Magistriniame darbe tarpkultūrinio dialogo svarba organizacijų viešojoje komunikacijoje yra nagrinėjama kaip darbo objektas. Darbo tikslas- remiantis tarpkultūrinės komunikacijos teorija bei barjerais išanalizuoti, kaip kalbos mokėjimas daro įtaką dalyvavimui viešojoje organizacijos komunikacijoje. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibrėžti komunikacijos svarbą svetimoje šalyje, analizuojant ir lyginant mokslinę literatūrą, aptarti viešosios bei tarpkultūrines komunikacijos sampratą ir ypatumus, apibrėžti ir įvardinti tarpkultūrinės komunikacijos barjerus, aprašyti savanorystės (EVS) sampratą, remiantis teorija ir atlikto tyrimo rezultatais, nustatyti kalbos įtaką savanorio socialiniam gyvenimui. Pagrindiniai tyrimo metodai – tai teorinėje dalyje panaudota literatūros analizė bei praktiniame tyrime panaudotas savanorių apklausos metodas. Analizuojant literatūrą, prieita prie išvados, jog šiuolaikinis žmogus yra suvokiamas kaip sistema, kuri komunikuoja tiek šalies viduje, tiek su išore, kitomis šalimis. Tarpkultūrinė komunikacija vaidina vis didesnį vaidmenį kiekvieno gyvenime. Tad labai svarbu būti tolerantišku kitoms kultūroms. Žinoma, susidūrimas su komunikacijos barjerais yra neišvengiamas, tačiau noras pažinti kitas kultūras leidžia lengviau su jais susidoroti. Su komunikacijos barjerais susiduria ir savanoriai, kurie savo noru išvyksta į kitas šalis. Atliktas tyrimas parodė, jog dažniausiai savanoriai susiduria su kalbos barjerais. Be to, kalba yra... [toliau žr. visą tekstą] / Communication is becoming a very important in twenty-first century. More and more people searching variety of purposes are going abroad. One possibility is to go abroad for volunteering. Unfortunately, volunteering in Lithuania only now is slowly gaining popularity, so the issue is urgent. Volunteers establish and maintain communication with different cultural backgrounds. During the communication, presenting themselves and their own culture. However, it becomes more difficult to develop and maintain a complete relationship between different parties. Language plays very important role in effective communication. Besides a growing globalization and migration have an impact on novelty events to effectively communicate we must learn about other cultures and be tolerant towards them. The objective of this Master thesis is the importance of intercultural communication in public organizations. Main goal – is to analyze according to inter cultural communication and barrier how knowledge of foreign language impacts performance in social organization communication. Assignment’ goals are: Define the importance of communication in a foreign country, analyzing and comparing the scientific literature, public discussion and understanding and intercultural communication features to define and identified barriers to intercultural communication, as described in volunteering (EVS) concept, based on theory and the study results, influence the language of the volunteer's social life. The main... [to full text]

Šių laikų informacinės erdvės plitimas (ir plėtimas) tapo nemenku iššūkiu ne tik tarpusavio komunikacijos prasme, bet paliečia giluminius tikėjimo klodus bei kitaip veikia gerokai gilesnius žmogaus asmenybės darinius. Virtualumas, kaip neregimos esamybės atitikmuo, po truputį, bet užtikrintai braunasi žmogaus (pa)sąmonėn ir keičia patį žmogų su visa jo vertybių sistema neišskiriant tikėjimo reikalų. Tokiame kontekste yra itin svarbu atlikti tyrimus, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti esmines iš virtualybės sklindančias prieš tikėjimą nukreiptas agresijos formas. Tačiau tyrimų atlikimas yra neatsiejamas nuo būtinybės identifikuoti „atramos taškus“. Tuo tikslu teorinėje darbo dalyje yra aptariami Bažnyčios išleisti dokumentai, kurie siejasi su visuomenės komunikavimo priemonėmis, ir išgryninami etiniai jų principai. Remiantis Bažnyčios Magisteriumo dokumentais, visose žiniasklaidos srityse, žanruose, rūšyse galioja pagrindinis etinis principas: žmogus ir bendruomenė yra visuomenės komunikavimo priemonių naudojimo tikslas ir matas. Komunikacija privalo tarnauti visapusiškam žmogaus vystymuisi ir gėriui. Ištyrus esmines verbalinės agresijos kryptis pagal poveikį tikintiems daroma išvada, kad verbalinė agresija dažniausiai pasireiškia netiesioginiu būdu, agresyvaus teksto autoriui aprašinėjant „herojų“. Dažniausiai juo tampa dvasiškis. Verbalinės agresijos poveikio stiprumas priklauso nuo akceptuotojo nuostatų, tačiau stebimas įdomus fenomenas: dažniausiai agresyvių... [toliau žr. visą tekstą] / The spread (and expansion) of today’s information space has become a major challenge not only in terms of mutual communication. It also touches deep layers of faith and has other impacts on much deeper formations of human personality. Virtuality, as equivalent to unseen existence, slowly, but surely intrudes into human consciousness and changes a human being and his whole value system, including faith matters. In this context, studies are necessary, on the basis of which the main forms of aggression that arise from virtuality and are directed against faith could be identified. However, the performance of studies is inseparable from the necessity to identify “reference points”. Thus, the theoretical part of the paper focuses on the documents released by the Church, which are related with public communication measures, and distinguishes their ethical principles. According to the documents of the Magisterium of the Church, the main ethical principle prevails in all fields, genres and kinds of media: a human being and society is the objective and a measure of the use of public communication measures. Communication must serve a thorough human development and goodness. The research of the main trends of verbal aggression by impact on the congregation permits to make the following conclusion: verbal aggression is generally expressed indirectly by describing a “hero” by aggressive text author. Usually a churchman becomes a target. The intenseness of the impact of verbal... [to full text]

In der Magisterarbeit werden die Entwicklungsmöglichkeiten der Kommunikationsfähigkeiten und Einfluss der Anwendung der zusätzlichen Kommuniktion im Entwicklungsprozess der autistischen Kinder analysiert. Autismus ist eine tiefgreifende Entwicklungsstörung, die unter anderem durch Störung der Sozialwirkung, verbaler und nonverbaler Kommunikation, Phantasie- und Interessenstörungen gekennzeichnet ist. Autistische Kinder ziehen sich zurück, entwickeln selbststimulierende Verhaltensweisen, haben Sprachstörungen. Komunikation ist Mitteilung der Information an eine andere Person. Gemäss der Natur der durch Autismus beeinflussten Kinder besteht die wichtigste Aufgabe darin, dass die Möglichkeiten der Kommunikation in alltäglichen Situtionen, die Entwicklung der Fertigkeiten müssen entwickelt werden, was man im Leben in der modernen Kultur braucht. In der Magisterarbeit werden die angeborenen Kommunikationsfähigkeiten der autistischen Kinder, die Anwendung der strukturierten Umgebung, Vorbereitung der individuellen Programms und Prüfung ihrer Effizienz anhand eines Entwicklungsexperimentes, Einfluss des zusätzlichen Kommunikationssystems auf Kommunikativität (Lautausspache, Hörverstehen) der autistischen Kinder und auf die Qualität der Sozialkontakten, Einflussmöglichkeiten der zusätzlichen nonverbalen Kommunikation auf psychosoziale Entwicklung analysiert. Es wird eine Qualitätsuntersuchung unternommen und die Analyse der während dieser Untersuchung erhaltenen Ergebnisse ist... [to full text]

Tyrimo problema – vaikų, sergančių autizmu, keliami sunkumai vis labiau įtakoja šeimos gyvenimą. Norėdami išsamiau pažinti autizmo sutrikimu pasižyminčių vaikų asmenybės ir veiklos ypatumus, turime išanalizuoti ir įvertinti šių vaikų funkcionavimą artimiausioje socialinėje aplinkoje, t.y. šeimoje. Todėl mūsų darbe analizuojami vaikų, turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio vertinimas tėvų požiūriu. Norint nustatyti ir išryškinti autizmo sutrikimu pasižymintiems vaikams būdingus specifinius ypatumus, šios grupės duomenis palyginsime su tėvų, auginančių vaikus, kuriems nediagnozuotas vaikystės autizmo sutrikimas atitinkamais tyrimo rezultatais. Svarbu pabrėžti, kad autizmo sutrikimo problemos veda prie vis didesnių sunkumų vyresniame amžiuje, tad kuo ilgiau į jas nekreipiamas pakankamas dėmesys, tuo sunkesnių pasekmių galime tikėtis. Tikslas – nustatyti sveik��� vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio ypatumus, tėvų požiūriu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir palyginti vaikų – sveikų ir turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos įvertinimus; analizuoti lyties ir amžiaus aspektu. 2. Įvertinti ir palyginti sveikų vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą verbalinę ir neverbalinę komunikaciją; analizuoti lyties ir amžiaus aspektu. 3. Nustatyti ir palyginti elgesio ypatumų įvertinimus sveikų vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of research: the difficulties caused by children with autism more and more influence their families. It is often admitted that the child's socialization depends on two trends of processes: the child is influenced by his/her parents and he/she himself/herself develops his/her parents behavior. It’s important the members of family to introduce with peculiarity of autism. Also, estimate the needs of families. That’s why in our job we analyze the autistic children social interaction, verbal and nonverbal communication, behavior peculiarity in the aspect of sex and age. It’s important point, that the problems of autism leading to bigger difficulties in elder age. So, as longer we will not pay enough attention to it as we can expect worse results. The aim: to determine the peculiarities of social interaction, verbal and nonverbal communication and behavior of healthy and autistic children from the point of view of their parents. The tasks: 1. To analyze and compare the evaluation of social interaction of children- healthy and autistic ones; to analyze in the aspect of sex and age. 2.Evaluate and compare verbal and nonverbal communication of healthy and autistic children; to analyze in the aspect of sex and age. 3.To determine and compare evaluation of the peculiarities of healthy and autistic children in their behavior; to analyze in the aspect of sex and age. Hypothesis: the indicators of social interaction, verbal and nonverbal communication and behavior of... [to full text]

Išanalizuotos informacijos pagrindu sukurta 26 modelių drabuţių kolekcija „Mėnuo Sauluţę vedė“, iš kurių 4 pasiūti bei pagaminti jiems tinkantys aksesuarai. Kolekcija norima atkreipti dėmesį į senąjį tikėjimą, kultūrą, papročius ir suteikti galimybę XXI a. ţmogui iš naujo pajusti, kokia plona riba yra tarp realybės ir mitų. Sukurti 2 planšetai, kuriuose pristatoma kolekcija. Filmavimas ir fotosesija vykdyta kartu su ketvirto kurso audiovizualinio meno studentu Mantu Galvičiumi. Kolekcijos pristatymas vykdomas kartu su specialiai tam paruoštomis videoprojekcijomis ir erdvės ketimu videoinstaliacijos pagalba. / According to analyzed information the collection of 26 clothes was designed, 4 of them were sewn and appropriate accessory were made. The purpose of this collection is to attract the attention into old beliefs, culture, and custom and provide the possibility for 21st century human to find the slight boundary between the reality and myths. There were created 1 plane–table where the collection is represented. Filming and photos where made together with the 4th year student of audiovisual art Mantas Galvičius. The presentation of the collection is made with the help of special for this purpose created video-projections and space shifting video-installations.

Magistro darbo objektas - spontaniška viešoji sakytinė televizijos kalba. Darbo tikslas - ištirti LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės, TV3 laidos „Kodėl“ vedėjos Rūtos Janutienės ir LTV televizijos laidos „Teisė žinoti“ vedėjos Ritos Miliūtės kalbą verbalikos (tarties) ir neverbalikos aspektais. Darbo uždaviniai: nustatyti tarties ir išorinių garsinių stiliaus veiksnių įtaką žiniasklaidai, komunikacijai; Įvertinti televizijos laidų vedėjų kalbą pagal bendrąją šnekamosios kalbos konstantą – kalbėseną; išnagrinėti žurnalisčių verbalikos ir neverbalikos ypatumus; įvertinti televizijos laidų vedėjų žurnalistinius ypatumus atsiskleidžiančius per kalbą; Palyginti laidų vedėjų kalbą tarpusavyje; Nustatyti žurnalisčių kalbos įtaką visuomenei; Atskleisti laidos vedėjų asmenybės individualumą nagrinėjant jų kalbos ypatybes; Atskleisti komunikacijos ir kalbos santykį; Išaiškinti žiniasklaidos ir kalbos įtaką komunikacijos sėkmei. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant literatūros analizės, empirinio stebėjimo metodus, prieita prie išvados, kad žiniasklaidos ir kalbos santykis yra neatsiejamas ir itin reikšmingas televizijoje dirbančių žurnalistų komunikacijos sėkmei. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą, pastebėta žiniasklaidos ir komunikacijos kalbos įtaka formuojantis, individo, kaip savęs suvokimo, evoliucijai. Analizuojant komunikacijos ir kalbos santykį, televizijos laidų vedėjų kalbos ypatybes, nustatant netaisyklingos kalbos atvejus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s thesis is spontaneous public speech on the TV. The goal of the thesis is to explore the speech of Rūta Mikelkevičiūtė, presenter of LNK TV programme “An hour with Rūta”, Rūta Janutienė, presenter of TV3 programme “Why?”, and Rita Miliūtė, presenter of LTV television programme “The Right to Know” in terms of verbalics (pronunciation) and non-verbalics. Objectives of the thesis: to determine the effect of pronunciation and external sonic style factors on the media and communication; to evaluate the speech of TV presenters in terms of the general speech constant – talk; to explore the peculiarities of verbalics and non-verbalics of the journalists; to evaluate journalistic peculiarities of TV programme presenters that are revealed through their language; to compare the speech of programme presenters among themselves; to determine the effect of the individuality of programme presenters while exploring the peculiarities of their speech; to disclose the correlation between communication and speech; to determine the effect of media and speech on communication success. After analysing research literature and applying the methods of literature analysis, as well as empirical observation a conclusion was made that the correlation between media and speech is inseparable and is especially significant for communication success of the journalists working in the TV. By applying the method of generalising abstraction the effect of media and communication language on... [to full text]