Bendrovės vadovas yra neatsiejama bendrovės organizacinės sistemos dalis, be kurios bendrovė negalėtų įgyti teisių ir prisiimti pareigų. Tačiau ne tik buvimas juridinio asmens valdymo organu, bet ir jo darbuotoju, sukuria tam tikrą bendrovės vadovo ir bendrovės teisinių santykių kompleksiškumą. Šis kompleksiškumas pasireiškia tuo, kad iš vienos pusės bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, ir bendrovės santykiai yra reguliuojami civilinės teisės normomis, o iš kitos – jam, kaip ir kiekvienam darbuotojui, privalomas darbo teisės normų laikymasis. Toks civilinės ir darbo teisės normomis reglamentuojamas bendrovės ir jos vadovo santykių reguliavimas neretai sukelia teorines problemas, kurios turi įtakos vieningam teisės normų aiškinimui ir taikymui Lietuvos teismų praktikoje. Siekiant geriau suvokti bendrovės vadovo ir bendrovės santykių pobūdį, šiame darbe yra nagrinėjama bendrovės vadovo samprata, analizuojamas bendrovės vadovo teisinis statusas Lietuvos teisės aktuose, vertinimas teisės doktrinoje. Plačiai aptariama bendrovės vadovo teisinio statuso problematika Lietuvos teismų praktikoje, vertinamas darbo ir civilinės teisės santykis bendrovės vadovo ir bendrovės santykių reglamentavimo atžvilgiu. Atlikus tyrimą konstatuota, kad darbo santykiai tik iš dalies (organizacinių santykių aspektu) atitinka bendrovės vadovo ir bendrovės santykių reglamentavimo poreikius, o savo turiniu (atskiriant nuo darbo sutarties) bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai yra... [toliau žr. visą tekstą] / The head of a company forms an integral part of the organisational structure of the company; he/she is indispensable in acquiring the company‘s rights and undertaking its responsibilities. However, the fact the head of a company is both the management body of a legal person and at the same time is employed by the same company, gives rise to a certain complexity of relationship between the head of a company and the company. This complexity is embedded in the fact that, on the one hand, the relationship between the head of a company as the management body of the legal person and the company is governed by the civil law norms, and on the other hand, the head of a company, in his/her capacity of an employee, is subject to the norms of the labour law. Such a regulatory framework involving civil law and labour law norms often gives rise to theoretical problems which have an impact on consistent interpretation of legal norms as well as on their uniform application in national courts. In order to get a deeper insight into the nature of the relationship between the head of a company and the company, the present MA Paper looks at the notion of the head of a company, at its legal status as prescribed by the national legislation and at its interpretation in the legal doctrine. The Paper widely covers the treatment of head’s of a company legal status in the national courts, and provides an assessment of the relationship between the labour law and the civil law in terms of their impact on... [to full text]

Atlikėjų teisių apsauga sulaukia vis didesnio tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisinės visuomenės dėmesio. Tačiau, reikia pažymėti, jog esminės teisinio reglamentavimo problemos vis dar yra neišspręstos, dėl ko ypatingai kenčia atlikėjų turtiniai interesai. Šiame darbe išanalizavus atlikėjų teises reglamentuojančius teisės aktus, nustatyta, jog esminės atlikėjų teisių apsaugos problemos, susijusios su jų turtinių interesų pažeidimais, yra susijusios su šiomis sritimis: sutartiniais atlikėjų santykiais, teisių apsaugos terminu, audiovizualinių atlikėjų apsauga, atlikimų transliavimu, retransliavimu ir kitokiu viešu paskelbimu bei atlikimų atgaminimu asmeniniais tikslais. Manytina, jog didžiausią neigiamą įtaką atlikėjų turtiniams interesams turi būtent sutartinės problemos, kadangi praktikoje atlikėjai dažniausiai sutartimi prodiuseriams perleidžia visas išimtines turtines teises už vienkartinį atlyginimą. Šiame darbe autorė nustatė, jog tam tikros iš minėtų sričių efektyviau būtų išspręstos pakeitus nacionalinė bazę (pavyzdžiui, minėtos sutartinės problemos). Kitos aukščiau minėtos sritys dėl atlikimų naudojimo specifikos ir masto, manytina, jog efektyviau būtų išspręstos jas harmonizuojant Europos Sąjungos lygmeniu. Išanalizavus atlikėjų teisių reglamentavimą bei išskyrus pagrindines atlikėjų teisių apsaugos problemas ir galimus jų sprendimų būdus bei iniciatyvas, darytina išvada, jog atlikėjų teisių apsauga tendencingai stiprėja, t. y. atlikėjams suteikiama vis daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The protection of performers‘ rights is under the growing scrutiny of international and national legal societies attention. Despite this, the main legal regulation problems remain unsolved and it affect property interests of performers. The analysis of legal regulation reveals that the essential problems of the protection of perfomers rights related to violations of performers property interests are concerned to the following areas: contractual position of performers, the duration of performers rights protection, the protection of audiovisual performers, broadcasting and communication to the public of performances and remuneration for private copying. It is assumed that the greatest negative impact on the performers‘ property interests have the contractual problems, as performers in practise usually transfer all their exclusive property rights to producers for an overall lump sum. On the ground of the analysis made in this master work, it is identified that some of the above mentioned problems would be more effectively solved by improving national regulation (for example, contractual problems). The other problems of the protection of performers rights due to the specific use and dimension of performances - by harmonizing the regulation in the European Union. The analysis of the legal regulation of performers’ rights, main problems, possible solutions and initiatives reveal that the protection of performers’ rights tend to become stronger by admitting for performers new rights... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tema - „Nuostoliai ir jų atlyginimas statybos sutartiniuose santykiuose“. Raktiniai žodžiai: nuostoliai, nuostolių atlyginimas, statybos rangos sutartiniai santykiai, statybos rangos sutartis, užsakovas, rangovas. Magistriniame darbe analizuojami statybos sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad statybos ranga yra populiariausias statybos organizavimo būdas, darbe nagrinėjami santykiai, kylantys iš statybos rangos. Vartojimo ranga darbe nenagrinėjama. Statybos rangos sutartinių santykių pagrindas yra šalis siejanti sutartis. Nuostoliai sukeliami tada, kai viena iš šalių arba abi šalys neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartį. Pirmame skyriuje nagrinėjami bendrieji nuostolių klausimai tokie kaip, nuostolių sąvoka, rūšys, nuostolių atlyginimo sąlygos bei atleidimas nuo nuostolių atlyginimo statybos rangos sutartiniuose santykiuose. Antrame skyriuje nagrinėjami nuostolių ir jų atlyginimo ypatumai ikisutartiniuose statybos rangos santykiuose. Trečiame skyriuje analizuojami dažniausiai pasitaikantys statybos rangos sutarties pažeidimai, jų kilimo priežastys, nuostoliai, kurie kyla dėl sutarties pažeidimų, bei jų atlyginimas. Išanalizavus teisės aktus, teisės doktriną bei teismų praktiką, patvirtinami darbe nurodyti ginamieji teiginiai. Kadangi Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, kokią atsakomybę taikyti ikisutartiniuose santykiuose, dėl to nuostoliai ne visada yra tinkamai atlyginami statybos rangos ikisutartiniuose santykiuose. Taip pat, autorė... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master work – „Damages and their compensation in construction contractual relations“ Keywords: damages, compensation for damages, construction contractual relations, construction contract, client, contractor. In this master work author analyses construction contractual relations. Consumer contract relations are not the object of analysis. The base of construction contractual relations is a construction contract. When one of contract parties or both parties breaches the contract that causes damages. In the first part author analyses general questions about damages. Damages concept, types of damages, conditions for damages compensation, releases from damages compensation in construction contractual relations. In the second part author analyses damages and their compensation in pre-contractual construction relations. The third part of the work is commited to analysis of the most common breach of construction contract, causes of breach of contract and also damages and their compensation in construction contractual relations. After accomplishing analysis of legal act, law doctrine and practice of Lithuanian Courts, author can prove defended statements. Since there is no consensus about what kind of liability should be in pre-contractual relations in Lithuania, damages in construction contractual relations are compensated wrongly. Also author confirmes that imperative duty to cooperate is one of the remedies to avoid damages or reduce existing damages to a minimum... [to full text]

As every breach of a contract not only conditions destabilization of business relations, but also causes a social conflict, and an aggrieved party must be compensated for damage incurred in connection with non-performance or defective performance of obligations under the contract. A breach of a private interest as a result of non-performance or defective performance of a contract gives grounds for contractual civil liability to arise. As the compensatory function is the main function of civil liability, only proper implementation of it can guarantee protection of the breached interests of the parties and restore the stability of business relations. Thus, in order to restore the balance of legal relations, it is necessary to have a good knowledge of the legal regulation of damages in contractual relations. This research work gives a comprehensive analysis of legal regulation of damages in contractual relations in the Republic of Lithuania, as well as peculiarities and problems of regulation of this institution. Contractual liability is researched as one of the forms of civil liability, different from tortious liability; it is also discussed which of these two forms of civil liability should be applied in different stages of pre-contractual relations. The essence of damages as one of the forms of contractual liability is disclosed by studying the types of damage that are compensated for in case of breach of a contract, differences between damages and penalties, conditions for... [to full text]