Socialinis teisingumas šiame darbe suvokiamas kaip tam tikra schema (modelis), apimanti keletą pagrindinių elementų, kuriuos galima laikyti tam tikrais vertinimo kriterijais: silpnosios šalies gynimas, autonomijos teisė ir jos ribos, teismo diskrecijos teisė civilinėje teisėje ir žmogaus teisių poveikis civilinei teisei. Vadovaujantis minimais kriterijais ir jų visetu kaip socialinio teisingumo vertinimo sistema siekiama ištirti civilinės teisės šaką – panagrinėti atskirus civilinės teisės institutus iš socialinio teisingumo perspektyvos. Pabrėžtina, kad aptariamas socialinio teisingumo modelis yra tik pasiūlymas, tam tikra perspektyva, iš kurios civilinė teisė galėtų būti vertinama. Dėl ribotos darbo apimties nagrinėjami tie civiliniai teisiniai santykiai, kurie darbo autorės nuomone, su socialinio teisingumo modeliu susiję glaudžiausiu ryšiu. Detalizuojant kiekvieną minėto modelio elementų, darbe ypač akcentuojami sutartiniai teisiniai santykiai. Aiškinantis silpnosios šalies gynimo principo turinį, kaip vieno socialinio teisingumo modelio elementų, daug dėmesio skiriama vartojimo sutartiniams teisiniams santykiams - nagrinėjamas vartojimo sutarties institutas, vartotojo, kaip silpnosios vartojimo sutarties šalies statusas, taip pat aiškinamasi, kodėl silpnosios šalies statusas tam tikrais atvejais suteiktinas ir verslo subjektams. Darbe siekiama atskleisti pusiausvyros tarp asmens autonomijos teisės bei jų tarpusavio solidarumo būtinybę socialinio teisingumo požiūriu –... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis the social justice is conceptualized as a particular scheme (model) which embraces several essential elements, in other words certain evaluation criteria. According to these criteria an author of this thesis analyzes a branch of civil law – in particular certain legal institutes from the perspective of social justice. The chosen social justice model implicates five elements: regulatory legitimacy, protection of weaker party, individual autonomy and social solidarity, discretion of courts and human rights‘ impact on civil law. Four of them (excluding regulatory legitimacy) are applied. A great attention is paid to contract law, especially to the consumer contracts, as well as consumer‘s category itself. One of the aims of this thesis is to discuss the importance of fairness in contract law (contractual and pre-contractual obligations) as a restrictive factor of individual autonomy. Discretion of courts is being discussed from the perspective of social justice – how broad is the discretion given for the purposes of social justice. Lastly the impact of human rights to civil law is being discussed – it is relevant to ascertain whether human rights doctrine and civil law are related. The main purpose of this thesis is to analyze the civil law norms and case law in Lithuania from the perspective of social justice and to compare separate institutes to the social justice model mentioned above. The hypothesis of this thesis has been affirmed. It is assumed that due to... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjamas suvoktas nusikaltimo aukų teisėjo elgesio teisingumas bei bylinėjimosi proceso teisingumo vertinimų sąsajos su vidiniais (asmenybės bruožais) bei išoriniais veiksniais (teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams). Tyrimas vyko dviem etapais: pirmajame etape buvo ištirta 70 nusikalimo aukų, o antrajame ištyrėme 392 aukštųjų mokyklų studentus. Pirmajame etape, siekiant įvertinti nusikaltimo aukų suvoktą teisingumą ir kitus susidūrimo su teisėsaugos sistema aspektus, buvo sukurta speciali apklausos programa kuri leido įvertinti nusikaltimo aukų dalyvavimo teisme patirtį (buvo vertinami subjektyvūs teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumo vertinimai bei teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams). Apklausa buvo vykdoma taikant kognityvinio interviu metodą. Antrajame tyrimo etape buvo atliktas kvazieksperimentas (taikytas scenarijų metodas). Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusikaltimo aukos dažniau vertina teisėjo elgesį ir priimtą sprendimą kaip teisingą (nei neteisingą). Kartu buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertational research was aimed at investigation of crime victims’ perceived fairness of judge’s behavior, the relationship between litigation process fairness and internal (personality traits) and external (congruence of judge’s behavior with procedural justice requirements) factors. The study was conducted in two stages: the participants of the first stage were 70 crime victims, the participants of the second stage were 392 university students. During the first stage in order to assess perceived fairness of crime victims, special interview program (based on cognitive interview method) was developed (perceived fairness of judge’s behavior, decision and judge’s behavior congruence with procedural justice judgments were assessed). During the second stage of the study quasi-experiment based on scenario method was conducted. The participants were divided to three groups. Each group was shown one of three 20-minute movies depicting trial process. The scenarios of the movies differed only in judge‘s behavior compliance with procedural justice requirements (totally complied, formally complied and did not comply). Afterwards the participants’ perceived fairness of judge‘s behavior, decision and personality traits were measured (Neo-Pi-R was used). The findings of the study suggest that crime victims perceive judge’s behavior and decision more frequently as fair (than unfair). It was also found that judge‘s behavior congruence with procedural justice requirements has a different... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjamas suvoktas nusikaltimo aukų teisėjo elgesio teisingumas bei bylinėjimosi proceso teisingumo vertinimų sąsajos su vidiniais (asmenybės bruožais) bei išoriniais veiksniais (teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams). Tyrimas vyko dviem etapais: pirmajame etape buvo ištirta 70 nusikalimo aukų, o antrajame ištyrėme 392 aukštųjų mokyklų studentus. Pirmajame etape, siekiant įvertinti nusikaltimo aukų suvoktą teisingumą ir kitus susidūrimo su teisėsaugos sistema aspektus, buvo sukurta speciali apklausos programa kuri leido įvertinti nusikaltimo aukų dalyvavimo teisme patirtį (buvo vertinami subjektyvūs teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumo vertinimai bei teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams). Apklausa buvo vykdoma taikant kognityvinio interviu metodą. Antrajame tyrimo etape buvo atliktas kvazieksperimentas (taikytas scenarijų metodas). Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusikaltimo aukos dažniau vertina teisėjo elgesį ir priimtą sprendimą kaip teisingą (nei neteisingą). Kartu buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertational research was aimed at investigation of crime victims’ perceived fairness of judge’s behavior, the relationship between litigation process fairness and internal (personality traits) and external (congruence of judge’s behavior with procedural justice requirements) factors. The study was conducted in two stages: the participants of the first stage were 70 crime victims, the participants of the second stage were 392 university students. During the first stage in order to assess perceived fairness of crime victims, special interview program (based on cognitive interview method) was developed (perceived fairness of judge’s behavior, decision and judge’s behavior congruence with procedural justice judgments were assessed). During the second stage of the study quasi-experiment based on scenario method was conducted. The participants were divided to three groups. Each group was shown one of three 20-minute movies depicting trial process. The scenarios of the movies differed only in judge‘s behavior compliance with procedural justice requirements (totally complied, formally complied and did not comply). Afterwards the participants’ perceived fairness of judge‘s behavior, decision and personality traits were measured (Neo-Pi-R was used). The findings of the study suggest that crime victims perceive judge’s behavior and decision more frequently as fair (than unfair). It was also found that judge‘s behavior congruence with procedural justice requirements has a different... [to full text]

This thesis represents the economic analysis on the role of country brand management and intellectual property towards promoting and protecting Brand Jamaica, the national brand of Jamaica. The role of good country brand management was determined from the comparative analysis of scientific literature as well as the brand index measurement and perceptions of a country across several dimensions. These dimensions include culture, governance, people, exports, tourism, investment and immigration as well as the management and constructing of the country’s reputation positively. Country brand management is integral for the successful development of industry sectors and is also dependent on good country image. For Brand Jamaica one such industry is the creative industries sector. This sector possess great potential for achieving revenue under Brand Jamaica indicia (mark), however enforced intellectual property through patents, industrial property, copyrighting and geographical indications are absent. The administration of intellectual property rights, which is currently governed by the Jamaica Intellectual Property Office, JIPO, is inadequate for controlling Brand Jamaica’s national symbols, emblems, tangible and intangible property because of the current position of the Paris Convention rules. From an economic perspective there is a direct relationship between country brands and intellectual property and for Brand Jamaica this relationship was emphasized for that country brand’s... [to full text] / Šiame magistro baigiamajame darbe pateikiama šalies prekės ženklo valdymo ir intelektinės nuosavybės ekonominė analizė Jamaikos nacionalinio prekės ženklo skatinimo ir apsaugos kontekste. Geros nacionalinio prekės ženklo vadybos vaidmuo šiame darbe nustatomas remiantis lyginamąja mokslinės literatūros analize ir prekės ženklo indekso bei šalies percepcijos įvairiais aspektais skaičiavimu. Į minėtus aspektus įtraukiama kultūra, valdžia, žmonės, eksportas, turizmas, investavimas ir imigracija bei teigiamos valstybės reputacijos kūrimas ir jos vadyba. Nacionalinio prekės ženklo vadyba yra neatsiejama nuo sėkmingo pramonės vystymosi ir priklauso nuo gero šalies įvaizdžio. Jamaikos prekės ženklui svarbus kūrybos pramonės sektorius. Jis potencialus uždirbti pajamas iš Jamaikos nacionalinių pašto ženklų, vis dėlto priverstinės intelektinės nuosavybės per patentus, pramonės turtą, autorines teises ir geografinius parodymus nėra. Intelektinės nuosavybės teisių valdymas, šiuo metu reglamentuojamas Jamaikos intelektinės nuosavybės biuro JIPO, nėra tinkamas Jamaikos nacionalinio prekės ženklo simboliams, emblemoms, materialiajam ir nematerialiajam turtui kontroliuoti dėl dabartinių Paryžiaus konvencijos nuostatų. Žvelgiant iš ekonominio požiūrio taško, nacionalinis prekės ženklas ir intelektinė nuosavybė yra tiesiogiai susiję, o Jamaikos atveju tas ryšys pabrėžtinas nacionalinio prekės ženklo kūrybos pramonės sektoriuje. Pasinaudojant priverstine intelektine nuosavybe, galima ekonominė... [toliau žr. visą tekstą]

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti darbuotojų suvokiamą organizacinį teisingumą, pasitenkinimą darbu ir organizacinį pilietiškumą atsižvelgiant į sociodemografines charakteristikas ir nustatyti darbuotojų suvokiamo organizacinio teisingumo, pasitenkinimo darbu ir organizacinio pilietiškumo ryšį. Tyrime dalyvavo 195 Lietuvoje dirbantys darbuotojai. 64,1% tiriamųjų - moterys, 35,9% tiriamųjų – vyrai. Darbuotojų amžius pasiskirstęs nuo 17 m. iki 63 m. Amžiaus vidurkis – 37 metai. 152 tiriamieji dirba nevadovaujančio pobūdžio darbą, o 45 - vadovaujančio pobūdžio darbą. Daugiau nei pusės tiriamųjų išsilavinimas – aukštasis (61 %). Suvokiamam organizaciniam teisingumui matuoti naudota Niehoff ir Moorman (1993) teisingumo skalė (Justice scale). Pasitenkinimas darbu matuotas Minesotos pasitenkinimo darbu klausimyno sutrumpinta versija (Minnesota Satisfaction Questionnaire, short-form; Weiss, Davis, England, Lofquist, 1967). Organizacinis pilietiškumas matuotas Podsakoff ir MacKenzie (1989) organizacinio pilietiškumo elgesio skale (Organizational citizenship behavior scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad organizacinio teisingumo, pasitenkinimo darbu ir organizacinio pilietiškumo rodikliai skiriasi sociodemografinių kintamųjų grupėse. Moterų didesnis pasitenkinimas darbu ir organizacinis pilietiškumas. Įgijusių aukštąjį išsilavinimą darbuotojų organizacinis teisingumas, pasitenkinimas darbu ir organizacinis pilietiškumas didesni nei įgijusių kitokį nei aukštasis išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to assess perceived organizational justice of employees, job satisfaction and organizational citizenship behavior considering sociodemographic characterizations and determine links among them. 195 employees participated in the study. 64,1 percent of them were women, 35,9 percent were men. Age of employees varied between 17 and 63 (mean age was 37 years). 152 respondents held a supervisor position. More than a half of respondents have high education (61%). Justice scale by Niehoff and Moorman (1993) was used to measure perceived organizational justice. Job satisfaction was measured using a short form of Minnesota Satisfaction Questionnaire (Weiss, Davis, England, Lofquist, 1967). Organizational citizenship behavior was measured using Podsakoff and MacKenzie (1989) Organizational citizenship behavior scale. The results of the study showed, that scores of organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship behavior differs in various sociodemographic groups. Women's job satisfaction scores and organizational citizenship scores are higher than men’s. Employee’s with higher education perceived organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship scores are higher. Respondents with supervisor position show higher organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship scores. It was determined that increased job satisfaction and organizational citizenship behavior were related to increase of... [to full text]

Tyrimo objektas - socialinio teisingumo sąvoka nedemokratinėje valstybėje (Baltarusijos pavyzdys), įgyvendinama įvairiose diskursyvinėse praktikose besikeičiančiame instituciniame kontekste 2006-2010 metais. Sąvoka socialinis teisingumas nagrinėjama kaip vienas iš kertinių šalyje egzistuojančio gerovės režimo pagrindų. Darbo naujumą sąlygoja tai, kad tema nėra išgvildenta nei užsienio, nei baltarusių autorių akademiniuose tyrimuose. Tikslas - ištirti pagrindinius (vyraujantį ir alternatyvų) socialinio teisingumo naratyvus Baltarusijoje, išaiškinti ir dinamikoje palyginti jų turinio dedamąsias, o taip pat išanalizuoti jų įtaką viešosios politikos procesui. Darbas susideda iš 6 dalių. Pirmojoje nagrinėjami teoriniai požiūriai į sąvoką socialinis teisingumas ir analizuojama posocialistinės būklės (Fraser, Furs) samprata, kuri svarbi darbo turinio kontekstui. Antroje dalyje aprašyti darbe naudoti metodai. Trečioji dalis skirta Baltarusijos socialinio ir ekonominio konteksto problematikai. Ketvirtojoje dalyje pateikti Baltarusijos politinio lauko ypatumai, įskaitant jo skilimą į valdžios ir opozicinę dalis. Penktojoje dalyje aptariami valdžios subjektų pasisakymai, formuojantys socialinio teisingumo naratyvą. Šeštojoje dalyje analizuojami opozicinių subjektų naratyvai. Analizė leidžia daryti išvadas, kad reikšminį sąvokos socialinis teisingumas užpildymą Baltarusijoje vykdė valdžia ir jis neturėjo jokių reikšmingų alternatyvų. / The subject of research is the concept of social justice in a non-democratic state (here, Belarus) implemented in different discursive practices and changing institutional context in the period of 2006-2010. The concept of social justice is considered to be one of the conceptual foundations of the welfare regime existing in the country. The novelty of the work is determined by the underdeveloped nature of the topic in the academic research of foreign as well as Belarusian authors. The objective is to research the main (governmental one and alternative ones) narratives of social justice in Belarus. The work is divided into six chapters. The first one examines theoretical approaches to the concept of social justice and analyses the concept of post-socialist condition (Fraser). The second chapter informs of the methods applied in the work. The third one is dedicated to the issues of the socio-economic context of Belarus in the period of 2006-2010. The fourth chapter examines the specifics of the political field of Belarus, its breakup into the governmental and oppositional parts. The fifth one analyses their statements comprising the social-justice narrative used as one of conceptual foundations of the welfare regime existing in the country. The sixth chapter investigates the oppositional narrative. One of the main conclusions of the research is that the concept of social justice in Belarus was determined by the authorities and had no alternatives comparable in importance.

Tyrimo tikslas – įvertinti vyresnio amžiaus darbuotojų suvokiamą organizacinį teisingumą ir organizacinį įsipareigojimą, atsižvelgiant į darbuotojų stažą, bei nustatyti vyresnių darbuotojų suvokiamo organizacinio teisingumo ir įsipareigojimo organizacijai ryšį. Tyrime dalyvavo 285 vyresnio amžiaus Lietuvos privačių gamybinių įmonių darbuotojai. Darbuotojų amžius pasiskirstė nuo 45 iki 70 metų. Amžiaus vidurkis – 53 metai. 45% tiriamųjų – moterys, 55% tiriamųjų - vyrai. 219 tiriamųjų dirba nevadovaujančio pobūdžio darbą, o 62 - vadovaujančio pobūdžio darbą. Organizaciniam įsipareigojimui matuoti naudota N. J. Allen ir J. P. Meyer (2003) organizacinio įsipareigojimo klausimyno patikslinta versija. Suvokiamam organizaciniam teisingumui matuoti naudota R. Hodson, S. Creighton, C. S. Jamison, C. S. Rieble ir S. Welsh (1994) suvokiamo organizacinio neteisingumo skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus darbuotojai, turintys didelį darbo stažą, pasižymi stipresniu organizaciniu įsipareigojimu, nei turinys mažą darbo stažą. Vyresni darbuotojai, atsižvelgiant į jų darbo stažą pareigose, organizacijoje ir bendrą darbo stažą, pasižymi stipriausiu emociniu ir silpniausiu normatyviniu įsipareigojimu. Vyresni darbuotojai, turintys didesnį darbo stažą organizacijoje, pasižymi silpnesniu suvokiamu organizaciniu teisingumu, nei turintys mažesnį darbo stažą organizacijoje. Vyresnių darbuotojų, turinčių mažą darbo stažą organizacijoje, vidutinį darbo stažą pareigose ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess older employees’ perceived organizational justice and organizational commitment considering tenure and determine links among them. The subjects of the study were 285 older Lithuanian employees from private industrial organizations. Age of employees varied between 45 and 70 (mean age was 53 years). 45 percent of them were woman, 55 percent were man. 219 respondents work managerial type of job. Organizational commitment scale by N. J. Allen ir J. P. Meyer (2003) was used to measure organizational commitment. Perceived organizational justice was measured using R. Hodson, S. Creighton, C. S. Jamison, C. S. Rieble ir S. Welsh (1994) perceived organizational injustice scale. The results of the study showed that older employees with longer work tenure are strongly committed to the organization than employees with less tenure. Older employees have the strongest emotional commitment and weakest normative commitment depending on their work tenure. Older employees with longer work tenure in organization have a weakest perceived organizational justice, than employees with less tenure. Weak organizational perceived justice reduced organizational commitment older workers with fewer years of work tenure in the organization and medium work time tenure in the position and in the organization. Perceived organizational justice strongest influences the organizational commitment and continuous commitment to reduction in the rate of older employees with fewer... [to full text]

Pirmojoje šio magistrinio darbo dalyje pateikta nusikalstamų veikų aukų ir nukentėjusiojo sąvokos skirtumai. Antrojoje darbo dalyje identifikuoti plačiausiai visuomenėje paplitę nusikalstamų veikų aukų stereotipai ir pateikta šių stereotipų istorinė bei doktrininė apžvalga, taip pat jų sąvokos, reikšmės bei pasekmių nusikalstamų veikų aukoms analizė. Trečiojoje- išnagrinėta nusikaltstamų veikų aukų teisinė padėtis apžvelgiant tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius nusikaltimų aukų apsaugą, atlikta teisinės padėties statuso analizė istoriniu, lyginamuoju aspektu, akcentuojant kompensacijų nusikaltimo aukoms problemą. Ketvirtojoje magistrinio darbo dalyje pateikti atkuriamojo teisingumo modelio integravimo į Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės sistemą būtinybė bei privalumai sprendžiant darbe analizuotas nusikalstamų veikų aukų problemas. / The Master‘s Thesis consists of four major parts. The first part introduces the description of crime victim. It includes the description of crime victim, analysis of the rapport between the crime victim and casualty. The second part includes the analysis of factors impacting people to believe various myths and stereotypes about the victims of crime and their negative influence on understanding the victimization is analyzed. The third part includes the analysis of legal status of crime victims, complex domestic and international analysis of legislation, tackling the problems of compensation. The fourth part is about restorative justice and its positive influence on solving some of the problems crime victims have to endure.

Magistriniame tyrimo darbe analizuojamos žemės nuosavybės Lietuvoje istorinės ir teisinės prielaidos bei iš to išplaukiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kurio didžiausias kliuvinys savininkams, siekusiems atkurti nuosavybės teises į žemę natūra pasirodė esąs asmeninių ūkių šioje žemėje skyrimas. Darbe išanalizuotos problemos, su kuriomis praktiškai susiduria asmenys, siekiantys įgyvendinti savo subjektinę ir Konstitucijos ginamą teisę į nuosavybę. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos teisės mokslo autoriai beveik neanalizuoja Žemės reformos istorinių ir teisinių pagrindų, o apsiriboja vien tik teoretiniais svarstymais apie restitucijos idėjos tobulumą, neanalizuodami nuosavybės teisių atkūrimo tam tikrų įstatymų ir poįstatyminių aktų taikymo problemų vykdomosios valdžios institucijose kaip mirusios teisės normos apraiškos fenomeno. Darbe siekiama pažvelgti giliai ir išsamiai į Lietuvos teismų darbą, kuris buvo atliktas nagrinėjant žemės teisės bylas, kuriose susikirto asmeninių ūkių įgijėjų bei žemės savininkų, siekusių susigrąžinti žemę natūra, interesai, analizuojamos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės bei prieinama išvados, jog netgi konkrečią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę sukūrę ir įgyvendinę teisėjai kartais jos iš viso netaiko. Todėl darbe prieinama išvados, jog būtina užtikrinti teisėjų darbo kokybę, kontrolę bei etiką, nes netinkamai nagrinėjant bylas, susijusias su pamatine demokratine vertybe – teise į nuosavybę, yra pakertamas konstitucinis... [toliau žr. visą tekstą] / In this resarch the problems of the 1991 Lithuanian Land Reform are being analyzed. The main problem is that starting the Reform mentioned Lithuania‘s legislature didn‘t postpone the desicion of the Parliament, 26th of July, 1990, regarding establishement of the personal farming of villagers. According to the idea of the restitution, based in Lithuania‘s legal constitutional tradition and based on the just expectations, Land Reform should have been great democratical project, partly restoring previous civil order, which was destroyed by the Soviet occupation by nacionalizing all immovable property. In this paper having analysed Lithuania‘s scientific papers regarding Land Reform issues author didn‘t choose solely thoeretical analysis as Lithuanian scientist didn‘t analyse this problem of two social groups interests claiming the right to the same piece of land. That is why author used broad range of the social science methodology, interviewed plaintiffs and land owners, analyzed Lithuanian Supreme Court‘s practice regarding cases between personal farm owner and the real owner of the same land according to the restitution idea. It is concluded that Lithuanian Land Reform partly collapsed because the law of the restitution didn‘t come into practice what means that law remained unimplemented. The results of the research suggest that not only legislature didn‘t guarantee the due process of law during the Land Reform, but also judges and the attorneys where not ready for such kind... [to full text]

Kandidatų požiūriai į įvairius atrankos metodus traukia organizacinės ir darbo psichologijos atstovų dėmesį dėl įvairių priežasčių, viena svarbiausių jų – tai, jog individų požiūriai į personalo atrankos metodus įtakoja jų vėlesnį elgesį. Ir nors tyrimų atlikta skirtingose šalyse nemažai, tačiau jokių duomenų nerandama Lietuvos ir Švedijos imtims. Šiame darbe iškeliamas tikslas - ištirti lietuvių studentų, lietuvių darbuotojų ir švedų studentų požiūrį į personalo atrankos metodus. Tiriamieji (197 studentai ir 86 darbuotojai) pildė Steiner ir Gilliland (1996) klausimyną, kurį sudaro trumpi 10 atrankos metodų aprašymai ir teiginiai apie šių metodų teisingumą. Rezultatai parodė, jog darbo pavyzdžio testai vertinami kaip teisingiausias personalo atrankos metodas lietuvių imtyje. Švedų imtyje teisingiausi personalo atrankos metodai yra šie: darbo pavyzdžio testai, interviu, gyvenimo aprašymas, asmeninės rekomendacijos. Lietuviai studentai palankiau vertina gebėjimų testų, sąžiningumo testų teisingumą nei švedai studentai, tačiau švedai studentai palankiau nei lietuviai studentai vertina interviu, gyvenimo aprašymą, asmenines rekomendacijas ir asmenines pažintis. Prasčiausiai teisingumo atžvilgiu lietuviai vertina asmenines pažintis ir grafologiją, o švedų grupėje vien tik grafologija vertinama kaip mažiausiai teisinga personalo atrankos procedūra. Lietuviai darbuotojai asmeninių rekomendacijų, asmeninių pažinčių ir grafologijos teisingumą vertina palankiau nei lietuviai... [toliau žr. visą tekstą] / Candidates’ attitudes towards various personnel selection methods get attention of organizational and work psychology specialists because of various reasons. The most important reason is that individuals’ attitudes towards personnel selection methods influence their latter behavior. Although there is a substantial amount of studies carried out in different countries, yet there is no data for Lithuanian and Swedish samples. The aim of current study is to analyze the attitudes towards personnel selection methods among Lithuanian students, Lithuanian employees and Swedish students. Participants of the study (197 students and 86 employees) filled in the questionnaire, which includes short descriptions of 10 personnel selection methods as well as items about fairness of these methods. According to the results of the study, work-sample tests are ranked as the fairest personnel selection method in Lithuanian sample. The fairest personnel selection methods in Swedish sample are work-sample tests, interview, resumes, and personal references. Lithuanian students rank the fairness of written ability test and honesty test more favorably than Swedish students, but Swedish students tend to rank more favorably interview, resumes, personal references and personal contacts. Personal contacts and graphology were ranked the lowest on fairness dimension in Lithuanian sample, and Swedes ranked only graphology as the least fair personnel selection method. Lithuanian employees rank personal... [to full text]