Šio tyrimo tikslas buvo patikrinti kokiais ryšiais yra susiję darbuotojų asmenybės savybių, organizacinės socializacijos ir organizacinio įsipareigojimo konstruktai. Tyrime dalyvavo 172 įvairių organizacijų darbuotojai, iš kurių 58 buvo vyrai ir 112 – moterų. Darbuotojų asmenybės savybės buvo įvertintos naudojant Didžiojo penketo klausimyną, kurį sukūrė John ir kt. (1991). Šiuo klausimynu matuotos ekstraversijos, sutariamumo, sąžiningumo, neurotiškumo ir atvirumo patyrimui asmenybės savybės. Organizacinis įsipareigojimas įvertintas Porter ir kt (1979) organizacinio įsipareigojimo klausimynu. Organizacinė socializacija įvertinta naudojant Taormina (2004) sukurtu ir peržiūrėtu organizacinės socializacijos inventoriumi. Šis inventorius socializaciją matuoja darbo mokymų, supratimo, kaip veikia organizacija, bendradarbių palaikymo bei ateities perspektyvų skalėmis. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, jog organizacijų darbuotojams taikoma socializacija yra susijusi su organizaciniu įsipareigojimu. Kuo daugiau organizacija taiko socializacijos taktikas, tuo labiau jai įsipareigoję jaučiasi darbuotojai. Kitas svarbus tyrimo rezultatą atskleidė, jog individualiai geriau socializavęsi jaučiasi tie darbuotojai, kurie pasižymi ekstraversija, sutariamumu, sąžiningumu bei atvirumu patyrimui. / The main purpose of this study was to examine the relationship among employees’ personality traits, organizational socialization and organizational commitment. The participants of the present study were 172 employees (58 men and 112 women), working in various organizations. Employees’ personality traits were assessed with Big Five Inventory, developed by John et al. (1991), which included extraversion, agreeableness, consciousness, openness to experience and neurotism scales. Organizational commitment was assessed with Porter et al. (1979) organizational commitment questionnaire. Organizational socialization was assessed with organizational socialization inventory, developed and revised by Taormina (2004). This inventory included training, understanding, coworker support and future prospects. The general findings of the study indicated that employees’ socialization applied in organizations is significantly related to organizational commitment. Results showed that more socialization tactics organization applied, more their employees were committed to this organization. Another finding showed, employees that are more extraverts, agreeable, conscious and open to experience are likely to feel more socialized to organizations.

Darbo tikslas - nustatyti darbuotojo organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas. Uždaviniai: 1) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir pasitenkinimo karjera sąsajas; 2) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas; 3) nustatyti pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2007-2008 metais. Buvo apklausti 220 respondentų, iš jų 45,5 proc. vyrų ir 54,5 proc. moterų, kurių amžiaus vidurkis buvo 30,7 metų. Klausimyną sudarė Pasitenkinimo karjera skalė, Įsipareigojimo organizacijai skalė ir Didžiojo penketo Inventorius. Duomenims analizuoti buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai, vidurkių palyginimas, dispersinė analizė ANOVA, Regresinė analizė, Pearsono bei Spearmano koreliacijos koeficientai. Rezultatai. Siekiant išanalizuoti darbuotojų organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas, buvo nustatyta, kad didesnis įsipareigojimas organizacijai yra siejamas su žemesniu išsilavinimu, darbu privačiose, mažesnėse negu 50 darbuotojų turinčiose organizacijose, žemu ekstraversijos ir sąmoningumo išreikštumu, tačiau didesniu sutarimo su kitais, neurotiškumo ir atvirumo naujam patyrimui išreikštumu. Didesnis pasitenkinimas karjera siejamas su vyresnio negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work – to ascertain the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent. The tasks of the MA paper: 1) to ascertain the links between the organizational commitment and career satisfaction of the respondent; 2) to ascertain the links between the organizational commitment and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent; 3) to ascertain the links between career satisfaction and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent. The methodology of the research. The research was carried out in 2007-2008. 220 respondents were surveyed, 45, 5% of them were men and 54.4% women. The average age was 30, 7 year old. The questionnaire was comprised of the Career Satisfaction scale, the Organizational Commitment scale and the Big Five Inventory (BFI). It was used the descriptive statistics, the average comparison, dispersive analysis “ANOVA”, Regression analysis, Pearson, Spearman correlation rates. The results. In order to find out the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent, it was investigated that higher organizational commitment is related to lower education, work in private, smaller then 50 workers organizations, lower extraversion and consciousness but higher agreement, emotional stability and openness. Higher... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti gydytojų ir slaugytojų įsipareigojimą organizacijai ir jį lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti darbuotojų įsipareigojimo organizacijai lygį ir jį lemiančius veiksnius; 2. palyginti gydytojų ir slaugytojų įsipareigojimą darbui; 3. įvertinti demografinių veiksnių įtaką darbuotojų įsipareigojimui organizacijai. Tyrimo metodika. Tyrimui buvo naudojamas ištisinės anketinės apklausos metodas. 2008 m. gegužės mėn. išdalinta 161 anketa Raseinių apskrities ligoninėje dirbantiems gydytojams ir slaugos specialistams, iš kurių sugrįžo nesugadintos 140. Atsako dažnis 87%. Gauti duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą tikrinamos naudojant χ2 (chi kvadrato) kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Aukščiausias buvo gydytojų emocinis ir normatyvinis įsipareigojimai (5,67), o slaugytojų atitinkamai – 5,62 ir 5,59. Bendras respondentų pasitenkinimo ligoninės veikla vidurkis siekė 5,41±1,38 balo. Aukščiausiai vyrai vertino ligoninės motyvavimo sistemą, o moterys – emocinį įsipareigojimą, žemiausiais balais moterys įvertino tęstinį įsipareigojimą, o vyrai – vadovavimą ligoninei. Didelį darbo stažą (virš 21 metų) turintys respondentai buvo labiau įsipareigoję organizacijai nei mažiau laiko dirbantys Raseinių ligoninėje darbuotojai. Vyresnio amžiaus (virš 56 metų) respondentai visas įsipareigojimo organizacijai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to analyze organizational commitment of physicians and nurses and to determine the factors influencing it. Objectives: 1. To determine the level of organizational commitment of the workers and factors influencing it; 2. To compare organizational commitment of physicians and nurses; 3. To evaluate the influence of demographical factors on workers' organizational commitment. Methods. The method of continuous questionnaire was used in this research. In May of 2008 161 questionnaires were distributed to the physicians and nurses of Raseiniai district hospital. 140 were returned undamaged. Rate of response was 87%. The collected data was processed and analyzed using the package of statistical data analysis SPSS 12.0. Hypotheses on independence of two markers were checked using χ2 (chi square) criterion. The difference in rates was thought to be statistically important when p<0,05. Results. Emotional and normative commitments of physicians turned out to be the highest (5,67), while nurses' respectively had it as 5,62 and 5,59. Overall average of respondents' satisfaction with the hospital's activities reached 5,41±1,38 points. Men rated motivation system of the hospital as the highest, while women said it was emotional commitment; women rated continuous commitment as lowest, while men stated it was hospital's management. Respondents with big work experience (over 21 years) were more committed to the organization than these with less work experience in... [to full text]

Organizacinio įsipareigojimo veiksnių vaidmuo karjeros raidos perspektyvoje Darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas dabartinėje darbo rinkoje tampa vienu iš svarbiausių įmonių tikslų. Darbuotojų įsipareigojimo didinimas – geriausia priemonė smarkiai pakelti verslo efektyvumą ir pasiekti ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Įsipareigojimas apima žmonių jausmus organizacijai, tai asmens savęs tapatinimo su organizacija ir įsitraukimo į ją stiprumas. Svarbu žinoti, kokie veiksniai didina darbuotojų įsipareigojimą ir kaip jų reikšmingumas kinta karjeros raidoje. Tyrimo tikslai: identifikuoti specifinius organizacinio įsipareigojimo veiksnius; nustatyti jų reikšmingumą darbuotojams; išanalizuoti organizacinio įsipareigojimo veiksnių svarbą naujų ir ilgamečių darbuotojų grupėse. Siekiant sukurti validžią tyrimo metodiką, buvo atliktas pilotinis tyrimas. Jo metu siekta identifikuoti pagrindinius organizacinio įsipareigojimo veiksnius. Viso išskirta 10 veiksnių, kurie buvo sugrupuoti į dvi kategorijas: racionalūs (darbo sutartis, darbo sąlygos, karjeros perspektyvos, profesinio tobulėjimo galimybės) ir emociniai (skolos jausmas organizacijai, organizacijos tikslai, vertybės, santykiai su kolegomis, santykiai su vadovu, saviraiškos galimybės darbe). Atliekant galutinį tyrimą buvo naudota alternatyvų principu sukurta metodika, kurioje pateikta 10 dileminių situacijų, susijusių su organizacinio įsipareigojimo veiksniais. Kita metodikos dalis buvo skirta veiksnių svarbumo palyginimui... [toliau žr. visą tekstą] / The role of organizational commitment factors in the perspective of career development One of the main goals of organizations in the present day labour market is to attract and retain employees. Increasing employee organizational commitment is the best way to enhance business effectiveness and to achieve long-term competitive superiority. Organizational commitment includes peoples’ feelings towards organization; it’s the degree to which employee identifies with and involves in the life of organization. It’s very important to be aware of factors that influence organizational commitment and how their significance vary in different stages or personal career. Research objectives: to identify specific factors influencing organizational commitment, measure their significance for employees, analyse the importance of organizational commitment factors in the groups of short and long-term employees. Seeking to create a valid research method an exploratory research was carried on. The purpose of it was to identify main factors that influence organizational commitment. 10 factors were distinguished and grouped in two categories: rational (employment contract, working conditions, career perspectives, professional development opportunities) and emotional factors (sense of debt for organization, organizational goals, values, relations with co-workers and executive, opportunities for self-expression). To carry out the final research we used a self created questionnaire, that was based on the... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp darbuotojų įsipareigojimo organizacijai, saviveiksmingumo ir socializacijos organizacijoje. Tyrime dalyvavo 355 darbuotojai iš prekybinės organizacijos, iš jų 4 vyrai ir 351 moterys. Iš tolimesnės analizės dėl netolygaus tiriamųjų pasiskirstymo pagal lytį pašalinti vyrai. Vidutinis tiriamųjų amžius 31,65 metai. Darbuotojų įsipareigojimas organizacijai matuotas naudotant koreguotąją 18 teiginių Organizacinio įsipareigojimo skalę (OCS - Organizational Commitment Scale) (Meyer ir kt., 1993). Kiekvieną subskalę - emocinio, tęstinio ir normatyvinio įsipareigojimo – sudaro 6 teiginiai. Darbuotojų saviveiksmingumui matuoti naudota 6 teiginių Saviveiksmingumo darbe skalė (Occupational Self-efficacy Scale) (Rigotti, T. ir kt, 2008). Darbuotojų organizacinei socializacijai matuoti naudotas 20 teiginių Organizacinės socializacijos inventorius (Organizational Socialization Inventory) (Taormina, 1994). Tyrimo rezultatai parodė, kad labiau išreikštas darbuotojų saviveiksmingumas ir sėkmingesnė socializacija siejasi su didesniu jų emociniu, tęstiniu ir normatyviniu įsipareigojimu. Nustatyta, kad sėkmingesnę socializaciją turinčios darbuotojos pasižymi labiau išreikštu saviveiksmingumu nei prastesnę socializaciją turinčios darbuotojos. Didesnis darbuotojų saviveiksmingumas ir geresnė socializacija organizacijoje paaiškina apie 27% jų emocinio įsipareigojimo. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad socializaciją galima laikyti tarpiniu veiksniu ryšyje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationship between employees' self-efficacy, organizational socialization and organizational commitment. The participants were 355 (351 – women, 4 – men) employees from a commercial organization. Men were removed from the further analysis because of the uneven distribution of sujects by gender. The average age of the participants – 31,65 years. For the assessment of organizational commitment it was used adjusted Organizational Commitment Scale (Meyer et al., 1993) (18 items). Every subscale of organizational commitment – affective, continuance, normative – consisted of 6 statements. For the assessment of self-efficacy it was used Occupational Self-efficacy Scale (Rigotti, T. ir kt, 2008), it consisted of 6 items. For the assessment of organizational socialization it was used Organizational Socialization Inventory (Taormina, 1994) (20 items). The results of the study showed that increasing employees‘ self-efficacy and better organizational socialization correlates with increasing affective, continuance and normative commitment. Moreover, employees who have better organizational socialization have higher scores of self-efficacy than employees who have worse organizational socialization. Also, increasing employees‘s self-efficacy and better organizational socialization explains about 27% of their affective commitment distribution. Furthermore, study showed that organizational socialization can be considered as mediator in relationship... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti profesionalių vairuotojų rizikingo vairavimo sąsajas su jų vertybinėmis orientacijomis ir įsipareigojimu organizacijai. Tyrime dalyvavo 160 profesionalių vairuotojų iš Kauno, Klaipėdos, Telšių, Pasvalio, Kaišiadorių, Tauragės, Šilutės, Zarasų, Šilalės ir Kretingos miestų. Rizikingas vairavimas buvo tiriamas „Vairavimo Elgesio Klausimynu“ (DBQ), vertybinės orientacijos - M. M. Rokičiaus „Vertybinių orientacijų tyrimo“ metodika (Rokeach, 1972), įsipareigojimas organizacijai „Organizacinio įsipareigojimo klausimynu“ (Yousef, 2003). Tyrimo rezultatai parodė, kad profesionalių vairuotojų rizikingas vairavimas nepriklauso nuo jų amžiaus, vairavimo stažo, šeimyninės padėties. Tik nustatyta, kad profesionalūs vairuotojai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, vairuodami daro daugiau nedidelių apsirikimų kelyje. Profesionalių vairuotojų vertybinės orientacijos (tiek socialinės, tiek egocentrinės) yra susijusios su jų rizikingu vairavimo elgesiu. Kuo labiau profesionalus vairuotojas vertina socialines vertybes, tuo mažiau yra linkęs rizikingai vairuoti (daro mažiau vairavimo reikšmingų klaidų bei tyčinių pažeidimų). Taip pat kuo labiau profesionalus vairuotojas vertina egocentrines vertybes, tuo mažiau rizikingai vairuoja (daro mažiau nedidelių apsirikimų, vairavimo reikšmingų klaidų bei tyčinių pažeidimų). Profesionalių vairuotojų įsipareigojimas organizacijai nėra susijęs su sociodemografiniais veiksniais (amžiumi, išsilavinimu, šeimynine padėtimi, vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of the survey - to assess the professional drivers' risky driving links with their value orientation and commitment to the organization. The study included 160 professional drivers in Kaunas, Klaipėda, Telšiai, Pasvalys, Kaišiadoriai, Tauragė, Šilutė, Zarasai, Šilalė and Kretinga cities. Risky driving has been studied using Driving Conduct Questionnaire (DBQ), value orientations methodology of Value orientations study by M. M. Rokičius (Rokeach, 1972), commitment to the organization using Organizational commitment questionnaire (Yousef, 2003). The results showed that risky driving of professional drivers is irrespective of their age, driving experience and marital status. Only found that professional drivers who have higher education, they are doing more small oversights on the road than others. Professional drivers value orientations (both social and egocentric) are associated with their risky driving behaviour. The more professional driver maximizes the social values the less he is inclined to risky driving (makes less driving significant errors and intentional violations). The more also a professional driver maximizes the egocentric values, the less risky driving he makes (makes less minor oversights, driving significant errors and intentional violations). Professional drivers’ undertaking the organization is not related to socio-demographic factors (age, education, marital status, driving and seniority). However, the less the driver has committed to a... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojami papildomi darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai darbo sutarties ribose. Darbe tyrinėjami nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Šie papildomi susitarimai praktikoje yra plačiai paplitę, todėl darbe pateikiama išsami šių susitarimų analizė, atkreipiamas dėmesys į problematiką. Atliekant analizę remiamasi LAT praktika, nagrinėjami teisės aktai, apžvelgiama teisės doktrina, o kai kuriais atvejais tyrinėjami susitarimai palyginami su panašiais susitarimais kaimyninių valstybių teisėje. Iš visų analizuotų susitarimų bene daugiausia klausimų kelia nekonkuravimo susitarimai, todėl jiems šiame darbe skiriamas didžiausias dėmesys. Analizuojant šiuos susitarimus darbe pateikiama jų samprata, įvertinama jų vieta Lietuvos teisės sistemoje (priklausymas civilinės ar darbo teisės šakai), taip pat nagrinėjamos pagrindinės nekonkuravimo susitarimų sąlygos. Tyrinėjant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, analizuojamos būtinosios šios sutarties sąlygos, aptariamos kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties ypatybės bei atliekama lyginamoji analizė su kaimyninėmis valstybėmis. Tuo tarpu analizuojant konfidencialumo susitarimus, atkreipiamas dėmesys į atsakomybės formą bei šių susitarimų tikslą. Aptariant darbo sutarties subjektų susitarimą dėl darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui... [toliau žr. visą tekstą] / In the master paper the additional agreements of the employer and employee within the scope of labour agreement are analysed. In the paper is analysed the agreement on non-competition, confidentiality agreement, agreement on full material liability and agreement on the settlement of expenses suffered by the employer due to the training of the employee, increase of his qualification as well as his apprenticeships. The aforementioned additional agreements are very widely used in praxis, therefore in the paper a detailed analysis of the said agreements and problematic related thereto is given. The analysis is based on the cases of the Supreme Court of Lithuania, legislation, legal doctrine and comparative review of the similar agreements of the neighbour countries. The agreements on non-competition raise most questions of them all therefore the main part of the paper is dedicated to them. While analysing the said agreements the conception of the agreement on non-competition is presented, their place in the legal system of Lithuania (their inclusion into the civil or labour law) is evaluated, and the main conditions of the agreements on non-competition are analysed. While analysing the agreement on full material liability it’s indispensable conditions are analysed, the features of the collective agreement on full material liability are described and the comparative analysis with the neighbour countries is performed. As for the confidentiality agreements, the form of the liability... [to full text]

Darbuotojų ketinimas pasitraukti iš darbo organizacijai gali sukelti daug nepageidaujamų pasekmių: pravaikštas, vėlavimus į darbą, nepasitenkinimo darbu skleidimą ir kitų darbuotojų demotyvavimą, sumažėjusį darbo efektyvumą, kokybę, įsipareigojimą organizacijai. Tad yra svarbu išmanyti priežastis, kurios skatina darbuotojų ketinimus pasitraukti iš darbo. Šia tema sukurti teoriniai modeliai ir atlikti tyrimai įtraukia įvairius kintamuosius, bet dalis autorių pabrėžia, jog nepakankamai įvertinta sritis yra gaunamos paramos iš bendradarbių poveikis ketinimui pasitraukti iš darbo, nes tyrimų rezultatai nevienareikšmiai. Tačiau darbuotojai organizacijoje betarpiškai bendrauja ir su savo vadovais, kurie reguliuoja darbo atlikimą, bei iš kurių gaunama parama, palaikymas, įvertinimas už įdėtą į darbą indėlį veikia per dar vieną kintamąjį – organizacijos paramą. Kadangi visos paramos ketinimo pasitraukti iš darbo procese netirtos drauge, šiame darbe ir siekiama patikrinti, kaip suvokta organizacijos, vadovo ir bendradarbių parama veikia darbuotojo ketinimą pasitraukti iš darbo per tarpinius kintamuosius – pasitenkinimą darbu ir įsipareigojimą organizacijai, sudarant teorinį modelį, kuris tikrinamas taikant Tako analizę. Tyrime atliktas banke „Hansabankas“, apklausiant 80 tyrimo dalyvių. Jiems pateikta anketa, kurioje apjungtos 6 skalės, matuojančios suvoktą bendradarbių, vadovo ir organizacijos paramą, pasitenkinimą darbu, įsipareigojimą organizacijai ir ketinimą pasitraukti iš darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Employee turnover intentions in the organization can encourage many undesirable outcomes: absenteeism, lateness, spread of job dissatisfaction and demotivation of other employees, lower work effectiveness, lower job quality and organizational commitment. That is, why it is important to understand the reasons, which induce employee turnover intentions. Models and surveys on turnover intentions include many variables, but current researchers emphasize, that there is little attention given on evaluation of coworker support to turnover intentions, because research results very are sparse and ambiguous. But employees in their organizations also communicate with their supervisors, who manage their performance, and those support and evaluation of employee inducements to work influence perceived organizational support. As all support forms are not assessed in one turnover intentions research, our aim in this survey is to evaluate how perceived organizational, supervisor and coworker support contributes to employee turnover intentions through mediators – job satisfaction and organizational commitment. Following the literature we have arranged theoretical model and assessed it with Path analysis. The research was performed in the bank “Hansabankas” in Lithuania, questioning 80 employees. They were presented with the questionnaire, including 6 scales and evaluating perceived coworker, supervisor and organizational support, job satisfaction, organizational commitment and turnover... [to full text]

Ekonomikos augimas nuo 2001 m. iki 2008 m. pradžios lėmė didesnes pajamas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, buvo kuriama daug naujų darbo vietų. Nedarbo lygis Lietuvoje buvo ypač žemas, be to, remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Darbo rinkos iššūkiai, ekonominiai dėsningumai lėmė darbo teisės principų ir normų turinį, valstybės socialines ir politines sąlygas. Darbdaviai, vystydami verslus, pajuto, kad tapo sunku atsirinkti, o vėliau iš viso rasti gerus darbuotojus. Smukus ekonomikai, paaiškėjo, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta, būtina išsaugoti turimus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Saugodami savo darbuotojus, darbdaviai naudojosi LR darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis ir darbo sutartyse stengėsi apsaugoti savo interesus ir dažnai susitarti dėl papildomų sąlygų darbo sutartyje, nes priėmę jaunus, be darbo patirties darbuotojus į darbą, privalėjo juos apmokyti, ugdyti, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Darbdaviai ieškojo būdų kaip juos išlaikyti („prisirišti“) įvairiais susitarimais arba „papirkti“ įvairių motyvacinių sistemų privalumais. Dažnai dėl įvairių mechanizmų buvo tariamasi darbo sutartyse – papildomų sutarties sąlygų. Tačiau dažnai kitam darbdaviui pasiūlius didesnį atlyginimą, ankstesnis darbdavys dažniausiai prarasdavo apmokytą darbuotoją – šis išeidavo dirbti kitur. Darbo santykiai pasibaigdavo, tačiau papildomų įsipareigojimų ne kiekviena šalis sutikdavo laikytis. Galimybę susitarti dėl kitų, t... [toliau žr. visą tekstą] / Economic growth since 2001 till 2008 start leaded to higher incomes for both employers and employees, many new jobs were created. The unemployment rate in Lithuania was particularly low, moreover, according to official statistics, nearly half a million people emigrated from Lithuania. Labor market challenges and economic patterns determined the principles of the labor law and the content of the norms, public social and political conditions. Employers, through businesses, noticed that it has become difficult to select and then later to find quality workers. Despote decine of the economy, it appeared that good workers are still missing, it is necessary to keep the highly skilled workers. In order to keep all their employees, the employers used the opportunities of the Labor Code of the Republic of Lithuania and tried to protect their interests in the employment contracts, and often agreed to additional conditions on the contract of employment, since young workers without experience were taken to work and had to be trained, to be developed, investments in their skills had to be done. Employers look for ways to retain them ("tie"), with various arrangements or motivation systems advantages help. Often, for a variety of mechanisms have been discussed in employment contracts - additional conditions of the contract. Often, however, another employer more money proposed to the qualifed worker, and the previous employer usually lost a trained worker – he left to work elsewhere. The... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti vyresnio amžiaus darbuotojų suvokiamą organizacinį teisingumą ir organizacinį įsipareigojimą, atsižvelgiant į darbuotojų stažą, bei nustatyti vyresnių darbuotojų suvokiamo organizacinio teisingumo ir įsipareigojimo organizacijai ryšį. Tyrime dalyvavo 285 vyresnio amžiaus Lietuvos privačių gamybinių įmonių darbuotojai. Darbuotojų amžius pasiskirstė nuo 45 iki 70 metų. Amžiaus vidurkis – 53 metai. 45% tiriamųjų – moterys, 55% tiriamųjų - vyrai. 219 tiriamųjų dirba nevadovaujančio pobūdžio darbą, o 62 - vadovaujančio pobūdžio darbą. Organizaciniam įsipareigojimui matuoti naudota N. J. Allen ir J. P. Meyer (2003) organizacinio įsipareigojimo klausimyno patikslinta versija. Suvokiamam organizaciniam teisingumui matuoti naudota R. Hodson, S. Creighton, C. S. Jamison, C. S. Rieble ir S. Welsh (1994) suvokiamo organizacinio neteisingumo skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus darbuotojai, turintys didelį darbo stažą, pasižymi stipresniu organizaciniu įsipareigojimu, nei turinys mažą darbo stažą. Vyresni darbuotojai, atsižvelgiant į jų darbo stažą pareigose, organizacijoje ir bendrą darbo stažą, pasižymi stipriausiu emociniu ir silpniausiu normatyviniu įsipareigojimu. Vyresni darbuotojai, turintys didesnį darbo stažą organizacijoje, pasižymi silpnesniu suvokiamu organizaciniu teisingumu, nei turintys mažesnį darbo stažą organizacijoje. Vyresnių darbuotojų, turinčių mažą darbo stažą organizacijoje, vidutinį darbo stažą pareigose ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess older employees’ perceived organizational justice and organizational commitment considering tenure and determine links among them. The subjects of the study were 285 older Lithuanian employees from private industrial organizations. Age of employees varied between 45 and 70 (mean age was 53 years). 45 percent of them were woman, 55 percent were man. 219 respondents work managerial type of job. Organizational commitment scale by N. J. Allen ir J. P. Meyer (2003) was used to measure organizational commitment. Perceived organizational justice was measured using R. Hodson, S. Creighton, C. S. Jamison, C. S. Rieble ir S. Welsh (1994) perceived organizational injustice scale. The results of the study showed that older employees with longer work tenure are strongly committed to the organization than employees with less tenure. Older employees have the strongest emotional commitment and weakest normative commitment depending on their work tenure. Older employees with longer work tenure in organization have a weakest perceived organizational justice, than employees with less tenure. Weak organizational perceived justice reduced organizational commitment older workers with fewer years of work tenure in the organization and medium work time tenure in the position and in the organization. Perceived organizational justice strongest influences the organizational commitment and continuous commitment to reduction in the rate of older employees with fewer... [to full text]