Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo klausimai yra aktualūs, kadangi šiuo metu didėjant regionų politikos vaidmeniui vis labiau išryškėja skirtumai tarp regionų, kurie, be abejo, yra labai svarbus reiškinys šalies ekonominei plėtrai. Taigi, šio darbo tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo įtaką regionų plėtrai per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Tyrimo objektas - Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikis regionų plėtrai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: susisteminti regiono ir regioninės politikos sampratų apibūdinimus, išnagrinėti regioninę politiką aiškinančias teorijas, taip pat išskirti Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo ypatumus, išanalizuoti Europos Sąjungos regionų politiką, tikslus, finansavimo šaltinius, įvertinti Bendrąjį programavimo dokumentą ir struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemą Lietuvoje bei atlikti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikio regionų plėtrai analizę. Darbe tikrinama hipotezė - Egzistuoja teigiama tiesioginė priklausomybė tarp regionų ekonominio išsivystymo rodiklių ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo. Šiame darbe naudoti tokie tyrimo metodai - mokslinės literatūros palyginamoji analizė, internetinių ir statistinių duomenų analizė, loginė analizė, koreliacinė analizė. / Lithuania’s regional policy implementation questions are rather actual, however currently regional policy role is increasing consequently the differences between regions become accurate which undoubtedly is an important phenomenon for country’s economical development. The aim of this work is to evaluate the influence of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions through the use of structural funds. The object of research is the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. First, the system of region and regional policy concepts has been established. Second, the regional policy clarifying theories have been examined and Lithuania’s national regional policy implementation peculiarities have been distinguished. Third , the European Union’s regional policy and its aims, financial resources have been analyzed moreover, the common programming document and structural funds administrative system have been evaluated and the analysis of the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. The hypothesis is being checked in this paper– The positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – social sciences comparing analyses, intern and statistical data analyses, logical analyses, Correlative analysis.

Disertacijos pagrindinis tikslas – išanalizavus valstybės pagalbos neprieštaraujančios bendrajai rinkai reguliuojančias Bendrijos ir nacionalines teisės normas, taip pat nustatant šių normų aiškinimo ir praktinio taikymo neatitikimus bei atskleidžiant ir įvertinant jų aiškinimo ir taikymo problemas, pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl šio reguliavimo tobulinimo, taip pat palankių prielaidų sudarymo esamos praktikos korekcijai. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos Europos Bendrijos ir nacionalinės teisės normos, reguliuojančios Europos Sąjungos paramai taikytiną teisę, o dalykas – Bendrijos valstybės pagalbos neprieštaraujančios bendrajai rinkai, kuri tradiciškai patenka į Bendrijos konkurencijos teisės sistemą, regioninės paramos reguliavimo sistema, reguliavimo pagrindai ir jų sąveika su Lietuvos Respublikos teisine sistema. Į šio tyrimo objektą patenka tik konceptualūs ir probleminiai paramos teisinio reguliavimo Bendrijos sistemoje ir šią sistemą sudarančių teisės normų aiškinimo ir praktinio taikymo aspektai. Disertacijoje naudojamas sisteminės analizės metodas leido nagrinėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teisinio reguliavimo sistemą, kaip Bendrijos teisės sistemos sudėtinę dalį; indukcinis – dedukcinis metodas taikytas naudojant atskirus šio sistemos tyrimų duomenis, formuojant ir pateikiant apibendrinimus; lyginamasis metodas taikytas analizuojant įvairių Vidurio ir Rytų šalių teisinio reguliavimo bazę; naudojant istorinį lyginamąjį metodą atskleista Sanglaudos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation research is the European Community and national rules of law, which regulate the law applied to the support of the European Union, the support provided by the state consistent with the single market is the sub-institute of the Community competition law, which is comprised of both of the rules of law, regulating the changes in the market structure, and the rules of law, regulating the influence of the support of the European Union to the united market. The main task and the aim of the research is to provide the proposals and recommendations for the improvement of the regulation by performing the complex analysis of the state support not inconsistent with the Community and national rules of law regulating the single market, also by establishing discrepancies in interpreting and practical application of these rules of law and by disclosing and assessing their interpretation and application problems, and also for the creation of beneficial assumptions for the correction of the current practice. The subject matter of the dissertation includes the regional support regulation system of the Community state aid not inconsistent with the single market, which is traditionally included in the system of the Community competition law, and also the common fundamentals of the European Union regional support regulation and their interaction with the legal system of the Republic of Lithuania. The relevancy of the work and the tasks established herein determined... [to full text]

JAV ir Europos Sąjungos konkurencijos apsaugos sistemų palyginimas SANTRAUKA JAV ir ES tenka panašus pasaulinės konkurencijos užtikrinimo vaidmuo. JAV konkurencijos sistema yra viena pažangiausių pasaulio konkurencijos sistemų, taigi ES, siekdama užtikrinti efektyvią konkurenciją vidaus rinkoje bei sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose, atsižvelgia į JAV patirtį, ir daugelį metų vykstanti ES ir JAV konkurencijos sistemų konvergencijos tendencija tikriausiai stiprės. Vis dėlto esminių reguliavimo skirtumų konkurencijos sistemose vis dar yra. Pagrindinis magistro darbo tikslas – atskleisti bei išsamiai išaiškinti tyrimo metu aktualius JAV ir ES konkurencijos apsaugos sistemų skirtumus teorijoje ir praktikoje. Papildomas magistro darbo tikslas – pateikti autoritetingus JAV ir ES konkurencijos sistemų skirtingo reguliavimo vertinimus, teigiamus bruožus bei kritiką. Siekiant šių tikslų, analizuojami JAV ir EB konkurencijos teisės aktų tekstai, doktrina, teismų ir neteisminių institucijų praktika draudžiamų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir koncentracijų kontrolės srityse. Magistro darbe apžvelgiama JAV ir EB konkurencijos sistemų istorinė raida, tikslai, viešo ir privataus įgyvendinimo skirtumai, sankcijų bei amnestijos programų ypatumai. Lyginamas draudžiamų susitarimų vertinimas JAV pagal rule of reason su analize pagal EB steigimo sutarties 81 straipsnį, atliekamas išsamus vertikaliųjų susitarimų vertinimo tyrimas. Magistro darbe pateikiami piktnaudžiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative Analysis of the Systems for the Protection of Competition in the United States and the European Union SUMMARY The US and the EU perform similar roles in protecting the global competition. The EU, which pursues the goal to have the competetive common market and to successfully compete in the global market, considers the antitrust policy in the US, therefore the current convergency of the competition rules would probably increase. Nevertheless, there is still some substantial divergency in the systems for the protection of competition in the US and the EU. The primary objective of the master thesis is to reveal and to investigate the actual differences in the systems for the protection of competition in the US and the EC in legal theory and practise. The subsidiary objective is to present the authoritative views, positive arguments and criticism for the divergent regulation in both systems. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, doctrine, manifold case examples of the courts and competition authorities have been analysed in the regulation of prohibited agreements, single firm conduct and merger control. The master thesis presents the overview of the evolution of antitrust, the main objectives and differences in the public and private enforcement, sanctions and the leniency policy. The divergent approach is revealed by comparing the rule of reason approach in the US and the analysis of Article 81 of the EC Treaty, as well as different... [to full text]

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos (ES) fondų remiamų aplinkosauginių projektų viešinimas, visuomenės informavimas spaudoje aplinkosaugos tematika. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos fondų remiamų aplinkosuginių projektų viešinimo vaidmenį aplinkosaugos komunikacijoje remiantis straipsnių spaudoje analize. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti aplinkosaugos komunikaciją, pažvelgti kas jai būdinga, išanalizuoti modelius; apžvelgti ES fondų remiamų projektų informavimo ir viešinimo programas; atlikti spaudos analizę aplinkosaugos tematika; palyginti ES fondų remiamų projektų viešinimo vaidmenį su kitais aplinkosaugos tema pasirodžiusiais straipsniais. Remiantis mokslinių straipsnių ir dokumentų analize bei atliktu tyrimu, prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos terminus dažniausiai galima aptikti socialinės komunikacijos, rizikos, nelaimių sektoriuose. Vienas iš ekologinės komunikacijos tyrimo būdų yra pažvelgti kaip praktiškai, kokiomis priemonėmis yra perduodamos žinios aplinkosaugine tematika visuomenei, su kokiomis kitomis komunikacijos priemonėmis tai siejasi. Prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos modeliai dažnai nėra veiksmingi, nes aplinkosaugos komunikacija yra kompleksinė. Atlikus spaudos analizę aplinkosaugos tematika matomi skirtumai tarp aplinkosauginių projektų informavimo straipsnių bei tarp kitos su aplinkosauga susijusios informacijos. Taisyklių buvimas ES fondų remiamų straipsnių viešinimui ne tik drausmina... [toliau žr. visą tekstą] / In this global world environmental issues and communication are one of the priorities these days. Environmental communication is the planned and strategic use of communication processes and media products to support effective policy making, public participation and project implementation geared towards environmental sustainability. The object of the present paper is the information ard publicity of the environmental projects supported by European Union Funds. The goal of this paper is to analyze the conception of environmental communication, to discuss the institutions that are related to ES funds and environmental objects. Also to make the analysis and research what is the role of the articles that shows the use of the environmental projects supported by ES Funds in Lithuanian newspapers. The main goals of this paper are to discuss the show what the environmental communication is, what it is common to it, analyze its models. Also to discuss programs and the rules for information and publicity measures concerning the activities of the ES Funds, to make the analysis of the articles of the environmental issues in newspapers, compare it with the articles that are written to inform about environmental projects that are supported by ES funds. According to the articles and documents analysis, results showed that environmental communication is very complex and its vertical and horizontal models should be used in a relation t oeach other to achieve better results. Article analyses... [to full text]

Šią magistro baigiamojo darbo temą pasirinkome todėl, kad ji yra nauja, įdomi ir mažai išnagrinėta. Be to, ji yra artima patiems darbo autoriams. Mes atlikome Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvos žemės ūkyje analizę tam, kad sužinotume, kaip ši parama yra skirstoma ir įsisavinama. Aišku, realus paramos poveikis žemės ūkiui bus matomas tik po kelerių metų, tačiau pirmuosius šios paramos panaudojimo rezultatus jau galime pamatyti. Problema yra ta, kad ne visa ši parama yra paskirstoma ir panaudojama. Egzistuoja nemažai problemų, kurios šią problemą ir įtakoja. Mūsų darbo tyrimo objektas yra visos Lietuvos žemės ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką Europos Sąjungos parama daro šalies žemės ūkiui. Šiame darbe mes išsiaiškinome Lietuvos žemės ūkio pokyčius, išanalizavome žemės ūkio politikos vykdymo teisingumą ir efektyvumą, apžvelgėme Lietuvos žemdirbių aktyvumą, parodėme teigiamus ir neigiamus paramos lėšų panaudojimo aspektus. / This subject of master thesis was chosen because of its newness, relevance and lack of researches. Moreover the subject is relevant for both of the authors. We performed analysis how European Community support for the Lithuanian agricultural sector is distributed and absorbed. It is evident, that the real impact will be seen after several years, but initial results of use already can be seen. The main problem is that not all given support is distributed and used appropriately. The object this master thesis is whole Lithuanian agricultural sector. The primary objective is to comprehensively analyse the impact of European Community support for the Lithuanian agricultural sector. We researched the changes of Lithuanian agriculture, analysed the efficiency and equity of implemented policy, overlooked the activity of farmers and tried to define positive and negative aspects of support use. To reach the objective of this master thesis and to collect the initial data for the analysis we used scientific literature, documents and statistic data provided by support administrating institutions and the method of comparison. The first part of the analysis covers the main aspects of implemented policy of European Community and Lithuania, the second part gives the analysis of SAPARD, BPD fourth priority programme and the draft of expansion of rural areas for 2004-2006 support use, short overview of the changes of Lithuanian agriculture and guidelines for the new period of 2007-2013 year... [to full text]

Šiame darbe atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo tyrimas ES teisėje ir valstybių narių nacionalinėje teisėje, taip pat Lietuvos Respublikos teisėje. Pirmoje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo ES teisėje tyrimas. Atskleista ES teisės viršenybės principo prigimtis ES teisėje, aptarta ETT praktika plėtojant ES teisės viršenybės principo koncepciją ir suformuluota ES teisės viršenybės principo ES teisėje samprata šiandien, parodanti ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybėse narėse maksimalią apimtį. Antroje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybių narių nacionalinėje teisėje tyrimas ir nustatytas ES teisės viršenybės principo pripažinimo lygis tiriamosiose valstybėse narėse. / This is research of European Union (EU) law's supremacy principle and fulfilled analysis nature of this principle and development of EU law's supremacy in EU and recognizing it on domestic law systems of member states and in Lithuania’s law system. EU law's supremacy principal acknowledging process of member states indicates that the constitutional basis of EC law supremacy principle should be on the basis of national constitutional law by the members of the EU, and the main actors who invoke this principle are national courts, especially Constitutional Courts of member states. The research of this job shows what level of acknowledging process took place in some member states. This level is result of assessment national constitutional provisions and judicial practice. One group of member states have a good constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. United Kingdom, Sweden and Finland. Another group of member states have sufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Austria, Netherlands and Greece and. Next group of member states have satisfactory or insufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Belgium and Luxemburg Member countries of the same group like, Slovenia ant Portugal have satisfactory constitutional basis but partly recognizing judicial practice. Lithuania is taking a special place between Luxemburg or Belgium and Czech Republic, because Lithuania has a... [to full text]

At the moment European Union (EU) consist 25 countries. The main this work „Lithuania foreign trade with European Union countries: state and perspective“ purpose is overlook Lithuania foreign trade with EU countries and assess eurointegration influence and possibility compete in foreign trades market‘s. After analysis and researches can make that conclusions: In all analyse period 1995-2004 Lithuania foreign trade balance was minus. 2004 export was 25728,0 mlrd.Lt, import 34096,0 mlrd.Lt., balance minus 8368 mlrd.Lt. At the moment (2004) EU is the bigest Lithuania foreign trade partner. It consist 67 % Lithuanian export and 63 % import. NVS countries consist 27 % export and with ELPA countries 7 % export, 2 % import. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -2633,7 mln.Lt., Latvija (Medial European country) - 2588,0 mln.Lt., France (West European country) -1624,2 mln.Lt. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -5760,3 mln.Lt., Poland (Medial European country) - 2579,2 mln.Lt, Holland (West European country) -1345,4 mln.Lt.. After eurointegration export grow in: the West European countries: Holland, France, Germany: the Medial European countries: Estonia, Latvia, the North European countries: Denmark and Sweden, the South European countries: Spain, Italy. Export turn down in the West European countries: United Kingdom, the North European countries: Finland. After... [to full text]

Magistro darbo objektas - informacinė visuomenė ir jos plėtra Europos Sąjungos šalyse. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos situaciją informacinės visuomenės srityje, lyginant su kitomis ES šalimis bei įvertinti Lietuvos galimybes sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Naudojantis dokumentų analizės, sintezės ir palyginimo metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybė turi įdėti daug pastangų ir skirti lėšų informacinės visuomenės plėtrai, jei ji nori įgyvendinti tikslą pasiekti ES šalių lygį iki 2015 m., kaip numatyta Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Pagal daugelį rodiklių Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Atsižvelgiant į rodiklius, pagal kuriuos Lietuva nedaug atsilieka ar pirmauja, įvertinant visas šalies stiprybes bei galimybes, įveikus silpnybes ir sumažinus grėsmes, šį tikslą galima pasiekti. Analizė parodė, kad Lietuvos strateginiai dokumentai atitinka ES strateginius dokumentus. Norint pagerinti informacinės visuomenės plėtrą, reikia sparčiau plėtoti IRT infrastruktūrą, daugiau šviesti šalies gyventojus teikiant jiems informaciją, organizuojant mokymus, paspartinti elektroninių viešųjų paslaugų ir lietuviško turinio kūrimą. Labai svarbu sustabdyti darbinę IT specialistų migraciją į užsienio šalis. Darbo rezultatas yra pasiūlymai šalies valstybinėms institucijoms, kaip būtų galima sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės plėtros uždavinius. / The object of master work is information society development in EU countries. The aims of this work are as follows: to evaluate the development of information society in Lithuania, to make an analysis and compare the main indexes in information society development area between EU countries and Lithuania and propose the suggestions for further information society development. The conclusions of this work are as follows: Lithuania has to put a lot of efforts and money in order to fulfill the aim to reach the average of EU countries till 2015 year. There are a lot of areas where the average is very low comparing to EU average (Percentage of households having access to the Internet at home; Percentage of households with broadband access; E-commerce etc.) But there are also some high indexes - percentage of individuals regularly using the Internet, subscriptions to cellular mobile services is high according to EU average. Lithuania has a lot of strengthens and opportunities to reach the goal. A very important thing is that Lithuania has the main strategic documents accepted that are equal to the main EU strategic documents in information society development area. In order to fasten the information society development, Lithuanian government has to develop the IRT infrastructure, educate the citizens how to use the ICT and get the benefit. The e-services have to be developed more quickly, and Lithuanian content has to be developed more in order to save Lithuanian language and... [to full text]

Darbe yra apžvelgiama teismingumo harmonizavimo Europos Sąjungos mastu, kurio teisinį pagrindą sudarė 1957 m. kovo 25 d. Romos sutarties dėl EEB įkūrimo 220 straipsnis, pagal kurį pirmosios šešios EEB narės įsipareigojo derėtis viena su kita, siekdamos supaprastinti formalumus, taikomus jų teismų sprendimų savitarpio pripažinimui ir vykdymui, genezė, teisės aktai bei susijusi ETT ir valstybių narių teismų praktika. Ypatingas dėmesys yra skirtas bylų, kylančių iš draudimo, individualių darbo ir vartojimo sutartinių santykių (dėl tikslo apsaugoti silpnesnės šalies interesus dar vadinamam apsauginiu) teismingumui. Taip pat yra pateiktas trumpas ETT suformuoto autonominio konvencijų bei Reglamento aiškinimo apibūdinimas. Magistro darbas yra baigiamas trumpu šiuolaikinių teismingumo harmonizavimo pasauliniu mastu tendencijų pristatymu, iš kurių paminėtinos universalaus teismingumo principo specifinių tarptautinės baudžiamosios teisės draudžiamų nusikaltimų civilinėms pasekmėms taikymas bei apsauginių nuostatų atsisakymas reglamentuojant bylų, susijusių su draudimo sutartiniais santykiai, teismingumą. / Common issues of jurisdiction in civil procedure of European Union The legal ground for the states to institute the cooperation on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in civil and commercial matters was Article 220 of the Treaty establishing European Economic Community (EEC) by virtue of which they undertook to secure the simplification of formalities governing the reciprocal recognition and enforcement of judgments of courts. The Regulation 44/2001, which has changed The Brussels Convention, covered many of legal gaps in the regulation of jurisdiction, which were effectively filled by the autonomous Brussels Convention interpretation by the European Court of Justice (ECJ) before. The Regulation 44/2001 provides detailed conceptions of place, in which contract has to be performed and of domicile of the legal persons, renews regulation of jurisdiction over individual contracts of employment and determines the moment of when a court shall be deemed to be seised.

SANTRAUKA Profesinių sąjungų teisinis statusas svarbus ne tik pačiai profesinei sąjungai kaip savarankiškam subjektui, ne tik kaip darbuotojų atstovui, bet ir kaip organizacijai, darančiai įtaką teisės aktų leidybai ir dalyvaujančiai politiniuose procesuose. Šio darbo įžangoje nurodomas temos aktualumas, originalumas ir naujumas, pagrindinis tikslas, tyrimo objektas bei metodai, naudota literatūra. Darbą sudaro trys skyriai: I Profesinių sąjungų padėtis, II Profesinių sąjungų statusas kolektyviniuose darbo santykiuose, III Profesinių sąjungų statusas individualiuose darbo santykiuose. I skyrių sudaro šešios dalys. Svarbiausia trumpai aptarti profesinės sąjungos teisinio statuso raidą, naudojant istorinį metodą, lyginant šios organizacijos statuso kitimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Asociacijos laisvės principą, kuris yra tarptautiniu mastu pripažintas kaip vienas iš pamatinių svarbiausių principų, įtvirtintas pagrindiniam Lietuvos teisės akte – LR konstitucijoje ir sudarantis įstatyminį pagrindą kurtis profesinėms sąjungoms. Norint atskleisti šio darbo temą, analizuojama profesinės sąjungos samprata ir pagrindiniai bruožai, atskleidžiantys šios organizacijos statusą ir vietą darbo teisės sistemoje. Steigimo ir registravimo procedūros trūkumai, reglamentavimo nesutapimai. Kadangi profesinė sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, disponuojantis savo turtu, tai ne mažiau svarbus klausimas – turto padalijimas tarp profesinių sąjungų, atkūrus... [toliau žr. visą tekstą] / The legal status of the trade unions SUMMARY The legal status of the trade unions is essential not only in its capacity of an independent body or the one of an employees representative but also as to an organization that affects the legislative acts issuance and participates in the political process. The opening part of this paper covers this topic’s actuality, originality and novelty, its main objective, research domain and methods and the literature referred to. The paper is comprised of three parts: 1. The Trade Union Status; 2. The Trade union Status in relation to collective labor; 3. The trade Union Status in relation to individual labor. The first part consists of six sections. It is important to discuss in short the evolution of a trade union legal status using historical methodology and comparing the changes of this organization’s status both in Lithuania and internationally. The freedom of associations recognized internationally as one the major principles is affirmed in the fundamental legislative act of Lithuania – the Constitution of Lithuania - which forms the basis to set up trade unions. In order to outline this topic the analysis of the concept and main characteristics elaborates on the organization’s status and place in the labor law system. Founding and registration procedures drawbacks as well as regulations’ inconsistencies are also covered by this analysis. Since the trade unions being a juridical organization with limited civil responsibilities dispose... [to full text]