Magistro baigiamajame darbe ,,Teisinis nihilizmas: jo priežastys ir įveikimo galimybės Lietuvoje” nagrinėjamos labai aktualios problemos valstybei ir visuomenės gyvenimui. Šis darbas yra taikomojo pobūdžio krypties, kadangi pateikiami ir analizuojami savarankiškai gauti nauji empiriniai duomenys: paneigiama daugelio autorių hipotezė, kad tik susibūrusios žmonių grupės gali išspręsti iškilusias ekonomines, socialines, teisėkūros ar kitas problemas, pažaboti politikų ir valdininkų savivalę. Kovoti su teisiniu nihilizmu gali ir privalo kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris su tuo reiškiniu susiduria. Šis darbas yra teorinio analitinio pobūdžio krypties, nes nagrinėjami teoriniai literatūriniai šaltiniai, Lietuvos Respublikos ir kitų šalių teisės aktai, pateikiami originalūs praktinių problemų sprendimo būdai; pateikiami pavyzdžiai, kaip galima Lietuvoje kovoti su politikų ir valstybės tarnautojų savivale ir neteisminėmis, ir teisminėmis priemonėmis. / In the graduation theses for master’s degree ,,Legal Nihilism in Lithuania: Its Causes and Possibilities to Overcome It” urgent problems for the state and public life are discused. The paper is of applied tendency; hypothesis of many authors, that only rallied groups of people can solve rising economical, social and legal problems as well to stamp out the self-will of politicans and officials, is denied. Every citizen of the Respublic of Lithuania, coming across the phenomenon, must fight against the legal nihilism. The work is of theoretical-analytical tendency, of theoretical literary sources, legal acts of the Respublic of Lithuania and of other countries are investigated, original ways of solving the practical problems are present as well as the modes of fight against the self-will of Lithuanian politicians and officials by judicial and non-judicial measures.

Magistro darbo objektas – žiniasklaidos laisvių ir žmogaus teisių suderinimo problema informacinėje visuomenėje. Darbo tikslas – apibrėžti ir įvardinti pagrindinius veiksnius, sudarančius prielaidas informacijos sklaidai ir jos ribojimui informacinėje visuomenėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai – parodyti, kaip žiniasklaida įgyvendina spaudos laisvės principą informacinės visuomenės sąlygomis; nusakyti veiksnius, varžančius informacijos laisvę; atskleisti jos kontrolės mechanizmą; analizuoti priežastis, sudarančias spaudos laisvės ir jos kontrolės problemą. Naudojantis lyginamosios analizės metodu prieita prie išvados, kad šiuolaikinio pasaulio vystymuisi lemiamą įtaką daro informacija, susikuria informacinės visuomenės sąvoka. Globalizacijos kontekste įvyksta žiniasklaidos sistemų konvergencija. Ji nusakoma technologiniu, ekonominiu, profesiniu, erdviniu bei kultūriniu kriterijais. Žiniasklaidos veiklą ir turinį apsprendžia rinkos ekonomikos dėsniai. Žurnalistikos misiją vis daugiau nustumia į šoną komerciniai visuomenės informavimo interesai. Demokratiniame pasaulyje žiniasklaida yra laisva nuo politinės cenzūros, tačiau jos veiklą kontroliuoja verslo korporacijos. Keičiasi žurnalistikos vertybinės orientacijos, žurnalistika iš pilietinės virsta „rinkos žurnalistika“. Magistro darbas gali būti naudingas žurnalistiką tiriantiems mokslininkams, žurnalistikos disciplinų dėstytojams, žurnalistams ir studentams. / In our days information makes a big influence to all world changes. Globalistion helps media to provide with information all spheres of human life. In civilized world free market plays the main role. Media has become a kind of business, too. That means there are significant transformation in media content. Being a part of business, press and audiovisual companys propagates much distructive information, which affects human rights. There are discussed in this article about the influence of political and economical groups for the media. There is analyzed the ways how society can be protected from destructive information. Prohibitation and limitation can be useful to block free circulation of information. It could be possible to limit violation by the law and pressmen self-regulation mechanisme.

Darbe analizuojamas konsulinių imunitetų ir privilegijų reglamentavimas 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, valstybių sudarytose dvišalėse konsulinėse sutartyse, kituose tarptautiniuose bei valstybių nacionaliniuose teisės aktuose, pažymint pagrindinius reglamentavimo skirtumus, bei šių imunitetų ir privilegijų taikymas. Didžiausias dėmesys skiriamas konsulinių imunitetų ir privilegijų pažeidimams bei piktnaudžiavimams jais, kuomet valstybės netinkamai vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus, o konsuliniai pareigūnai ir kiti konsulinės įstaigos nariai naudojasi jais ne oficialioms funkcijoms vykdyti, bet asmeninei naudai gauti arba siekiant išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Naudojant istorinį, lyginamąjį bei teleologinį metodus, siekiama identifikuoti teisės spragas, teisės normų kolizijas, atitinkamus valstybių interesus ar kitas priežastis, sudarančias galimybę konsulinių imunitetų bei privilegijų pažeidimams ir piktnaudžiavimams jais bei suponuojančias klaidingą imunitetų taikymą. Konsulinių įstaigų bei jų narių imunitetai ir privilegijos yra nagrinėjami atskirai, siekiant išryškinti skirtingus jų aspektus bei atkreipti dėmesį į būdingiausias problemas. Nemažiau svarbią vietą darbe užima konsulinių imunitetų bei privilegijų ir žmogaus teisių santykio nagrinėjimas, atsižvelgiant į poreikį kaip galima greičiau spręsti šių teisės šakų koliziją, kadangi demokratinėse visuomenėse vis aktualesnė ir netoleruotina tampa situacija, kuomet... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyses Vienna Convention on Consular Relations, 1963; bilateral consular conventions, as well as other international and national legislation, regulating consular immunities and privileges with the emphasis on the main differences of various legal acts, as well as the application of the before-mentioned immunities and privileges. The main consideration of the paper is made on the matter of violations and abuses of consular immunities and privileges, when the states fail to fulfil their international obligations or the consular officers misuse their immunities and privileges while using them for personal benefit and avoidance of legal liability for their unlawful acts instead of applying immunities for the facilitation of the exercise of consular functions. The author uses historical, comparative and teleological methods and seeks to identify legal gaps, collisions of legal norms, interests of the states and other grounds giving access to abuses and violations of consular immunities and privileges as well as determining its misapplication. Consular immunities and privileges of consular post and consular officer as well as other consular employees are examined separately in the paper, in order to highlight its different aspects and to draw attention to the most typical problems that occur in a particular sphere. The examination of the relationship between consular immunities and privileges and human rights forms a significant part of the analysis as there is an... [to full text]

Teisė į saviraiškos laisvę suteikia žmogui galimybę reikšti savo turimus įsitikinimus ir idėjas. Nors šiai teisei suteikiama ypatinga teisinė apsauga tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose, ji nėra absoliuti ir gali būti ribojama, siekiant apsaugoti kitų žmonių teises ir laisves bei kitus svarbius interesus. Pusiausvyros suradimas tarp kitų įstatymų saugomų vertybių ir nuomonės reiškimos laisvės yra svarbus kiekvienos valstybės teisinės sistemos uždavinys. Šio uždavinio įgyvendinime yra svarbu nustatyti tam tikrų nuomonės reiškimo laisvės sąlygų ribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje. Dažnai žmonės viešai reikšdami savo nuomonę pateikia tam tikrų faktų ir dalykų vertinimą, bet savo vertinimui nepateikia įrodymų, faktų, kad kiti žmonės galėtų įsitikinti jų vertinimų teisingumu. Jeigu tokia nuomonė nepažeidžia kitų įstatymuose saugomų vertybių, ji yra leidžiama. Nuomonių ir idėjų pliuralizmo egzistavimas visuomenėje yra ypač svarbus išreiškiant politinę kritiką, todėl nuomonių ribojimas, reikalaujant jas pagrįsti faktais, kliudytų išlaikyti demokratijos tęstinumą, nes žmonės vengtų reikšti savo nuomonę svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Nuomonės yra subjektyvūs vertinimai ir kurioms, skirtingai nei žiniai, nėra taikomas tiesos kriterijus. Kadangi nuomonės yra nepatikrinamos ir nuomonių įrodinėti nėra privaloma, negalima reikalauti ir jų paneigimo. Reikalavimas nuomonę pagrįsti faktais ar kitais įrodymais būtų saviraiškos laisvės suvaržymas... [toliau žr. visą tekstą] / Freedom of expression is one of the fundamental human rights. People can express themselves not only in private, but also in public and social life. This right is guaranteed in the constitutions of many states, international human rights and other legal documents. Exceptional legal protection for freedom of expression is justified because of it’s importance for maintaining stability of democracy. One of the main element of freedom of expression is the right to hold opinions without interference. The right to hold opinions allows people to express their views, beliefs and ideas verbally or in writing. Journalists, politicians and other society members can realize this right especially in the media, where their opinions reach many people. It is important that person who realizes his/her right in public to hold opinions, would not violate the rights of other people. When people express their opinions in public, they mostly express value – judgements about some facts. Often they don’t explain, why do they think so, don’t give some facts that could prove truth of their statements. Can always be allowed the opinion that is not grounded on facts? The main goal of this work is to establish, weather the human right to freedom of expression allows in public to express opinion that is not grounded on facts. Freedom of expression, as the right to hold opinions, is not absolute. Because of the conflict between the right to hold opinions and other rights, the right to hold opinions can be... [to full text]

Analizuojama žmogaus teisių padėtis Japonijoje. Kaip lėmus istorinėms aplinkybėms ir užsienio įtakai buvo įvestos universalios žmogaus teisės, visiškai kardinaliai pasikeitė žmogaus teisių samprata Japonijoje. / This research is about human rights in Japan. How it changed due to the Second World War and the influence of the US. It have changed very much, now Japan agrees with universal human rights concept.

Lietuvos Respublikos piliečiams suteikta teisė naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių. Šių teisės aktų pagrindu reglamentuojamos pagrindinės žmogaus gyvenimo sferos. Juose taip pat numatytos ir pareigos, kurias privaloma vykdyti. Kadangi minėtos teisės ir laisvės yra saugomos valstybės, be juridinio fakto asmuo jų netekti negali. Taip pat be teisėtos priežasties, negalima atsisakyti vykdyti ir numatytų įpareigojimų, nes jų vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta. Nuteistųjų teisinės padėties institutas turi didelę tiek socialinę, tiek ir teisinę reikšmę. Detaliai reglamentuodama nuteistųjų teisinę padėtį, valstybė ir jos institucijos bei pareigūnai įgyvendina vieną svarbiausių – teisėtumo – principą, kuris reiškia ne tiktai, kad nuteistųjų teisių ir laisvių ribojimus bei specialias pareigas nustatyti gali tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet tuo pačiu numato ir bausmes vykdančių institucijų veiklos ir sprendimų teisėtumo priežiūrą bei šių institucijų atsakomybę. Nuteistųjų teisinė padėtis reglamentuojama ne vien nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Tarptautinė teisė skiria nemažai dėmesio vienodam reglamentavimui visose šalyse. Apie nuteistuosius kalbama ne tik specifiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo bausmės atlikimą, teisėtus veiksmus su nuteistaisiais, bet ir bendrojo pobūdžio aktuose, pavyzdžiui, Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Convicts Legal Status of the Institute and has a great social as well as reason of. Regulating in detail the legal position of prisoners, the state and its officials institution and implement one of the most important - legitimacy - the principle, which means not only that prisoners' rights and freedoms, restrictions and specific duties can only be determined by law of the Republic of Lithuania, but also provides for penalties of institutions and activities and legality of the decisions of these authorities and responsibilities. Convicts legal status governed not only nationally but also internationally. International law devotes considerable attention to the uniform regulation of all countries. The main aim - to reveal the state guarantees the rights and prisoners during the execution of the punishment which constitute the basis of their legal status, given the social and material security, to discuss the condemnation against the amendment applies to instruments. Results of a study focused on the imprisonment of convicts legal situation on the ground that the sentence not related to restriction of liberty, his legal situation does not change significantly. A review of prisoners' rights and responsibilities, based on various means of printed publications, exploration of key execution issues involving condemnation situation. The object - State law and the guarantees provided by convicted Lukiškės Remand Prison. The aim - to reveal the state guarantees the rights and prisoners... [to full text]

Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą] / After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy of... [to full text]

After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy... [to full text] / Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe analizuojamos pamatinės liberalizmo prielaidos: žmogaus teisų, moralinio individualizmo, valstybės neutralumo doktrinos, nustatomi jų tarpusavio ryšiai. Pasitelkiant Locke‘o ir Dworkino koncepcijas atskleidžiama liberaliosios minties giluminė struktūra, kritikuojamas jos nenuoseklumas bei ribotumas. Identifikuojami liberalizmo idėjų fundamentalūs šaltiniai – protestantiškoji pasaulėžiūra, renesansiškoji humanistika. Atskleidžiama centrinė liberalios politikos sąvoka - individas ir jo autonomija. Parodomi ankstyvosios ir šiuolaikinės liberaliosios minties esminiai skirtumai. / The main point of this work concerns basic premises and its interrelation of liberalism: doctrines of human rights, moral individualism and state neutrality. Locke‘s and Dworkin‘s liberal conceptions help to reveal the deep structure of liberal mind, its inconsistence and limitation. There are identified Protestant world-view and Renaissance humanism as a fundamental sources of liberal ideas. Individual and its autonomy is revealed as a central idea of liberal politics. There are shown substancial differences between early and contemporary liberal mind.

The European Union is stated that promoting human rights, rule of law and democracy is one of the main objectives of the EU foreign policy. It was endorsed in the EU official document such as European Consensus on Development (2005) and also EU Strategy towards Central Asia. The thesis analyses the promotion of the EU value towards Central Asian countries, namely: Kazakhstan, Kyrgyzstan, Tajikistan and Uzbekistan Because of the isolation of the Turkmenistan, it was impossible to include the country in the research paper. In order to analyze the promotion level, it was decided to scrutinize the EU instruments such as EIDHR, human rights dialogue and civil society seminars. The European Union adopted the Strategy towards Central Asian countries in 2007 and this document expands the relation between European Union and Central Asia. Therefore, the thesis analyses the corporation of the both sides before and after the adaptation of the Strategy. Issues of cooperation in terms of the human rights and rule of law between the European Union and Kazakhstan are analyzed as a case study. At the conclusion, the promotion of the values assessed and the conclusion outlined for the corporation in the field of human rights and the rule of law between European Union and Central Asian countries. / Europos Sąjunga pabrėžia, jog žmogaus teisių, teisės viršenybės ir demokratijos rėmimas yra vienas iš pagrindinių ES užsienio politikos tikslų. Šis tikslas yra įtvirtintas oficialiuose ES dokumentuose, tokiuose kaip Europos Vystymosi Konsensusas (2005) bei Europos Centrinės Azijos strategija. Šiame darbe analizuojamas ES vertybių sklaidos rėmimas Centrinės Azijos šalyse – Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane ir Uzbekistane. Turkmėnijos atvejo, dėl šalies izoliacijos, į tyrimą įtraukti nebuvo įmanoma. Siekiant nustatyti ES vertybių sklaidos rėmimo lygį darbe nuspręsta nagrinėti ES instrumentus, tokius kaip EIDHR, žmogaus teisių dialogas bei pilietinės visuomenės seminarai. Europos Sąjunga patvirtino Centrinės Azijos Strategiją 2007m. Šiuo dokumentu buvo išplėtoti santykiai tarp Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos. Dėl šios priežasties darbe analizuojamas abiejų pusių bendradarbiavimas prieš ir po Strategijos patvirtinimo. Problemos žmogaus teisių ir teisės viršenybės užtikrinimo srityje tarp ES ir Kazachstano yra analizuojamos kaip atvejo studija. Darbo pabaigoje pateikiamas ES vertybių sklaidos rėmimo įvertinimas bei pateikiamos perspektyvos Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos šalių bendradarbiavimui žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse.