Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi Lietuvoje smurtas prieš moteris šeimoje yra plačiai paplitęs reiškinys. Tačiau mūsų šalyje apie šį reiškinį mažai kalbama ir rašoma. Darbe teoriniu aspektu nagrinėjama smurto prieš moteris šeimoje samprata, jo pagrindinės rūšys, veiksniai, lemiantys smurtą prieš moteris šeimoje. Nagrinėjami teoriniai aiškinimai apie smurtą prieš moteris šeimoje. Taip pat nagrinėjama smurtą šeimoje patyrusių moterų situacija Lietuvoje. Nustatytos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria moterys, patyrusios smurtą šeimoje. Tyrimo objektu pasirinktos moterys, patyrusios smurtą šeimoje. Iškelta hipotezė, kad moterys, gyvenančios neregistruotoje santuokoje smurtą patiria dažniau, nei ištekėjusios moterys, ir tas smurtas yra daugiau fizinio pobūdžio. Be to, smurtas žymiai daugiau paplitęs tose šeimose, kur vyro ir moters santykiai yra nelygiateisiai, t.y. kai vyrauja patriarchalinis šeimos tipas. Darbo tikslas – išnagrinėti smurto prieš moteris Lietuvos šeimose situaciją, ypatumus bei tendencijas ir nustatyti, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria smurto šeimoje aukos. Darbo tikslui įgyvendinti numatyti šie uždaviniai: aptarti teorinius smurto prieš moteris šeimoje aiškinimus, atskleisti smurto prieš moteris šeimoje paplitimą Lietuvoje, aptarti moterų – smurto šeimoje aukų situaciją ir pagrindines problemas, įvertinti smurto prieš moteris šeimoje pasekmes. Darbe taikyti teoriniai, empiriniai ir statistiniai tyrimo metodai... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the thesis is very relevant since in Lithuania violence against women in the family is a widely spread phenomenon. However in our country very little is spoken and written about this phenomenon. A concept of violence against women, its main kinds, factors determining violence against women in the family are discussed in the paper from the theoretical point of view. Theoretical explanations on violence against women in the family are analysed. A situation of women who experience violence in the family in Lithuania is discussed. The main problems are identified which are faced by women who experience violence in the family. The object of the research were women who experienced violence in the family. A hypothesis was raised that women who lived in unregistered marriage experienced violence more often than married woman and this violence was more of physical type. Besides, violence was much more spread in those families where relationship of a man and a woman was not based on an equality, i.e. when a patriarchal family type prevailed. The objective of the paper is to analyse the situation, peculiarities and tendencies of violence against women in the families in Lithuania and define which problems the victims of violence in families most often face. The following tasks were defined for the implementation of the thesis‘s objective: to discuss the theoretical aspects of the phenomenon of violence against women in the family, to analyse the present situation of... [to full text]

Šiame darbe analizuojama tema „Vaikų prievartos bei smurto paplitimo problemos Šiaulių mieste“. Aptartos sąvokos: „smurtas“, „prievarta“, „vaikas“, prievartos rūšys, smurto ir prievartos pasireiškimo būdai. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad visai visuomenei būtų atskleistas vaikų naudojamo smurto ir prievartos problemos aktualumas. Teorinės literatūros, Šiaulių miesto policijoje turimų duomenų ir tyrimo analizė atskleidė, jog vaikai naudoja smurtą, emocinę, seksualinę ir egzistencinę prievartas. Dažniausiai šių neteisėtų veiksmų objektais tampa moksleiviai ir kiti asmenys, su kuriais vaikai praleidžia savo laisvalaikį. Vaikai smurtą ir prievartą naudoja savo gyvenamojoje, mokyklos aplinkose, kieme ar gatvėje. Minėtų duomenų analizė parodė, jog vaikai smurtauja ar (ir) naudoja prievartą dėl socialinių ar psichologinių priežasčių. Jų tokius veiksmus įtakoja priklausymas neformalioms jaunimo grupuotėms, skatinančioms smurto ir prievartos naudojimą, girdėta muzika, matyti kino filmai, plakatai, perskaitytos knygos ir kiti šaltiniai, kuriuose demonstruojamos smurto ir prievartos scenos, alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginančiųjų medžiagų poveikis, galima teigti – tokius veiksmus išprovokuojantis aukos elgesys bei visų mūsų, t.y. visuomenės, rodomi elgesio pavyzdžiai. Autorius įsitikinęs, jog vaiko elgesį labiausiai lemia artimiausia socialinė aplinka: šeima, mokykla, formali ir neformali aplinkos, todėl jų analizei darbe buvo skirtas didžiausias dėmesys... [toliau žr. visą tekstą] / This work deals with the topic “Problems of the spread of children‘s violence and coercion in Šiauliai city“. It discusses the terms “violence“, “coercion“ and “child”, as well as types of coercion and ways of their manifestation. Emphasis is laid on revealing the problem of children‘s violence and coercion as a matter of great relevance to our society. The analysis of the literature on the topic and the data of the police of Šiauliai city, as well as the research performed have revealed that children use violence, emotional, sexual and existential coercion. The objects of these illegal actions are usually schoolchildren or other people, with whom children spend their leisure time. Children use violence and coercion in their living or school surroundings, in the yard or in the street. The analysis of the mentioned data has demonstrated that children‘s violence or (and) coercion is caused by social or psychological reasons. Such actions are conditioned by belonging to informal youth groups, which induce the use of violence and coercion, the music children have listened to, the movies they have watched, posters, books and other sources which demonstrate scenes of violence and coercion, the effect of alcohol, narcotics, psychotropic substances and other intoxicants, also, presumably, the provocative behaviour of the victim and the behaviour patterns of all of us, i.e. the society. It is our strong conviction that a child‘s behaviour is mostly determined by the nearest social... [to full text]

Tyrimo objektas: Smurto prieš mokinius šeimoje priežastys. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti kokios priežastys lemia mokinio patiriamą smurtą šeimoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ar šeimoje tėvai piktnaudžiauja alkoholiu ir ar alkoholio vartojimas turi įtakos konfliktams šeimoje; 2. Nustatyti kokias smurto formas šeimoje patiria mokiniai; 3. Išanalizuoti, už kokį mokinių elgesį tėvai taiko bausmes. Hipotezė: Smurtą šeimoje patiria dažniau mergaitės nei berniukai. Išvada: 1. Atliktus tyrimą nustatyta, kad daugelyje šeimų nepiktnaudžiaujama alkoholiu. Alkoholiu piktnaudžiauja 14 - 16 metų grupėje 6 proc. mergaičių ir 4 proc. berniukų, 17-18 metų grupėje 7 proc. mergaičių ir 9 proc. berniukų respondentų šeimose. Todėl galima teigti, kad alkoholis turi nedidelę įtaka smurtavimui, tačiau jo įtaka nėra vienintelė šeimos pykčių, smurto priežastis. Konfliktai dažniausiai šeimose vyksta dėl grubumo ir nepagarbos kitiems šeimos nariams, nepatenkinamo mokinių elgesio ir kitos priežastys. 2. Atlikti tyrimai rodo, kad moksleiviams dažniausiai smurto forma pasireiškia: tėvų šaukimu ir barimusi bei asmeninių daiktų atėmimu. Šaukimą ir barimą nurodė 57 proc. mergaičių ir 23 proc. berniukų 14-16 metų grupėse. Asmeninių daiktų atėmimą nurodė 59 proc. mergaičių ir 43 proc. berniukų 17-18 metų grupėse. Nors ir nedaugelis moksleivių nurodo smurto formą mušimas, tačiau ši problema egzistuoja. 3. Išanalizavus bausmių priežastis šeimoje, matyti, kad didelė dalis moksleivių mano, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: causes of abuse experienced by pupils in families. Purpose of research: to identify the causes determining the abuse experienced by pupils in families. Tasks of research: 1. To establish whether the parents in the family abuse alcohol and whether the use of alcohol affects the conflicts in the family; 2. To identify the forms of abuse experienced by pupils in families; 3. To analyse the patterns of behaviour of the pupils for which the parents apply punishment. Hypothesis: Girls are abused in families more frequently than boys. Conclusion: 1. After conducting the research it was established that many of the families did not abuse alcohol. In the group of 14–16-year-olds, 6 proc. of the girls and 4 proc. of the boys families abused alcohol, whereas in the 17–18 year group, the same was incident to 7 proc. of the girls’ and 9 proc. of the boys’ families. Consequently, it can be stated that alcohol has slight influence to the exercise of abuse; however, it is not the only source of anger and abuse in families. Generally, families engage in conflicts because of harshness and disrespect towards other family members, unsatisfactory conduct of pupils and other reasons. 2. The conducted research shows that usually the abuse towards pupils manifests in the following forms: shouting and scolding by parents, taking away of personal belongings. Shouting and scolding were indicated by 57 proc. of girls and 23 proc. of boys in the 14–16 year groups. Taking... [to full text]

Tyrimo aktualumas. Mokykloje kiekvienas vaikas turėtų jaustis reikšmingas ir saugus. Tačiau, realybėje būna priešingai. Įgyvendinant optimaliausias vaikų smurtavimo problemų sprendimo galimybes, svarbiausias vaidmuo tenka ugdymo institucijoms. Pedagogai turi informacijos apie vaikus, kurios neturi tėvai ir kitos institucijos, nes pedagogai dažniausiai pirmieji gali pastebėti pavojaus ženklus. Tačiau, mokytojai ne visada pajėgūs suteikti kokybišką pagalbą visiems vaikams. Todėl į smurto prevencinę veiklą mokykloje yra būtina įtraukti visą ugdymo įstaigos personalą, o svarbiausia pačius vaikus. Tyrimo objektas – vaikų įtraukimas į smurto prevenciją mokykloje. Tyrimo tikslas - teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti vaikų įtraukimo į smurto prevenciją mokykloje būdus, priemones. Tyrimo instrumentas – interviu socialiniams pedagogams (dalyvavo 4 socialiniai pedagogai), anketinė apklausa mokiniams (dalyvavo 138 mokiniai) ir mokytojams (dalyvavo 74 mokytojai). Tyrimo metodai: teoriniai, empiriniai, statistiniai. Išanalizuoti kokybinio ir kiekybinio tyrimo rezultatai rodo, kad Joniškio rajono mokyklose stipriausiai pasireiškia psichologinės vaikų tarpusavio smurtavimo formos, kurias įtakoja smurtinis elgesys šeimoje, psichologinės problemos, vaiko charakterio savybės bei socialinių įgūdžių stoka. Kovojant su smurtu, mokykla numato ir realizuoja prevencinės veiklos priemones (akcijos kovai su smurtu, psichologo ir socialinio pedagogo organizuojamos paskaitos), kuriose įtraukiama... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of research. At school every child should feel important and safe. Reality, however, shows the contrary. Implementing most optimal possibilities of solving children violence problems educational institutions are the ones that play the crucial role. Educators dispose of the information about children not available to their parents or other institutions being the first to notice danger signs. Educators, however, are not always able to provide quality assistance to all children. Therefore violence prevention activity at school should involve the whole staff of educational institution, and most importantly the children themselves. The object of research – involvement of children into violence prevention at school. The objective of research – to give theoretical grounding and empirical investigation of methods and measures of involvement children into violence prevention at school. The instrument of research – an interview for social pedagogues (4 social pedagogues participated), a questionnaire survey for schoolchildren (38 schoolchildren participated) and for teachers (74 teachers participated). The methods of research: theoretical, empirical and statistical. The results of qualitative and quantitative research analysis demonstrate that psychological violence forms that are influenced by violent behaviour in the family, psychological problems, child’s character properties and lack of social skills are most widely expressed in Joniškis district schools. In the... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjama smurto žiniasklaidoje poveikio nepilnamečiams ir jo prevencijos priemonės. Darbo tikslas - išanalizuoti žiniasklaidos daromą poveikį nepilnamečių delinkventinei elgsenai bei socialinių darbuotojų prevencijos priemones. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti žiniasklaidos ir paauglių delinkventinio elgesio sampratas socialiniame kontekste. 2. apibūdint socialinių darbuotojų vaidmenis sprendžiant paauglių delinkventinio elgesio problemas. 3. nustatyti nepilnamečių vaikų naudojimąsi žiniasklaidos priemonėmis. 4. atskleisti socialinio darbuotojo prevencijos formas pasitelkiant žiniasklaida. Tyrimo medodai. Duomenų rinkimo metodai – klausimynas (kiekybinis tyrimas) ir apklausa žodžiu (kokybinis tyrimas). Pasirinktas kiekybinis netikimybės atrankos tipas – tikslinė atranka. Metodas – klausimynas. Apklausta 250 moksleivių iš Alytaus, Kauno ir Ukmergės mokyklų. Kokybinio tyrimo populiacija sudarė 1 socialinis pedagogas, 2 socialiniai darbuotojai ir 1 vyresnysis specialistas dirbantis mokykloje ir biudžetinėse įstaigose. Tyrimo rezultatai parodė, jog nepilnamečiai vaikai yra speciali itin pažeidžiama informacijos vartotojų kategorija, kuriai visuomenės informavimo srityje turime skirti ypatingą dėmesį ir didesnę apsaugą. Suteikiant pagalbą vaikui ir jo šeimai, socialinis darbuotojas naudoja pagrindines socialinio darbo priemones bei taip veikdamas stengiasi nepažeisti ju orumą. Darbuotojas turėtų pamažu įtraukti vaiką ir šeimą į delinkventinio elgesio... [toliau žr. visą tekstą] / This master work analyzes the impact of the violence in mass media to under-age children and the prevention tools for this problem. The aim of this paper: to analyze the impact that is done by mass media to the inadequate behavior of children and the ways that social workers solve this problem. Main goals of this paper: 1. To analyze mass media and under-age children’s conceptions of the behavior in social context. 2. To describe social workers part in solving the problem of inadequate behavior. 3. To estimate the use of mass media by under-aged children. 4. To unfold forms of prevention by social workers by invoking mass media. Methods of investigation. Fact- finding methods: questions ( quantitative investigation) and interviews (qualitative investigation). Chosen type of quantitative undenominational selection – objective selection. Method – questions. 250 schoolchildren were questioned from Alytus, Kaunas and Ukmergė schools. This qualitative investigation involves: 1 social educator, 2 social workers and 1 superordinater who works in school or in budgetary agency. The results of investigation have shown that under-aged children - special vulnerable group. This group has to receive more attention and protection. Social worker uses main parts of social work. This gives help to the child and to his family. Furthermore, mass media of Lithuania should give more information about the violence in it. The effect that violence in mass media causes. Prevention against this... [to full text]

Tyrimo tikslas – Ištirti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamo smurto paplitimą ir valdymą. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų darbe patiriamo smurto rūšis ir dažnį, jo pasiskirstymą pagal darbą pamainomis; 2) ištirti, pagrindinius smurto šaltinius su kuriais susiduria slaugytojai dirbantys skubios pagalbos skyriuose; 3) įvertinti smurto poveikį skubios pagalbos skyrių slaugytojų emocinei sveikatai; 4) nustatyti smurto valdymo būdus skubios pagalbos skyriuose slaugytojų požiūriu. Tyrimo metodas – 2013 metų sausio 14 – vasario 28 dienomis buvo vykdoma anoniminė anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Šiaulių miestų didžiūjų ligoninių, skubios pagalbos skyriuose dirbantys slaugytojai ( n=213, atsako dažnis – 88 proc.). Respondentų tarpe buvo trys vyrai, likusios moterys. Tyrimui buvo naudojamas klausimynas smurto darbo vietoje tyrimams, įvairių šalių sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikti. Gautas sutikimas atlikti tyrimą iš Bioetikos komiteto ( 2013-01-09 Nr. BEC-KS(M)-181 ). Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, jog 20,2 proc. visų apklaustų respondentų, teigė patyrę fizinį smurtą. Apklaustieji slaugytojai (46,5 proc.) teigė, buvę fizinio smurto SPS liudininkais. Respondentai patyrė ir psichologinio smurto apraiškas, tokias kaip užgauliojimus (81,2 proc.), grasinimus (67,1 proc.), patyčias (45,1 proc.), seksualinį priekabiavimą (6,6 proc.), rasinį priekabiavimą (1,4 proc.). Tyrimo išvados... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to investigate prevalence and management of violence experienced by nurses in emergency department. Tasks: 1) to identify types and frequency of violence experienced by nurses in emergency department, and categorize it according to work shifts; 2) to define main sources of violence experienced by nurses in emergency department; 3) to evaluate impact of violence to emotional health emergency department nurses; 4) to identify methods management of violence according to emergency department nurses. Methods. Anonymous questionnairing was performed during Jan 14 – Feb 28, 2013. Nurses of emergency department from eight biggest hospitals of Vilnius, Kaunas, Panevėžys and Šiauliai, participated the survey (n=213, response rate was 88 %). Answers of three male and rest female respondents were included into study. The questionnaire “Workplace violence in the health sector. Country case studies research instruments” was used. The Committee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences approved the study. Results: Results of the study indicate that 20.2 percent of respondents affirmed their experience of physical violence. 46.5 percent of nurses questioned witnessed physical violence in ED. Respondents experienced appearances of psychological violence like abuse (81.2 percent), threats (67.1 percent), bullying (45.1 percent), sexual harassment (6.6 percent) and racial harassment (1.4 percent). Conclusions: Nurses of ED do experience physical and psychological... [to full text]

Moterims, patyrusioms seksualinį smurtą, kreipiantis į policiją tenka susidurti su sistema, neatitinkančia jų lūkesčių. Vienas pagrindinių to atspindžių yra jų apklausos, atliekamos pareigūnų neturinčių specialaus psichologinio pasirengimo. Kriminalistikos literatūroje nurodoma, kad nors įvairių proceso dalyvių apklausa skiriasi procesiniu reglamentavimu ir taktiniais būdais, tačiau pasiruošimas jai turi bendrų bruožų. Nagrinėjama tik įprastinės apklausos taktika, kurioje nėra akcentuojami tokių subtilių bylų, kaip seksualinio prievartavimo, apklausos ypatumai. Pagrindinis šio tyrimo objektas yra baudžiamosios bylos, nagrinėtos pagal LR BK149 išžaginimo ir 150 seksualinio prievartavimo straipsnius. Tyrimo tikslas išanalizuoti baudžiamųjų bylų praktiką Lietuvoje ir pagrindines problemas susijusias su ikiteisminio tyrimo organizavimu. Tyrimas atliktas naudojantis matematinės statistikos, lyginamosios analizės, tiesioginės apklausos, empiriniu, internetinės apklausos ir teisiniu lyginamuoju metodais. Matematinės statistikos metodu analizuojami išstudijuotų bylų tam tikri parametrai. Dažniausiai seksualiai smurtauja anksčiau teisti už vagystes ir plėšimus; vidutiniškai 30 metų amžiaus vyrai; moterys dažniausiai nukenčia bendrų išgertuvių metu; nuo asmens, su kuriuo anksčiau buvo pažįstamos, bet lytinių santykių neturėjo; ikiteisminiai tyrimai pradedami už veikas atliktas vieno asmens; ikiteisminiai tyrimai užtrunka vidutiniškai 395 dienas; tyrimuose vidutiniškai atliekama 3,8... [toliau žr. visą tekstą] / Most women who come to police asking for help was forced to do many unpleasant acts. Usually first desperation is an interviewing with police officer, who rarely is qualified to communicate with a delicate victim. Tutorial tells common interviewing concepts, but delicate, such as sexual violence victims. The main object of this research is criminal cases of rape and sexual abuse articles. The aim of this study is analyzing the practice of criminal cases deal with female sexual violence in Lithuania the main problems associated with organizing of investigation. The study was carried out using various methods: method of mathematical statistics, comparative analysis, the direct questioning method, empirical method, online questioning method, the comparative legal method. Mathematical statistical method is used to analyze the main parameters of cases. In most interesting results are such as: the averaged subject is previously convicted of theft and robbery, on 30.2 years old man; the averaged circumstances are common drinking parties ; the averaged victim is 29,5 years old woman, who is wearing pants but skirt; the averaged duration of pre-trial investigation is 395 days; Comparative analysis of the method showed the strengths and weaknesses of cases: centralized investigated sexual abuse cases are more constructive and their analysis is faster and more efficient. Direct discussion method is obtained and evaluated additional information about the cases. Empirical method... [to full text]

Magistro darbo objektas – šviečiamųjų smurtinės žiniasklaidos poveikio mažinimo programų padėtis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinėje praktikoje taikomų programų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo modelius ir išnagrinėjus šviečiamųjų programų padėtį Lietuvoje suformuluoti rekomendacijas efektyvesnei smurto žiniasklaidoje poveikio prevencijai. Darbo uždaviniai: išanalizuoti teorinę medžiagą apie žiniasklaidos smurtinio turinio poveikį vaikams ir paaugliams; išskirti faktorius, kurie laikomi reikšmingais tarpiniais veiksniais, darančiais įtaką smurto žiniasklaidoje priėmimo procesui; išnagrinėti pažangių pasaulio šalių mokslininkų ir organizacijų parengtas žiniasklaidos smurtinio turinio poveikio mažinimo programas pagal egzistuojančių programų tipus ir efektyvumą; ištirti dabartinę Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktiką ir nustatyti jų išvystymo lygį Lietuvoje; identifikavus tobulintinus aspektus, suformuluoti rekomendacijas Lietuvos atvejui, padėsiančias veiksmingai mažinti neigiamą smurtinės žiniasklaidos turinio poveikį vaikams. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus tyrimą prieita prie išvados, jog Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktika šiuo metu yra užuomazgų stadijoje. Programų įgyvendinimas Lietuvoje stokoja bendros politikos ir sistemiškumo, nėra vykdymo nuoseklumo ir tęstinumo. Dėl šios priežasties trūksta informuotumo apie galimybes... [toliau žr. visą tekstą] / For efficient control over exposure of young people to violent media content it is important to influence, in an integrated way, the external and internal factors that affect perception of violent content. The intermediary factors – characteristics of media audience, social circumstances and subjects along with the cultural aspects – determine the processes of accepting violent media and the strength of effects. Educational programmes are one of the ways to reduce the impact of violent media. This paper examines the international practice of applying programmes and looks at the Lithuanian situation as far as educational programmes are concerned in the attempt to find out whether a need for this type of programmes exists in Lithuania and ways to use the relevant experience from other countries, as well as to examine the specificity of developing these programmes in Lithuania and to analyse existing measures to mitigate the impact of media violence. Problem of paper: in what way the international experience is applied to Lithuania in order to affect intermediary factors of violent media content ant to seek for effective mitigation of the negative effects of violent media content. Object of research: the situation with educational programmes aimed at mitigating the impact of violent media in Lithuania. Aim of the paper: to analyse the patterns of mitigating violent media content in programmes applied in international practice and after examining the situation of educational... [to full text]

Išanalizvus Lietuvos ir užsienio šalių literatūrą apie vaikų smurtą prieš vaikus, buvo nustatyta, kad smurto paplitimas prieš vaikus yra didelis, tačiau stokojama duomenų apie vaikų patiriamą smurtą prieš vaikus. Remiantis oficialiai publikuotais Lietuvos institucijų statistiniais duomenimis, vaikų smurto prieš vaikus mastas yra nežinomas, nes stokojama duomenų apie smurtautoją. Atlikus oficialių, tačiau nepublikuojamų statistinių duomenų analizę, retrospektyvinę 1422 ligos istorijų analizę, apklausus 1525 ugdymo ir 320 gydymo įstaigų darbuotojus, buvo nustatyta, kad vaikų smurtas prieš vaikus svyravo nuo 45,1 proc. iki 93,7 proc. Paaiškėjo, kad statistinė informacija, kurią pateikia oficialūs informacijos šaltiniai Lietuvoje, skiriasi: nusikalstamų veikų prieš vaikus yra užfiksuota gerokai daugiau nei pateikta registruotų smurto prieš vaikus atvejų,o tai liudija apie nepakankamą institucijų bendradarbiavimą bei galimai nepakankamą reikiamos pagalbos nukentėjusiems nuo smurto organizavimą. Atlikta duomenų analizė atskleidė vaikų smurto prieš vaikus ypatumus ir skirtumus nuo suaugusiųjų vykdomo ar bendrojo smurto prieš vaikus. Kita vertus, apklausų metu nustatyta, kad daugiau nei penktadalis susidūrusiųjų su smurtu prieš vaikus apie jį praneša tik kartais ar iš viso apie jį nepraneša atsakingoms institucijoms, o kaip pagrindinė priežastis buvo neįsitikinimas, jog tai buvęs smurtas. Šio tyrimo metu pavyko nustatyti esamą ryšį tarp žinių apie smurtą ir pranešimo apie jį lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of the literature showed that violence against children remains a widely spread problem, however there is a lack of research on violence against children by children. According to the official statistics of violence in Lithuania, the magnitude of violence against children by children is unknown due to the absence of data on perpetrators. Analysis of the official but not public data, retrospective analysis of 1422 cases of history in hospital, data from surveys of 1525 employees from educational and 320 employees from healthcare institutions revealed big disparities in such violence from 45.1 to 93.7 per cent. It was found a high discrepancy in the statistics between offenses and violence against children in the official statistics: there were higher offensive acts against children than the number of registered violent cases. This reveals the lack of cooperation between institutions and possible gap in organising the adequate help for victims. This work discovered the peculiarities of violence against children by children and differences from violence when perpetrators were adults or from general violence. It was found from surveys that more than one fifth of respondents either seldom or never report cases of violence against children to the authorities while the major cause for under-reporting is not being sure of whether an act of violence against children. The results of this research revealed the evident link between the level of knowledge on violence and the... [to full text]

Išanalizvus Lietuvos ir užsienio šalių literatūrą apie vaikų smurtą prieš vaikus, buvo nustatyta, kad smurto paplitimas prieš vaikus yra didelis, tačiau stokojama duomenų apie vaikų patiriamą smurtą prieš vaikus. Remiantis oficialiai publikuotais Lietuvos institucijų statistiniais duomenimis, vaikų smurto prieš vaikus mastas yra nežinomas, nes stokojama duomenų apie smurtautoją. Atlikus oficialių, tačiau nepublikuojamų statistinių duomenų analizę, retrospektyvinę 1422 ligos istorijų analizę, apklausus 1525 ugdymo ir 320 gydymo įstaigų darbuotojus, buvo nustatyta, kad vaikų smurtas prieš vaikus svyravo nuo 45,1 proc. iki 93,7 proc. Paaiškėjo, kad statistinė informacija, kurią pateikia oficialūs informacijos šaltiniai Lietuvoje, skiriasi: nusikalstamų veikų prieš vaikus yra užfiksuota gerokai daugiau nei pateikta registruotų smurto prieš vaikus atvejų,o tai liudija apie nepakankamą institucijų bendradarbiavimą bei galimai nepakankamą reikiamos pagalbos nukentėjusiems nuo smurto organizavimą. Atlikta duomenų analizė atskleidė vaikų smurto prieš vaikus ypatumus ir skirtumus nuo suaugusiųjų vykdomo ar bendrojo smurto prieš vaikus. Kita vertus, apklausų metu nustatyta, kad daugiau nei penktadalis susidūrusiųjų su smurtu prieš vaikus apie jį praneša tik kartais ar iš viso apie jį nepraneša atsakingoms institucijoms, o kaip pagrindinė priežastis buvo neįsitikinimas, jog tai buvęs smurtas. Šio tyrimo metu pavyko nustatyti esamą ryšį tarp žinių apie smurtą ir pranešimo apie jį lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of the literature showed that violence against children remains a widely spread problem, however there is a lack of research on violence against children by children. According to the official statistics of violence in Lithuania, the magnitude of violence against children by children is unknown due to the absence of data on perpetrators. Analysis of the official but not public data, retrospective analysis of 1422 cases of history in hospital, data from surveys of 1525 employees from educational and 320 employees from healthcare institutions revealed big disparities in such violence from 45.1 to 93.7 per cent. It was found a high discrepancy in the statistics between offenses and violence against children in the official statistics: there were higher offensive acts against children than the number of registered violent cases. This reveals the lack of cooperation between institutions and possible gap in organising the adequate help for victims. This work discovered the peculiarities of violence against children by children and differences from violence when perpetrators were adults or from general violence. It was found from surveys that more than one fifth of respondents either seldom or never report cases of violence against children to the authorities while the major cause for under-reporting is not being sure of whether an act of violence against children. The results of this research revealed the evident link between the level of knowledge on violence and the... [to full text]