Magistro darbe nagrinėjama teisės jungtis į profesines sąjungas ypatumai valstybės tarnyboje, atskirai aptariant ypatumus statutiniams valstybės tarnautojams bei ginkluotojų pajėgų nariams. Tyrimo pradžioje nustatoma teisės jungtis į profesines sąjungas sąvoka ir turinys. Analizuojama šios teisės tarptautinis teisinis reguliavimas: tiriamos Tarptautinės darbo organizacijos priimtos konvencijų nuostatos, šios organizacijos Asociacijų laisvės komiteto praktika, Ekspertų komiteto išvados, pataisytosios Europos socialinės chartijos nuostatos bei Europos socialinių teisių komiteto išvados. Tiriama valstybės tarnautojų teisės jungtis į profesines sąjungas teisinis reglamentavimas Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose, nustatant atitikimą tarptautiniam teisiniam reguliavimui. Darbe aptariama kolektyvinių derybų galimybės ir ypatumai valstybės tarnyboje. Analizuojama galimybė pasinaudoti teise į streiką valstybės tarnyboje, šios teisės ribojimai statiniams valstybės tarnautojams. / This master paper presents the research of peculiarities of civil servants right to join trade unions. We also individually analysed peculiarities of this right for statutory servants and for members of armed forces. The concept and the contents of the right of civil servants to join trade unions are determined at the beginning of the research. We present the analysis of international law regulation of this right: the research of conventions initiated by The International Labour Organization, reports of the ILO’s Committee on Freedom of Association, the conclusions of the Committees of Experts, the European Social Charter and the conclusions of European Committee of Social Rights. An investigation of national law legislation of the right of civil servants to join trade unions and it’s fulfilment to international law regulations was conducted in this study. We discussed opportunities and peculiarities of collective bargaining in civil service. The analysis of strike opportunities for civil servants is presented as well as prohibition of this right to statutory servants.

Profesinių sąjungų ir darbo tarybų santykis šiame darbe analizuojamas per atstovavimo instituto sampratą kolektyviniuose darbo santykiuose, profesinių sąjungų ir darbo tarybų vaidmenį socialiniame dialoge, ypatingai per kolektyvines derybas įmonėje, taip pat analizuojama kokius įgaliojimus ir galimybes profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms suteikė įstatymų leidėjas sprendžiant kolektyvinio ginčus, tokiu būdu atskleidžiant jų galimybes bendradarbiauti. Profesinė sąjunga ir darbo taryba – įmonės darbuotojų interesams atstovaujantys bei juos ginantys darbuotojų atstovai, kurie įgyvendina darbuotojų teises, kuriomis jie patys savarankiškai pasinaudoti negali. Dabartinis reglamentavimas darbuotojų atstovavimo prioritetą suteikia profesinei sąjungai. Tai suponuoja, kad įmonėje, kurioje veikia darbo taryba, įsteigus profesinę sąjungą, susidaro dvigubo atstovavimo situacija. Tokia padėtis leidžia teigti, kad darbo tarybos kompetencija turėtų būti siaurinama. Šis sprendimas leistų darbo tarybai tapti profesinių sąjungų talkininke, kas reikštų ir darbo tarybos perrinkimo galimybę, įmonėje veikiant profesinei sąjungai. Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 27 str. įtvirtinta jungtinės profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovybės sukūrimo galimybę, tačiau būtina sureguliuoti tokios atstovybės sukūrimo klausimą, kad ši teisinė norma galėtų veikti. Be to įgyvendinus darbo tarybos funkcijų siaurinimo idėją, įmonėje įsteigus profesinę sąjungą, tokios jungtinės atstovybės sukūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper the relationship of Trade Unions and Labour Councils is analyzed through the concept of representation institute within labour relations, the role of Trade Unions and Labour Councils in social dialogue, particularly through the collective bargaining in a company, as well it is analysed what powers and possibilities are given for Trade Unions and Labour Councils by the legislature while dealing with collective disputes, thus revealing their ability to cooperate. Trade Union and Labour Council – representatives of company’s workers defending and representing their interests, which implement workers’ rights, though cannot take advantage of them on their own. Current regulations of workers’ representation priority is given to Trade Union. Establishment of Trade Union in a company which has Labour Council implies a dual representation situation. This situation suggests that the competence of Labour Council should be narrowed. This solution would enable Labour Council become Trade union’s helper and would mean a possibility of re-election of Labour Council while Trade Union is running in the company. Art. 27 of Labour Council Law of the Republic of Lithuania consolidates ability to create joint representation of the Trade Unions and Labour Council, but it is necessary to regulate the question of foundation to make this legal norm function. Furthermore, after the implementation of narrowing functions of Labour Council, setting up company’s Trade Union, the right of... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų atstovavimo institutas Lietuvoje ir pasirinktose užsienio valstybėse, būtent įmonės lygmenyje, bei siekiama nustatyti ar valstybės pasirinktas darbuotojų atstovų modelis yra efektyvus praktikoje. Pirmojoje dalyje atskleidžiamos atstovavimo bei darbuotojų atstovų sąvokos. Prieinama išvados, kad darbo teisėje atstovavimu siekiama ieškoti kompromiso tarp darbo santykių šalių bei siekti socialinės partnerystės. Kolektyviniuose darbo santykiuose darbuotojų bei jų kolektyvų atstovais gali būti profesinės sąjungos ar jų organizacijos, darbo tarybos arba įmonės darbuotojų kolektyvo atstovas. Aptariama asociacijų laisvės principo samprata, esmė ir jo taikymas darbuotojų atstovavimo institute bei išskiriami pagrindiniai darbuotojų atstovų modeliai. Grupuojant valstybes pagal aptartus atstovavimo modelius, jas buvo suskirstyta į dvi pagrindines grupes - valstybes, kur darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos ir darbo tarybos, yra (beveik) lygiaverčiai ir veikia lygia greta bei valstybes, kur dominuoja profesinės sąjungos. Antrojoje dalyje analizuojamos valstybės, kur profesinės sąjungos ir darbo tarybos yra lygiaverčiai partneriai, bent jau įmonės lygmenyje. Šioje dalyje analizuojamas darbuotojų atstovavimo reglamentavimas Lietuvoje bei Vengrijoje. Prieinama išvados, jog pagrindiniu darbuotojų atstovu Lietuvoje yra profesinės sąjungos, tuo tarpu darbo tarybos yra papildomas/alternatyvus atstovas, tačiau įmonės lygmenyje abu paminėti darbuotojų atstovai... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the institute for the representation of employees in Lithuania and the selected foreign countries, particularly, at the enterprise level, and seeks to determine whether the employee representation model chosen in a country is effective in practice. In the first part, the concepts of representation and representatives of employees’ are disclosed. It is concluded, that, according to the labor law, representation is aimed to seek a compromise and social partnership between the parties in labor relations. In collective labor relations, the representatives of employees and their groups can be trade unions or their organizations, work councils or a representative of the enterprise’s employees. The concept of the principle of freedom of association, its meaning and application in the institute for the representation of employees, together with the main models of employee representation, is discussed. Grouping of the countries according to the identified models of representation, divided them into two main groups – the countries where employees’ representatives - trade unions and work councils - are (almost) equivalent and perform equally and countries dominated by trade unions. In the second part, the countries, where trade unions and work councils are equal partners, at least at the enterprise level, are overviewed. This part analyzes the regulation of employee representation in Lithuania and Hungary. The conclusion reached is that the main representative of the... [to full text]

Europos Sąjungos valstybių narių atsakomybė buvo įtvirtina ir yra vis dar plėtojama Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Ji buvo nustatyta Francovich byloje, tokiu būdu sustiprinant ES teisės autonomiškumą ir viršenybę, sankcionuojant valstybių narių pareigų nevykdymą ir dar labiau užtikrinant individams suteikiamas Bendrijos teises. Šiame sprendime apibrėžtos ir būtinosios sąlygos, besiskiriančios nuo kitų atsakomybės rūšių. Tačiau Brasserie du Pêcheur jos dar buvo papildytos kvalifikuotu kriterijumi. Taigi ES valstybė narė gali būti pripažinta atsakinga, jeigu yra patenkinamos šios trys sąlygos: pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Pirmoji sąlyga neturėtų sukelti didelių sunkumų tiek pareiškėjams dėl žalos atlyginimo, tiek ja taikantiems teismams. Iki šiol ETT praktikoje buvo tik viena byla, kurioje pripažinta, kad ES teisės norma nesuteikia teisių asmenims. Tačiau antroji sąlyga yra labiau komplikuota. Tam, kad kiltų valstybės narės atsakomybė neužtenka vien ES teisės pažeidimo. Jis turi būti „pakankamai akivaizdus“. Remiantis Teismo praktika toks pažeidimas valstybei naudojantis plačia diskrecija yra, kai ji akivaizdžiai ir rimtai peržengia savo įgaliojimų ribas, bet kai valstybė nebuvo raginama pasirinkti teisės aktų leidybos galimybes ir turėjo ribotą veiksmų laisvę arba iš viso jos neturėjo, paties Bendrijos teisės pažeidimo gali pakakti... [toliau žr. visą tekstą] / European Union (EU) Member States liability was established and is still developing in European Court of Justice (ECJ) case law. It was introduced in Francovich, thus strengthening EU law autonomous and superior legal order, sanctioning Member States infringements of their obligations and enhancing Community rights of individuals. Also specific and different from all other types of liability prerequisites were determinated by ECJ in this case. However, in Brasserie du Pêcheur a qualified criteria was added. So EU law provides a right to reparation and Member State may be held liable when three conditions are met: the rule of law infringed must be intended to confer rights on individuals; the breach must be sufficiently serious; and there must be a direct causal link between the breach of the obligation resting on the State and the damage sustained by the injured parties. It seems that first condition can not cause any problems to potential “Francovich” claim applicants and courts applying it. There was only one case where the Court has ruled that the rule of law in question did not confer an enforceable right to individuals. However, second condition is more complicated. For a Member State to incur liability it is not enough merely to identify a breach of EU law attributable to it. The breach must be “sufficiently serious”. In accordance with ECJ case law, “sufficiently serious” breach where Member State has wide discretion to make legislative choices is where it, in the... [to full text]

Apie Lietuvos regioninę politiką, jos įgyvendinimo priemones, užsienio šalių patirtį šioje srityje rašyta gana daug. Žymiausių ir bene vertingiausių darbų yra parašęs Lietuvos regioninių tyrimų instituto kolektyvas, o jo atstovės doc. dr. R. Bagdzevičienės darbai išsiskiria savo gausa ir kokybe. Nors mokslininkai gana aktyviai domisi regioninės plėtros tema, regioninės politikos raida bei kūrimu, deja, dauguma jų darbų skirti ekonominiams šios politikos aspektams, o valdymo organizavimo, demokratinės raidos bei kiti neekonominiai klausimai lieka tarsi nuošalėje. Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos regionų netolygumams sumažinti įsisavinimas yra nagrinėjamas gan fragmentiškai. Nors regioninės politikos problematika tapo ypač aktuali įgyvendinant Europos Sąjungos ir kitų programų finansuojamus projektus Lietuvos regionų plėtros ne tolygumams mažinti ir konkurencingumui didinti. Europos Sąjungos struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tikslas yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems. Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto. 2007– 2013 m. ES teikiama parama pagal finansuojamas veiklas, priemones ir tikslą... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania European Union provided financial support to regional inequalities are considered to reduce the uptake of relatively fragmented. While regional policy issues has become particularly acute in the European Union and other programs funded by the Lithuanian regional development projects at sustainability, and reduce competitiveness. It is understood that a slow absorption results in structural failure and to support the administration acknowledged that EU structural funds management system – an institutional model of government and statutory procedures for administrative support – performance is a key factor in determining the successful absorption of EU Member State, and thus influencing the structural results support the use of efficiency and productivity. Support systems for the administration and the shortfall may be one of the main reasons why the EU structural support is low take– up of Lithuanian regions. The aim of this work is to evaluate the European Union's support for development opportunities in the Lithuanian regions. The object of research is EU funding absorption in the regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. The hypothesis is being checked in this paper – the positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – scientific literature, regulatory literature, the comparison method, statistical analysis... [to full text]

Darbe nagrinėjamas Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose. Nacionaliniai administraciniai teismai gali taikyti Europos Sąjungos teisę tiesiogiai arba netiesiogiai, tačiau darbe šie būdai aptariami siauriai, nes tyrimo objektas – Europos Sąjungos teisės taikymas yra analizuojamas nagrinėjant teisminio teisės taikymo stadijas nacionaliniuose administraciniuose teismuose. Visų pirma, aptariama teisėjo pozicija pasirenkant taikytiną teisę, analizuojamas Europos Sąjungos teisės viršenybė, jos santykis su nacionalinės proceso teisės autonomijos principu, aiškinamos Europos Teisingumo Teismo išplėtotos tiesioginio taikymo ir tiesioginio veikimo doktrinos. Pirmojoje dalyje taip pat analizuojamas taikytinos teisės galiojimo nustatymo klausimas, lyginama subjektų, galinčių spręsti teisės galiojimo klausimą, kompetencija tuo aspektu. Antrojoje dalyje analitiškai vertinamas vienas iš svarbiausių teisminio teisės taikymo stadijų – teisės aiškinimas. Analizuojamas teisės aiškinimo būtinumas, subjektų teisių apimtis aiškinant taikomą teisę, pateikiami pagrindiniai ir labiausiai Europos Sąjungos teisės specifiką apibūdinantys teisės aiškinimo metodai, akcentuojamos Lietuvos administracinių teismų darbe galimos problemos, susijusios su tinkamu Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje ir visoje Bendrijos erdvėje užtikrinimu, vienodos praktikos formavimu. Darbe siekiama analitiškai įvertinti, kuo Europos Sąjungos teisės taikymas yra ypatingas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Enforcement of European Union Law by the administrative courts of Lithuania is analyzed in this Master’s paper. National courts may enforce and apply European Union law directly or indirectly, but these methods are analyzed on a small scale because the object of paper – enforcement of European Union law is analyzed through the stages of judicial proceedings of national administrative courts. First of all, it is described the position and duty of judge to choose the applicable law. It is analyzed the supremacy of European Union law and it’s coherence with the principle of national procedural autonomy, commented on the direct applicability and direct effect doctrines. In the first part of paper it is also ascribed the question of validity of applicable law and who is competent to judge this. In the second part of paper it is estimated the necessity to interpret law rules, methods of interpretation of national and Community law. It is also analyzed the possible problems in administrative courts of Lithuania which arise while applying European Union law properly and seeking to ensure consistent practice in the whole Community. The purpose of the paper is to research how the application of European Union law is specific and different from the application of national law in the administrative courts of Lithuania and whether the courts apply European Union law properly.

Darbo teisės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – pagrindinės teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia darbo sutarties pagrindu, ir jos pasižymi ypatingais požymiais, kurie išskiria jas iš kitų rūšių teisių ir pareigų. Be to, darbuotojas darbo santykiuose paprastai laikomas silpnesne teisinių santykių šalimi, todėl darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, keliami jo teisėms ir pareigoms griežtesni reikalavimai, jiems nustatomos ne vienodo svorio teisės ir pareigos. Kito darbo teisės subjekto - darbuotojo kolektyvo – teisių ir pareigų ypatumus lemia jo subjektiškumas, kuris pasižymi tam tikru specifiškumu – daugeliu atveju darbuotojų kolektyvas tiesiogiai realizuoti savo teisių negali. Todėl daugiau kalbama apie šio subjekto atstovavimą. Ir darbuotojai, ir darbdaviai, siekdami organizuotai ginti savo teises ir interesus, vienijasi į organizacijas. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja Darbo kodeksas. Darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos, šiems subjektams suteiktos beveik vienodos darbuotojų kolektyvinio atstovavimo teisės, išskyrus tam tikras profesinių sąjungų išimtines teises. Darbdavių atstovai – darbdavių organizacijos – veikia pagal Asociacijų įstatymą, kuris nėra pritaikytas darbo santykių specifikai ir kuriame nėra išspręstas darbdavių asociacijų narių atstovavimo darbo santykiuose kompetencijos klausimas. / The main labour rights and labour obligations of an employee and an employer may arise, change or expire under an employment contract. These labour rights and duties as to perform work of a certain profession, speciality, qualification or to perform specific duties in accordance with the work regulations established at the workplace; and to provide the employee with the work specified in the contract, to pay him the agreed wage and to ensure working conditions, have special features which set apart them from other (for instance, civil rights and obligations) rights and obligations. Besides, an employee is more vulnerable than an employer so for this reason an employer has more obligations and from him is asking to be more careful than an employee. The other subject of labour law is the staff whose legal capacity is special. The staff can not perform some of his rights and obligations directly, in these cases he needs to be represented by the other entities. Employees and employers may be represented both in collective and individual labour relations. Representation in collective labour relations is regulated by Labour Code, and in this work only the representation in collective relations is studying. Representatives of employees are trade unions and labour councils, they possess almost the same rights of collective representation except some exclusive rights which belong only to trade unions. Employers can be represented by the organisation too. Employers’s organisation is... [to full text]

Asmenų lygiateisiškumas yra viena kertinių teisinių vertybių demokratinėje valstybėje. Tai yra principas, svarbus kiekvienai teisės šakai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe analizuojama asmenų lygiateisiškumo principo darbo teisėje samprata ir turinys Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos nacionalinės teisės kontekste, Europos Sąjungos direktyvų, skirtų kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, reikalavimų valstybėms narėms perkėlimas į nacionalinę teisę. Per išsamią nacionalinio ir Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, teisės doktrinos ir teismų praktikos dėl asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo darbo teisėje analizę identifikuoti ir ištyrinėti pagrindiniai Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai ir, svarbiausia, praktinio principo įgyvendinimo konkrečiai Lietuvos darbo teisėje probleminiai aspektai. Magistro darbe išsamiai analizuojamas individualių asmens, kuris buvo diskriminuojamas darbe, teisių gynimo procesas (darbuotojų teisių apsauga institucine prasme, įrodinėjimo taisyklių diskriminacijos bylose specifika, vertinama, kaip asmenys realiai gali pasinadoti teise į žalos atlyginimą), identifikuojamos kliūtys, trukdančios nukentėjusiems nuo diskriminacijos asmenims pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą. Asmenų lygiateisiškumo principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of equality is one of the most important principle in the democratic State. The principle of non-discrimination is mentioned in the many of international treaties, established in the European Union law as well as in national law systems. This work analysis conception and matter of the principle of equality in Labour Law. Furthmore, it is analysed the European Union Directives combating discrimination on the grounds of religion or belief, disability, age, sexual orientation, racial or ethic origin, sex, and putting these documents into effect in Lithuanian Labour Law. In this work analysis protection mechanism (what kind of institutions protect violated rights; how persons can use the right to compensation or reparation; also specific of the rules of burden of proof) of rights of persons who consider themselves wronged by failured to apply the principle of equal treatment to them in the workplace. Through deep analysis it is compared and researched Lithuanian and the European Union legal acts, practice of the Court of Justice of the European Union, and doctrine.

Įmonės konkurencingumas bei įvairios jį skatinančios strategijos sulaukia vis didesnio vadybos, ekonomikos teoretikų, tuo pačiu ir verslininkų, už įmonių plėtrą ir strateginį planavimą atsakingų darbuotojų dėmesio. Prekybos liberalizavimo ir globalizacijos procesai padidino vartotojų lūkesčius ir įmonių konkurenciją. Įmonės konkurencingumas yra daugialypis reiškinys, turintis ne vieną apibrėžimą, diskutuojama dėl konkurencingumo didinimą skatinančių veiksnių bei vertinimo rodiklių. Įmonėms, siekiančioms padidinti ir išlaikyti savo konkurencingumą iškyla būtinybė keistis ir prisitaikyti prie naujos aplinkos bei galimybė pasinaudoti sinergijos efektais, teikiamais kooperatinių santykių su kitomis įmonėmis ir susijusiomis partnerinėmis institucijomis. Sėkmingai įmonės veiklai užtikrinti svarbi ne tik jos strategija, turimi resursai, bet ir aplinka, kurioje ji veikia. Valstybės, regioninių ir tarptautinių organizacijų nustatytos taisyklės bei teikiama parama taip pat turi įtakos įmonės galimybėms siekti didesnio pelno, rinkos dalies. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalies įmonės susidūrė ne tik su naujais iššūkiais, bet ir su naujomis galimybėmis: geresnėmis prekybos su kitomis ES valstybėmis sąlygomis, struktūrine parama.Darbo objektas — įmonės konkurencingumo didinimas naudojantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Atsižvelgiant į atskirų sektorių įmonių veiklos ypatumus, detalesniam nagrinėjimui pasirenkamos dvi baldų gamybos įmonės: AB „Vilniaus baldai ir AB... [toliau žr. visą tekstą] / Enterprise competitiveness is a multifaceted phenomenon with more than one definition, a discussion on the competitiveness of the factors contributing to the evaluation and indicators. Companies seeking to increase and sustain its competitiveness there is a need to change and adapt to new environment. Lithuania joined the European Union, the country was faced better trading with other EU countries under conditions of structural support. The object of the paper - improving the competitiveness of companies within the European Union Structural Funds. The purpose of the paper - analyze and assess a company's competitiveness within the European Union Structural Funds. Objectives of the paper: • Exclude the theoretical aspects of the concept of enterprise competitiveness, the competitive factors that will impact on the support formed the theoretical model for improving the competitiveness and conducted an empirical study; • Evaluate the European Union's support for and potential impact on business • Develop opportunities for enhancing the competitiveness of companies within the European Union Structural Funds for the evaluation of the theoretical model; • Evaluate the furniture manufacturing sector compared with other sectors of business opportunities through improving the competitiveness of EU support According to the Lithuanian and foreign researchers, the model has been developed to improve the competitiveness of enterprises .. This model shows the factors by which to assess the... [to full text]

Lietuva 2004 metais tapo ES nare ir nuo to laiko mažinti regioninius skirtumus ir vystyti ekonomikai gauna paramą iš ES struktūrinių fondų. Šiuo metu fondo lėšos skirstomos pagal 2007-2013 metų patvirtintą paramos planą. Šiame darbe buvo analizuojama ar ES parama skirta įvairiems projektams turi įtakos Lietuvos regionų socialinei ir ekonominei plėtrai. Atlikti palyginamieji makroekonominių rodiklių tyrimai parodė, kad skirtumai tarp regionų nesumažėjo. / In 2004 year Lithuania became a member of Europe uninion and began to get support from EU foundations. The main EU foundations goal is to decrease the differences of regions in economical and social aspects. The problem is that it is very hard to decide and to check if this support in real helps to decrease the difference of regions, maybe it has no influence or even has the adverse influence. In my paper work I tried to find out the EU foundations influence for decreasing social and econimical differences between Lithuanian‘ regions. The results are so that Lithuanian government consist with a lot of problems regarding EU foundations, it has confirmed region policy, but there is not fully checked if the support is really used for projects which can help to decreased the social and economical differences between Lithuanian regions. Besides there are more and more research made which shows that if the country do not have strong control of how is making its regional policy, the use of ES foundatios suport can make huge adverse influence for long period.