Civilinės atsakomybės draudimo sutarčių institutas yra sąlyginai nauja sritis civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kai kurie tokių sutarčių probleminiai aspektai išryškėja tik taikant konkrečias sutartis praktikoje, todėl šalyse kaip Lietuva, kur draudimo teisės tradicijos nėra labai gilios, šio instituto ypatumai ir įgyvendinimo problemos yra ganėtinai aktualūs. Nors CAD sutarties samprata atskleista pakankamai išsamiai, teisės mokslininkai iki šiol vieningai nesutaria dėl šios rūšies draudimo sutarčių prigimties, draudiminiams įvykiams taikomų kriterijų bei pačių santykio dalyvių teisių ir pareigų apimties pagal CAD sutartį. Nesant išsamaus teisinio reglamentavimo teismams tenka vadovautis bendraisiais civilinės teisės principais, o tokia praktika, nors ir pasiekusi aukščiausios instancijos teismus, neišvengia subjektyvaus atskirų situacijų vertinimo. CAD sutarties aiškinimas teismuose, kai silpnesnioji sandorio šalis, sudariusi sutartį prisijungimo būdu, yra neadekvačiai griežtai saugoma nuo ekonomiškai stipresnės šalies įtakos, neatsižvelgiant į CAD sutarties sąlygas, galų gale atsisuka prieš pačią silpnesniąją šalį. Siekiant išvengti tokios praktikos bei įtvirtinti kokybiškai vertingą CAD sutarčių taikymą, būtina atsižvelgti į šio instituto specifinį draudimo objektą – draudėjo interesą apsidrausti nuo galimos rizikos, susijusios su prievolės trečiajam asmeniui įvykdymu ir iš to kilusių pasekmių. Tik įvertinus CAD sutarčių ypatumus galima pasiekti sąžiningą ir teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Civil liability insurance contracts institute is a relatively new field of civil legal relations. Some of the problematic aspects of such contracts are revealed only under practice, and so in countries such as Lithuania, where tradition of insurance law is not very intense, the institute features and implementation issues are quite relevant. Although the concept of CAD contract disclosed in sufficient detail, law scientists still do not agree unanimously on the nature of insurance contracts, criteria applicable to the occurrences and the amount of rights of the participants under the CAD contract. In the absence of a comprehensive legal framework, courts have to follow general principles of civil law and even the supreme instance courts cannot avoid the subjective evaluation of individual situations. CAD contract interpretation in courts, where a weaker party of the contract is inadequately strictly protected from economically stronger party influence regardless to the terms of the contract, will eventually turn against the weaker party itself. In order to avoid such practice and establish valuably qualified application of CAD contracts, must take into account the specifics of the object of institute - policyholders interest to insure the risks associated with obligations to a third party and the performance of the resulting consequences. Only when the features of the CAD contracts are evaluated we are able to achieve a fair and on the base of the legal state established... [to full text]

Atskyrimo principas ginkluotuose konfliktuose yra tarptautinės humanitarinės teisės pagrindas, reikalaujantis, kad konflikto šalys visuomet skirtų civilius gyventojus ir kombatantus, civilinius ir karinius objektus. Tačiau dėl visuotinės privatizacijos padidėjus civilių ir privačių kompanijų, dalyvaujančių ginkluotuose konfliktuose, skaičiui bei nuolat tobulėjant karinėms technologijoms, riba tarp civilių ir kombatantų ėmė nykti. Norėdami pritaikyti atskyrimo principą šiuolaikiniams ginkluotiems konfliktams, šiame darbe, visų pirma, analizavome tiesioginio dalyvavimo karo veiksmuose įtaką šio principo taikymui ir nustatėm, kad asmeniui, tiesiogiai dalyvaujančiam karo veiksmuose, atskyrimo principas nebetaikomas, jis tampa teisėtu kariniu taikiniu ir praranda apsaugą nuo karo veiksmų keliamų pavojų. Tiesioginiu dalyvavimu karo veiksmuose siūlėme laikyti veiksmus, atitinkančius žalos masto, tiesioginio priežastinio ryšio tarp atliekamo veiksmo ir kilusios ar kilsiančios žalos ir ryšio su ginkluotu konfliktu bei viena iš konflikto šalių reikalavimus. Visų antra, nagrinėjome atskyrimo principo ginkluotuose konfliktuose taikymą PKSK personalo atžvilgiu. Nustatėme, kad dalis PKSK darbuotojų galėtų būti laikomi kombatantais ir dėl to taptų teisėtais kariniais taikiniai, jiems atskyrimo principas taikomas nebūtų, tačiau kita dalis PKSK turėtų būti laikomi civiliais ir tol, kol jie tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose, jiems būtų taikoma apsauga nuo karo veiksmų keliamų pavojų... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of distinction in armed conflicts is the corner stone of international humanitarian law, requiring that the Parties to the conflict would at all times distinguish between the civilian population and combatants and between civilian objects and military objectives. But because of the increased number of civilians and private companies participating in armed conflicts due to the global privatisation and permanent technological improvement of military equipment, the line between civilians and combatants begin to blur. In order to apply the principle of distinction to modern armed conflicts, firstly, we analysed an influence of direct participation in hostilities to the application of the principle of distinction and determined that for person who directly participates in armed conflicts the principle of distinction is no longer applicable and this person becomes a legal military target with no general protection against dangers arising from military operations. An act which is considered to be direct participation in hostilities should meet the requirements of threshold of harm, direct causation and belligerent nexus. Secondly, we studied the application of the principle of distinction to the personnel of private military and security companies in armed conflicts and determined that part of this personnel might be considered combatants and because of that become lawful military targets to whom the principle of distinction in no longer applicable. The other part of... [to full text]

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]