Magistro darbe atlikta G. Žilėno ūkio veiklos analizė ir struktūrinės paramos priemonių poveikis ūkio restruktūrizavimui. Studijuojant Lietuvos ir užsienio autorių mokslinius veikalus, periodinę mokslinę literatūrą apie žemės ūkio gamybos įmones, Lietuvos Respublikos įstatymus, darbe nagrinėjama ūkio veiklos rezultatai bei ES paramos įtaka ūkininkavimo plėtotei bei ekonominės veiklos rodikliams. Apskaičiavus ūkio ekonominį dydį ir ūkininkavimo tipą, buvo palyginti augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių veiklos rodikliai su žemės ūkio respondentinių įmonių veiklos rodikliais, siekiant nustatyti esminius dydžių ir sklaidos skirtumus. Naudojantis respondentinių įmonių finansinėmis bei veiklos ataskaitomis palyginti ir išsamiai išanalizuoti G. Žilėno ūkio finansiniai rodikliai. Siekiant įvertinti ES struktūrinių fondų ir valstybės paramos įtaką G. Žilėno ūkio konkurencingumui, esant skirtingoms valstybės paramos sąlygoms, apskaičiuotas daugiafunkcinis konkurencingumo indeksas. Apibendrinus gautus rezultatus, numatytos ūkio veiklos perspektyvos. / Analysis of G. Žilėnas‘farming activity and impact of structural support measures to the farm restructurization were performed in this master thesis. When studying scientific works by Lithuanian and foreign authors, periodic scientific literature about agricultural production companies, laws of the Republic of Lithuania, farming activity results and the EU impact on farming development and economic activity indicators were analysed in the thesis. Having estimated economic size of the farm and farming type, activity indicators of plant-cultivation and stock-raising were compared with activity indicators of agricultural respondent companies in order to establish the substantial differences in sizes and dispersion. Using financial and activity reports of respondent companies, financial indicators of G. Žilėnas‘farm were compared and thoroughly analysed. Upon different state support conditions, multifunctional competitiveness index was calculated in order to assess the impact of the EU structural funds and state support to the competitiveness of G. Žilėnas‘farm. Having summarized the obtained results, farming activity perspectives were anticipated.

Darbo teisėje skiriamos trys subjektų rūšys: darbuotojas, darbdavys ir darbuotojų kolektyvas. Darbuotojo ir darbdavio teisinis statusas siejamas su prasidėjusiais darbo teisiniais santykiais. Darbuotoju gali būti pripažintas tik toks fizinis asmuo, kuris turi darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirba pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbdaviais gali būti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys. Darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviu. / Labour law distinguishes between these types of entities: the employee, the employer and the employees. The legal status of employee and the employer is related to legal employment relations. A public or private juridical person whose legal employment subjectiveness arises at the moment of the foundation may become an employer. The staff consist of the employees related to the employer by employment relations.

Tradiciškai sveikatos apsaugos sistemos veikia pagal teritorinį principą, todėl pacientams paliekama galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tik savoje šalyje. Nepaisant to, teisė į sveikatos apsaugą užtikrinama tiek tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktais. Žmogaus teisė į sveikatos apsaugą, kaip viena iš socialinių teisių, įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos sistemų organizavimas priklauso valstybių nacionalinei kompetencijai, yra nemažai antrinio reguliavimo institutų egzistuojančių Bendrijoje, kurie netiesiogiai, bet reikšmingai įtakoja šios socialinės sferos teisinį pagrindą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat prisidėjo prie teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimo, nuspręsdamas, kad sveikatos paslaugos ir medicinos gaminiai patenka į vidaus rinkos veikimo sferą. Darbe analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, siekiant atskleisti, kaip Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas buvo išplėstos, papildant ES pagrindines laisves. Dėl to aptariama paslaugų ir prekių samprata, jų požymiai, ribojimai ir galimi pateisinimo pagrindai sveikatos apsaugos kontekste. Darbe taip pat nagrinėjamos valstybių narių ir ES kompetencijos ribos, atskleidžiant ribotą valstybių narių diskreciją teisinėmis priemonėmis izoliuoti nacionalines sveikatos apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Essentially health protection systems operate on the principle of territoriality, therefore allowing patients to use free health care services only in their home country. Nonetheless, the right to health protection is secured both by international and European Union (hereinafter referred – EU) law. Right to health protection, as one of social rights, obligates member states to ensure that every person has equal opportunities to get access to high quality health care. Although in EU health care falls within the national competence of the member states, a number of secondary legal regulation institutes exist in the Community, which indirectly, but substantially affect the legal basics of this social sphere. The Court of Justice of the European Communities has also highly contributed to ensuring the right to health protection by concluding that health services and medical products fall within the sphere of the internal market. The work analyses the Court of Justice of the European Communities practice with the intention to reveal how the opportunities to get access to health care cervices for patients living within the EU were expanded thus complementing the fundamental freedoms of the EU. To that end, the concepts of services and goods, their elements, limitations and possible justifications in the sphere of health care are discussed. The work also deals with the competence limits of the member states and the EU, revealing limited discretion of the member states to isolate, by... [to full text]

Norint sukurti vienodas sąlygas bei tarnautojų nuopelnus išpažįstančią, visas šalis-nares atstovaujančią institucijų tarnautojų bazę, sąžininga ir efektyvi ES institucijų tarnautojų atrankos procedūra yra vienas iš esminių Europos Sąjungos institucijų deklaruojamų darbo principų. Atrankos procesas turi būti derinamas su efektyviausiais ir patikimiausiais atrankos metodais, sklandžiomis procedūromis ir atnešti geriausius rezultatus. Geriausi rezultatai suvokiami kaip tiksliausios prognozės apie būsimo ES tarnautojo tinkamumą užimamam postui. ES tarnautojų konkursinė atranka turi išlikti savalaikė vykstančių darbo rinkos pokyčių kontekste ir atrinkti geriausius kandidatus Šio darbo tikslas - išsiaiškinti ES tarnautojų konkursinės atrankos procedūras bei organizavimą ir nustatyti egzistuojančius ES institucijų vykdomos ES tarnautojų konkursinės atrankos rezultatus. Darbe analizuojamos konkursinės atrankos koncepcijos žmogiškųjų išteklių valdyme, nustatomos ES tarnautojų konkursinei atrankai būdingos procedūros ir aprašomos tų procedūrų organizavimas, rezultatai ir procesas, aprašomos viešajame diskurse girdimos ES konkursinę atranką vertinančios refleksijos. Pagrindinės nustatytos išvados šiame darbe įgyvendina darbo tikslą. Nustatyta, kad ES tarnautojų konkursinė atranka turi tiek lygių galimybių, tiek vertinimo pagal nuopelnus bruožų, perimtų iš ES valstybių nacionalinių viešojo administravimo institucijų žmogiškųjų išteklių valdymo sistemų. Kalbant apie atrankos... [toliau žr. visą tekstą] / In order to guarantee a representative employment environment, where equal rights and merits are both recognized, fair and efective EU Staff selection system is one of the main declared principles. A selection process shall consist of the most efficient and reliable selection methods, smooth procedures and it shall bring the best results. The best results re percieved as the most exct predictions about the potential EU staff member‘s credibility to be settled in the post. The aim of this thesis is to investigate the procedures of the EU competition selection procedures. The thesis consist of the analysis of different concepts of the selection competitions in the human resource management, the description of the organization of such competitions, results, process, the description of reflections evaluating the EU staff competitive selection. The thesis concludes in the points fulfilling the aim of the thesis. It was concluded that the EU staff competitive selection consist of features derived from both merits and equal opportunities systems, that has been taken over from the human resource management systems in national public administration institutions. What regards the selection methods it has been indicated that the most popular methods ( such as interviews, cognitive tests, recommendations) are considered to be of a low or average value. The conclusions of the thesis also reflects the imperfectability of the “cascade” system used in the staff competitive... [to full text]

Europos Sąjungos institucijose dažnai remiamasi valstybių narių deleguotų nacionalinių ekspertų patirtimi bei žiniomis. Tokiu būdu gerinami institucijų administraciniai gebėjimai, didinamas veiklos efektyvumas, o ekspertams suteikiama galimybė patobulinti darbo įgūdžius bei iš arčiau susipažinti su tarptautinėmis institucijomis. Delegavimu taip pat naudojamasi kaip priemone politiniams tinklams užmegzti ar sukurti savitą tiltą tarp Europos Sąjungos bei valstybių narių. Tačiau pastaruoju metu įžvelgiama vis daugiau delegavimo trūkumų, kadangi dažniausiai jis neatneša realios naudos nei ekspertus delegavusioms institucijoms, nei pačių deleguotųjų ekspertų karjerai. Maža to, užmegzti politiniai tinklai taip pat pasirodo esantys trumpalaikiai. Nacionaliniai ekspertai, siekiantys laikinai užimti pareigas Europos Sąjungos institucijose, turi atitikti griežtus reikalavimus bei laimėti nacionalinę nei priimančios institucijos organizuojamą atranką. Atrinktiems kandidatams visą delegavimo laikotarpį nacionalinis darbdavys moka atlyginimą, išsaugo tarnybinį statusą bei suteikia visas socialines garantijas. Tuo tarpu priimančioji institucija kompensuoja tik papildomas delegavimo išlaidas. Nepaisant to, eidami pareigas deleguotieji ekspertai privalo vadovautis tik Europos Sąjungos interesais ir jokiu būdu neprivilegijuoti nacionalinės institucijos ar valstybės. Galimų interesų konfliktų siekiama išvengti stipriai apribojant deleguotųjų nacionalinių ekspertų savarankišką veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / The institutions of European Union offen use the experience and knowledge of seconded national experts. Thus executive abilities of institutions are improved, efficiency of work is increased and national experts get a better opportunity to upgrade their working skills as well as familiarize with the international institutions. The secondment is also used for building the political networks or a specific bridge between European Union and the member states. However, recently more and more weaknesses of secondment are being found. First of all, it does not necesarily guarantee expert‘s promotion or bring a benefit to national institutions either. Moreover, the political networks built by seconded national experts mostly are nondurable. The applicants for the secondment must meet the strict requirements and pass both national and european selections. The secondment lasts from six months to two years and can be renewed up to a total period not exceeding four years. All this period the national employer who sent the experts on the secondment continues to pay salary and guarantees their position and social security. Whereas EU institution pays only the additional expenses of secondment. Despite this, the seconded national experts have to be loyal to the EU institution under whose supervision they work and do not privilege their national employer or state. The possibility of clash of interests is decreased by restricting the discretion of the seconded national experts. The... [to full text]

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Nuo šios dienos prasidėjo naujas svarbus Lietuvos teisės raidos, taikymo bei aiškinimo etapas. Europos Sąjungos teisės principai, šaltiniai bei pagrindinės nuostatos tapo mūsų nacionalinės teisės sistemos dalimi. Baigiamojo darbo tema – „Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos teismuose“. Darbo tikslas - išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo praktiką Europos Sąjungos teisės taikymo kontekste, įvertinti teismų veiklą iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos ir po įstojimo, akcentuoti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria teismai taikydami Europos Sąjungos teisę, taip pat palyginti šių teismų praktiką. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, dvi dalys, kurių kiekviena suskirstyta į skyrius ir poskyrius, tyrimo pagrindu suformuluotos išvados, darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei panaudotos literatūros sąrašas. Pirmojoje dalyje autorė nagrinėja Europos Sąjungos teisės taikymą nacionaliniuose teismuose lemiančias sąlygas. Šių sąlygų analizė leidžia teigti, jog tam, kad Europos Sąjungos teisė būtų taikoma tinkamai, nacionalinis teismas, visų pirma, turi pripažinti specifinį Europos Sąjungos teisės pobūdį. Antra, valstybės narės teismas, taikydamas nacionalinės teisės normas, turi atsižvelgti į Europos Sąjungos viršenybės principą, t. y. esant prieštaravimui tarp nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania became a full right member of European Union on May 1-st 2004. From that day a new relevant stage of Lithuanian law development, application and interpretation has begun. Principles, sources and main regulations of European Union became a part of our national legal system. The thesis of Master work is „The Application of European Union Law by Lithuanian National Courts“. Aim of the work is to explore practice of Lithuanian Supreme Court and Supreme Administrative Court of Lithuania in the light of European Union law application, to verify courts’ work before and after the accession, to emphasize main mistakes, which courts make while applying the European Union law, also to compare the practice of those Courts. Master work consists of preface, two body parts, each of these have its sections and subsections, conclusions are formulated on base of analysis, work summary is written in Lithuanian and English languages and list of literature, that was used. In the first part an author approaches the conditions determining the application of European Union law by Lithuanian national Courts. The analysis of these conditions enables us to tell, that in order to apply European Union law in correct manner, firstly, Lithuanian national Court has to acknowledge specific nature of European Union law. Secondly, while applying norms of national court, the court of member state has to take the supremacy principle of European Union law into consideration, which means that if there is... [to full text]

Spartų Lietuvos ekonomikos augimą lydi diverguojantis šalies regionų vystymasis. Be papildomos valstybės paramos šis procesas tęsis ir toliau, todėl didžiulę reikšmę įgyja šalyje vykdoma regioninė politika. Tačiau, Europos Sąjungos regioninė politika visų pirma skirta mažinti skirtumams tarp šalių ir šios politikos vykdymas Lietuvoje gali vesti į išsiskiriantį šalies regionų vystymąsi. Šio darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos poveikį Lietuvos regionų vystymuisi. Teorinėje darbo dalyje atliekama mokslinės literatūros, nagrinėjančios regioninį vystymąsi ir regioninę politiką, analizė. Antroje darbo dalyje atliekama Europos Sąjungos paramos teikimo, įsisavinimo ir Lietuvos regionų vystymosi analizė. Paskutinėje darbo dalyje pateikiama regionų vystymosi prognozė ir ES paramos poveikio Lietuvos regionų vystymuisi vertinimas. Atlikus tyrimą gauti tokie pagrindiniai rezultatai: vis labiau ryškėjanti regionų skyrimosi tendencija Lietuvoje išliks ir artimiausioje ateityje, tuo tarpu Europos Sąjungos parama regioninių skirtumų mažinimui neturės didesnio teigiamo poveikio. Geriausiu atveju, Europos Sąjungos paramą paskirsčius kuo tolygiau visoje šalyje, pavyktų tik sulėtinti regionų skyrimosi tempus. / Rapid economic growth in Lithuania is accompanied by diverging development of the country regions. Without additional support this process will continue in a future, therefore regional police get a great importance. However, regional policy of European Union is primarily designed to reduce disparities between countries and larger regions, hence implementation of this policy in Lithuania can determine diverging regional development. The aim of this work is to evaluate the impact of the European Union support for the development of Lithuanian regions. In the theoretical part is accomplished analysis of scientific literature of regional development and police. The second part provides the dynamic analysis of Lithuanian regional development, as well as the analysis of EU support offering and reclamation. Based on the analysis results, there is provided a forecast on Lithuanian regions development and evaluation of the impact of EU support for the development of Lithuanian regions. The main results drawn from the research is that regional divergence tendency will persist in a near future, while EU support to the reduction of regional disparities will not have a larger positive impact. At best, if EU support will be distributed even as possible in the whole country, there may be succeed only to slow down rates of regional divergence.

Šiame baigiamajame magistro darbe apžvelgiami Europos Sąjungos paramos veikimo principai, alternatyviosios energetikos pagrindinės sąvokos, panaudojimo perspektyvos Lietuvoje. Atlikta patvirtintų Europos Sąjungos paramos priemonių, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrai Lietuvos Respublikoje analizė, taip pat pristatytos žaliųjų tarifų problemos, trukdančios darnų alternatyviosios energetikos vystymą. Darbe išanalizuoti šiluminės ir elektros energijos suvartojimai ir kainos, kurie patvirtino atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo plėtros būtinumą. Siekiant atskleisti Europos Sąjungos lėšų įsisavinamo svarbą, buvo atliktas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo investicinio projekto efektyvumo ir rizikos vertinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 73 p. be priedų, 13 paveikslų, 24 lentelės ir 26 literatūros šaltiniai. / This master thesis provides an overview of operation principles of the European Union support, alternative energy main definitions and usage perspectives in Lithuania. Done analysis of approved by EU support instruments for renewable energy development in the Republic of Lithuania, also presented green tariffs problems that hinder the development of sustainable alternative energy. In thesis are analyzed the thermal and electrical energy consumption and costs, which confirmed renewable energy resources development need. In order to reveal the importance of EU funds absorption has been carried out efficiency and risk assessment for renewables investment project. The paper ends with conclusions and recommendations. Thesis consist 73 pg. text without appendixes, 13 pictures, 24 tables and 26 bibliographical entries.

Graduate work of master’s studies of 73 pages, 8 pictures, 2 tables, 70 references, 8 appurtenances. The paper is written in Lithuanian. KEY WORDS: internal audit, internal control, municipality, risk, Europe Union funds. Research object – internal audit in the municipality. Research aim – to examine the internal audit situation, its performance in the municipality, present problems and solutions of internal audit, position to internal audit. Research objectives: • to analyze the internal audit concept, types and the realm of activities, to perform the internal audit theoretical analysis; • to examine the internal audit evolve in Lithuania as well as international regularitions; • to analyze the internal audit situation activities, the internal audit in the enterprise; • to play respondent poll, to evaluate personel position to internal audit work in the municipality; • to analyze the internal audit organization postulates, aims and spreads in the municipality; • to present of internal audition actual the actual boucle betterment in the municipality. Researh methods – analysis of normative documents which regulate internal audit, monograph, logical analysis, describing analysis, contrast analysis, generalization. Researh time – 1995 – 2005 years; October – December of 2004 year accomplished personel of questionnaires research, with the view of see personel position to internal audit in the municipality. The internal audit is very important to Lithuanian it was of Europe... [to full text]

Magistro darbo “Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo problemos Lietuvoje: sąvartynų steigimo atvejis” pagrindinis tikslas yra nustatyti Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo efektyvumą sąlygojančias problemas Lietuvoje. Darbe apsibrėžiamas tyrimo objektas – Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo, yra apibrėžiama pagrindinė magistro darbo hipotezė – neefektyvų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, sąvartynų steigimo atveju, sąlygoja: teisinio reglamentavimo ir tikslų įgyvendinamumo, valdymo struktūrų funkcijų pasiskirstymo, administracinių gebėjimų stokos, interesų grupių įtakos, socialinių ir ekonominių sąlygų kaitos problemos. Pagrindinė iškelta tyrimo problema - Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje sąvartynų steigimo atveju nėra efektyvus. Darbe naudojami tyrimo metodai: analitinis tyrimo metodas, interviu. Teorinės analizės pagrindu pasirenkamas politikos įgyvendinimo modelis “iš viršaus į apačią”, pritaikant Paul A. Sabatier sėkmingo įgyvendinimo sąlygas. Darbe iškeliami šie pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti ES atliekų tvarkymo politikos principus, teisės aktų sistemą bei pagrindinius reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo srityje; išanalizuoti atliekų tvarkymo politikos reglamentavimą bei esamą atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje, modernių regioninių sąvartynų projektų vykdymo būklę... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the Master‘s thesis “EU Treatement of Waste Politics Implementation Problems in Lithuania: the Case of Dump Foundation” is to estimate the problems which determine the efficiency of the European Union (EU) waste treatment policy implementation in Lithuania. The object of the thesis is the European Union waste treatment policy implementation in Lithuania. In order to reach the aim of the thesis, the main hypothesis is defined as follows: in the case of establishment of landfills, the inefficient implementation of the EU waste treatment policy in Lithuania is determined by the following problems: viability of legal regulation and objectives, functional distribution of management structures, lack of administrative skills, influence of interest groups and fluctuating social and economic conditions. The following central problem has been raised in the thesis: the implementation of the European Union waste treatment policy in Lithuania in the case of establishment of landfills has been inefficient. The following research methods have been used: analytical research method, interview. The policy implementation model “top-down”, has been chosen on the basis of theoretical analysis, applying the conditions of successful policy implementation by Paul A. Sabatier. In order to elaborate the aim of the thesis the following tasks have been set up: to analyse the principles, regulation system and the main requirements in the area of public waste treatment of the EU waste... [to full text]