Žinoma, kad kas dešimtas vaikas, turintis klausos negalią, gimsta kurčiųjų šeimoje, kiti devyni gimsta ir auga girdinčiųjų šeimose. Pastarosioms yra labai sudėtinga susitaikyti su šiuo faktu, joms reikalinga visokeriopa pagalba, o ypač psichologinė, kurios Lietuvoje labiausiai trūksta. Dėl nepakankamo žinių lygio apie savo vaiko negalią ir problemas, su kuriomis bus susiduriama, dėl savo psichologinės būklės tėvai daro daug klaidų spręsdami vaikų su klausos negalia ugdymo klausimus. Tik ankstyvojoje vaikystėje tinkamai organizuotas kurčio vaiko ugdymas gali sukurti prielaidas išugdyti pilnavertę asmenybę. Kiek tėvai gali nuspręsti kas jų vaikui geriausia, kiek jie žino apie būtiną ankstyvą klausos pažeidimų diagnostiką, apie savo neįgalaus vaiko ugdymo, protezavimo, įvairias pagalbos formas bei kitas galimybes – tai labai svarbūs kurčio vaiko pozityvios socializacijos veiksniai. / Statistics data shows that one out of ten hearing impaired children is born to a deaf family while nine hearing impaired children are born to a hearing family. Hearing families have great problems to accept the fact of their child‘s deafness and need many-sided support especially psychological help and advice. Because of lack of knowledge about the needs and problems of deaf children as well as their hard psychological state parents make many mistakes regarding decisions on education of their deaf children. Only appropriately organized process of education since early childhood enables to raise a deaf child as a socialized person. Parents’ knowledge of early childhood deafness diagnostics and identification, services, education, technological equipment, communication, various support forms, and other opportunities – these are very important factors for positive socialization of deaf children.

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).