Ilgą laiką Šiaulių miestas neturėjo aiškiai išskirtų vertingiausių saugomų struktūrinių zonų. Ši problema paliko neigiamus pėdsakus miesto morfologijai. Istorinėje miesto dalyje - prieigose atsiradę per dideli sklypai lėmė struktūrinių anomalijų atsiradimą. Ypač didelė problema tapo apleistas pramoninis kompleksas gamtinio karkaso ruože, prie Talkšos ežero, - nenuoseklios miesto plėtros pasekmė. Baigiamojo darbo tikslas- pervertinus Šiaulių senamiesčio ir jo prieigų struktūrą, numatyti struktūrines ribas, sudaryti planavimo veiklos reglamentą, planavimo principus. Jais remiantis pasiūlyti reikšmingos senamiesčio įtakos zonos, prie Talkšos ežero, architektūrinę - urbanistinę koncepciją. Atlikus išsamius tyrimus mieste, numatytos struktūrinės miesto ribos, planavimo reglamentas. Istorinė, urbanistinė analizė padiktavo teritorijos prie Talkšos ežero koncepciją, apimančią kompleksiško kultūros paveldo vertybių, jų vizualinės apsaugos respektavimo, gatvių tinklo pertvarkymo, reljefo suformavimo, viešųjų erdvių tinklo plėtros galimybes. Darbo rezultatas - Ch. Frenkelio istorinio pramoninio komplekso konversija į kultūros ir mokslo fabriką, remiantis sudarytu užstatymo planavimo reglamentu (Šiaulių senamiesčio įtakos zonoje, prie Talkšos ežero). Darbą sudaro grafinė medžiaga ir tekstinė dalis, įvadas, analitinė -metodinė dalis, tiriamoji - eksperimentinė, išvados, siūlymai, priedai -iliustracijos, lentelės, papildomos grafinės medžiagos... [toliau žr. visą tekstą] / Šiauliai city did not clearly distinguish the most valuable structural protected areas for a long time. This left negative traces of urban morphology. Large quarters occured in the historical part of town and influenced structural anomalies. Particularly big problem was enormous and abandoned industrial complex in delicate natural area neat Talkša lake - inconsistent result of urban development. The main objectives of master thesis are to reappraise Šiauliai old town and infuance zones structure, provide the structural limits, planning regulations, principles. On this basis suggest a significant impact on the old town area, near lake Talkšos, architectural - urbanistic concept. According to studies offer architectural urban conception of Šiauliai old town influence zone near Talkša lake. City investigations presented structural zones and urban planning regulations. Conception of the zone near Talkša lake was dectated by urban and historical analysis. The conception includes an integrated cultural heritage, their visual respectation protection, street network transformation, the formation of relief, public spaces, network development opportunities. The result - Ch. Frenkel historical industrial complex conversion to culture and science factory, according to urban planning regulations ( Šiauliai old town influence zone near Talkša lake) Work consists of graphic and textual material part of the introduction, analytical and... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama, kokią reikšmę turi žiedadulkių sklaida meteorologiniams veiksniams. Darbui pasiekti išsikeltas tikslas Darbo tikslas – įvertinti žiedadulkių pernašą ir nustatyti žiedadulkių kiekį ore lemiančius meteorologinius veiksnius. Uždaviniai: remiantis Šiaulių miesto aeropalinologinių ir oro masių trajektorijų duomenimis, išanalizuoti žiedadulkių tolimosios pernašos mechanizmą. Pagal atmosferos modelių rezultatus nustatyti kritulių, oro temperatūros, vėjo greičio, santykinino drėgnumo įtaką žiedadulkių gausai ore. Įvertinti žiedadulkių sklaidą leminačius veiksnius ir išskirti žiedadulkių sklaidos dėsningumus. Atgalinių masių trajektorijų analizė parodė, kad 2004-2013 m. augalų žydėjimo metu vyravo šiaurės vakarinė oro pernaša. Oro masės atslinkdavo iš Europos 1 regiono.Tyriamųjų medžių paplitimas šaiaurės vakarų Europoje turi įtakos žiedadulkių atnešimui prieš ir po barstymo sezono. Žiedadulkių prieš žiedadulkių barstymo sezono buvo daugiausiai iš 1 regiono.Žiedadulkių po žiedadulkių barstymo sezono taip pat buvo daugiausiai iš 1 regiono. Visų tiriamųjų šešių augalų genčių tuopos, pušies, lazdyno, alksnio beržo ir ąžuolo žiedadulkių sezonu 2004 - 2013 metais dažniausiai pūtė vakarų (V) krypties vėjas. 2004 – 2013 laikotarpyje nustatyta, kad mažiausi koreliacijos koeficientai gauti lyginant tarp meteorologinių veiksnių (kritulių, vėjo greičio) ir žiedadulkių koncentracijos. Išsiaiškinta, kad tiriamuoju atveju didžiausi koreliacijos koeficientai gauti tarp... [toliau žr. visą tekstą] / This analysis examines the significance of pollen dissemination for meteorological factors. Things to do to achieve its goals. The goal - to assess pollen transfer and determine the amount of pollen in the air leading to meteorological factors. Objectives: Based on the city of Siauliai aeropalinologinių air mass trajectory data to analyze pollen carryover mechanism. According to the results of atmospheric models to determine rainfall, air temperature, wind speed, relative humidity influence to the abundance of pollen in the air. To evaluate the spread of pollen influencing factors and exclude pollen dispersion patterns. The callback trajectory analysis showed that for 2004-2013. flowering time was dominated by north west air Carryover. Air masses came from the first european region. Study of the prevalence of trees in northwestern Europe has shown that it affects pollen fetch before and after the application season. Pollen before the pollen season has been spreading mainly in Region 1. After spreading pollen pollen season was also the most in Region 1. From all six subjects plants: genus poplar, pine, hazel, alder, birch and oak pollen in season 2004 - 2013 was mostly blowing west (W) direction wind. In 2004 - 2013 period was found that the lowest correlation coefficients was obtained by comparing to meteorological factors (rainfall, wind speed) and the pollen concentration. It has shown that during the event the highest correlation coefficients were obtained between... [to full text]

Tarpukariu (1918–1940 m.) Lietuvos vyriausybė labai pradėjo rūpintis kultūra ir švietimu, o tai lėmė periodinės spaudos suklestėjimą, ypač laikraščių ir savaitraščių. 1928–1940 m. Šiauliuose buvo leidžiami bulvarinio pobūdžio savaitraščiai „Momentas“ (1928–1930), kurio vyriausiasis redaktorius buvo Jurgis Janulaitis, „Mūsų momentas“ (1930–1933) ir „Įdomus mūsų momentas“ (1933–1940), kurių vyriausiasis redaktorius buvo Bronius Buišas. Šie leidiniai ir yra darbo tyrimo objektas. Savaitraščiai buvo tiriami naudojant aprašymo, interpretacinį ir lyginamąjį metodus. Ištirti šie minėtų leidinių numeriai: „Momento“ (1928 m. 1–25; 1929 m. 1, 3–7, 13, 29, 41, 43; 1930 m. 1numeriai), „Mūsų momento“ (1930 m. 1–25, 35; 1932 m. 42–51 numeriai), „Įdomaus mūsų momento“ (1933 m. 9, 16, 25–30; 1934 m. 3–13, 42, 43, 51; 1935 m. 2, 16; 1936 m. 15, 28; 1937 m. 35; 1938 m. 5, 29; 1939 m. 41; 1940 m. 1 numeriai). Tai buvo bulvarinės spaudos periodiniai leidiniai, kuriuose daugiausia vietos užėmė kriminalų, aferų, sensacijų, žymių žmonių asmeninio gyvenimo aprašymai. Taip pat savaitraščiuose publikuota straipsnių apie svarbesnius Lietuvos ir pasaulio kultūrinius įvykius ir renginius. Savaitraščiai „Momentas“, „Mūsų momentas“, „Įdomus mūsų momentas“ turėjo nuolatines rubrikas, kuriose buvo spausdinama panašaus turinio informacija. „Momentas“ turėjo šias rubrikas: „Kronika“, „Juokų“ skiltis, „Įvairenybės“, „Gyvenamųjų dienų apžvalga“. „Mūsų momente“ publikuotos rubrikos: „Juokų“ skiltis, „Sportas“... [toliau žr. visą tekstą] / Between the wars (1918–1940) Lithuanian Government was taking more care of culture and education, which led to periodical prospering, especially of newspapers and weekly. In 1928–1940 gutter weekly “Momentas” (1928–1930), chief editor Jurgis Janulaitis, “Mūsų momentas” (1930–1933) and “Įdomus mūsų momentas” (1933–1940) chief editor Bronius Buišas were published. These publications are subject of this paper. The weekly were analysed using description, interpretation and comparative methods. Listed issues were analysed. They were gutter periodicals, where most place was taken by criminal news, affair, sensation, famous people personal life descriptions. They also publicised articles about significant Lithuanian and world cultural events. The weekly “Momentas”, “Mūsų momentas”, “Įdomus mūsų momentas” had permanent columns with similar information. “Momentas”: Chronicle, Jokes, Various, Review of living days, “Mūsų momentas”: Jokes, Sports, “Įdomus mūsų momentas” included new columns Here and abroad, For free hour, Our scout corner, News for women. The weekly were regional periodicals: most articles were about Šiauliai city and regional events, actualities, news. Readers also were offered news from Lithuania and the world, but not so abundantly. Gutter weekly “Momentas”, “Mūsų momentas”, “Įdomus mūsų momentas” publicized literal creations as well. Mostly it was popular beletristics: satires (Cingu-Lingas “Ko trūksta Šiauliams”), sentimental low artistic level poems, criminal... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos Lietuvos apskričių darbo rinkų situacijos, remiantis mokslinėje literatūroje išskirtais darbo rinką apibūdinančiais rodikliais, kurie buvo suskirstyti į keturias grupes ir padėjo įvertinti keturis darbo rinkos aspektus: darbo rinkos pajėgumą, darbo pasiūlą, darbo paklausą ir darbo rinkos lankstumą. Darbe nustatyta, kurioje Lietuvos apskrityje situacija darbo rinkoje yra geriausia taip pat, kurioje yra prasčiausia. / Bachelor Final work examines the situation of Lithuania‘s counties labour markets with reference to in scientific literature defined labour market indicators, which were grouped into four groups and helped to assess four aspects of labour market: labour market capability, labour supply, labour demand and labour market flexibility. In this work it was assessed in which Lithuania‘s county labour market situation is the best, as well as, in which is the worst.