JUŠKELIS, Paulius. (2007) ES Struktūrinių fondų paramos poveikio įvertinimas Lietuvos atvykstamajam turizmui. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 65 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: Europos Sąjungos struktūriniai fondai, ekonominio poveikio vertinimas, atvykstamasis turizmas. 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji įgijo teisę gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Vienas iš remiamų ūkio sektorių – atvykstamasis turizmas. Esami duomenys rodo, kad turėdama gausius gamtinius ir kultūrinius išteklius, Lietuva galėtų geriau išnaudoti šio sektoriaus potencialą. Naujas finansinis instrumentas – galimybė šių tikslų įgyvendinimui. Siekiant pagrįsti bet kokių investicijų poreikį, būtina nuosekliai įvertinti jų poveikį ir efektyvumą. Tačiau reikia pastebėti, jog šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nėra vieningos kompleksinės investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių efektyvumo vertinimo metodikos. To pasekoje sudėtinga palyginti šių investicijų efektyvumą su investicijomis į kitus sektorius, pagrįsti jų poreikį visuomenei, patikrinti ar buvo pasiekti užsibrėžti rodikliai. Tyrimo objektas – investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių makroekonominis poveikis. Analizuojamas ES struktūrinių fondų paramos Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriui poveikis šalies ekonomikai: užsienio prekybos balansui ir bendrajam vidaus produktui, darbo rinkai bei šalies biudžetui. Tiriamojo laikotarpio trukmė – 2005-2009 m. Pirmoje... [toliau žr. visą tekstą] / JUŠKELIS, Paulius. (2007) EU Structural Funding for Lithuanian Incoming Tourism Sector. Evaluation of Impact. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 65 p SUMMARY KEYWORDS: European Union structural funding, economic impact evaluation, incoming tourism. Lithuania joined the EU in 2004 and received a right for EU structural funding. Incoming tourism is one of the subsidized sectors. Although Lithuania possesses high natural and cultural resources, incoming tourism sector is not developed enough yet. The new financial instrument is a good possibility. In order to prove effectiveness of the investment, there is a need for consecutive evaluation of an economic impact. Today no unified incoming tourism economic impact evaluation model is used. As a result it is difficult to compare investment effectiveness into different sectors, substantiate their need to the society, check if the results were reached. Object of the research – an economic impact of investment into incoming tourism. An impact on trade balance and gross national product, labor market, national budget is analyzed. Period of the research – year 2005 to year 2009. The first chapter analyses the situation of Lithuanian incoming tourism sector. The importance for the economy, possibilities and problems are analyzed. The possibilities of investment are also reviewed. The second chapter is devoted to analysis of tourism impact on economy. An impact on trade balance, gross domestic... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamos aktualios problemos, kylančios komercinių žymenų (prekių ženklų, firmų vardų ir kitų komercinėje veikloje naudojamų žymenų, turinčių skiriamąjį požymį) teisinės apsaugos srityje. Disertacijos turinį sudaro keturi skyriai, iš kurių pirmasis nagrinėja komercinių žymenų teisinės apsaugos tikslus ir formas, o kiti – tam tikrą probleminę komercinių žymenų teisinės apsaugos sritį: firmų vardų sampratą ir teisinės apsaugos ribas; komercinių žymenų apsaugą pagal nesąžiningos konkurencijos teisę; reputaciją turinčių žymenų papildomą apsaugą; nagrinėjamų institutų tarpusavio kolizijas. Disertacijoje pateikiami argumentuoti autorės siūlymai dėl darbe nagrinėjamų komercinių žymenų teisinės apsaugos problemų sprendimo būdų. / This work examines the problems arising in the field of legal protection of trade marks, trade names and other distinctive signs under Lithuanian law. The work is comprised of four separate chapters. The first chapter analysis the purpose and forms of protection of distinctive signs; the each of the remaining chapters examines the particular problems relating to different aspects of legal regulation of distinctive signs: the concept and the scope of protection of trade names; protection of distinctive signs according to unfair competition law; additional protection of distinctive signs having a reputation and conflicts between the different legal institutes in the area of protection of distinctive signs. The author of the work presents motivated suggestions regarding possible solutions to the legal problems identified in the rea of protection of distinctive signs.

Reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos institutas, įtvirtintas ES antrinėje teisėje, kelia diskusijas tiek praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje, visų pirma, dėl specialiųjų apsaugos sąlygų – „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ – sampratos bei tinkamų tokios apsaugos apimties ribų nustatymo. Magistro darbe reputaciją turinčių prekių ženklų specialiųjų apsaugos sąlygų tyrimas atliekamas analizuojant atskiras kenkimo bei nesąžiningo pasinaudojimo ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ir/ar reputacija formas. Siekiant pateikti išsamią „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ analizę, nurodomi specialiųjų apsaugos sąlygų įtvirtinimo ES teisėje motyvai, apibūdinama šių sąlygų svarba reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos apimties nustatymui bei pateikiami reikšmingi istorinės raidos bruožai. Be to, atsižvelgus į tai, kad analizuojamų apsaugos sąlygų taikymui įtakos turi tinkamas materialinių apsaugos sąlygų supratimas – darbe dėmesys skiriamas ryšio tarp konfliktuojančių žymenų ir vėlesnio žymens naudojimo be rimtos priežasties reikalavimų apibūdinimui bei ankstesnio prekių ženklo aspektų (reputacijos reikalavimo ir skiriamojo požymio) atskleidimui. Atliekant analizę, siekiama teoriniu ir praktiniu (įrodinėjimo) požiūriais įvertinti naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus specialiųjų apsaugos sąlygų taikymo kriterijus ir aktualias pozicijas bei nustatyti, ar reputaciją turinčių prekių ženklų savininkai gali pasinaudoti efektyvia teisių apsauga... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of trademarks with reputation under secondary EU law induces controversy in practice and in legal doctrine, primarily because of the conception of special conditions of protection –„blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“ – as well as in determining proper limits of such protection. This master thesis approaches special conditions of protection in individually analyzing forms of detriment and unfair advantage of distinctive character and reputation of the earlier mark. For the attainment of providing detailed analysis of „blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“, the author indicates reasons why special conditions of protection were embedded in EU law, qualifies their role in defining ambits of protection and reviews significant historical aspects. In addition, considering the fact that application of special conditions is influenced by material conditions of protection – attention is given to link between conflicting marks and requirement of using latter mark without due cause as well as to aspects of the previous mark (the requirement of reputation and distinctive character). Furthermore, the analysis focuses on assessing new criteria and relevant positions of the Court of Justice relating to special conditions of protection in order to provide the answer to the question if owners of the trademarks with reputation can profit from effective protection, however without gratuitously restricting other’s right to use marks as free as possible. The research has... [to full text]

Tyrimo objektas – Europos Sąjungos šalių žemės ūkis. Tyrimo dalykas – gamybinis ir pogamybinis kaimas. Darbo tikslas - remiantis surinkta informacija nustatyti kaimo raiškų derinimą pereinant nuo gamybinio prie pogamybinio kaimo Europos Sąjungoje. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti ir aptarti gamybinio ir pogamybinio kaimo esmę; 2. Nustatyti kaimo gėrybių sistemą ir jų kūrimo prielaidas gamybiniame ir pogamybiniame kaime; 3. Nustatyti intensyvinimo veiksnių ir šio proceso rezultatų skirtumus Europos Sąjungos šalyse; 4. Išnagrinėti žemės ūkio intensyvinimo veiksnių kiekybinę įtaka rezultatui; 5. Nustatyti žemės ūkio intensyvinimo ribotumą ir tolesnes tendencijas senosiose ir naujosiose ES šalyse; 6. Įvertinti Lietuvos regionų skirtumus ir prielaidas gamybiniam ir pogamybiniam kaimui plėtotis. Tyrimo metodai: darbe remtasi mokslinės analizės ir sintezės, statistiniai (tame tarpe ir porinės koreliacinės analizės), grafinio vaizdavimo metodais. Naudoti šaltiniai – monografijos, moksliniai straipsniai, konferencijų pranešimai, internete paskelbti straipsniai, Lietuvos, Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dokumentai, Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministerijų duomenų bazės, ekspertiniais vertimais. / Untersuchungsobjekt – Landwirtschaft von Europa Staaten. Untersuchungsgegenstand – produzierende und nicht produzierende Dorf. Ziel der Arbeit -Laut den vorliegenden Unterlagen kann man inhaltliche Gemeins-amkeiten bei Dörfern im Übergang von Produktions- zum Post-Produktionsdorf feststellen. Aufgaben: 1. Erläuterung und Besprechung der Wichtigkeit (Wesenheit) des Produktions- und Post-Produktionsdorfes, 2. Feststellung der Dorfgütersysteme und deren Gründungsgrundlagen im Produktions- und Post-Produktionsdorf, 3. Feststellung der Intensivfaktoren und deren Ergebnisunterschiede im Verfahren in den Ländern der Europäischen Union, 4. Untersuchung quantitativen Einflüsse der landwirtschaftlichen Intensivfaktoren auf deren Ergebnis, 5. Feststellung der Beschränkungen in der landwirtschaftlichen Intensität und der daraus folgende Entwicklungstendenzen für die alten und neuen Länder der Europäischen Union, 6. Einschätzung der regionalen Unterschiede in Litauen und die Voraussetzungen zur Entwicklung des Produktions- und Post-Produktionsdorfes. Untersuchungsmethode: In dieser Arbeit wurden wissenschaftliche Analysen und Synthesen, statistische (in diesem Fall auch paarig korrelative Analysen) und graphische Darstellungsmethoden verwendet. Die benutzten Arbeitsquellen: Monographien, wissenschaftliche Beiträge, Konferenzberichte, veröffentlichte Beiträge im Internet, Unterlagen zur wirtschaftlichen Zusammenarbeit zwischen Entwicklungsorganisation in Litauen und Europäischen... [to full text]

Darnus vystymasis tai vystymasis, kurio metu yra tarpusavyje derinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai, siekiant patenkinti dabarties kartos poreikius, tuo pačiu nepabloginant gyvenimo sąlygų ateities kartoms. ES struktūrinių fondų programų poveikio vertinimas laikomas svarbia sudėtine sprendimų priėmimo proceso dalimi bei naudojamas ES finansuojamoms programoms ir jų valdymui tobulinti, struktūrinės pagalbos veiksmingumui didinti. Šiame magistriniame baigiamajame darbe yra vykdomas paskesnysis (ex-post) vertinimas, kuris apima lėšų naudojimo, paramos veiksmingumo, jos poveikio įvertinimą ir pateikia išvadas dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos. Darbo tikslas – įvertinti, 2004-2006 metų ES struktūrinės paramos poveikį darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimui Lietuvoje. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš keturių dalių: Pirmoje dalyje apibrėžiama darnaus vystymosi politikos formavimo istorinė raida, pradedant pagrindinio darnaus vystymosi dokumento „Darbotvarkė 21“ formavimo apžvaga, baigiant Lietuvos Nacionaline Darnaus Vystymosi strategija. Antroje – nagrinėjamas darnaus vystymosi aprėptis, ES struktūrinės paramos Lietuvos strateginiame dokumente, 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente. Trečioje - įvertintas Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento darnaus vystymosi horizontaliojo prioriteto įgyvendinimas. Ketvirtoje – įvertos darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo prielaidas įgyvendinant 2007 – 2013 m. ES... [toliau žr. visą tekstą] / Sustainable development is a development Sustainable development implies economic growth together with the protection of environmental quality, each reinforcing the other and in the same time is a development that meets the needs of the present without compromising the ability of future generations to meet their own needs. Assessment of EU structural funds impacts is considering as important constituent part for decision-making process and is used for to improve management and efficiency of EU structural programmes. In the present final master thesis is implementing ex-post assessment which includes assessment of financial efficiency, support efficiency and its impact assessment including provision conclusions concerning economical and coherent policies. The aim of the theses – assess impact of EU structural support to implementation sustainable development of period 2004-2006. The final master theses consist of fourth parts: In the first part define sustainable development policy development history, starting from the main sustainable development document “Agenda 21” and finishing with Lithuanian National Sustainable development strategy. In the second part the content of sustainable development in Single Programming Document (SPD) 2004–2006 is assessed. In the third part is assessed an implementation of sustainable development during 2004–2006 programming period. In the fourth is provided conclusions for preparation to implement sustainable development during 2007 – 2013... [to full text]

Darbe nagrinėjami ryšių su visuomene (RSV) ypatumai knygų leidybos srityje, patiekiama RSV programa Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai. / There are opportunities of Public Relations (PR) in the book publishing companies highlighted and a program of PR for Lithuanian Writer's Union publishers created in the master thesis.

Šiame magistro darbe pateikiama socialinės partnerystės prielaidų, pagrindinių formų bei įtakos reguliuojant darbo teisinius santykius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analizė. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, aptariama socialinės partnerystės samprata, principai, lygmenys, orientuojantis į Europos Sąjungos ir nacionalinį lygmenis. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis: Europos Sąjungos lygmens socialinių partnerių išskyrimas, jų dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūroje tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek autonomiškai, jų galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nacionalinių socialinių partnerių teisinio statuso, nacionalinės socialinės partnerystės formų – sudarant trišales ar dvišales tarybas (komisijas, komitetus), naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo bei darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę probleminiai aspektai, taip pat Trišalės tarybos veikla ir tiek šios taryboje, tiek savarankiškai sudaromų bendradarbiavimo susitarimų (paktų) reikšmė. Aptariamos ir socialinės partnerystės perspektyvos Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu. / In this master’s final paper it is presented the analysis of the social partnership background, basic forms and impact to labour legal relations in the European Union and Lithuania. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis it is discussed the conception of the social partnership, principles, levels taking notice to the European Union and national levels. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts: the exclusion of the social partners of the European Union level, their participation in the legislation of the European Union, both on initiative of the European Commission and autonomy, their opportunities in implementing the European Union law, problematical aspects of the legal status of national social partners, national forms of the social partnership - by forming tripartite or bipartite councils (commissions, committees), applying information and consultation procedures, conducting collective bargaining in order to conclude a collective bargaining agreement, through the employees' participation in the enterprise management also Tripartite Council activity and importance of cooperation agreements (pacts) made both in this council and independently. Additionally, it is discussed the perspectives of the social partnership in the European Union and national level.

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įtaka žinių visuomenės vystimuisi Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaką žinių visuomenės plėtojimuisi Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti žinių ir žinių visuomenės terminus; aptarti žinių visuomenės plėtrą ir sampratą Lietuvoje; išanalizuoti Bendrąji Programavimo Dokumentą (BPD) žinių visuomenės kontekste; jo pagrindu atlikti žinių visuomenės plėtros analizę Lietuvoje; aptarti keletą projektų, turinčių įtaką žinių visuomenės plėtrai. Naudojantis dokumentų analizės metodu, prieita prie išvados, kad žinių visuomenės kūrimas Lietuvoje dar naujas, besivystantis reiškinys. Lietuvoje dar nėra susidariusios aplinkybės žinių visuomenės plėtrai. Atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaka žinių visuomenės vystymui yra labai maža. BPD priemonių, kurios padėtų vystyti žinių visuomenę yra labai nedaug, o ir esančių priemonių įgyvendinimas nėra kokybiškas, tik kiekybiškas. Finansuojamos tik tokios paprastosios sritys, kaip seminarų, mokymų rengimas, informacinių technologijų įsigyjimas ir pan. Magistro darbas gali būti naudingas analitikams, tyrėjams, politikams bei studentams, kurie užsiima ir domisi žinių visuomenės plėtra Lietuvoje. / The master thesis „Knowledge society in Lithuania and the influence of European Union (EU) structural funds on its evolution“ discloses what influence of the European Union structural funds is on Lithuanian knowledge societies evolution. This theme is topical because Lithuania is a member of the European Union and it must take an action in the knowledge society creation process. Lithuania must get together with the other countries of European Union. The object of master thesis – the influence of European Union structural funds on knowledge society in Lithuania. The purpose of the thesis is to analyze what influence of European Union structural funds is on Lithuanians knowledge society development. The main goals of the thesis are the following: • To define the terms of knowledge and knowledge society; • To survey knowledge society evolution and conception in Lithuania; • To analyze the Single Programming Document (SPD) in the context of knowledge society; • By this SPD research to analyze the development of knowledge society in Lithuania; • To dispute some Lithuanian projects which influence on the evolution of knowledge society. We used the method of documents study. By this analysis we single out the following elements of knowledge society: human capital; the Lifelong Learning; the development of Scientific Research and Innovations; information technologies; the opportunity to gain knowledge; the effective creation, assimilation, distribution and use of knowing. By these... [to full text]

Rusijos įtaka, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir Europos energetinį saugumą yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių klausimų. Kadangi, Rusija yra viena iš didžiausių energetinių išteklių tiekėjų į Europos Sąjungą, Rusija gali įtakoti sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kurie yra susiję su energetikos politika. Europos Sąjunga yra valstybių narių asociacija, kuri veikia vieningai daugelyje sričių, tačiau atsižvelgiant į energetikos sektorių, kiekviena valstybė energetikos problemas sprendžia atskirai ir turi savo interesus. Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos politikos, todėl Rusijai yra lengviau įtakoti politinius sprendimus Europos Sąjungoje, naudojantis energetiniais ištekliais. Magistrinio darbo tikslas – pažvelgti koks yra Rusijos vaidmuo, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir energetinį saugumą. Siekiant įgyvendinti tikslą, darbe analizuojama Europos Sąjungos energetinių išteklių priklausomybė nuo Rusijos, aptariama Rusijos vykdoma politika ir strategija Europoje, analizuojami Europos Sąjungos energetikos politikos tikslai, energetinis saugumas, nagrinėjamas Rusijos ir Europos Sąjungos energetinis dialogas, aptariami energijos tiekimo šaltinių pagrindiniai diversifikavimo projektai ir jų trūkumai, o taip pat remiantis ekspertų interviu analizuojami Rusijos įtakos tikslai ir veiksmai Europos Sąjungos energetikos politikoje. Magistriniame darbe keliama hipotezė - Europos Sąjungos energetikos politika yra priklausoma nuo Rusijos... [toliau žr. visą tekstą] / Russian influence in shaping European Union energy policy and energy security in Europe is one of the most important and pressing issues. Since, Russia is one of the largest suppliers of energy resources to the European Union. Russia is able influence decision-making in the European Union, with regard to energy policy. The European Union is an association of members, which acts unanimously in many areas, but given the energy division of European energy sectors, each country's energy problems are dealt with separately and follow their own interests. The European Union does not have a single energy policy, so it is easier for Russia to influence political decisions in the by using its energy resources to gain political concessions. The Masters aim is to look at the role Russia plays in forming the European Union's energy policy and energy security. In order to achieve the objective of the work the European Union’s energy resources and dependence on Russia are analyzed, in addition to Russia’s policy and strategy in Europe, the European Union's energy policy objectives concerning energy security, the issue of Russia and the European Union energy dialogue. The main sources of energy supply diversification projects and their deficiencies as well as expert interviews are analyzed on the basis of Russia’s declared objectives and actions toward the European Union's energy policy. Master work in assuming – the main conclusion that the European Union energy policy is dependent on... [to full text]

Įmonės, įmonės dalies, verslo ar jo dalies perdavimas – šiandienos verslo kasdienybė. Nagrinėjamas ekonominis reiškinys turi socialinę pusę ir darbe nagrinėjamas darbo teisės prasme. Preziumuojama, jog įmonės, verslo ar jų dalių perdavimo atveju gali pasikeisti darbuotjų teisių apimtis, todėl Bendrijos teisės aktų leidėjui tenka užduotis nustatyti perdavimo sąvoką, pateikti jos požymius, o valstybėms narėms – tinkamai perkelti Direktyvą 77/187/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonės, įmonės dalies, verslo ar verslo dalies perdavimo atveju, suderinimo bei ją keičiančią direktyvas ir konsoliduotąjį direktyvos tekstą. Vadovaujantis prezumpcija, jog įmonės, įmonės dalies, verslo ar jo dalies perdavimas pakeičia darbuotojų teisinį statusą, darbe keliami klausimai: kaip ir ar tinkamai Direktyvoje 77/187/EEB bei Europo Teisingumo Teismo praktikoje apibūdinamos „įmonės, verslo, jų dalies perdavimo“, „darbuotojų atstovų“, „informavimo ir konsultavimo procedūrų“ sąvokos ir kaip nuostatos įgyvendinamos bei kaip atsižvelgiama į Europos Teisingumo Teismo praktiką valstybėse narėse; nagrinėjami darbuotojų atstovavimo teoriniai bei praktiniai pagrindai bei skirtingos tokio atstovavimo formos; siekiama atsakyti į klausimą, ar Europos Bendrijos bei nacionalinių Europos Sąjungos valstybių narių teisinio reguliavimo modeliai darbuotojų atstovavimo ir dalyvavimo informavimo ir konsultavimo procedūrose pakankamai užtikrina darbuotojų kolektyvinių bei... [toliau žr. visą tekstą] / Transfers of undertakings of their parts are today‘s business reality. Despite the fact that this economic concept can be interpreted from many perspectives, this work approaches it from a labour law point of view. In order to safeguard employees‘ rights in the transfer of undertakings situation, the Council directive 77/187/EEC was adopted. Based on the assumption that transfers of undertakings change legal status of employees, the following issues are raised and discussed in this work: how „transfer of undertakings“, „employee representatives“, „information and consultation procedures“ are defined in the Directive 77/187/EEC and case law of EU courts and whether such definitions are clear cut and properly implemented in the national laws of EU member states; theoretical and practical grounds for employees‘ representation and its‘ forms; whether EU model and models of separate EU member of information and consultation secures the continuity of rights of employee representatives in transfer of undertakings situation. It is concluded that the above mentioned definitions still raise practical problems, models of implementation differ from state to state.