Le but de mon mémoire consiste à présenter l’approche communicative et son rôle dans l’apprentissage du français. / Mano darbo tikslas išnagrinėti komunikacinį užsienio kalbų mokymo/si metodą. / Objective of my master work is to represent an approach methode of foreign languages study.

Magistro baigiamasis darbas „Rašymo polimorfija Ričardo Gavelio prozoje“ yra bandymas pristatyti naujus Gavelio kūrybos analizės taškus, kurie padėtų nustatyti šio autoriaus vietą lietuvių literatūros istorijoje. Darbe daugiausia remiamasi postruktūralistine literatūros ir kultūros teorija (Rolando Barthes‘o esė „Nulinis rašymo laipsnis“ ir Julijos Kristevos studija „Maišto prasmė ir beprasmybė. Psichoanalizės galios ir ribos“). Pirmoje darbo dalyje „Kas yra rašymas?“ analizuojama „bartiškoji“ rašymo koncepcija. Pabrėžiama, kad rašymas pirmiausia reiškia ne prasmės reprezentavimą, bet jos reiškimo būdą. Šis procesas yra neatsiejamas nuo formos problemos. Forma visada suponuoja tam tikrą sąmonės situaciją: vientisa forma signalizuoja vientisą, klasikinę sąmonę, susiskaidžiusi, chaotiška forma kalba apie heterogenišką sąmonę. Pirmoje darbo dalyje be rašymo problemos daug dėmesio skiriama rašymo-subjekto ryšių analizei. Šiame darbe remiamasi Barthes‘o rašymo ir formos koncepcija, tačiau manoma, kad Gavelio rašymas neišvengiamai liečia ir subjektą psichoanalitine prasme. Kalbėdami apie rašymo polimorfiją, neišvengiamai turime kalbėti ir apie subjektyvumo signifikaciją (subjektyvų tikrovės reikšminimą). Rašymo polimorfija šiame darbe reiškia rašymo sugebėjimą įgyti vis kitokią formą. Polimorfija reiškia, kad nebėra jokio centrinio naratyvo, kuris reguliuotų reikšmes. Kiekvienas tekstas – nauja, savita realybės forma. Kadangi kiekvienas Gavelio romanas yra vis kitoks realybės... [toliau žr. visą tekstą] / POLYMORPHY OF WRITING IN RICARDAS GAVELIS‘ FICTION ‘The Polymorpy of Writing in Ricardas Gavelis‘ Fiction‘ focuses on the analysis of Ricardas Gavelis’ fiction and discusses how the situation of a human being is outlined in the context of a changing cultural situation. The idea has been developed that Gavelis‘ fiction tries to rebel against all mental forms that suppresses identity. This author creates a polymorphous writing which can be described as alogic, nihilistic and sensual narration that destroys socialistic ideology, provincial patriotism or metaphysical stagnation of culture and with the variety of writing’s forms helps to ‘defend’ free and plural consciousness. The main theoretical ideals are taken from Roland Barthes and Julia Kristevas‘ concepts of writing. It is though that synthesis of these concepts helps to reveal the real variety of Gavelis‘ writing. The first part of the research focuses on the analysis of Barthes’ concept of writing and it’s connection to Kristeva’s concept. It is discussed how formalistic-structuralistic concept of subject and writing can be seen in the light of psychoanalytical ideas. Forms, signification, polymorphy – these are the object of the analyses in the first part. The polymorphy of writing means than Gavelis uses different ways to express the meaning in each novel. The second part of the research focuses on analyses the polymorphy writing in of Gavelis’ fiction. The aim of the analyses is to show how the variety of writing... [to full text]

This dissertation, by applying the postulates of 20th century theories (of Mikhail Bakhtin, Northrop Frye, Roland Barthes, and Julia Kristeva) to the prose of Bronius Radzevičius, Ričardas Gavelis, and Jurgis Kunčinas, constructs a new way of reading Lithuanian novels of the last decades of the 20th century. It opens a discussion with the dominant Romantic attitude towards the novel and literary tradition in general, and argues that the selected novels show clear signs implying that the concept of tradition as “the continuing existence of literature” (Viktorija Daujutytė) or “the nation’s defensive wall” (Vytautas Kubilius) is incapable of understanding literature as a diversity of writings. Through the categories of writing and transgredience, an alternative way of reading the abovementioned authors is presented, one that finds the organizing principle of the aesthetic whole within the text—and the practice of writing that created it. This analytical perspective makes it clear that tradition is not a stable, language-external ideological dimension that regulates representation, but a storehouse of diverse writings located within the language itself. / Disertacijoje, taikant XX a. literatūros teorijų postulatus (Michailo Bachtino, Northropo Frye‘jaus, Rolando Barthes‘o, Julijos Kristevos) Broniaus Radzevičiaus, Ričardo Gavelio ir Jurgio Kunčino prozai, konstruojamas naujas paskutiniųjų XX a. dešimtmečių lietuvių romanų perskaitymo būdas. Diskutuojant su dominuojančia romantine romano ir literatūros tradicijos apskritai samprata, įrodinėjama, kad pasirinktų autorių romanuose galima įžvelgti aiškių ženklų, kurie suponuoja, jog tradicijos kaip „besitęsiančios literatūros būties“ (Viktorija Daujotytė) ar „tautinės gynybinės sienos“ (Vytautas Kubilius) samprata nėra pajėgi suvokti literatūros kaip rašymų įvairovės. Įvedus rašymo ir transgrediencijos kategorijas, pateikiamas alternatyvus minėtų autorių romanų perskaitymo būdas, kuris estetinę visumą organizuojančio principo ieško pačiame tekste ir jį kuriančioje rašymo praktikoje. Analizuojant romanus iš šios perspektyvos, išryškinama, kad tradicija yra ne stabilūs, kalbai išoriški idėjiniai matmenys, reguliuojantys reprezentaciją, o pačios kalbos viduje įsikūrusi įvairių rašymo būdų saugykla.

Disertacijoje, taikant XX a. literatūros teorijų postulatus (Michailo Bachtino, Northropo Frye‘jaus, Rolando Barthes‘o, Julijos Kristevos) Broniaus Radzevičiaus, Ričardo Gavelio ir Jurgio Kunčino prozai, konstruojamas naujas paskutiniųjų XX a. dešimtmečių lietuvių romanų perskaitymo būdas. Diskutuojant su dominuojančia romantine romano ir literatūros tradicijos apskritai samprata, įrodinėjama, kad pasirinktų autorių romanuose galima įžvelgti aiškių ženklų, kurie suponuoja, jog tradicijos kaip „besitęsiančios literatūros būties“ (Viktorija Daujotytė) ar „tautinės gynybinės sienos“ (Vytautas Kubilius) samprata nėra pajėgi suvokti literatūros kaip rašymų įvairovės. Įvedus rašymo ir transgrediencijos kategorijas, pateikiamas alternatyvus minėtų autorių romanų perskaitymo būdas, kuris estetinę visumą organizuojančio principo ieško pačiame tekste ir jį kuriančioje rašymo praktikoje. Analizuojant romanus iš šios perspektyvos, išryškinama, kad tradicija yra ne stabilūs, kalbai išoriški idėjiniai matmenys, reguliuojantys reprezentaciją, o pačios kalbos viduje įsikūrusi įvairių rašymo būdų saugykla. / This dissertation, by applying the postulates of 20th century theories (of Mikhail Bakhtin, Northrop Frye, Roland Barthes, and Julia Kristeva) to the prose of Bronius Radzevičius, Ričardas Gavelis, and Jurgis Kunčinas, constructs a new way of reading Lithuanian novels of the last decades of the 20th century. It opens a discussion with the dominant Romantic attitude towards the novel and literary tradition in general, and argues that the selected novels show clear signs implying that the concept of tradition as “the continuing existence of literature” (Viktorija Daujutytė) or “the nation’s defensive wall” (Vytautas Kubilius) is incapable of understanding literature as a diversity of writings. Through the categories of writing and transgredience, an alternative way of reading the abovementioned authors is presented, one that finds the organizing principle of the aesthetic whole within the text—and the practice of writing that created it. This analytical perspective makes it clear that tradition is not a stable, language-external ideological dimension that regulates representation, but a storehouse of diverse writings located within the language itself.

The present paper is an attempt to study different aspects of academic writing and develop the profile of assessment criteria in academic writing. Since scholarly discourse is not uniform and monolithic, in Part One academic writing is discussed in terms of its three-fold purposes (viz. teaching, learning and assessing), its key distinctive features (complexity, formality, objectivity, explicitness, hedging, and responsibility), and the relationship between academic writing and other kinds of writing. University studies-related and most common genres, learner study skills and strategies (among which summarising, analysing and synthesising are emphasised) as well as different ways of acquiring adequate skills in academic writing are also discussed thoroughly. Part Two of the present paper focuses on establishing criteria for assessing certain pieces of students’ academic writing, viz. summaries and analyses. While pursuing this objective, manifold aims and principles in assessing academic writing skills, analytic and holistic scoring methods are given consideration, and a step-by-step procedure for developing analytic rating scales is constructed. The analytic rating scales (for assessing student written summaries and analyses) developed in the course of writing the present paper can provide students with useful feedback on the language gain and progress made. In Part Three of the paper, the devised scales are used to assess and discuss VPU second year student written... [to full text]

The dissertation is an analysis of the history of the work “Forest of the Gods” by Balys Sruoga before and after edition. It embraces textological and receptive (functional) aspects. Research related to text genesis was stimulated by a deliberate wish to test the entrenched attitude that all the substantial things have already been said about this most famous work by Balys Sruoga. The author decided to focus on definite documented aspects, i.e., philological research related to primary sources of the work aimed at reconstruction of the process of the work genesis as seen in the context of pre publication and later evaluations of the work. A question is raised whether the 1957, 1997 and 2005 versions of the “Forest of the Gods” text that have been read up to the present match what Sruoga wrote. Which textual layers found in the sources reflect the author's intentions? Is it possible to rely on the formulation repeated stereotypically by the work editors that post Soviet period publications present the “canonical” and non expurgated text of “Forest of the Gods”? A hypothesis is raised in the dissertation that no stable text of Sruoga's work “Forest of the Gods” has been made ready that would convey data from the sources and, simultaneously, the author's creative intentions with at least relative reliability. Meanwhile, a prominent phenomenon of editors' “co authorship” is characteristic to different degrees of the group of “Forest of the Gods” texts published by now. The... [to full text] / Disertacijoje tiriama Balio Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto istorija iki ir po publikavimo, aprėpianti tekstologinius ir recepcijos (funkcionavimo) aspektus. Teksto genezės tyrimus paskatino sąmoningas noras patikrinti nuostatą, kad apie šį žinomiausią Sruogos kūrinį jau pasakyti visi esmingi dalykai. Apsispręsta susitelkti ties dokumentine konkretybe – pirminių veikalo šaltinių filologiniu tyrimu, tikintis rekonstruoti kūrinio radimosi procesą, regimą ikileidybinių ir vėlesnių jo vertinimų kontekste. Keliamas probleminis klausimas, ar iki šiol skaitomi Dievų miško 1957, 1997, 2005 leidimų tekstai atitinka tai, ką buvo parašęs Sruoga? Kurie šaltinių liudijami teksto sluoksniai atspindi autoriaus intencijas? Ar galima pasitikėti stereotipiškai kartojama kūrinio redaktorių formuluote, kad posovietiniai leidimai pateikia „kanoninį“ nekupiūruotą Dievų miško tekstą? Keliame hipotezę, kad nėra parengto stabilaus Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto, bent sąlygiškai patikimai perteikiančio šaltinių duomenis ir kartu – autoriaus kūrybines intencijas, o iki šiol publikuotų Dievų miško tekstų grupei skirtingu laipsniu būdingas ryškus redaktorių „bendraautorystės“ fenomenas. Disertacijoje analizuojami Dievų miško recepcijos reiškiniai (kūrinio poveikis, vertinimai, ištirtumas) – siekiama suvokti apibendrintą kūrinio vaizdą lietuvių literatūrologijoje. Aprašomas kūrinio autoredagavimo procesas. Pristatomi kūrinio redagavimo darbai 1945–2005 m. laikotarpiu.

Disertacijoje tiriama Balio Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto istorija iki ir po publikavimo, aprėpianti tekstologinius ir recepcijos (funkcionavimo) aspektus. Teksto genezės tyrimus paskatino sąmoningas noras patikrinti nuostatą, kad apie šį žinomiausią Sruogos kūrinį jau pasakyti visi esmingi dalykai. Apsispręsta susitelkti ties dokumentine konkretybe – pirminių veikalo šaltinių filologiniu tyrimu, tikintis rekonstruoti kūrinio radimosi procesą, regimą ikileidybinių ir vėlesnių jo vertinimų kontekste. Keliamas probleminis klausimas, ar iki šiol skaitomi Dievų miško 1957, 1997, 2005 leidimų tekstai atitinka tai, ką buvo parašęs Sruoga? Kurie šaltinių liudijami teksto sluoksniai atspindi autoriaus intencijas? Ar galima pasitikėti stereotipiškai kartojama kūrinio redaktorių formuluote, kad posovietiniai leidimai pateikia „kanoninį“ nekupiūruotą Dievų miško tekstą? Keliame hipotezę, kad nėra parengto stabilaus Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto, bent sąlygiškai patikimai perteikiančio šaltinių duomenis ir kartu – autoriaus kūrybines intencijas, o iki šiol publikuotų Dievų miško tekstų grupei skirtingu laipsniu būdingas ryškus redaktorių „bendraautorystės“ fenomenas. Disertacijoje analizuojami Dievų miško recepcijos reiškiniai (kūrinio poveikis, vertinimai, ištirtumas) – siekiama suvokti apibendrintą kūrinio vaizdą lietuvių literatūrologijoje. Aprašomas kūrinio autoredagavimo procesas. Pristatomi kūrinio redagavimo darbai 1945–2005 m. laikotarpiu. / The dissertation is an analysis of the history of the work “Forest of the Gods” by Balys Sruoga before and after edition. It embraces textological and receptive (functional) aspects. Research related to text genesis was stimulated by a deliberate wish to test the entrenched attitude that all the substantial things have already been said about this most famous work by Balys Sruoga. The author decided to focus on definite documented aspects, i.e., philological research related to primary sources of the work aimed at reconstruction of the process of the work genesis as seen in the context of pre publication and later evaluations of the work. A question is raised whether the 1957, 1997 and 2005 versions of the “Forest of the Gods” text that have been read up to the present match what Sruoga wrote. Which textual layers found in the sources reflect the author's intentions? Is it possible to rely on the formulation repeated stereotypically by the work editors that post Soviet period publications present the “canonical” and non expurgated text of “Forest of the Gods”? A hypothesis is raised in the dissertation that no stable text of Sruoga's work “Forest of the Gods” has been made ready that would convey data from the sources and, simultaneously, the author's creative intentions with at least relative reliability. Meanwhile, a prominent phenomenon of editors' “co authorship” is characteristic to different degrees of the group of “Forest of the Gods” texts published by now. The... [to full text]

Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio pasaulio taško. Lietuvoje šios paslaugos vartotojų skaičius auga kiekvienais metais. Tačiau didėjant internetinės bankininkystės klientų skaičiui, daugėja ir su paslaugos vartojimu susijusių problemų. Viena didžiausių – vartotojų kompetencijos trūkumas naudojantis paslauga. Vieni nemoka atlikti paprasčiausių operacijų, o labiau patyrę vartotojai dažniausiai nebūna susipažinę su visomis internetinės bankininkystės galimybėmis. Darbe aprašomas bankininkystės žinyno modelis, sukurtas naudojant techninio rašymo principus ir pritaikytas atskiriems vartotojų segmentams. Modelio tinkamumas įvertintas atliekant eksperimentinį tyrimą, kuris susidarė iš virtualaus komandinio darbo projekto bei anketinės apklausos. / Since 1995 banks offer their clients direct access to bank accounts through internet from everywhere in the world. In Lithuania number of internet banking users is growing every year. During 9 months of year 2006, number of users has increased 24 %. More and more traditional banking features are implemented into internet banking and that makes internet banking complex. While the number of users keeps increasing, we have to face more problems too. In 2003 SEB Bankas carried out a research that indicated that one third of people do not use internet banking because they are not ignorant of this service. Beginners usually do not know how to perform basic features while advanced users are not familiar with the entire internet banking opportunities. The goal of this paper is to create an internet banking manual’s model that combines the principles of technical writing and will be adopted for separated user segments. Dual experimental research has been carried out to evaluate the created model.