Šiame magistro baigiamajame darbe buvo iškeltas tikslas – atskleisti darbo teisės kaip savarankiškos teisės šakos ypatumus, išskiriant teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Siekiant užsibrėžto tikslo, buvo iškelti sekantys tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teisės šaką, kaip teisės sistemos struktūrinį elementą; 2. Išnagrinėti teisės šakos, kaip teisės sistemos struktūrinio elemento, atskyrimo kriterijus; 1. Aptarti kriterijus, kuriais remiantis atskiriama darbo teisės šaka, Lietuvos Respublikos sistemoje; 2. Atskleisti darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų tarpusavio santykius, Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje – Teisės sistema – aptariama: teisės sistemos struktūra, kas sudaro teisės šakas, jų atskyrimo kriterijai. Detaliau nagrinėjami teisės skirstymo šakomis pagrindai – teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Antra darbo dalis – Darbo teisės šakos atskyrimo kriterijai. Šioje dalyje Suformuluojama darbo teisės sąvoka bei supažindinama su darbo teisės sistema. Nagrinėjami darbo teisės reguliavimo objektas bei metodas, aptariami pagrindiniai darbo teisės principai. Trečioji darbo dalis - Darbo teisė ir kitos teisės šakos. Šioje dalyje analizuojama kokie santykiai yra tarp darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų, kaip: Konstitucinės, socialinės apsaugos, administracinės. Didelis dėmesys skiriamas darbo teisės ir civilinės teisės šakų atskyrimo klausimui. Yra gana daug... [toliau žr. visą tekstą] / LABOUR LAW AS INDEPENDENT BRANCH OF LAW The purpose of this Master’s Thesis is to show peculiarity of labour law as an independent branch of law, distinguishing object and method of legal regulation. Seeking the purpose these tasks of study were set: 1. To reveal a branch of law as a structural element of legal system; 2. To analyze separation criterion of a branch of law, as a structural element of legal system; 3. To discuss criterion, invoking which branch of labour law is separated, in law system of the Republic of Lithuania; 4. To open interrelation of branch of labour law and other branches of law in legal system of the Republic of Lithuania; The Thesis consists of three main parts, conclusions, list of literature and appendixes. In the first part of the Thesis – Legal system – the structure of legal system, what makes legal branches and criterion of their separation are discussed. The basis of separating law into branches – the object of legal regulation and the method - are analyzed in details. The second part of the Thesis – The criterion of the branch of labour law separation. The concept of work law is formulated. It is also introduced with a system of labour law in this part. The object and the method of labour law are analyzed; the main principles of labuor law are discussed. The third part of the Thesis – Labour law and the other branches of law. In this part the interrelation between labour law and the other branches of law - such as constitutional, social... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojamas poilsio laiko tarptautinis teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimo ypatumai Lietuvos darbo teisėje atskleidžiant teisinę poilsio laiko sampratą, apžvelgiant poilsio laiko reguliavimo pasauliniu ir regioniniu mastu prielaidas ir tarptautinius teisės aktus poilsio laiko reguliavimo klausimais, išskiriant ir aptariant atskirus poilsio laiko reguliavimo Lietuvos darbo teisėje poinstitučius. Darbe taip pat atskleidžiamos esminės poilsio laiko reguliavimo kryptys Lietuvoje. Išanalizavus minėtas nuostatas bei tendencijas darytinos išvados, jog poilsio laikas glaudžiai siejasi su darbo laiko sąvoka. Lietuvos darbo kodekse pasinaudota Rytų bei Vidurio Europos valstybių patirtimi, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų bei rekomendacijų ir Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatomis, perkelta didžioji dalis Europos Sąjungos direktyvų nuostatų, nors poilsio laikas labai priklauso nuo nacionalinių valstybių ypatumų ir yra net tam tikros kultūros dalis. Darbuotojai dažnai dėl per didelio darbo krūvio išnaudoja tik dalį jiems priklausančio poilsio laiko - esant tokiai situacijai darbdavys turėtų imtis priemonių darbuotojų poilsiui užtikrinti. Deja, nesant aiškios atostogų suteikimo ir atšaukimo iš jų tvarkos, kyla rizika, kad darbdavys gali piktnaudžiauti atostogų suteikimo diskrecijos teise ir padaryti tai savotiška „skatinimo – baudimo“ priemone. Siūlytina koreguoti DK 184 str., įtvirtinant darbuotojų teisę į nemokamas atostogas dėl kitų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyzes international legal regulation of rest period and peculiarities of its implementation in Lithuanian labour law, revealing the legal concept of rest period, reviewing assumptions about regulation of rest period at international and regional level, international legal acts on issues regarding regulation of rest period, highlighting and discussing the different sub-institutes of regulation of rest period in Lithuanian labour law. The paper also reveals key directions of regulation of rest period in Lithuania. The analysis of these provisions and trends draws the conclusion that the rest period is closely related to the concept of working time. Experience of East and Central European countries, conventions and recommendations of International Labour Organisation and provisions of European Social Charter (revised) were used and majority of European Union directives provisions were incorporated in Lithuania Labour Code, although the rest period is very dependent on the characteristics of nation-states and is even some part of the culture. Due to excessive workload employees often use only part of rest period that belongs to them - in such situations the employer should take measures to ensure the rest period of employees. Unfortunately, due to the absence of clear order for issues of granting leave and recalling it, there is a risk that employers may abuse its discretion rights in granting annual leave by making it a kind of devise for “promotion or... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbo tema – Teisinio reguliavimo samprata ir ribos: įstatymo, neįstatymo ir “minkšto“ įstatymo problema (angl. - The Concept and the Limits of Legal Regulation: the Issue of Law, Non-Law and "Soft Law"). Šiame darbe analizuojami svarbiausi socialiniai reguliatoriai: objektyvioji teisė, moralė, papročiai, religija, organizacijų taisyklės ir t.t. Darbe objektyvioji teisė suprantama kaip socialinis reguliatorius, esantis valstybės dispozicijoje. Tyrime daugiausiai dėmesio skiriama teisinio reguliavimo sampratai bei jo riboms, problemiškam formaliosios ir neformaliosios teisės santykiui. Darbo pradžioje koncentruotai apibūdinamos socialinio reguliavimo poreikio priežastys. Toliau išsamiai analizuojama teisinio reguliavimo samprata, jo struktūra, pobūdis, kilmė bei kiti klausimai. Kartu pažymimi tie elementai, kurie apsprendžia teisinio reguliavimo ribas. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama Lietuvoje mažai analizuojamam teisinio reguliavimo ribų klausimui, kuris itin svarbus nagrinėjant teisinį reguliavimą. Darbe teisinio reguliavimo ribų problema analizuojama giluminiu aspektu, t.y. aiškinamasi, ar tikrai valstybės valia apsprendžia minėtas ribas. Taip pat aptariami alternatyvūs elgesio reguliatoriai, jų tarpusavio santykis, o svarbiausia – įtaka teisiniam reguliavimui. / ZUSAMMENFASSUNG Das Thema der Magisterarbeit – die Konzeption der rechtlichen Regelung und die Grenze der rechtlichen Regelung: das Problem des Gesetzes, Ungesetzes und „Soft-law“. Das Thema lautet in Englischtext so: The concept of legal regulation and limits of it: the problem of law, non-law and soft-law. In dieser Arbeit werden die wichtigste soziale Regulatoren analysiert: objektives Recht, Moral, Sitten, Konfession, Reglementen des Organisationen und andere. Das objektive Recht wird in dieser Erforschung als soziale Regulatore, die das Staat in seine Disposition hat, verstanden. In dieser Arbeit ist die größte Aufmerksamkeit für die Konzeption der rechtlichen Regelung und ihre Grenze, für die Beziehung zwischen formale und informale Recht. Am Anfang der Arbeit wird in konzentrierter Form der Bedarfgrund der soziale Regelung charakterisiert. Weiter werden gründlich die Konzeption der rechtlichen Regelung, die Struktur, der Charakter, die Unsprung und andere Fragen, die mit der rechtlichen Regelung zusammenhängend sind, analysiert. Zusammen werden die Elementen, die die Grenze der rechtlichen Regelung entscheiden, notiertet. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit über die Grenzen der rechtlichen Regelung. Diese Frage war sehr wenig in Litauen analysiert, obwohl die sehr wichtig ist, wenn über die rechtliche Regelung gesprochen ist. In dieser Arbeitsteil werden die Grenzen der rechtlichen Regelung in grundlegenden Aspekt analysiert: es wird illustrieren, ob es richtig... [to full text]

SUMMARY Gytis ACHALAJA The Effect of Agricultural Policy on Grain Prices Final work of Master studies, 75 pages, 11 figures, 11 tables, 43 references, 5 appendixes, Lithuanian language. Research object – political means making influence on grain prices. Research aim – find out and evaluate influence of agrarian policy on grain prices. Objectives: • inspect principles of grain prices formation and instruments of implementation in Lithuania; • evaluate substantial agrarian policy variations after Lithuania joined EU; • inspect and compare means of grain market regulation: intervention, support system, regulation of grain import and export; Research hypothesis – grain price instability is the main cause of producers income range. Research methods – analysis and synthesis, classification of statistics, the grouping of statistics facts, monographic, logical and graphical modelling methods. In the way of studies of Lithuanian and abroad authors’ literature, statutes of The Republic of Lithuania and the other documents about grain and its market, FAOSTAT, EUROSTAT databases in this final project are established and described the development, regulation and perspectives of grain market in the world, EU and Lithuania.

Darbe yra atliekama dviejų savarankiškų teisės šakų – darbo ir socialinės apsaugos teisių – analizė, lyginamasis tyrimas. Apžvelgiamos minėtų teisės šakų ištakos, istorinė raida bei samprata. Aptariami darbo ir socialinės apsaugos teisių objektai, t. y. visuomeninių santykių, kylančių iš darbo arba iš asmenų socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo veiksmų, priemonių ir būdų visuma, be to, pateikiami teisinio reguliavimo metodai (imperatyvus ir dispozityvus metodai). Plačiau analizuojami darbo teisės šakiniai principai: laisvė pasirinkti darbą; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisingas apmokėjimas už darbą; teisė į poilsį; asociacijų laisvė; teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu ir kiti. Darbe atskleidžiamos socialinės apsaugos teisės funkcijos – paskirstymo, bedarbių rėmimo, apsauginė, informavimo, ekonominė, demografinė. Taip pat pateikiama darbo ir socialinės apsaugos teisių šaltinių apžvalga, jų hierarchija. Darbo teisė yra kodifikuota teisės šaka, kurios teisės normos sudėtos Lietuvos Respublikos Darbo kodekse, tuo tarpu socialinės apsaugos teisė – norminių aktų masyvas. Be to, baigiamajame darbe išsamiai aptariami darbo teisės subjektai – individualūs darbuotojai ir darbdaviai; kolektyviniai subjektai, kurie atstovauja darbuotojus ir kolektyviniai subjektai, atstovaujantys darbdavius; taip pat mišrūs darbo teisės subjektai – trišalė taryba, taikinimo komisija, darbo arbitražas, trečiųjų teismas. Aprašomi... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is done the analysis and comparing research of two independent branches of law – labor and social security. There are described the roots of these laws, historical development and meaning. Also there are discussed the objects of labour and social security, social relationships, legal regulation actions, the amount of measures and methods, as well as legal regulation methods the imperative and dispositive ones. More widely are analyzed the main points of the labor law: the free choice of work; the right to have suitable and healthy work conditions; the right payment for work; the right to have a rest; the freedom of associations; the right to get a true salary for work and social security when a person is out of work, on a sick-leaf. Moreover in this work are shown off the functions of the social security law – sharing, supporting the unemployed, protect ional, informative, economic, demographic. There you can find the survey of labor and social security law recourses, their hierarchy. The labor law is a codified branch of the law, which rules of law are placed in the Labour Code of the Republic of Lithuania while the social security law is standard acts array. Furthermore in the final work is particularly discussed the subjects of the labour law – individual employees and employers; collective subjects, which represents employees and collective subjects which represents employers; also mixed labour law subjects – three side council, peacemaking council, labour... [to full text]

Magistro darbo tema yra „Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba ( kompetencija ir veiklos praktika )“. Magistro darbe analizuojama Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip viena iš viešojo administravimo subjektų, aptariama Tarnybos kompetencija ir veiklos praktika. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatytą kompetenciją reguliuoja elektroninių ryšių veiklą. Magistro darbo tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Kadangi elektroninių ryšių sektorius yra vienas dinamiškiausių, sparčiausiai besiplečiančių ekonomikos sektorių, kuriam būdinga vis didėjanti paslaugų teikėjų ir pačių paslaugų įvairovė, o Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos veikla yra reguliuoti Lietuvos informacijos ir ryšių sektorių, skatinti konkurenciją, užtikrinti vartotojų apsaugą bei atlikti įrenginių rinkos priežiūrą, todėl išties naudinga ir aktualu nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą bei kompetenciją. Magistro darbe remiamasi svarbiausiais galiojančiais teisės aktais, kurie leidžia kuo išsamiau susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos veikla ir atskleisti šios Tarnybos kompetenciją ir ypatumus. / Subject of master thesis is „Lithuanian Communications Regulatory Authority ( competences and Activity practice )“. The master thesis analyzes Lithuanian Communications Regulatory Authority as one of the entities of public administration; competences and activity practice of the Authority are discussed. Communications Regulatory Authority and other state institutions regulate activity of electronic communications under competences provided for in the Law on Electronic Communications of the Republic of Lithuania. The choice of subject for master thesis was not accidental. As the sector of electronic communications is one of the most dynamic and developing sectors of economy characterized by increasing variety of providers of services and services themselves and the activity of Lithuanian Communications Regulatory Authority is to regulate Lithuanian sector of information and communications, promote competition, ensure protection of consumers and perform market supervision of equipment, therefore it is in fact useful and purposeful to analyze activity and competences of Communications Regulatory Authority. Master thesis is based on the main legal acts in force which allow presentation of activity of Communications Regulatory Authority and revealing of competences and characteristics of this Authority.

SUMMARY Irma ACHALAJA The Impact of Lithuania's Integration to European Union on Grain Market Development Final work of Master studies, 96 pages, 35 figures, 22 tables, 56 references, 8 appendix, Lithuanian language. KEYWORDS: grain market, regulation instruments, prices policy, intervention, market development. Research object – grain market and its regulation. Research subject – food grain market regulation instruments. Research aim – evaluation what Lithuania’s integration to EU gave to grain market. Objectives: 1) to describe grain market development in the world, EU and Lithuania; 2) to establish differences between grain market regulation in EU and Cairn’s group countries; 3) to analyze grain market change in Lithuania; 4) to establish and compare grain market intervention system in Lithuania before integration to EU and after; 5) clarify grain market perspectives in the world, EU and Lithuania. Research methods – analysis and synthesis, classification of statistics, the grouping of statistics facts, monographic, logical and graphical modelling methods. In the way of studies of Lithuanian and abroad authors’ literature, statutes of The Republic of Lithuania and the other documents about grain and its market, FAOSTAT, EUROSTAT databases in this final project are established and described the development, regulation and perspectives of grain market in the world, EU and Lithuania.

The latest European Union intellectual property settlement directives are concerned with progress of digital technology, particularly with development of internet, and with development of information society. Directive 2001/29/EC on the harmonization of certain aspects of copyright and related rights in the information society consolidates obligations according WIPO copyright treaty and WIPO performances and phonograms treaty. Exclusive rights, i.e. reproduction right, right of communication to the public of works and right of making available to the public other subject-matter and distribution right, of authors, performers, phonogram producers, producers of the first fixations of films and for broadcasting organizations are harmonized, exceptions and limitations of these rights are determined in this document. Directive predicts obligations due to protection of technological measures and right management information and seeks to decide balance matter of right holders rights, technological measures and users’ rights. Directive 2004/48/EB on the enforcement of intellectual property rights extends intellectual property rights security measures, procedures and remedies, applicable to any infringement of intellectual property rights, consolidated in TRIPS treaty. Directive determines presumption of authorship or ownership, procedural legal measures (i.e. evidences, their preserving, provisional and precautionary measures, legal costs) and material legal measures and remedies (i.e... [to full text]

Magistro darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo panašumai ir skirtumai, apibrėžiama jų atribojimo problematika. Keliama tyrimo hipotezė, jog nepaisant tam tikrų panašumų, valstybės tarnybos teisė, kaip ir darbo teisė, yra atskira teisės šaka Lietuvos teisės sistemoje, turinti savarankišką teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje apibūdinama teisės teorijoje ir praktikoje formuluojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių specifika, nurodant šių santykių požymius, jų struktūrinius elementus (subjektus, objektą ir turinį). Antroje dalyje pripažįstant valstybės tarnybą specifine darbine veikla atliekama darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo atskirų sričių lyginamoji analizė, nurodant panašumus ir skirtumus. Tyrimas struktūrizuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindu išskirtose kompleksinio teisinio reguliavimo srityse: 1) darbo sutarties sudarymas ir priėmimas į valstybės tarnybą; 2) darbo sutarties vykdymas ir valstybės tarnautojų karjera; 3) darbo užmokestis; 4) atsakomybė; 5) darbo sutarties pasibaigimas ir valstybės tarnautojų atleidimas; 6) socialinės ir kitos garantijos; 7) ginčų nagrinėjimas. Trečioje dalyje identifikuojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių atskyrimo problematika: apibrėžiamas teisinių valstybės tarnybos santykių kompleksinis reguliavimas, pateikiami darbo ir valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / This scholarly paper for master degree deals with analysis of similarities and differences in legal regulation of labour relations and civil service and defines problematic of their dissociation. The research hypothesis is made that regardless of certain advantages the Civil Service Law like Labour Law is a separate branch of Lithuanian law system with detached subject and method of legal regulation. This scholarly paper consists of three sections. The first section describes specifics of legal labour and civil service relations formulated in theory and practice of law while indicating features of these relations and their structural elements (subjects, the object and content). In the second section in recognition of civil service as being specific working activity the comparative analysis of different fields of legal regulation of labour relations and civil service is accomplished pointing to their similarities and differences. The research is structured according to the fields of complex legal regulation that were distinguished on the basis of Labour Code of Lithuania Republic and Law on Civil Service of Lithuania Republic: 1) conclusion of an employment contract and admission to civil service; 2) implementation of an employment contract and career of civil servants; 3) wages; 4) responsibility; 5) expiration of an employment contract and firing of civil servants; 6) social and other guarantees; 7) dealing with arguing. The third section of the paper identifies the... [to full text]

Visuomenės ir aplinkos sąveikos santykiai, siekiant užtikrinti kiekvieno asmens prigimtinę teisę gyventi neužterštoje, sveikoje aplinkoje, yra reguliuojami ekologinės teisės normomis įtvirtintais ekologiniais reikalavimais. Aplinkos apsaugai nuo teršimo skirtų reikalavimų pažeidimas yra pagrindas aplinkos teršėjui taikyti teisinę atsakomybę. Priklausomai nuo padaryto aplinkos teršimo pažeidimo esmės, jo pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, aplinkos teršėjui gali būti taikomos administracinės arba baudžiamosios, o kartu ir materialinės (civilinės) atsakomybės priemonės. Administracinė atsakomybė yra dažniausiai už aplinkos teršimą taikoma atsakomybės rūšis, tuo tarpu baudžiamosios atsakomybės priemonės, nepaisant teorinės jų taikymo galimybės praktiškai yra netaikomos. Kadangi aplinkos teršimas paprastai sąlygoja žalos ar jos grėsmės aplinkai atsiradimą, teršėjui taikomos dar vieno, Lietuvos nacionalinėje teisės sistemoje mažai išplėtoto ir klaidingai su civilinės atsakomybės normomis tapatinamo materialinės atsakomybės instituto nuostatos, skirtos minėtai žalai atlyginti. Taigi, šiame darbe yra siekiama išanalizuoti pagrindinės - administracinės atsakomybės už aplinkos teršimą teisinio reguliavimo bruožus, aptarti baudžiamosios ir materialinės (civilinės) atsakomybės institutų įstatyminio įtvirtinimo ypatumus, taip pat atskleisti ryškiausiai matomus šių atsakomybės rūšių reglamentavimo bei jų praktinio įgyvendinimo trūkumus. Kadangi siekiant užtikrinti Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between the environment and society, are regulated by ecological demands entrenched in the ecological rules of law, with the view to ensure the birthright to live in clean and healthy environment. The breach of ecological demand, which is established with the aim to avoid the environmental pollution is the basis to apply the institute of legal liability. According to the nature and level of risk of violation, administrative, punitive and civil measures can be applied to the polluter. Commonly used is an administrative liability, meanwhile the punitive measures for environmental pollution, despite the theoretical regulation, practically has no affect. Whereas nearly every violation of environmental pollution causes the damage or the danger of damage to the environment, the remedies of civil law are also applied to the polluter, which are dedicated to compensate damage, caused by the violation. So the aim of the article is to analyse the main features of administrative liability – as mostly used type of liability, also to discuss the main points of legal regulation of penal and civil liability and to uncover the main problems of the regulation and its applications. Since the institute of liability for environmental pollution violations during last free years in Lithuania was widely modified on purpose to enforce the environmental requirements of European Union, the attention in the article also will be pied to the main transformations and its practical... [to full text]