Temos aktualumas. Konkurencijos kocepcija taip, kaip ji suprantama šiandien, gimė kartu su klasikine ekonomikos mokykla. Tik tada buvo atrastas ir darbo pasidalijimas, ir konkurencija, įvertinta šių reiškinių reikšmė, įsitikinta, kad tik šių natūralių žmonių sugyvenimo principų pripažinimas gali garantuoti taiką ir gerovę. Konkurencija nuo tol laikoma taikiu varžymusi dėl įtikinimo vartotojui, o tuo pačiu – pažangos varikliu. Be to taikios konkurencijos galimybė sumažina kitokio – karinio varžymosi „poreikius“ Globalizacijos sąlygomis, kai įmonės veiklą stipriai įtakoja konkurencija rinkoje, o konkurencinės aplinkos dinamiškumas spartėja, atsiranda būtinybė išsiskirti iš konkurentų bei užtikrinti gerą įmonės reputaciją ir garantijas vartotojų požiūriu. Vienas iš būdų tokiam tikslui pasiekti yra įmonės konkurencinio pranašumo įgijimas bei konkurencinio pranašumo palaikymas. Todėl konkurencinio pranašumo formavimo tematika aktuali tiek teoriniu, tiek ir praktiniu lygmeniu. Problema. Kiekviena įmonė privalo įgyti konkurencinį pranašumą tiek tarptautinėje, tiek ir vidaus rinkoje. Konkurencinio pranašumo pasiekimo strategijas nagrinėjo daugelis mokslininkų. Tačiau vieningo modelio kaip pasiekti konkurencinį pranašumą nėra. Remiantis mokslininkų atliktais teoriniais ir empiriniais tyrimais darbe sprendžiama problema – kaip tinkamai parengti ir teoriniu bei empiriniu lygmeniu pagrįsti konkurencinio pranašumo įgijimo modelį paslaugų įmonei. Darbo objektas – konkurencinio pranašumo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The problem. Each and every company must gain the advantage of concurrence in the international and in the domestic market. Many scientists have examined the strategies of gaining the advantage of concurrence. But there is no such things as a universal model for achieving it. So, to put it in other words, the problem that is being solved by the scientists is – how to prepare a model for a company that provides services that would be legitimate both in theoretical and empirical ways. Work object – the formation process of concurrence advantage. Work objective – to prepare a theoretical model for the formation of concurrence advantage and to validate it in an empirical way using a company that provides services as an example. Work tasks: 1. to descover the conception of concurrence advantage; 2. to find out the ways of concurrence advantage formation; 3. to prepare a theoretical analysis on how to reach the advantage; 4. to base the model on the example of „Plastic Surgery Centre“; The method of the analysis. Common scientific methods were being used while working on the masters task – the method of data analysis and both system and comparison analysis. Work consist of introduction. 3 parts: 1 part – competitive advantage strategies gaining studies, 2 part – competitive advantage strategies of gaining creating theoretical model, 3 part – competitive advantage gaining strategies theoretical an empirical model validate. The work includes 12 tables, 15 pictures and 65... [to full text]

Aktualumas. Globalizacijos sąlygomis, kai įmonės veiklą stipriai įtakoja konkurencija rinkoje, o konkurencinės aplinkos dinamiškumas spartėja, atsiranda būtinybė išsiskirti iš konkurentų bei užsitikrinti gerą įmonės reputaciją ir garantijas vartotojų požiūriu. Vienas iš būdų tokiam tikslui pasiekti yra įmonės konkurencinio pranašumo įgijimas bei konkurencinio pranašumo palaikymas. Todėl konkurencinio pranašumo įgijimo tematika aktuali tiek teoriniu, tiek ir praktiniu lygmeniu. Problema. Kiekviena įmonė privalo įgyti konkurencinį pranašumą tiek tarptautinėje, tiek ir vidaus rinkoje. Konkurencinio pranašumo įgijimo teorinius ir empirinius tyrimus atlieka daugelis mokslininkų, kaip: D. Aaker ( 1991), Ph. Kotler (2000), M. Porter (1998, 2001), N. Hoffman (2000) ir kiti, tačiau šioje srityje stokojama kryptingumo bei vientisumo. Todėl darbe sprendžiama problema, susijusi su konkurencinio pranašumo įgijimo sprendimais. Darbo objektas – konkurencinio pranašumo įgijimo procesas. Darbo tikslas – teoriniu lygmeniu išanalizavus ir apibendrinus konkurencinio pranašumo įgijimo strategijas, parengti konkurencinio pranašumo įgijimo teorinį modelį ir jį empiriškai pagrįsti prekybinės įmonės pavyzdžiu. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:  Atskleisti konkurencinio pranašumo sampratą ir jo šaltinius;  Teoriniu lygmeniu išanalizuoti ir apibendrinti konkurencinio pranašumo įgijimo ir konkuravimo strategijas;  Parengti konkurencinio pranašumo įgijimo teorinį modelį; &#6160... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Master thesis is to formulate a theoretical model of competitive advantage acquisition and to validate it empirically on the example of trade company after theoretical analysis and generalization of the strategies of competitive advantage acquisition has been done. The Master thesis consists of four parts. The first part of the Master thesis reveals the conception of competitive advantage and its sources, analyses and generalyses the strategies of competitive advantage acquisition and competitiveness. The analysis of the strategies of competitive advantage acquisition and competitiveness allows to maintain that both in international and home market it is essential for the company to be distinguished by unique advantages and abilities as well as to make certain of guarantees from the consumers viewpoint which would be difficult and expensive to imitate for competitors. Competitive advantage can be gained by applying Porter common strategies: cost leader, differentiation and concentration on costs or differentiation. Kotler and Keller distinguishes between market leader, pursuer, follower, niche filler strategies and offers actions for their implementation. To defeat stronger competitors , Yoffie and Kwak analyses „Judo“ strategy and its implementation measures, which wouldn‘t allow the competitors to act at a full strength. In the second part of the Master thesis a competitive advantage acquisition model embracing case analysis, segmentation, target market... [to full text]

SANTRAUKA Nuosavybė yra laikoma visuomenės pagrindu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu. Nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus momentas pagal senąjį ir dabartinį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra nustatomas skirtingai. Šiame darbe kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamuosius daiktus įvairiais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais: pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartis; paveldėjimo būdu; įgyjamąja senatimi; pagaminant naują nekilnojamąjį daiktą; paimant nekilnojamąjį daiktą visuomenės poreikiams. Be to, darbe bus atskleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momento nustatymo reikšmė, kadangi nuo šio momento atsiranda tiek savininko teisės tiek ir pareigos: suteikiama galimybę įgyvendinti nuosavybės teisę, atsiranda savininko teisių apsauga, savininkui suteikiama teisė ginti savo nuosavybės teisę įstatymų nustatytais būdais, atsiranda savininko atsakomybė bei pareiga mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. / SUMMARY “The moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination” This paper analyses relevant issue – the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination. It is very important to find it out exactly, because when a person becomes an owner of an intangible assets, hi gets the rights and the obligations of the owner. Comparing with previous Civil code, situation nowadays has changed. The real estate is an object of huge amount of transactions, that is why the goal is to make clear the moment of acquiring ownership on the different basis. It also tries to show what kind of practical problems could arise, and what the main purpose of registering the real estate after becoming an owner is. In this paper attention is also paid to the very important issue – to the importance of determination of moment of acquiring ownership, to understand what kind of rights and obligations a person has, since acquiring ownership. It also pays attention to what is different and similar concerning the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination not only in Lithuanian, but in other countries also.

Šiame darbe yra atskleidžiama nuosavybės teisės įgijimo pagrindų skirstymo į pirminius ir išvestinius praktinė reikšmė, aptariamos pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų rūšys, ypač daug dėmesio skiriant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir nuosavybės teisės įgijimo į statybų būdu sukurtą statinį probleminiams aspektams. Darbe yra išanalizuota, kaip iki šiol formuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią buvo pripažįstamas kaip būtinas nekilnojamojo daikto valdymo registravimas Nekilnojamojo turto registre norint įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, pakeitimas panaikinant nekilnojamojo daikto valdymo registravimo būtinumo reikalavimą paveiks nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, kokios bus jo pasekmės ne tik šiam institutui. Buvo padaryta išvada, kad nekilnojamojo daikto valdymą kaip daiktinę teisę sukuria registravimas, iki tol valdymas yra laikomas faktine būsena ir dėl to nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi institutą sistemiškai aiškinant su valdymo institutu, sprendimas pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotą praktiką, išaiškinant, kad nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi nėra būtinas nekilnojamojo daikto registravimas, nėra pagrįstas. Darbe taip pat atskleistos nuosavybės teisės įgijimo į statinį problemos, kai statinys yra pastatomas pažeidžiant statinio statybai nustatytus teisės aktų reikalavimus. Darbe yra išsamiai pateikiama, kada... [toliau žr. visą tekstą] / Grounds for Acquiring a Right to Property: Some Problematic Aspects.

Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momentas turi didelę reikšmę nustatant nuosavybės teisės subjektą - savininką, jo teises ir pareigas, nuosavybės teisės apsaugos atsiradimą, nuosavybės teisės gynimo galimybę. Darbe aptariama nuosavybės teisės ir daikto sąvokos, nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai. Darbo pagrindą sudaro nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momento nagrinėjimas pagal atskirus nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus - sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), paveldint daiktą, įgyjamąja senatimi, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą. Pagal dažniausiai pasitaikančius pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sandorius asmuo pagal bendrąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies taisyklę nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo daikto perdavimo momento, tačiau dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai lemia, kad sutarties šalims beveik visada leidžiama susitarti ir dėl kitokio nuosavybės teisės perėjimo momento. Lietuvoje įtvirtintas austriškasis nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo modelis, pagal kurį paveldėjimo būdu nuosavybės teisė įgyjama priėmus palikimą nuo palikimo atsiradimo momento. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo momentą aiškiai suformavo teismų praktika – pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino pabaigos. Nuosavybės teisė į naujai pagamintą kilnojamąjį daiktą įgyjama nuo daikto pagaminimo momento. Itin sudėtingas yra nuosavybės... [toliau žr. visą tekstą] / The moment of the acquisition of the ownership right is of great importance in determining subject of the ownership - the owner, his rights and duties, emergence of protection of the ownership right, option of defense of the ownership right. This paperwork discusses concepts of ownership and its object, acquisition of ownership rights of the item on individual basis. Work is based on analysis and examination of the moment of acquisition of the ownership of the item on individual basis - transactions (sales and purchase, donation, exchange), inheritance of object, acquisitive prescription, production of a new object, misappropriating the derelict thing. Under the most common sales and purchase, donation, exchange transactions a person, according to the common rule established in Lithuanian Civil Code article 4.49 part 1, acquires the ownership right of the item from the moment of transfer. However, the principles of dispositive and freedom of contract implies that the contract parties are almost always allowed to agree on a different moment of transition of the ownership right. Lithuania established Austrian model of acquisition of the ownership right of inheritance. Heir acquires ownership right of inheritance from the moment of emersion of inheritance, after he has accepted it. According to the case law of Lithuanian courts, ownership right of the item, on the ground of acquisitive prescription, is acquired from the moment of the end of the date of acquisitive prescription... [to full text]

Lietuvos Respublikos pilietybė – konstitucinis institutas, kuris pirmąkart buvo paminėtas 1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinojoje Konstitucijoje. Apskritai pilietybė gali būti apibrėžta kaip bilietas į asmens konstitucines teises, lemiantis asmens teisinį statusą šalyje. Šiandieninėje visuomenėje pilietybės teisinis reguliavimas turi būti sietinas su žmogaus teisės į pilietybę įgyvendinimo bei atitikimo tarptautinėms konvencijoms, paprotinei tarptautinei teisei bei visuotinai pripažįstamiems teisės principams užtikrinimu. Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Darbe nagrinėjamos pilietybės teisinio reguliavimo problemos šiuo metu Lietuvoje sietinos ir su emigracija, kuri gali tapti viena didžiausių nekarinių grėsmių, mažinančių Lietuvos gyventojų skaičių. Tokia situacija reikalauja iš naujo atsigręžti į pilietybės problemas. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti įgyjama gimimu bei kitais įstatyme numatytais atvejais. Niekas negali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės piliečiu. Pilietybės įgijimas gimimu yra pagrindinis pilietybės įgijimo būdas Lietuvoje. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, turi būti lygūs. Yra draudžiama bet kokia diskriminacija pilietybės srityje, o taip pat ir diskriminacija dėl tautinės ar etninės kilmės. Šio darbo nagrinėjamos temos aktualumas atsispindi šiandieniniame... [toliau žr. visą tekstą] / The citizenship of the Republic of Lithuania – constitutional institute. Primarily it was mentioned in the Temporary Constitution of the Republic of Lithuania in 1918. Citizenship can be described as a ticket to a personal constitutional right, which determine personal legal position in Lithuania. In a modern-day community citizenship legal regulation must be secured by the rights of man to the implementation of citizenship and correspondence to international conventions, by unwritten international law and universally appreciable codes of law. Citizenship of the Republic of Lithuania expresses legal membership of the person in the State of Lithuania, reflects legal belongingness of the person to the Nation as a state community. The problems of citizenship legal regulation in Lithuania presently are related with emigration, which may become one of the biggest nonmilitary threats, which detractive the number of Lithuanian people. This situation requires noticing citizenship problems. Citizenship of the Republic of Lithuania shall be acquired by birth and on other grounds established by law that with the exception of individual cases provided for by law; no one may be a citizen of both the Republic of Lithuania and another state at the same time. Acquisition of citizenship by birth (filiation) is the main way of acquisition of citizenship. All citizen of the Republic of Lithuania, irrespective of their ethnical origin, under the Constitution shall be equal; they may not be... [to full text]

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]