Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų ir mirčių prevencija ir (ar) kontrolė. Visuomenės sveikatos programos orientuojamos į svarbiausių problemų priežasčių šalinimą, dalyvaujant dideliam bendruomenės narių ir organizacijų skaičiui, todėl planuojant, vykdant ir įgyvendinus visuomenės sveikatos programas turi būti atliktas ir jų vertinimas. Tyrimo tikslas - įvertinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 metų programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių poveikį. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų žinias, požiūrį, elgseną ir supratimą apie asmeninę ir bendruomenės sveikatą, savivaldybės bei visuomenės sveikatos biurų vykdomą visuomenės sveikatos priežiūrą ir jų vaidmenis. 2. Įvertinti Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų žinias, požiūrį, elgseną ir supratimą apie asmeninę ir bendruomenės sveikatą, savivaldybės bei visuomenės sveikatos biurų vykdomą visuomenės sveikatos priežiūrą ir jų vaidmenis. 3. Nustatyti pagrindinius programos poveikio skirtumus tarp Vilniaus m. ir Kėdainių raj. savivaldybės gyventojų. Tyrimo metodai ir apimtis. Atlikta anoniminė anketinė Vilniaus m. ir Kėdainių raj. savivaldybių gyventojų apklausa naudojant parengtas anketas. Tyrime dalyvavo 285 vilniečiai ir 372 Kėdainių raj. gyventojai. Duomenų apdorojimui ir statistinei analizei buvo naudojama SPSS 15.0, WinPepi (2006 m.) ir Microsoft Excel programos. Rezultatai. Kėdainių raj. gyventojai turi daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The leading aim of public health programs is the prevention and (or) control of illness and death. Public health programs focus on the elimination of major problems in the presence of a large number community members and organizations, thus program evaluation must be carried out in the process of it’s planning, execution and implementation. The aim of the study. To assess the impact of State Public Health Development in Municipalities for 2007-2010 year program’s 2007-2009 year measures. Objectives. 1.To evaluate Vilnius population knowledge, attitudes, behavior and understanding of personal and community health, municipality and public health bureau’s public health care and their roles. 2. To evaluate Kėdainių district population knowledge, attitudes, behavior and understanding of personal and community health, municipality and public health bureau’s public health care and their roles. 3. To identify key differences between the impact of the program in Vilnius and Kėdainių district municipalities. Methods. In Vilnius and Kėdainių district was carried out an anonymous questionnaire survey. The study included 285 Vilnius city population and 372 Kėdainių district population. Statistical analysis of the data were processed using SPSS 15.0, WinPepi (2006) and Microsoft Excel. Results. Kėdainiai distr. people have more knowledge and wider understanding of public health than Vilnius people: twice as much Kėdainių distr. population (32,6 percent) than Vilnius city population (16 prc... [to full text]

Darbe atlikta teorinė studijų kokybės vertinimo ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad studentų požiūris į socioedukacinių studijų programų (socialinės pedagogikos/darbo) kokybę yra sąlygotas subjektyvių veiksnių (universiteto, specialybės, studijų programos ir pan.) Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - išanalizuoti, kaip Lietuvos universitetų bakalauro lygio aukštesniųjų kursų dieninio skyriaus socioedukacinių studijų programų (socialinės pedagogikos/darbo) studentai vertina pasirinktas programas, jų kokybę. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, procentų, vidurkių, standartinių nuokrypių, koreliacijos (r)) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 193 Lietuvos universitetų bakalauro lygio dieninio skyriaus socioedukacinių studijų programų (socialinė pedagogika/darbas) studentai. Empirinėje dalyje nagrinėjama, kaip socioedukacinių studijų programų studentai vertina pasirinktas studijų programas ugdomų gebėjimų, studijų apimties dalykų, studijų blokų, modulių, skatinančių/neskatinančių veiksnių sistemingai dirbti semestro metu, praktikų ir nacionalinės švietimo politikos aspektais. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Hipotezė tikėtina, kad studentų požiūris į socioedukacinių studijų programų (socialinės pedagogikos/darbo) kokybę yra sąlygotas subjektyvių veiksnių pasitvirtino . 2. Socioedukacinių studijų programų (socialinės pedagogikos/darbo) kokybės vertinimus lėmė tokie subjektyvūs veiksniai kaip respondentų specialybė, kursas bei universitetas... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the evaluation of the quality of study was carried out in this paper work. The hypothesis that students attitude towards the quality of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) is effected by subjective factors (university, speciality, study programmes and so) was made. According to the method of questionnaire there was a research made which aim was to analyse how Lithuanian Bachelor full-time students in higher courses of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) evaluate the programmes, their quality. A statistic data analysis was made (descriptive frequency, percentage, average, standard deviation, correlation (r)). 193 Lithuanian Bachelor full-time students in higher courses of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) participated in this research. In the empirical part students evaluate the programmes they have chosen, what skills are developed, study components, modules, stimulating/non-stimulating factors influence work and study systematically on the aspects of practical and national educational policy. The most essential conclusions of the research: 1. The hypothesis is reliable that students attitude towards the quality of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) is determined by subjective factors. 2. The evaluation of the quality of socioeducational study programmes (social pedagogics/work) was determined by subjective factors such as the respondents speciality... [to full text]