinys. Poezija kito kartu su politiniais, ekonominiais ir socialiniais pokyčiais valstybėje. Minėtam laikotarpiui būdingus eilėraščius kūrė dviejų kartų poetai. Šio darbo objektas – G. Patacko eilėraščių rinktinė „Jazmino žiedas vakarą prakalbina“ bei V. Gedgaudo poezijos rinkiniai „Vakaras be žiburio“ ir „Kapsulė“. Poetų kūryba pasirinkta neatsitiktinai – jie panašūs savo pasaulėžiūra, kurią galima pavadinti prometėjiška. G. Patackas ir V. Gedgaudas atmeta klasikinį grožio supratimą, pasitelkdami prievartos ir brutalumo metaforas griauna poezijoje nusistovėjusias normas, nes tai – reiškiniai, atspindintys šiuolaikinį pasaulį. Magistrinio darbo tikslas – pasitelkiant literatūros sociologijai rūpimus klausimus, aptariant literatūrinį poetų kūrybos lauką panagrinėti kodėl ir kokiu būdu G. Patackas ir V. Gedgaudas savo kūryboje plačiai vartoja prievartos variantus, kokias prasmes šie variantai įgauna lyrikoje. Fundamentali prievartos ar smurto reikšmė – jėgos vartojimas, vertimas ką daryti, žala žmonėms juos žudant, luošinant ar sužeidžiant. Mokslininkai išskiria kelias prievartos rūšis, magistriniame darbe jos vadinamos variantais, pagrindinės jų – fizinė ir psichologinė. Šiuos... [toliau žr. visą tekstą] / The sociologists of Lithuanian literature say that IX and X decades of the last century are very important to Lithuanian poetry as then the new author’s attitude was born – poets began representing cold and repulsive surroundings in their creations. They included the images of violence which became the everyday occurrence in our society of that time. Poetry was changing together with political, economical and social life in our state. Two poets of those generations wrote poems which have characteristics of that particular period. The object of the presented work is G. Patackas’ selection of poems “Jazmino žiedas vakarą prakalbina” („The Jasmine Blossom is Making an Approach to the Evening“) and two collections of poems by V. Gedgaudas – “Vakaras be žiburio” (“An Evening without the Light”) and “Kapsulė” (“The Capsule”). These poets were chosen not accidentally – they are similar in their poetry by their outlook on the world, which could be called “prometheism”. G. Patackas and V. Gedgaudas reject the classical conception of beauty, they are destroying the standards of the poetry. Poets invoke metaphors of violence and brutality as these phenomena reflect the modern world. The purpose of this master’s work is to try to ascertain why G. Patackas and V. Gedgaudas use variants of violence in their creation, how they do that and what are the meanings of these variants in their poetry. The presented work is based on the literature’s sociology. The fundamental meaning of... [to full text]

Šio tyrimo tikslas nustatyti moksleivių su sveikata susijusio elgesio ir mokykloje patiriamos prievartos bei stresogeninių situacijų įveikimo strategijų sąsajas. Buvo tirta 200 Vilniaus miesto Petro Vileišio ir Varėnos „Ąžuolo“ vidurinių mokyklų moksleivių. Tyrimas vyko 2008 m. kovo - balandžio mėn. Įveikimo strategijoms ir būdams ištirti panaudotas COPE klausimynas (Autoriai - C. Carver, M. Scheier, J. Weinbtraub. Į lietuvių kalbą išvertė E. Kavaliauskaitė.); L Reederio įtampos skalė, pagrįsta kiekvieno žmogaus nuomone apie save, savo vidinių būsenų įvertinimu; paauglių prievartos skalė, skirta tiesioginei ir netiesioginei prievartai. (Autoriai - Y. Mynard, S. Joseph, 2000.) Jos pagrindu I. A. Furmanovas (И. А. Фурманов) sukūrė klausimyną. (Į lietuvių kalbą išvertė A.Vienažindys). Tyrimo nustatyta, kad didesnę įtampą patiriantys moksleiviai mažiau naudojo į emocijas nukreiptą įveikimo strategiją (įveikos strategija – pozityvi interpretacija), mažesnę įtampą - į problemą nukreiptą įveikimo strategiją (įveikos strategija – aktyvus įveikimas ir planavimas). Merginų grupėje buvo nustatyta, kad didesnę įtampą patiriančios merginos taip pat mažiau naudojo į emocijas nukreiptą įveikimo strategiją. Jų įveikos strategija – humoras. Tai juokavimas iš situacijos. Vertinant sveikatos įveikos strategijas buvo nustatyta, kad prastai ir vidutiniškai sveikatą vertinančios merginos daugiau naudojo į emocijas nukreiptą streso įveikimo strategiją (neigimą bei susikoncentravimą į emocijų... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the thesis was to determine the correlations of strategies of coping with stressogenic situations with pupils’ health related behaviour and coercion experienced at school. The object and methods of research: 200 secondary school pupils of the cities of Vilnius (Petro Vileišio secondary school) and Varena (Ąžuolo secondary school). The survey was conducted in March-April 2008. Research methods: COPE questionnaire was used for investigating the strategies and methods for coping with stress. Authors C.Carver M.Scheier, J.Weinbtraub, translated into Lithuanian by E.Kavaliauskaitė. L.Reeder’s scale of psycho-social stress, based on every person’s opinion about himself, assessment of one’s own inner conditions. C.D.Spilberger – Chanin’s questionnaire (1976, 1978). The scale of teenagers’ coercion devoted to direct and indirect coercion (Authors Y.Mynard, S.Joseph,2000). On its basis I.A. Furmanovas (И.А.Фурманов) created a questionnaire that was translated into Lithuanian by A.Vienažindys. Results of the study: It was determined that pupils experiencing bigger tension used the emotions-focused strategy of coping with stress less seldom (positive interpretation). Pupils who experienced lesser tension used the problem-focused strategy of coping with stress (active overcoming and planning). Ladies experiencing bigger tension also used the emotions-focused strategy of coping with stress less seldom. They used humour as an overcoming strategy. It’s laughing at a situation... [to full text]

Šiame darbe analizuojama tema „Vaikų prievartos bei smurto paplitimo problemos Šiaulių mieste“. Aptartos sąvokos: „smurtas“, „prievarta“, „vaikas“, prievartos rūšys, smurto ir prievartos pasireiškimo būdai. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad visai visuomenei būtų atskleistas vaikų naudojamo smurto ir prievartos problemos aktualumas. Teorinės literatūros, Šiaulių miesto policijoje turimų duomenų ir tyrimo analizė atskleidė, jog vaikai naudoja smurtą, emocinę, seksualinę ir egzistencinę prievartas. Dažniausiai šių neteisėtų veiksmų objektais tampa moksleiviai ir kiti asmenys, su kuriais vaikai praleidžia savo laisvalaikį. Vaikai smurtą ir prievartą naudoja savo gyvenamojoje, mokyklos aplinkose, kieme ar gatvėje. Minėtų duomenų analizė parodė, jog vaikai smurtauja ar (ir) naudoja prievartą dėl socialinių ar psichologinių priežasčių. Jų tokius veiksmus įtakoja priklausymas neformalioms jaunimo grupuotėms, skatinančioms smurto ir prievartos naudojimą, girdėta muzika, matyti kino filmai, plakatai, perskaitytos knygos ir kiti šaltiniai, kuriuose demonstruojamos smurto ir prievartos scenos, alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginančiųjų medžiagų poveikis, galima teigti – tokius veiksmus išprovokuojantis aukos elgesys bei visų mūsų, t.y. visuomenės, rodomi elgesio pavyzdžiai. Autorius įsitikinęs, jog vaiko elgesį labiausiai lemia artimiausia socialinė aplinka: šeima, mokykla, formali ir neformali aplinkos, todėl jų analizei darbe buvo skirtas didžiausias dėmesys... [toliau žr. visą tekstą] / This work deals with the topic “Problems of the spread of children‘s violence and coercion in Šiauliai city“. It discusses the terms “violence“, “coercion“ and “child”, as well as types of coercion and ways of their manifestation. Emphasis is laid on revealing the problem of children‘s violence and coercion as a matter of great relevance to our society. The analysis of the literature on the topic and the data of the police of Šiauliai city, as well as the research performed have revealed that children use violence, emotional, sexual and existential coercion. The objects of these illegal actions are usually schoolchildren or other people, with whom children spend their leisure time. Children use violence and coercion in their living or school surroundings, in the yard or in the street. The analysis of the mentioned data has demonstrated that children‘s violence or (and) coercion is caused by social or psychological reasons. Such actions are conditioned by belonging to informal youth groups, which induce the use of violence and coercion, the music children have listened to, the movies they have watched, posters, books and other sources which demonstrate scenes of violence and coercion, the effect of alcohol, narcotics, psychotropic substances and other intoxicants, also, presumably, the provocative behaviour of the victim and the behaviour patterns of all of us, i.e. the society. It is our strong conviction that a child‘s behaviour is mostly determined by the nearest social... [to full text]

Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimais sergančios merginos pasižymi mažiau adaptyvia streso įveika bei emocijų reguliacijos sutrikdymais lyginant su sveikomis merginomis. Tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad šios merginos vaikystėje dažnai yra patyrusios seksualinę prievartą. Šio tyrimo tikslas yra ištirti valgymo sutrikimais sergančių merginų streso įveikos strategijų ir emocijų reguliacijos ypatumų sąsajas su vaikystėje patirta seksualine prievarta. Šiame tyrime 39,34 procentai valgymo sutrikimais sergančių merginų nurodė iki 18 metų patyrusios kurią nors iš seksualinės prievartos formų, tad galutines tyrimo dalyvių grupes sudarė 24 patyrusios seksualinę prievartą ir 27 nepatyrusios seksualinės prievartos valgymo sutrikimais sergančios merginos bei 48 kontrolinės grupės merginos. Depresija ir nerimas buvo vertinami Becko depresijos ir Spielbergerio Situacinio – vidinio nerimo klausimynu, įveikos strategijos buvo vertinamos Grakausko ir Valicko sukurtu Keturių faktorių streso įveikos klausimynu, o emocijų reguliacijos ypatumams tirti buvo taikomas olandų sukurtas Kognityvinės emocijų reguliacijos klausimynas ir dvi skalės iš Garnerio Valgymo sutrikimų klausimyno. Tyrimo rezultatai rodo, kad patyrusios seksualinę prievartą stresinėse situacijose rečiau siekia socialinės paramos, tačiau nesiskiria pagal kitas įveikos strategijas lyginant su prievartos nepatyrusiomis merginomis. Seksualinę prievartą patyrusios merginos pasižymi didesniais sunkumais atpažįstant ir įvardinant... [toliau žr. visą tekstą] / Research show that eating disorders are associated with less adaptive coping strategies and more emotion regulation impairments. Research studies and clinical practice show that eating disorderd females aften are victims of childhood sexual abuse. The main purpose of this study is to investigate peculiarities of stress coping strategies and emotion regulation in relation to childhood sexual abuse experience. 24 (or 39,34 %) eating disordered females reported a history of sexual abuse before age 18. The other two groups consisted of 27 eating disordered women who did not report a history of sexual abuse and 48 students. Beck Depression Inventory and State – Trait Anxiety Inventory were used for evaluation of distress level, Lithuanian Four-Factor Coping with Stress Questionnaire, Cognitive Emotion Regulation Questionnaire and two scales from the Eating Disorders Inventory were used for evaluation of emotion regulation and stress coping peculiarities. Compared with subjects who did not report a history of childhood sexual abuse, females with a history of sexual abuse are less seeking social support in stressfull situations, but don‘t differ in comparison with other coping strategies. Eating disordered females with a history of sexual abuse exhibited lower emotional awareness and more emotion dysregulation: proness to anger outbursts, mood instability. Those who report history of sexual abuse were liky to show bulimic symptoms: binge eating episodes and were more likely to use... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti formalaus ir neformalaus priverstinio hospitalizavimo į psichiatrijos stacionarą paplitimą, priverstinai hospitalizuojamų pacientų klinikinį profilį, prievartos stiprumą įtakojančius veiksnius ir priverstinio hospitalizavimo objektyvias baigtis. Darbas vykdytas registruojant priverstinius hospitalizavimus, tyrimo instrumentais apklausiant formaliai priverstinai ir savo noru hospitalizuotus pacientus bei naudojant perspektyvųjį tyrimo metodą iš medicininės dokumentacijos įvertinant rehospitalizavimo rodiklius. Buvo nustatytas 23–39 105 gyventojų per metus formalių priverstinių hospitalizavimų rodiklis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro aptarnaujamoje teritorijoje 2003–2005 m. Iš visų savo noru hospitalizuotų pacientų 17 procentų jautė prievartą hospitalizavimo metu, t. y. buvo neformaliai priverstinai hospitalizuoti. Formaliai priverstinai hospitalizuotų ir neformaliai priverstinai hospitalizuotų pacientų dauguma socialinių demografinių, psichopatologijos, gyvenimo kokybės bei gydymo charakteristikų buvo panašios, tačiau formaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai jaučia stipresnę prievartą, pasižymi dažnesne agresija, mažiau patenkinti gydymu nei neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai. Hospitalizavimo metu jaučiamos prievartos stiprumas buvo labiausiai susijęs su verbaline agresija. Tyrimo metu nustatyta, kad formaliai priverstinai ir neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai, palyginus su savo noru hospitalizuotais ir... [toliau žr. visą tekstą] / The study is aimed at determining the prevalence of formal and informal involuntary hospitalisation, the clinical profile of involuntarily hospitalised patients, the factors that have an impact on the degree of coercion and the objective outcomes of involuntary hospitalisation. Assessment of the prevalence of formal involuntary hospitalisation was carried out. Socio-demographic and clinical data of formally and informally involuntarily hospitalised were collected from medical records and patient interviews. Medical documentation was used to measure the duration of the studied hospitalisation and the following indicators of re-hospitalisations within 3 years after discharge from the studied hospitalisation: the presence of at least one rehospitalisation, the number of re-hospitalisations and time to rehospitalisation. The established indicator of involuntary hospitalisations per 105 residents per year in period concerned was from 23.0 to 39.5. 17 per cent of voluntary patients perceived coercion during the process of hospitalization. The majority of the socio-demographic, psychopathology, quality of life and treatment characteristics of formally involuntarily hospitalised patients and informally involuntarily hospitalised patients are similar. Formally involuntarily hospitalised patients feel stronger coercion, more often display aggression and are less satisfied with treatment than informally involuntarily hospitalised patients. The degree of coercion felt during... [to full text]

The study is aimed at determining the prevalence of formal and informal involuntary hospitalisation, the clinical profile of involuntarily hospitalised patients, the factors that have an impact on the degree of coercion and the objective outcomes of involuntary hospitalisation. Assessment of the prevalence of formal involuntary hospitalisation was carried out. Socio-demographic and clinical data of formally and informally involuntarily hospitalised were collected from medical records and patient interviews. Medical documentation was used to measure the duration of the studied hospitalisation and the following indicators of re-hospitalisations within 3 years after discharge from the studied hospitalisation: the presence of at least one rehospitalisation, the number of re-hospitalisations and time to rehospitalisation. The established indicator of involuntary hospitalisations per 105 residents per year in period concerned was from 23.0 to 39.5. 17 per cent of voluntary patients perceived coercion during the process of hospitalization. The majority of the socio-demographic, psychopathology, quality of life and treatment characteristics of formally involuntarily hospitalised patients and informally involuntarily hospitalised patients are similar. Formally involuntarily hospitalised patients feel stronger coercion, more often display aggression and are less satisfied with treatment than informally involuntarily hospitalised patients. The degree of coercion felt during... [to full text] / Darbo tikslas – nustatyti formalaus ir neformalaus priverstinio hospitalizavimo į psichiatrijos stacionarą paplitimą, priverstinai hospitalizuojamų pacientų klinikinį profilį, prievartos stiprumą įtakojančius veiksnius ir priverstinio hospitalizavimo objektyvias baigtis. Darbas vykdytas registruojant priverstinius hospitalizavimus, tyrimo instrumentais apklausiant formaliai priverstinai ir savo noru hospitalizuotus pacientus bei naudojant perspektyvųjį tyrimo metodą iš medicininės dokumentacijos įvertinant rehospitalizavimo rodiklius. Buvo nustatytas 23–39 105 gyventojų per metus formalių priverstinių hospitalizavimų rodiklis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro aptarnaujamoje teritorijoje 2003–2005 m. Iš visų savo noru hospitalizuotų pacientų 17 procentų jautė prievartą hospitalizavimo metu, t. y. buvo neformaliai priverstinai hospitalizuoti. Formaliai priverstinai hospitalizuotų ir neformaliai priverstinai hospitalizuotų pacientų dauguma socialinių demografinių, psichopatologijos, gyvenimo kokybės bei gydymo charakteristikų buvo panašios, tačiau formaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai jaučia stipresnę prievartą, pasižymi dažnesne agresija, mažiau patenkinti gydymu nei neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai. Hospitalizavimo metu jaučiamos prievartos stiprumas buvo labiausiai susijęs su verbaline agresija. Tyrimo metu nustatyta, kad formaliai priverstinai ir neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai, palyginus su savo noru hospitalizuotais ir... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamasis darbas „Rašymo polimorfija Ričardo Gavelio prozoje“ yra bandymas pristatyti naujus Gavelio kūrybos analizės taškus, kurie padėtų nustatyti šio autoriaus vietą lietuvių literatūros istorijoje. Darbe daugiausia remiamasi postruktūralistine literatūros ir kultūros teorija (Rolando Barthes‘o esė „Nulinis rašymo laipsnis“ ir Julijos Kristevos studija „Maišto prasmė ir beprasmybė. Psichoanalizės galios ir ribos“). Pirmoje darbo dalyje „Kas yra rašymas?“ analizuojama „bartiškoji“ rašymo koncepcija. Pabrėžiama, kad rašymas pirmiausia reiškia ne prasmės reprezentavimą, bet jos reiškimo būdą. Šis procesas yra neatsiejamas nuo formos problemos. Forma visada suponuoja tam tikrą sąmonės situaciją: vientisa forma signalizuoja vientisą, klasikinę sąmonę, susiskaidžiusi, chaotiška forma kalba apie heterogenišką sąmonę. Pirmoje darbo dalyje be rašymo problemos daug dėmesio skiriama rašymo-subjekto ryšių analizei. Šiame darbe remiamasi Barthes‘o rašymo ir formos koncepcija, tačiau manoma, kad Gavelio rašymas neišvengiamai liečia ir subjektą psichoanalitine prasme. Kalbėdami apie rašymo polimorfiją, neišvengiamai turime kalbėti ir apie subjektyvumo signifikaciją (subjektyvų tikrovės reikšminimą). Rašymo polimorfija šiame darbe reiškia rašymo sugebėjimą įgyti vis kitokią formą. Polimorfija reiškia, kad nebėra jokio centrinio naratyvo, kuris reguliuotų reikšmes. Kiekvienas tekstas – nauja, savita realybės forma. Kadangi kiekvienas Gavelio romanas yra vis kitoks realybės... [toliau žr. visą tekstą] / POLYMORPHY OF WRITING IN RICARDAS GAVELIS‘ FICTION ‘The Polymorpy of Writing in Ricardas Gavelis‘ Fiction‘ focuses on the analysis of Ricardas Gavelis’ fiction and discusses how the situation of a human being is outlined in the context of a changing cultural situation. The idea has been developed that Gavelis‘ fiction tries to rebel against all mental forms that suppresses identity. This author creates a polymorphous writing which can be described as alogic, nihilistic and sensual narration that destroys socialistic ideology, provincial patriotism or metaphysical stagnation of culture and with the variety of writing’s forms helps to ‘defend’ free and plural consciousness. The main theoretical ideals are taken from Roland Barthes and Julia Kristevas‘ concepts of writing. It is though that synthesis of these concepts helps to reveal the real variety of Gavelis‘ writing. The first part of the research focuses on the analysis of Barthes’ concept of writing and it’s connection to Kristeva’s concept. It is discussed how formalistic-structuralistic concept of subject and writing can be seen in the light of psychoanalytical ideas. Forms, signification, polymorphy – these are the object of the analyses in the first part. The polymorphy of writing means than Gavelis uses different ways to express the meaning in each novel. The second part of the research focuses on analyses the polymorphy writing in of Gavelis’ fiction. The aim of the analyses is to show how the variety of writing... [to full text]

New Criminal code came into power in 2003. It changed the concept of indecent assault. The new modern concept of indecent assault is more related to the changes in society, but sometimes is difficult to apply, because of its novelty and indetermination. Therefore it is necessary to determine the legal concept of indecent assault in order to avoid controversial evaluation of sexual offences and their elements of proof. So the aim of this study is to analyse indecent assault from historical point of view, to describe forms of indecent assault and aggravating circumstances. The proposed review of indecent assault contains legal evaluation of all attributions according to their legal evaluation in Lithuanian and foreign criminal law. Theoretical evaluation of indecent assault is linked to the examples of court’s practise by underlining controversial aspects of concept of indecent assault and proposing possible ways to define them.