Šiame magistriniame darbe atskleidžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių turinys, šio instituto aiškinimas baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje, identifikuojami teorijos ir praktikos neatitikimai ir pagrindinės kylančios problemos. Magistrinio darbo tikslas yra ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių instituto reikšmės bausmės skyrimui išsamus ištyrimas ir aprašymas bei pagrindinių kylančių problemų analizė. Taip pat šiame darbe tiriami naujuoju LR BK įvesti atsakomybę lengvinančių aplinkybių reglamentavimo pakeitimai, jų priežastys, atliekant lyginamąją analizę su senuoju (1961 m.) baudžiamuoju kodeksu, nagrinėjama kaip šis institutas aprašomas kitų valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose bei kitose LR teisės šakose. / Criminal code of Lithuanian Republic, article number 59 regulates mitigating circumstances. In this yearly paper, author tries to find out the main specific features of this article, the evolution of it, comparing to old criminal code, and the main principles, which courts have created, when trying of this kind of cases.

Santrauka. Dominavimo samprata pagal EB Sutarties 82 straipsnį ir jo nustatymo problematika Šiame magistro darbe nagrinėjama Europos Bendrijos konkurencijos teisėje įtvirtinta dominuojančios padėties koncepcija. Darbo tikslas – atskleisti dominavimo sampratos bei nustatymo ypatumus, identifikuojant dažniausiai sutinkamas problemas. Išskiriami tokie dominavimo tipai, kaip vienasmenis dominavimas, kolektyvinis, bei superdominavimas. Ypatingas dėmesys skiriamas dominavimo koncepcijos plėtojimo tendencijoms, atsižvelgiant į šiuo metu Komisijos pradėtą EB Sutarties 82 straipsnio reformą. Darbe koncentruojamasi į Bendrijos teismų bei Europos Komisijos suformuluotą praktiką šia tema bei galimus taikymo praktikos pasikeitimus. Tačiau kartu vertinamos ir Lietuvos konkurencijos teisėje nusistovėjusios taisyklės, kurios reglamentuoja ūkio subjektų dominavimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra įsipareigojusi suderinti savo nacionalinę teisę su Europos Bendrijos acquis communautaire, įskaitant ir konkurencijos teisės taisykles, siekiant įvertinti, ar Lietuvoje galiojančios konkurencijos teisės normos atitinka Europos Bendrijos taisykles dominavimo padėties aspektu. / Summary. Dominance Under Article 82 of the EC Treaty and the Problems of Its Finding This study is devoted to the analysis of the conception of dominance in the European Community competition law. The objective of this study is to ascertain the main features of the aspects of dominance, including its finding problems. The analysis presents such types of dominance as single dominance, collective dominance and super-dominance. Particular attention is given to the research of the possible changes of the concept of dominance, subject to the process of modernization of application of Article 82 EC. It is concentrated to the practice of the European Community courts and the European Commission. However Lithuanian competition law, which regulates dominance, is also examined. Considering the undertaking to approximate Lithuanian national competition law to acquis communautaire of the European Union, the study labours for answering, whether the competition rules, established in Lithuania correspond to the European Community competition law in the light of dominance.

Magistro darbo objektas - politinė komunikacija Lietuvos informaciniuose portaluose. Darbo tikslas - nustatyti skirtingos specifikos Lietuvos informacinių portalų, kaip politinės komunikacijos priemonės, panaudojimą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibūdinus tradicinės politinės komunikacijos sąvoką bei procesą, nustatyti šio komunikacijos rūšies raidos etapų ypatumus; išanalizuoti politinės komunikacijos savitumą; išnagrinėti interneto poveikio teorijas politinei komunikacijai; nustatyti politinės komunikacijos internete formų ypatybes; atskleisti politinės komunikacijos internete privalumus ir trūkumus; atlikti politinės komunikacijos analizę delfi, omni ir bernardinai informaciniuose portaluose. Naudojantis mokslinių šaltinių bei lyginamosios analizės metodais ir kiekybine politinių straipsnių analize, atsižvelgiant į jų pateikimo pobūdį ir formą, buvo prieita prie išvados, kad politikai ir politinės partijos neišnaudoja Lietuvos informacinių portalų, kaip politinės komunikacijos priemonės. Politinės komunikacijos Lietuvos informaciniuose portaluose analizė parodė, kad labiausiai paplitusi ir populiariausia, pagal vidutinį komentarų skaičių, politinės komunikacijos forma tiriamuoju laikotarpiu buvo negatyvūs politiniai straipsniai. Remiantis faktu, kad informaciniais portalais, kaip žiniasklaidos priemone, naudojasi apie trečdalis Lietuvos piliečių ir, kad interneto vartojimas eksponentiškai didėja, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tikslingai suplanuota politinė... [toliau žr. visą tekstą] / During this research, it was found that the increasing popularity of Lithuanian information websites made this an interesting research subject as a means of analysing political communication. The object of this research was political communication on Lithuanian information websites. The main objective of this paper was to identify the use of different specific Lithuanian information websites as a means of political communication. The following tasks have been brought up to achieve the objective of this paper: to define the concept and the process of political communication, to characterize each evolution stage of political communication, to analyze distinction of the concept, to examine different theories of the influence of the internet on political communication, to analyze the forms of political communication on the internet, to identify advantages and disadvantages of the political communication on the internet; to analyze political communication on delfi, omni and bernardinai information websites. The subject is topical because political communication is researched in new media - Lithuanian information websites, where, voters’ participation in political communication is very specific and unique and differs a lot from the participation in the traditional political communication process. Particularity of political communication on the information websites shows the level of modernity in relations to politicians and society. Another important thing is that because of the... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami susitarimai nekonkuruoti EB konkurencijos teisėje. Šie susitarimai gali būti suprantami dvejopai. Įsipareigojimas nekonkuruoti kaip pagrindinė susitarimo nekonkuruoti sudėtinė dalis gali būti aiškinamas kaip susitarimas nekonkuruoti siaurąja prasme. Plačiąja prasme susitarimas nekonkuruoti bus suprantamas, kai įsipareigojimas nekonkuruoti nėra pagrindinė nuostata susitarime, o tik papildoma. Tada laikoma, kad susitarimas turi tik poveikį nekonkuruoti. Susitarimai siaurąja prasme dažniausiai sudaromi vertikaliame lygmenyje, todėl susitarimai nekonkuruoti šiame darbe nagrinėjami vertikaliame lygmenyje, tačiau taipogi trumpai apžvelgiamas ir horizontalusis. Siekiant aiškaus atribojimo nuo vertikaliųjų susitarimų pateikiama trumpa jų analizė koncentracijų kontrolės prasme. Pastaraisiais dviem atvejais susitarimai nekonkuruoti sudaromi plačiąja prasme. Toliau siekiant pažvelgti į ekonominius šių susitarimų vertinimo aspektus išsamiau aptariami šių susitarimų keliami pavojai konkurencijai, nepamirštant ir teigiamų vertikaliųjų apribojimų pusių. Nustatoma pagrindinė taisyklė, kad derinant įvairius vertikaliuosius apribojimus tarpusavyje, būtina parinkti tą derinį, kuris turės mažiausiai neigiamos įtakos konkurencijai. Sekančioje dalyje pažvelgiama iš arčiau į 81 straipsnį, remiantis teismine praktika apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Analizuojant susitarimų nekonkuruoti bendrą draudimą didžiąja dalimi naudojamasi Komisijos ir Bendrijos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is dedicated for non-compete agreements in the European Community law. Distinction has to be made between non-compete agreement and non-compete obligation. Non-compete agreements have a wider interpretation than a non-compete obligation. Usually in practice, non-compete obligation is a substantial part of a non-compete agreements. Otherwise, if the agreement consists of other types of obligations which has a principal influence on the agreement and a subsidiary non-compete obligation is included as well, such agreement will be held to have an effect not to compete. As those agreements occur in practice non-compete obligations, being the main clause of the agreement, are met in vertical ones most of the time. In horizontal level agreements are to cause just the effect of non-compete. Further, has to be mentioned that the negative effects to competition are more likely to be found in horizontal level rather than vertical. For possible detriments to be defined economical approach has to be developed. Formal analysis will not produce actual effect which is laid by the agreement. It is important so understand that real effects on competition are better discovered when looked through economic prism. Afterwards, to get a better view to vertical non-compete agreements in the EC competition law, the true meaning of Article 81 has to be defined. Competition law gives rather laconic reference to agreements and the ways how they should be treated to avoid their... [to full text]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę naujos gyvenimo normos smarkiai paveikė ir kultūros paveldo apsaugos sritį. Buvusi sovietinė paminklosaugos sistema buvo įvertinta kaip neatitinkanti naujų Lietuvos siekių. Dar 1988 metais susikūręs Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis aktyviai domėjosi istorine Lietuvos praeitimi, kėlė jos palikimo apsaugos problemas, analizavo paminklosaugos veiklą. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe radikaliai keitėsi valstybės bei jos piliečių požiūris į kultūros paveldą. Tyrimo objektas – nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas bei su juo susiję teisės aktai. Darbo tikslas – kiek galima išsamiau išanalizuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir palyginti jį su 1994 metais priimtu Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu. Darbo uždavininiai: 1. Išnagrinėti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos naujos redakcijos įstatymo priėmimą. 2. Palyginti 1994 metais priimtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą su 2004 m. priimtu naujos redakcijos įstatymu. 3. Apžvelgti poįstatyminius teisės aktus. 4. Išnagrinėti problemas, susijusias su įstatymo įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 13 d. patvirtino Valstybinės paminklosaugos komisijos ir Kultūros ministerijos parengtą kultūros paveldosaugos sistemos pertvarkymo koncepciją, numatančią per 2001-2002 metus parengti naują Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. 2004 metų rugsėjo 28 dieną naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Law of Immovable Cultural Heritage: Issuing and Analysis of Coherent Legislation SUMMARY When Lithuania retrieved her independence, the new life norms strongly affected protection of the inheritance. Former Soviet memorial security was evaluated as incongruous with Lithuanian reaches. Still in 1988 the movement created in Lithuania was interested in her historical past and raised problems associated with security of the heritage, analyzed its work. The opinion of the public changed radically. The object of the research – the law on protection of immovable cultural heritage and acts associated with it. The aim of the work – to analyze properly the law on protection of immovable cultural properties and compares it with the law of 1994. The task of the work: 1. to analyze an acceptance of the new law on protection of immovable cultural properties; 2. to compare the law of 1994 with the new law on protection of immovable cultural properties accepted in 2004; 3. to overlook under juridical acts of the law; 4. to analyze problems associated with implementation of the law. On the 13th of May in 2001 the government of Lithuanian Republic confirmed conception prepared by memorial security committee and Cultural ministry, which intended to create new security law of immovable cultural properties during 2001 – 2002. On the 28th of September in 2004 that law was accepted. It had been prepared for three years and was necessary for independent Lithuanian Republic. It was committed for the... [to full text]

1950 m. visuotinis aplinkos apsaugos poreikis dar nebuvo akivaizdus, todėl teisė į aplinką nebuvo paminėta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Dėl aplinkos taršos iškilo asmenų teisės į aplinką problema ir šios teisės gynimo būtinybė. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Europos žmogaus Teisių Teismo praktikos vaidmuo aiškinant teises, įtrauktas į EŽTK, šiomis dienomis yra labai svarbus spendžiant aplinkos problemas žmogaus teisių kontekste. Teismas interpretuoja aplinkos teises kitų teisių, esančių EŽTK, pagrindu, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Kadangi tam tikra rimta žala aplinkai gali pažeisti ir asmenų teises, ypač teisę į privatumą ir būsto neliečiamumą, šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama EŽTK 8 straipsnio taikymo su aplinka susijusiose bylose problema. Magistriniame darbe siekiama išnagrinėti svarbiausius EŽTK 8 str. taikymo ginant pažeistas žmonių teises su aplinka susijusiose bylose ypatumus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ir šio straipsnio taikymą bei aiškinimą Lietuvos teismuose. Todėl yra analizuojami teismų sprendimai, susiję su aplinkos teisių pažeidimais, kylančiais dėl aplinkos būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjamos Konvencijos 8 straipsnio taikymo sąlygos su aplinka susijusiose bylose. Jos yra dvi: ryšys tarp pažeidimo ir valstybės bei rimta tiesioginė žala, pasiekianti minimalų sunkumo lygį. Taip pat analizuojami šio straipsnio taikymo ypatumai. Pagrindiniai ypatumai yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / In the 1950s, the universal need for environmental protection was not yet apparent, therefore there was no mention of right to environment in the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. Due to pollution of natural environment, there arise an important problem of the human right to environment and the necessity of the protection of this right. For this reason it is possible to state that the role of the European Court of Human Rights practice and its interpretation of the rights, included in the ECHR, to respond environmental concerns within the context of human rights is especially relevant nowadays. Court interprets the environmental rights on the basis of other rights, which are included in the ECHR, including the right to private and family life. Since some serious damage to the environment may violate the rights of individuals and, in particular their right to privacy and the inviolability of home, in this master's final work a problem of the application of Article 8 ECHR in environment-related cases is examined. Master's Work seeks to examine the most important specificities of application of Article 8 of the ECHR in defending violated human rights in environment-related cases in the case law of the European Court of Human Rights and the application and interpretation of this Article in the courts of Lithuania. Therefore the judgments, related to interference in individual rights derived from environmental degradation, are analyzed. It examines... [to full text]