The main aim of the work is to investigate unsteady indoor thermal factors’ influence on premises microclimate, energy demand and installed heat power. Tasks of the work: 1. To investigate evaluation methods of thermal characteristics of a building which have influence on unsteady heat transfer, and to point out the main and determining factors. 2. To investigate dynamic thermal characteristics of a building in an experimental way. 3. To describe unsteady heat transfer processes in buildings on the basis of energy conservation law for a control volume with the help of active heat capacity conception and to adapt calculation methods for practical use. 4. To estimate the influence of active heat capacity on premises microclimate, design heat power and energy use.

Baigiamajame magistro darbe tiriamas akytojo stiklo (putų stiklo) technologijų panaudojimas statyboje. Remiantis užsienio šalių patirtimi išanalizuotos putų stiklo šilumos izoliacijos savybės, jo taikymo atvejai bei technologijų panaudojimas statyboje. Lietuvos rinkai pasiūlyta nauja šilumą izoliuojanti medžiaga – putų stiklas. Atsižvelgiant į putų stiklo, kaip termoizoliacinės medžiagos, išskirtines savybes ir jos panaudojimo galimybes, pateikta baseino – termoso įrengimo inovacinė idėja, panaudojant putstiklį baseino šiltinimui. Apskaičiuoti baseino – termoso atitvarų šiluminiai rodikliai: baseino dugno šilumos perdavimo koeficientas – 0,197 W/m2K; baseino sienų šilumos perdavimo koeficientas – 0,191 W/m2K; baseino dangčio šilumos perdavimo koeficientas – 0,202 W/m2K; baseino atitvarų projektiniai šilumos nuostoliai – 148,49 W. Atlikus skaičiavimus, nustatyta šilumos tiekimo sistemos galia baseino vandens šildymui – 187,1 W. Apskaičiuotos vidutinės mėnesio išlaidos baseino – termoso vandens šildymui, šildant 12 valandų per parą: balandžio mėn. ��� 20,31 Lt; gegužės mėn. – 12,34 Lt; birželio mėn. – 7,88 Lt; liepos mėn. – 6,74 Lt; rugpjūčio mėn. 7,63 Lt; rugsėjo mėn. – 13,17 Lt; spalio mėn. – 19,97 Lt. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, apžvalginis skyrius, putų stiklo technologijų panaudojimas statyboje, akytojo stiklo pritaikymo inovacinis pasiūlymas, išvados, literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. Darbo apimtis – 82 p. teksto be priedų, 65 iliustr., 15 lent., 61... [toliau žr. visą tekstą] / There are researching of foam glass technologies in construction in this master thesis. On abroad expierence ground, there are analysed foam glass heat insulation characteristics, it application cases and research of foam glass technologies in construction. There is suggested the new heat insulating material – foam glass to lithuanian market. According to foam glass, like thermal material, special characteristics and it application opportunities, there is presented the basin – thermos installation inovating idea in this thesis, use foam glass for thermal insulation. There are calculated termal indexes of the basin – thermos: the U value of the basin buttom – 0,197 W/m2K; the U value of the basin walls – 0,191 W/m2K; the U value of the basin cover – 0,202 W/m2K; the overal heat waste of the basin – thermos – 148,49 W. There are calculated expense for each month to heat the basin – termos water 12 hours a day: in April – 20,31 Lt; in May – 12,34 Lt; in June – 7,88 Lt; in July – 6,74 Lt; in August – 7,63 Lt; in September – 13,17 Lt; in October – 19,97 Lt. Structure: introduction, review, the research of glass technologies in construction, the inovating suggestion application of foam glass, conclusions, references. Thesis consist of: 82 p. text without appendixes, 65 pictures, 15 tables, 61 bibliographical entries. Appendixes included.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama tiesioginė šilumos atgavimo funkcija iš šilumos siurblio darbo ciklo ir jos pritaikomumas Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Apžvelgiami naudojamų šalčio mašinų tipai, technologiniai tiesioginio šilumos atgavimo inžineriniai sprendmiai. Taip pat detaliai paaiškinamas šilumos siurblio darbo ciklas ir tiesioginio šilumos atgavimo funkcijos veikimo principas. Taip pat šilumos atgavimo founkcija nagrinėjama konkrečiame jau egzistuojančiame administracinės paskirties pastate, kuriame sumontuota vandeninė šalčio mašina. Nustatomas šalčio mašinos darbo režimų grafikas skaičiuojamąjį Liepos mėnesį. Dviejomis nepriklausomomis kompiuterinėmis programomis sumodeliuojami šalčio mašinos freono konturų darbo ciklai. Pagal gautus rezultatus parenkami ir sumodeliuojami šilumos atgavimo šilumokaičiai ir randamos įmanomos atgauti šilumos galios ir šilumos kiekiai, kurie palyginami su pastato karšto vandens poreikiais ir atliekamas ekonominis šilumos atgavimo funkcijos vertinimas. Gauti rezultatai patvirtina, kad tokio tipo šilumos atgavimas didina pastato energijos vartojimo efektyvumą ir padeda taupyti pinigus. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šilumos atgavimas įmanomas tik šiltuoju metų sezonu, kai pastate yra vėsos poreikis, tačiau nepaisant to, metiniai sutaupymai yra pakankamai dideli, todėl tiesioginis šilumos atgavimas yra efektyvi mikroklimato sistemų optimizavimo priemonė. / In this Master thesis a direct heat recovery option on the air cooled chiller and its availability in Lithuanian climate has been investigated. Also the review of chiller range, direct heat recovery technological issues and direct refrigerant vapor compression cycle has been explained in detail. Also the heat recovery option has been investigated in the specific administrative building with the chiller already installed. Chiller cooling chart has been calculated for the selected time period – a month of July. Chiller refrigerant circuits were modeled by using two independent computer applications. In accordance with the calcultated results, plate heat exchangers were designed. Possible amount of recovered heat was found and compared with building‘s heat demand for hot domectic water supply. The economical evaluation of heat recovery option was carried out. The results confirmed that the heat recovery option discussed in the thesis can increase energy consumption efficiency. Despite the fact that heat recovery in Lithuanina climate is only possible during the warm season, annual savings on energy consumption are sufficiently high to make the heat recovery measure an attractive option.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama Daugiabučių namų atnaujinimo programa, atliekama jos įgyvendinimo Lietuvoje analizė, siekiant identifikuoti pagrindines problemas, bei pateikiami pasiūlymus dėl jų sprendimo. Taip pat apžvelgiamas Lietuvos būsto fondas, analizuojama užsienio šalių patirtis daugiabučių namų modernizavimo srityje bei atliekama 2010 m. modernizavimo programoje dalyvavusių atnaujintų daugiabučių namų analizę, apskaičiuojant panaudotų energiją taupančių modernizavimo priemonių investicinį efektyvumą energetiniu požiūriu. Darbą sudaro 4 dalys: įvadas, analitinė dalis, apimanti Lietuvos būsto sektoriaus apžvalgą, Daugiabučių namų modernizavimo programos analizę ir užsienio šalių patirtį daugiabučių namų atnaujinimo srityje, tiriamoji dalis – Lietuvos miestuose renovuotų daugiabučių analizę, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas bei priedai. Darbo apimtis – 97 p. teksto be priedų, 23 iliustr., 14 lent., 67 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The master thesis analizes the blocks of flats renovation programme, indentifies the main problems in implementing the programme and lists offers for its solution. Also are carried out the overview of the housing stock in Lithuania and analyzed foreing countries experience in modernization of the blocks of flats. The research of blocks of flats which 2010 participate in the modernization programme are carried out calculating the energy-saving modernization measures in terms of energy efficiency investment. This thesis consist of four parts: an introduction, the analytical part which includes the Lithuanian housing sector review, the blocks of flats modernization programme analysis and foreing countries experience in modernization of the blocks of flats, the research part – the analysis of foreing experience in modernization of the blocks of flats, a conclusion and recommendations, a reference and annexes. Thesis contains 97 pages of text (without annexes). There are 23 figures, 14 tables, 67 bibliographical sources. Appendixes included.

Disertacijoje nagrinėjami būdingi šilumos akumuliacinės talpos veikimo režimai, susiformuojantys nedidelės galios kogeneracinėje jėgainėje, tiriamas šiluminės stratifikacijos susidarymas tokioje talpoje ir atliekamas jos modeliavimas. Pagrindinis disertacijos tikslas – ištirti nedidelės galios kogeneracinės jėgainės šilumos akumuliacinės talpos veikimo režimų ypatumus, sudaryti algoritmą, padedantį parinkti tokios talpos tūrį ir pateikti modelį, leidžiantį nustatyti šiluminę stratifikaciją akumuliacinėje talpoje bet kuriuo jos veikimo metu. / The dissertation investigates typical operation modes of the heat storage tank in the small-scale cogeneration (CHP) plant, analyses formation of thermal stratifi-cation in such storage tank and presents the simulation of the stratification. The main aim of the dissertation is to investigate peculiarities of operation modes of heat storage tank in small-scale CHP plant, develop an algorithm allowing to choose the storage tank volume and present a model allowing determination of thermal stratification in the storage tank at any time of its operation.

Darbe apžvelgtos užsienio valstybių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų darbo režimai ir pagrindiniai parametrai. Išskirtinai atsižvelgta į CŠT sitemas, kuriose yra kogeneracinės jėgainės su šilumos akumuliavimo talpomis. Darbe pateikiami pavyzdžiai, kokios gali būti ir kaip pritaikomos šilumos akumuliavimo talpos. Tokių sistemų pagrindiniai privalumai yra tai, jog naudojantis ŠAT sistema galima subalansuoti CŠT sistemose esančių įrenginių darbo režimus, taip pat esant kogeneracinėms jėgainėms galima pereinant nuo šilumos vartojimo grafiko jų darbą adaptuoti prie elektros vartojimo grafiko. Darbe analizuojamas Mažeikių miesto šilumos tiekimo sistemos darbas esant kogeneracinėms jėgainėms su šilumos akumuliacijos talpomis. Modeliuoti galimi įrenginių darbo režimai dviem prioritetais: pastoviosios galios ir maksimaliosios pikinės elektros energijos gamybos. Gauta, kad efektyvus šilumos akumuliacijos kiekis turėtų būti 200 MWh tai – atitiktų 4 tūkst. m3 talpą dirbant Mažeikių ŠT darbo parametrais. Nustatyta, kad valandinis ŠAT sistemos prijungimo vamzdžių pralaidumas turi būti 17 MW. Ekonominėje dalyje vertinamas ŠAT sistemos pelningumas. ŠAT sistemos pelningumas dirbant pastovios galios režimu yra neigiamas, taigi projektas būtų ekonomiškai nenaudingas, tačiau ŠAT sistemą naudojant pikinės elektros gamybai pelningumas svyruotų nuo -0,5 mln. Lt iki 0,9 mln. Lt, priklausomai nuo to, kaip susiformuos pikinės elektros rinka. / The thesis surveys working regimes and main parameters of centrally supplied heat (CSH) systems of foreign states. The exclusive attention is paid to CHS systems, having combined heat and power plans with heat accumulation tanks. Examples are provided in the thesis of the types of heat accumulation tanks and their application. The main advantages of such systems are that working regimes of devices in the CHS systems may be balanced with the help of HAT system, as well as that their work may be adapted from heat usage schedule to electricity usage schedule, if combined heat and power plants are used. The thesis analyzes the work of Mažeikiai town heat supply system, having combined heat and power plants with heat accumulation tanks. Possible working regimes of devices in two priorities have been modelled: fixed power and maximum peak electric power production. It has been received that the efficient quantity of heat accumulation should be 200 MWh; this would conform to 4 thousand m3 tank under Mažeikiai HS working parameters. It has been determined that the hourly capacity of pipeline of HAT system connection must be 17 MW. Economical part evaluates profitability of HAT system. HAT system’s profitability, using the fixed power for maintenance is negative; the project would be economically unprofitable; however using HAT system for production of peak electric power, profitability would fluctuate from -0.5 million LTL to 0.9 million LTL, depending on formation of peak... [to full text]

Sparčiai augant modernių būstų skaičiui, taip pat sparčiai auga šių kompiuterizuotų būstų informacijos valdymo sistemų poreikis. Šios sistemos įvairiais jutikliais renka informaciją apie būsto patalpų temperatūrą, drėgmę ir kt. Ši informacija dažniausiai yra kaupiama skirtingais būdais atskirose posistemėse, todėl vartotojui nėra paranku stebėti kiekvienos posistemės duomenis. Informacijos valdymo sistemos leidžia vartotojui stebėti visą savo kompiuterizuoto būsto sistemų informaciją vienoje vartotojo sąsajoje. Informacijos valdymo sistemos, panaudodamos esamus būsto informacijos sistemų duomenis, gali pateikti vartotojui išteklių naudojimo rekomendacijas, atsižvelgdamos į vartotojo suformuotus reikalavimus – paskaičiuoti mėnesio šildymo kainą vartotojui nurodant norimą patalpos temperatūrą įvertinant išteklių kainas. Šio darbo objektas – informacijos valdymo sistema įterpta į kompiuterizuoto būsto sistemą. Darbo tikslas – sukurti protingos namų informacijos valdymo sistemos prototipą. Sistemą sudaro programiniai agentai, kurie pagal vartotojo poreikius sugeba surinkti ir pateikti informaciją vartotojui ir pagal tai priimti sprendimus. Darbe tiriamos programinių agentų savybės, informacijos, kurią naudoja agentai, surinkimo metodai, jų (agentų) kasifikacija ir tipologija, taikymas informacijos valdymo sistemose. Darbas susideda iš probleminės srities analizės, sistemos modelio ir eksperimentinio tyrimo. / With the rapid growth of automated houses, there is same rapid growth of these houses information management systems needs. Systems with various sensors gather information about zones temperature, humidity etc., information about other systems resources (e.g. heating services, electricity prices) is also gathered.Most of the time this information is being saves by different methods in separate systems, and that is not very handy for a user to track all data from different systems sources. Information management systems let the user to see all his automated house systems information in one graphical user interface. Information management systems, using existing house information systems data, can provide user resource usage recommendations, considered with users needs. E.g. calculate months heating costs, when user provides desired zone temperature, using resource prices to achieve this goal. Master thesis object – information management system, working inside home automation system. Master thesis goal – to create smart house information managent systems prototype. System consists of software agents, which, according to users’ needs, can gather and deliver information for user. Master thesis studies software agent features, agent information gathering methods, their (agents) classification and typology, usage in information management systems. Master thesis consists of three parts: problem analysis, system model and experiment.

Šiame baigiamajame magistro darbe nagrinėjama polistireninio putplasčio stiprumo savybės. Teorinėje dalyje pateikta literatūros analizė, bendros žinios apie polistireninį putplastį, gamybos būdai, panaudojimo galimybės. Išnagrinėta trijų didžiausių gamintojų Lietuvoje siūloma produkcija. Apžvelgti reikalavimai pastatų atitvarų šiluminei varžai, išnagrinėta termoizoliacinio sluoksnio storio pokytis nuo TSRS laikų iki dabar. Eksperimentinėje dalyje aprašomos naudotos medžiagos; jų charakteristikos; gniuždomasis stipris; šliejamasis stipris; išnagrinėta skirtingo tankio bandinių mikrostruktūra ir makrostruktūra. Aprašomi rezultatai, naudojant statistinės analizės programą atliekama jų analizė, suformuluojamos išvados. / The present work of Master degree studies analyzes the properties of expanded polystyrene.Theoretical par of this work introduces analysis of references, general information on expanded polystyrene, manner of production and fields of application. The work analyzes production offered by three biggest manufacturers in Lithuania, reviews the requirements applicable to thermal resistance of enclosures of the building, analyses alteration of thickness of a heat insulation layer comparing the situation in Soviet Union time and nowadays. Experimental part describes the used material, their properties, compressive strength, shear strength; analyses microstructure and macrostructure of samples of different density. The work presents the results and analysis of the results by applying software of statistical analysis; formulation of conclusions.

Sekliojo geoterminio šildymo sistemos vis plačiau naudojamos individualios ir visuomeninės paskirties pastatų šildymui. Tokių sistemų viena svarbiausių dalių yra kolektorius, tiekiantis žemės šilumą šilumos siurbliui. Nuo tinkamo kolektoriaus parametrų parinkimo labai priklauso geoterminio šildymo sistemos efektyvumas ir jos įrengimo kaštai. Inžineriniams kolektorių parametrų skaičiavimams plačiai naudojami artutiniai, gana apytiksliai metodai. Šiame darbe atliktas vertikalaus U-tipo kolektoriaus kompiuterinis modeliavimas, baigtinių elementų metodu, panaudojant COMSOL Multiphysics kompiuterinių programų paketą. Išspręstas 3D šilumos laidumo uždavinys, leidžiantis tiksliau įvertinti kolektoriaus parametrus. Ištirta kolektoriaus šilumos srauto priklausomybė nuo gręžinio gylio, kolektoriuje tekančio šilumnešio greičio bei temperatūros, užpildo, grunto ir šilumnešio parametrų. / Geothermal heating systems are becoming increasingly popular to generate heat for public and individual buildings. But they have some disadvantages, most notable of which is that such systems require major investments in geological research and the installation of the thermal heat exchanger. One of the most important components in this type of systems is a heat exchanger, supplying the geothermal heat to the heat pump. Selecting the proper parameters of a heat exchanger is critical for overall efficiency and installation costs of a geothermal heating system. Simulations of engineering parameters of heat exchangers are based on quite approximate methods. In this work, we carried out a Finite Element Method computer simulation of a vertical U-type heat exchanger using the COMSOL Multiphysics software package. We solved a 3D heat conduction problem, allowing more accurate assessment of vertical U-type heat exchanger parameters, such as the thermal resistance and heat flux, depending on geometry of the wells, ground and soil parameters.

Vis labiau kreipiamas dėmesys taip pat ir į namų poveikį sveikatai, todėl vis svarbesnė tampa ekologinė statyba. Kasmet Lietuvoje auginami javai ir kaip atliekos lieka šiaudai. Taigi didžiausias dėmesys skirtas atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip šiaudai, linų pakulos, kanapių pluoštas, fizikinių savybių ir tinkamumo statybai tyrimai. Šiluminiu požiūriu (kuris yra svarbiausias), atlikus pirminius šilumos laidumo bandymus, nustatyta, kad tinkamiausi yra šiaudai, nes jų šilumos laidumo koeficientas mažiausias. Bandymai atlikti siekiant nustatyti šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo šiaudų tankio, taip pat drėgmės poveikį šiaudų šilumos laidumui ir šiaudų susispaudžiamumą. / It is more important issue for house effects on people health so more important becomes ecological construction. Every year hay is been raised in Lithuania and as waste is left hay straw. So the biggest focus is on renewable raw materials such as hay straw, flax tow, hemp physical conditions and suitability for construction. Thermally which is most important after held the initial thermal conductivity tests it was found that the most suitable are hay straws because its thermal transfer coefficient is smallest.Tests havebeen held to determine heat transfer coefficient dependence on the density on hay straw as well as the impact of moisture on thermal conductivity of straw and straw compresibility.