This dissertation presents Lithuanian Catholic Women’s Organization (LKMD) in its ideological context, discussing how this organization involved unsophisticated women in society, enriching their lives and that of their communities while expanding civic involvement in Lithuania. As the limitations of Civil Society are still felt in Lithuania, it is worth paying attention to interwar public organizations in search of civil society structures during modern Lithuania’s first independence. The work was motivated by the rarity of studies on Lithuanian women’s activities. The first chapter features the emergence of feminism and Catholic social thought in Europe and their influence on ideas of Lithuanian Catholics. The second chapter covers the establishment of LKMD, Catholic women’s engagement in political life of independent Lithuania and cooperation with other organizations. The third chapter contains an analysis of how women’s role in their families, profession and society were understood in the Catholic women’s press. The fourth chapter investigates activities of LKMD, the development of its branch network, festivals and provision of care institutions. Catholic women’s social engagement shows an understanding of the necessity of civic activity in support of civil society. Raising attention, however cautious, to discrimination and women’s susceptibility to poverty highlights an awareness of pressures in society. Looking for cooperation not only with Catholic but also with liberal... [to full text] / Disertacijoje analizuojama Lietuvių katalikių moterų draugija jos ideologiniame kontekste. Nagrinėjama, kaip ši konservatyvi katalikiška draugija įtraukė eilines moteris į visuomeninį gyvenimą, padarydama jų ir jų bendruomenės gyvenimą įvairesnį, kartu sutankinant pilietinės visuomenės tinklą Lietuvoje. Šiandieninėje Lietuvoje, kai pilietinės visuomenės silpnumas aiškiai jaučiamas, yra aktualūs tarpukario visuomeninių organizacijų tyrinėjimai. Retos studijos, skirtos moterų istorijai Lietuvoje, paskatino imtis LKMD analizės. Pirmoje dalyje pristatomas feminizmo bei socialinės katalikybės atsiradimo Europoje kontekstas bei įtaka katalikių moterų judėjimui Lietuvoje. Antrojoje dalyje atsekamas draugijos įkūrimas, katalikių moterų pastangos įsitraukti į politinį gyvenimą, bendradarbiavimas su kitomis moterų organizacijomis. Trečioje dalyje analizuojama katalikių moterų spauda, susikoncentruojant į to meto moters vietos supratimą šeimoje, profesijoje bei visuomenėje. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje aptariamas praktinis organizacijos veikimas, atkreipiant dėmesį į organizacijos plėtrą, skyrių veiklą ir pastangas pagerinti moterų bei vaikų sveikatos priežiūrą. Katalikių atsargūs priminimai viešoje spaudoje apie moterų teisių suvaržymus, skurdo problemą liudijo, kad jos buvo aktyvios visuomeninių reiškinių stebėtojos. Pagaliau sąjungininkų ieškojimas katalikiškajai idėjai įgyvendinti ne vien tarp katalikų, bet ir tarp liberalių moterų rodė, kad katalikės, susiorganizavę į LKMD... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama Lietuvių katalikių moterų draugija jos ideologiniame kontekste. Nagrinėjama, kaip ši konservatyvi katalikiška draugija įtraukė eilines moteris į visuomeninį gyvenimą, padarydama jų ir jų bendruomenės gyvenimą įvairesnį, kartu sutankinant pilietinės visuomenės tinklą Lietuvoje. Šiandieninėje Lietuvoje, kai pilietinės visuomenės silpnumas aiškiai jaučiamas, yra aktualūs tarpukario visuomeninių organizacijų tyrinėjimai. Retos studijos, skirtos moterų istorijai Lietuvoje, paskatino imtis LKMD analizės. Pirmoje dalyje pristatomas feminizmo bei socialinės katalikybės atsiradimo Europoje kontekstas bei įtaka katalikių moterų judėjimui Lietuvoje. Antrojoje dalyje atsekamas draugijos įkūrimas, katalikių moterų pastangos įsitraukti į politinį gyvenimą, bendradarbiavimas su kitomis moterų organizacijomis. Trečioje dalyje analizuojama katalikių moterų spauda, susikoncentruojant į to meto moters vietos supratimą šeimoje, profesijoje bei visuomenėje. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje aptariamas praktinis organizacijos veikimas, atkreipiant dėmesį į organizacijos plėtr��, skyrių veiklą ir pastangas pagerinti moterų bei vaikų sveikatos priežiūrą. Katalikių atsargūs priminimai viešoje spaudoje apie moterų teisių suvaržymus, skurdo problemą liudijo, kad jos buvo aktyvios visuomeninių reiškinių stebėtojos. Pagaliau sąjungininkų ieškojimas katalikiškajai idėjai įgyvendinti ne vien tarp katalikų, bet ir tarp liberalių moterų rodė, kad katalikės, susiorganizavę į LKMD... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation presents Lithuanian Catholic Women’s Organization (LKMD) in its ideological context, discussing how this organization involved unsophisticated women in society, enriching their lives and that of their communities while expanding civic involvement in Lithuania. As the limitations of Civil Society are still felt in Lithuania, it is worth paying attention to interwar public organizations in search of civil society structures during modern Lithuania’s first independence. The work was motivated by the rarity of studies on Lithuanian women’s activities. The first chapter features the emergence of feminism and Catholic social thought in Europe and their influence on ideas of Lithuanian Catholics. The second chapter covers the establishment of LKMD, Catholic women’s engagement in political life of independent Lithuania and cooperation with other organizations. The third chapter contains an analysis of how women’s role in their families, profession and society were understood in the Catholic women’s press. The fourth chapter investigates activities of LKMD, the development of its branch network, festivals and provision of care institutions. Catholic women’s social engagement shows an understanding of the necessity of civic activity in support of civil society. Raising attention, however cautious, to discrimination and women’s susceptibility to poverty highlights an awareness of pressures in society. Looking for cooperation not only with Catholic but also with liberal... [to full text]

Abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Lietuvoje legalus abortas atliekamas tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik gydytojo, turinčio teisę atlikti tokias operacijas. Kitur atlikus abortą (taip vadinamas neteisėtas abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Šiame darbe nagrinėjama žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios problema, kadangi, neaptarus šio klausimo, iš esmės nebūtų galima suprasti, kodėl Lietuvoje bei užsienio valstybėse nusistovėjusi būtent tokia praktika abortų baudžiamumo klausimu. Taip pat nagrinėjama neteisėto aborto sudėtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei aborto baudžiamumo ypatumai užsienio valstybėse. Pasaulyje nėra vieningos nuomonės aborto baudžiamumo klausimu, todėl darbe siekta apžvelgti kuo daugiau užsienio valstybių ir atskleisti, koks požiūris yra vyraujantis. Daugelyje valstybių, kur abortai yra leistini, neteisėto aborto sudėtis yra panaši. Įdomu pastebėti, jog kai kuriose jų nusikaltimo subjektu yra pripažįstama ir besilaukianti moteris, kuri sutinka ar pati prašo, kad jai būtų atlikta aborto operacija. Galbūt vertėtų pasiremti užsienio valstybių praktika ir mūsų baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti moterį... [toliau žr. visą tekstą] / An abortion is a deliberate termination of pregnancy due to medical, social or personal indications. It is a removal or expulsion of a fetus from the uterus induced by surgical, chemical, or other means. A legal abortion can be performed only in healthcare institution and only by a doctor who has the right to perform such operations in Lithuania. An abortion that is performed elsewhere (an illegal abortion) can cause a lot of extra complications for a pregnant woman. In most European countries same as in Lithuania a pregnancy can be aborted only until the twelfth week of gestation and an illegal abortion is criminalized. The work deals with the problem of the beginning of the protection of right to life of human fetus while not disputing this question would make impossible to understand the reasons why such a view on abortion punishability is common in Lithuania and foreign countries. An analysis of elements of illegal abortion according to Lithuanian laws is made and the punishability of abortion in foreign countries is described. There is no one opinion on abortion punishability matter, therefore the objective of the work was to overview as many countries as possible and to give the dominant opinion. In many countries where an abortion is legalized the elements of an illegal abortion is similar. However, in some of them a pregnant woman who asks or consents to the termination of pregnancy is considered as a subject of the crime. Maybe using the practice of foreign countries... [to full text]

Darbe analizuojamos Gardino brigičių ir Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių vienuolynų reformos, kurios laikytinos ryškiausiais bandymais atnaujinti moterų vienuolinį gyvenimą LDK XVIII amžiuje. Gardino brigičių reforma kilo pačių vienuolių iniciatyva. Šia reforma buvo siekiama grįžti prie pirminės regulos ir ordino įkūrėjos dvasios. Vienuolyno abatė siekė reformuoti visų pirma dvasinį vienuolyno gyvenimą. Ji taip pat reikalavo griežtai laikytis neturto įžado, vienuolinės disciplinos ir klauzūros. Dalis brigičių iš pradžių priešinosi abatės įvestoms naujovėms, bet galiausiai jas priėmė. Vienuolyną vizitavę vyskupai parėmė abatės vykdomą reformą. Nuo XVII a. pab. vizitacijos dekretai liudija kritusį observancijos lygį Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių vienuolyne. Vienuolės nesilaikė klauzūros, bendruomeninio gyvenimo reikalavimų ir bendro turto. Bernardinių reformos iniciatorius buvo ordino provincijolas. Jis siekė sugriežtinti klauzūrą ir sureguliuoti bernardinių dvarų administravimą. Kai kurios vienuolės labai įnirtingai priešinosi reformai tiek legaliais, tiek ir nelegaliais būdais. Jas palaikė Vilniaus vyskupas Masalskis ir katedros kanauninkai. Vėliau bernardinių reforma peraugo į provincijolo ir vyskupo ginčą dėl bernardinių dvarų administravimo. Galiausiai bernardinės priėmė reformą, tačiau turimi šaltiniai neleidžia pasakyti, kaip jos nuostatai buvo įgyvendinami. / The paper analyses the two the most prominent attempts to renew the women’s religious life in the 18th century in Lithuania. The reform in the Brigittine convent in Grodno arose on nuns’ own initiative. The reform was meant to be a return to the Rule and the initial spirit of the founder. The abbess aimed to reform the spiritual life of the nunnery in the first place. She also demanded to keep strictly the vow of poverty, monastic discipline and enclosure. Initially part of the nuns resisted the changes she introduced, but finally they accepted the main requirements. The bishops, who were visiting the convent at the time, supported the reform. Since the end of the 17th century visitation reports reveal the low level of monastic observance in the St Michael’s Bernardine convent. The nuns were departing from enclosure, communal life and common property. The initiator of the reform was the Bernardine‘s provincial. Mainly he sought to tighten enclosure. Part of the nuns didn’t want to accept the reform and tried to prevent the visitation. Masalskis, the bishop of Vilnius, and the canons supported these nuns. Later the Bernardine‘s estates became the main issue between the provincial and the bishop. Finally the Bernadines accepted the reform but the existing courses can’t tell how the changes were realized.

Period of the Independence of the Republic of Lithuania in 1918–1940 is associated with the beginning of the process of institutionalization of national Lithuanian historical science. The object of this dissertation is the community of historians of the independent Lithuania during 1918–1940 and the beginning of its professionalization. The main problem analyzed in this dissertation is the group of people who composed the community of historians. The main aim is to reveal the composition of the community of historians of 1918−1940 Lithuania and the features of its professionalization. The author sets the following tasks to be explored: education of historians, conditions for the obtaining of qualification, social aspects of collective biography (territorial and social origin, ethnical and confessional dependence, factor of gender) and its influence on the professionalization of historians, age groups and the problems of intercourse between the generations of historians, ideological creeds and competition inside the historical field, professional structure – work, activity and membership of historians in the scientific organizations and means of their subsistence. According to the following criterions of selection − how many historians had lived and worked in 1918–1940 Lithuania, gained the education as historians and published their works on the subject of history, the community of historians consists of 52 persons.12 (23 %) of them had the lectureship in Vytautas Magnus... [to full text] / 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis sietinas su nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos proceso pradžia. Šios disertacijos tyrimo objektas − nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrija ir istorijos mokslo profesionalizacijos pradžia. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės sudarę aptariamojo laikotarpio istorikų bendriją, kurie modernios nacionalinės istoriografijos formavimosi pradžioje ėmėsi istorijos tyrimų. Keliamas klausimas kas juos siejo ar skyrė. Disertacijos tikslas - išanalizuoti 1918–1940 m. Lietuvos istorikų bendrijos sudėtį ir profesionalizacijos ypatybes. Keliami uždaviniai ištirti istorikų: specialybės išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, atskleisti socialinių kolektyvinės biografijos aspektų (teritorinės ir socialinės kilmės, etninės ir konfesinės priklausomybės, lyties ir šeimos faktoriaus) poveikį istorikų profesionalizacijai, amžiaus grupes ir kartų santykių problemas, ideologines pažiūras ir konkurencinę kovą ,,istorikų lauke‘‘, profesinę struktūrą – darbą, veiklą ir narystę istorijos mokslo institucijose ir istorikų pragyvenimo šaltinius. Tyrime nepriklausomos Lietuvos istorikų bendriją sudaro 52 asmenys. Šio darbo naujumas ryškiausiai matosi mėginant pasirinkus atrankos kriterijų, nustatyti profesionalių nepriklausomos Lietuvos istorikų skaičių, socialinę bendrijos struktūrą išskiriant jų grupes bei apibrėžiant šios bendrijos ,,ribas“. Istorikų ,,bendrijų” studijos praplečia istoriografijos... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe keliamos ir tiriamos dvi Lietuvos sakralinės architektūros problemos – tradicija ir novacija, jų tarpusavio santykis šiuolaikinėje sakralinėje architektūroje. Tradiciją lemia istorija, per šimtmečius susiformavę įpročiai ir papročiai. Taip pat nemenką įtaką daro tokie svarbūs veiksniai kaip karai, okupacijos ir svetima ideologija. Lietuvoje ilgą laiką buvo draudžiama ir varžoma religinės minties ir praktikos sklaida. Tokiomis sąlygomis sakralinės architektūros tradicija neišliko gyvastinga, buvo trukdoma visavertiškai jos raidai. Platesnė ir išsamesnė šios architektūros analizė padėtų nustatyti, kokios tradicijos ryškėja projektuojant katalikų kulto pastatus, kas išliko sena sakralinėje architektūroje. Nagrinėjant bažnyčių architektūrą, be istorinių veiksnių, susiduriama su novacijomis, jų raiškos problema. Sovietmečiu Lietuvoje architektai nebuvo rengiami projektuoti sakralinius statinius, o ir pačių bažnyčių nebuvo statoma dėl valdžios vykdomos ateistinės politikos: tikintieji buvo persekiojami, kunigams taikomos įvairios represijos. Bažnyčios okupacinės valdžios nurodymu buvo sąmoningai niokojamos – verčiamos sandėliais ar gamyklomis arba paliekamos griūti be priežiūros. Atgavus nepriklausomybę, pradėta padėtį taisyti – imta paskubomis projektuoti ir statyti bažnyčias. Netrukus pastebėta, kad patirties ir išmanymo stoka atvėrė kelią klaidoms ir nepamatuotiems sprendimams. Bažnyčios tuo metu dažnai buvo projektuojamos neprofesionaliai, neatsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / The research involves two problems of Lithuanian sacred architecture – tradition and innovation. Tradition has been preconditioned by history, habits and customs formed within centuries. Such important factors as wars, occupations and foreign ideologies have also made a great influence. Any spread of religious thought and practice was forbidden and restricted quite for a long time in Lithuania. Under such circumstances the tradition of sacred architecture could not stay vital and develop in full-rate. Deeper and more precise analysis of the aforementioned architecture could contribute to identifying the traditions in designing Roman Catholic buildings and what has remained old in this sacred architecture. While analyzing church architecture, innovations and the problem of their expression are faced alongside the historic factors. During soviet times, architects were deprived of getting any training in design of sacred buildings, and churches were not built due to atheistic policy of authorities of the time. Believers were even persecuted and priests underwent various repressions. By the order of occupational authorities, churches were purposely destroyed – turned into storehouses or factories, or simply desolated and condemned to destruction. As soon as Lithuania regained its independence, attempts were made to improve the situation. It was started to design and build churches hastily. Soon it was noticed that lack of experience and knowledge has opened the way to mistakes... [to full text]

The research involves two problems of Lithuanian sacred architecture – tradition and innovation. Tradition has been preconditioned by history, habits and customs formed within centuries. Such important factors as wars, occupations and foreign ideologies have also made a great influence. Any spread of religious thought and practice was forbidden and restricted quite for a long time in Lithuania. Under such circumstances the tradition of sacred architecture could not stay vital and develop in full-rate. Deeper and more precise analysis of the aforementioned architecture could contribute to identifying the traditions in designing Roman Catholic buildings and what has remained old in this sacred architecture. While analyzing church architecture, innovations and the problem of their expression are faced alongside the historic factors. During soviet times, architects were deprived of getting any training in design of sacred buildings, and churches were not built due to atheistic policy of authorities of the time. Believers were even persecuted and priests underwent various repressions. By the order of occupational authorities, churches were purposely destroyed – turned into storehouses or factories, or simply desolated and condemned to destruction. As soon as Lithuania regained its independence, attempts were made to improve the situation. It was started to design and build churches hastily. Soon it was noticed that lack of experience and knowledge has opened the way to mistakes... [to full text] / Darbe keliamos ir tiriamos dvi Lietuvos sakralinės architektūros problemos – tradicija ir novacija, jų tarpusavio santykis šiuolaikinėje sakralinėje architektūroje. Tradiciją lemia istorija, per šimtmečius susiformavę įpročiai ir papročiai. Taip pat nemenką įtaką daro tokie svarbūs veiksniai kaip karai, okupacijos ir svetima ideologija. Lietuvoje ilgą laiką buvo draudžiama ir varžoma religinės minties ir praktikos sklaida. Tokiomis sąlygomis sakralinės architektūros tradicija neišliko gyvastinga, buvo trukdoma visavertiškai jos raidai. Platesnė ir išsamesnė šios architektūros analizė padėtų nustatyti, kokios tradicijos ryškėja projektuojant katalikų kulto pastatus, kas išliko sena sakralinėje architektūroje. Nagrinėjant bažnyčių architektūrą, be istorinių veiksnių, susiduriama su novacijomis, jų raiškos problema. Sovietmečiu Lietuvoje architektai nebuvo rengiami projektuoti sakralinius statinius, o ir pačių bažnyčių nebuvo statoma dėl valdžios vykdomos ateistinės politikos: tikintieji buvo persekiojami, kunigams taikomos įvairios represijos. Bažnyčios okupacinės valdžios nurodymu buvo sąmoningai niokojamos – verčiamos sandėliais ar gamyklomis arba paliekamos griūti be priežiūros. Atgavus nepriklausomybę, pradėta padėtį taisyti – imta paskubomis projektuoti ir statyti bažnyčias. Netrukus pastebėta, kad patirties ir išmanymo stoka atvėrė kelią klaidoms ir nepamatuotiems sprendimams. Bažnyčios tuo metu dažnai buvo projektuojamos neprofesionaliai, neatsižvelgiama į subtilius... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmečiuose rusų porevoliucinėje emigracijoje veikusio intelektualinio ir politinio sąjūdžio - "eurazininkų" - idėjinė evoliucija. Nustatoma, kad eurazininkų sąjūdžio idėjinė transformacija (kuri dažnai apibūdinama kaip "Rusijos idėjos išsigimimas į Kremliaus mafijos pasaulinės hegemonijos idealą") buvo nulemta skirtingų koncepcijų (atstovaujamų pirmiausia N.Trubeckojaus, P.Savickio, G.Florovskio ir L.Karsavino) konkurencijos, atvedusios į 1929 m. eurazininkų judėjimo skilimą. Disertacijoje parodomas išskirtinis L.Karsavino (nuo 1928 m. gyvenusio Kaune)vaidmuo "klasikinio" eurazizmo idėjinėje evoliucijoje. / The ideological evolution of the intellectual and political movement existed in postrevolutionary Russian emigration in the third and fourth decades of the XX century is analyzed in this dissertation. The ideological transformation of the Eurasians movement (which was defined as "degeneration of Russian idea to the Kremlin mafia universal ideal of hegemony") was determined by the rivalry between different conceptions which were represented by N.Trubetzkoy, P.Savicky, G.Florovsky and L.Karsavin. L.Karsavin role (lived in Kaunas since 1928) in this dramatic movement's evolution which culmination was the split of the movement in 1929 is analyzed in this dissertation.

The ideological evolution of the intellectual and political movement existed in postrevolutionary Russian emigration in the third and fourth decades of the XX century is analyzed in this dissertation. The ideological transformation of the Eurasians movement (which was defined as "degeneration of Russian idea to the Kremlin mafia universal idea of hegemony) was determined by the rivalry between different conceptions witc were represented by N.Tubetzkoy, P.Savicky, G.Florovsky and L.Karsavin. L.Karsavin role (lived in Kaunas since 1928) in this dramatic movement's evolution which culmination was the split of the movement in 1929 is analyzed in this dissertation. / Disertacijoje analizuojama trečiajame ir ketvirtajame XX a.dešimtmečiuose porevoluiucinėje rusų emigracijoje veikusio intelektualinio ir politinio sąjūdžio - "eurazininkų" - idėjinė evoliucija. Nustatoma, kad idėjinė eurazininkų judėjimo transformacija (kuri dažnai apibūdinama kaip "Rusijos idėjos išsigimimas į Kremliaus mafijos pasaulinės hegemonijos idealą") buvo nulemta skirtingų koncepcijų, kurioms atstovavo pirmiausia N.Trubeckojus, P.Savickis, G.Florovskis ir L.Karsavinas, konkurencijos, atvedusios į 1929 m. judėjimo skilimą. Atskirai nagrinėjamas L.Karsavino (nuo 1928 m. gyvenusio Kaune), suvaidinusio ypatingą vaidmenį klasikinio eurazizmo idėjinėje evoliucijoje, "eurazinis" palikimas.

Bakalauro darbą sudaro teorinis aprašas ir kūrybinė dalis: du aksesuarų komplektai vyriškam ir moteriškam dviračiams, projektinė dalis bei verslo planas.
Teoriniame darbe pateikama susisteminta medžiaga nuo pirmojo dviračio eskizo, vystymosi raidos, aksesuarų klasifikacijos iki šiuolaikinių dizainerių darbų. Miesto dviračių odinių aksesuarų kolekcija „Eime pasivažinėti“ simbolizuoja patogią kelionę šia transporto priemone ir ragina mus visus naudotis dviračiais. Aksesuarai skirti jaunam, veržliam šių dienų žmogui, kuris nori kuo labiau palengvinti savo keliones į darbą ar susitikimus su draugais. Krepšiai yra lengvai nusegami nuo dviračio ir papildomų rankenėlių pagalba gali būti nešiojami kaip kasdieninės rankinės. Į odinius krepšius telpa nešiojamasis kompiuteris, dokumentai, o į smulkesniuosius – mobilūs, piniginės ir kt. / Bachelor thesis is divided into 2 parts: theoretical and practical. The latter consists of 2 accessories sets for male and female bicycles, project part and a business plan. Systematized material from first bicycle sketch, later progress, accessories classification to nowadays-designers works is given in the theoretical part. Leather accessories collection for city bicycles “Let’s go for a ride” symbolizes a comfortable trip and encourages all of us to use this mean of transportation. The accessories are for impetuous nowadays people who want to make their trip to work or gatherings with friends easier. Bags are easily detachable and with the help of extra straps can be worn as ordinary bags. Bigger bags will fit a laptop, files in whereas smaller ones are suitable for mobiles phones or wallets.