Stealing, in Lithuania as in the entire world, make the biggest part of all crimes and are usually made by criminal acts. Consequently, the increase of criminality is related with increase of number of stealing. Properties take the important place in human being's life, thus, the loss of it affects every single victim causing not just material, but often moral trauma (especially burglary, when people consider one's home as home-castle or car stealing, even though it is not an expensive car). It is also important to make a note that stealing is the fastest ant the easiest illegal way to make a profit, that's why they are interesting by its unique features, which main point is that majority, who did crime- stole something, but also around 70%-80% all crimes are made by professionals. In this work author is talking about stealing as separate sort of crimes, because it is important thoroughly traverse roots of stealing, the development of tendency, structure and define thieves, name causes and factors, which stimulate stealing, so that one could effectively control stealing and apply correspondent preventive means. This master's work, which contains four parts, analyses the historical process with penal stealing assessment review, the rates of crimes: dynamics, bouclé, level, variation, investigation, stealing in general criminality contest. Moreover, work contains the defining of persons, review of court practice though penalizes and real porridge term, name and analyse... [to full text]

Baudžiamoji atsakomybė už vagystę yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vagystė nors ir nėra pati pavojingiausia, tačiau yra dažniausiai padaroma turtinio pobūdžio nusikalstama veika, tad šiame darbe siekiama išnagrinėti įstatyminį baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimą ir atskleisti bei aptarti aktualius probleminius aspektus, kylančius ir galinčius kilti aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas teismų praktikoje bei nagrinėjamus baudžiamosios teisės teorijoje. Siekiant nurodyto tikslo šiame darbe išskiriamos penkios struktūrinės dalys: pirmojoje nagrinėjama vagystės sąvokos istorinė raida ir jos samprata pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą bei baudžiamosios teisės teoriją, antrojoje ir trečiojoje dalyse analizuojami pagrindinės vagystės sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ketvirtojoje – vagystę kvalifikuojantys požymiai, o penktojoje dalyje trumpai apžvelgiamos baudžiamosios teisinės pasekmės už vagystę. Šiame darbe taip pat lyginamas baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose ir apžvelgiama ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos baudžiamosios teisės teorija. Galiausiai išvadose pateikiami darbo eigoje atsiskleidę aktualūs probleminiai aspektai ir galimi jų sprendimo būdai. / Criminal liability for theft is the strictest type of legal liability regulated in the criminal code of the Republic of Lithuania. Although theft is not the most dangerous, but it is the generally committed criminal offence against property, therefore the author of this master thesis seeks to analyze the statutory regulation of the criminal liability for theft in order to reveal and discuss its relevant aspects of the problems, which emerge or likely to emerge in the interpretation and application of the provisions of the criminal code (in legal practice as well as in criminal law theory). In order to achieve this aim the master thesis consists of five structural parts: in the first part the author examines the historical development of the concept of theft and its definition under the present criminal code and criminal law theory, the second and third parts contains the analysis of the objective and subjective elements of the main composition of theft, the forth – analysis of the aggravating features of theft, whereas in the fifth the legal consequences of committing theft are briefly discussed. In this master thesis the national criminal codes of the Lithuania, Latvia, Estonia and Russia are compared as well as Lithuanian and Russian criminal law theory is reviewed. Finally the author of this master thesis lists the conclusions by discussing the problems and providing their possible solutions.

Magistro baigiamajame darbe pateikiama vagysčių kriminologinė charakteristika Jonavos rajone. Darbe siekiama pateikti vagysčių sampratą, vagysčių klasifikaciją bei jų priežastingumą. Darbe atliktas kriminologinis tyrimas, orientuotas į Jonavos rajone įvykdytų vagysčių kriminologinę analizę 2006 - 2008 m. laikotarpiu. Kriminologiniame tyrime tirta vagysčių vieta, laikas, objektas. Darbe taip pat analizuota vagystes padariusių asmenų charakteristika ir tirtos tokios asmenybės kategorijos kaip lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis. Tyrimo viktimologinė kryptis nukreipta į vagysčių aukų asmenybės viktimologinę charakteristiką. Taip pat tirtos ir tokios nuo vagysčių nukentėjusių juridinių asmenų viktiminės savybės kaip jų apsaugos faktorius, veiklos pobūdis. Magistro baigiamojo darbo ketvirtojoje dalyje pateikiamos bendrosios ir individualiosios vagysčių prevencijos priemonės bei pateikiamas vagysčių prevencijos gerinimo projektas, t.y. pasiūlymai ir rekomendacijos, kurie formuojami atsižvelgiant į tyrime gautus rezultatus. / Master's Final work introduce criminological characteristics of the theft as a crime in Jonava district. The paper aims to present the concept of theft, their classification and causation. The work carried out in criminological research, focused on Jonava district to comply with theft criminological analysis of the 2006 - 2008 on period. Criminological study investigated place, time, object of theft. We also analyzed theft perpetrators characteristics and personality to deal with such categories as gender, age, education, marital status. The study focused on trends victims of identity theft victimological profile. Also covers such juridical persons - theft victims properties as their protection factor, nature of the activity. Master's final work in the fourth part contains the general and individual measures to prevent theft and theft prevention to improve the project, a.

Šiame darbe aptariamos vartotojų internete tykančios grėsmės, susijusios su tapatybės vagystėmis. Aptariamos slaptažodžių žvejybos bei MITM atakos ir jų veikimo principai. Problemos sprendimui siūloma naudoti vieną iš biometrijos dalių - klavišų paspaudimo analizę. Pagrindinis darbo tikslas - atlikus tyrimą nustatyti, ar galima naudojant klavišų paspaudimo analizės metodą sėkmingai sumažinti tapatybės vagystės tikimybę. Pateikiami tyrimo rezultatai naudojant skirtingai veikiančias programas, naudojančias klavišų paspaudimo analizės metodą. Analizuojama, kaip klavišų paspaudimo analizės panaudojimo galimybė kinta keičiant tam tikras analizės sudedamąsias dalis. / This paper analyzes vulnerabilities that internet users face on the internet, which are related to identity theft. Phishing and MITM attacks and their principals are described. For solving this problem is suggested one part of biometrics-Keystroke analysis. Goal of this paper is to analyze possibility to reduce probability of these attacks by using Keystroke analysis. The results of using different types of programs using Keystroke analysis are presented. Analysis off how possibility of usability to use Keystroke analysis differs by changing different parts of Keystroke analysis.

Disertacijoje analizuojamas baudžiamosios atsakomybės už kvalifikuotą vagystę reglamentavimas Lietuvos BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atskleidžiami šio reglamentavimo trūkumai, pateikiama pasiūlymų šiems trūkumams pašalinti. Kadangi vagystės kvalifikuotos sudėtys apima ir pagrindinės vagystės sudėties požymius, disertacijoje nagrinėjama vagystės samprata, atskleidžiami rūšiniai vagystės požymiai, aptariami kai kurie diskutuotini šių požymių aspektai, skiriamos vagystės rūšys ir sudėtys. Pagrindinis dėmesys disertacijoje skirtas vagystės kvalifikuotoms sudėtims, jų konstravimo ypatumams atskleisti: analizuojama vagystės kvalifikuotų sudėčių reglamentavimo Lietuvoje galiojusiuose įstatymuose istorinė raida, aptariami vagystės kvalifikuotų sudėčių ypatumai kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, pabrėžiami šių sudėčių konstravimo privalumai ir trūkumai galiojančiame Lietuvos BK, siūloma jų konstravimo tobulinimo variantų. Šiame moksliniame darbe nagrinėjami visi BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, atskleidžiamas jų turinys, iškeliamos šių požymių inkriminavimo problemos teisės taikymo praktikoje, siūlomi šių problemų sprendimo variantai. Nagrinėjant kiekvieną vagystę kvalifikuojantį požymį, lyginamuoju aspektu apžvelgiami analogiški ar panašūs kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai, baudžiamosios teisės moksle egzistuojanti jų samprata, teoriniai teiginiai grindžiami teismų praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis provides the analysis of regulation of criminal liability for aggravated theft in paragraphs 2 and 3 of Article 178 of the Lithuanian Criminal Code, reveals and makes proposals for eliminating the shortcomings in the regulation. Whereas corpus delicti of the aggravated theft also comprise elements constituting corpus delicti of principle theft, the thesis examines the concept of theft, reveals general elements of theft, covers certain debatable aspects of such elements and points out the types and corpus delictis of theft. The thesis focuses on revealing the corpus delictis of aggravated theft and the peculiarities of their construction: it provides the analysis of the historical development of norms regulating criminal liability for the aggravated theft during different periods of time in Lithuania, covers the peculiarities of corpus delictis of aggravated theft under the foreign criminal laws, emphasizes the advantages and disadvantages of constructions of corpus delictis of the aggravated theft in the valid Lithuanian Criminal Code and proposes options for improving such constructions. This scientific study explores all the elements aggravating theft provided for in paragraphs 2 and 3 of Article 178 of the Criminal Code, reveals the content of each aggravating element, highlights the problems relating to enforcement of the elements in judicial practice and proposes options for addressing the problems. Each element aggravating theft is examined by drawing a... [to full text]

Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m. Mokslinės studijos „Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m.“ darbo objektas yra kultūros paveldo kontrolė – viena iš trijų pagrindinių (kurias be kontrolės sudaro apskaita ir paveldotvarka) kultūros paveldo išsaugojimo funkcijų. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti ir išanalizuoti kultūros paveldo kontrolės funkcijos raidą nuo 1990 m., pažymint pagrindines kiekvieno laikotarpio problemas ir specifiškumą. Šis darbas yra pirmasis mėginimas apžvelgti kultūros paveldo kontrolės funkciją orientuojantis į centrines šalies kultūros paveldo valdžios institucijas. Bendrais bruožais apibūdinant darbą reikia išskirti, jog iš kultūrinio sąjūdžio gimusi Kultūros paveldo inspekcija kontroliavo pagrindinius to meto paveldosaugos procesus, o jos įkūrimas akivaizdus paminklosaugos sampratoje įvykusio lūžio pagal vakarų Europos nuostatas etapas. Priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kultūros paveldo kontrolės funkciją perima KVAD su apsaugos kontrolės tarnyba, tačiau 1997 m. mėginant gerinti nepalankią kontrolės būklę, įsteigiamas Urbanistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio skyrius, kas neigiamai atsiliepė į nagrinėjamos funkcijos administravimą. Tuo tarpu 2005 m. KPD įkurtas naujas kontrolės skyrius, šiandien derinantis veiklą su Departamento teritoriniais padaliniais ir 2003 m. įkurtas Policijos departamento Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimo poskyris, kuris atsakingas už nusikaltimus kultūros ir meno vertybėms, leidžią... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural Heritage Control in 1990 – 2006 An object of the scientific study “Cultural Heritage Control 1990 – 2006” lies in a control of cultural heritage which is an essential of three functions for the preservation of the cultural heritage. The point of the work is to examine and analyze the development of control function of the cultural heritage from 1990 focusing on the main problems and particularities of each period. This study reviews the control function of the cultural heritage orienting towards the central ruling institutions of the cultural heritage. Worth to mention that an Inspection of cultural heritage has originated from the cultural movement and supervised the main process of heritage of that time. It was legislated a preservation act of real cultural values, and the Department of Preservation of Cultural Values (DPCV) took over a control function of the cultural heritage. Yet in 1997, to improve negative state of control there was founded a Department of cultural townscape, however it influenced the administration of analyzing function negatively. Whereas in 2005 a new control department of Cultural heritage has been established. Presently it coordinates a work with territorial subdivisions of the Department. In 2003 a subdivision for researching stolen cultural and art values near the Police department has been established. It was responsible for the prevention of crimes of cultural and art values. Thus a conclusion should be drawn that an efficiency of... [to full text]