• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 27
  • 4
  • Tagged with
  • 31
  • 31
  • 23
  • 23
  • 17
  • 9
  • 6
  • 6
  • 6
  • 5
  • 5
  • 5
  • 4
  • 4
  • 4
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
21

Ar Lietuvoje pakankamas teisinis reguliavimas įgyvendinant žmogaus teises tautinių mažumų teisių apsaugos srityje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis? / Does law implementation of human rights, in the scope of national minorities, in Lithuania is sufficient in compare to other European Union countries?

Sungailaitė, Ieva 14 June 2014 (has links)
Moksliniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisių apsauga Lietuvoje. Kadangi tautinių mažumų teisės yra žmogaus teisių dalis, todėl ir visa analizė remiasi būtent žmogaus teisėmis.Tautinių mažumų teisių netinkamas įgyvendinimas įrodytų, kad Lietuvoje ši teisinės sistemos dalis nėra tinkamai įtvirtinta, o teisės aktai nors ir priimti, bet įgyvendinami blogai juos pritaikant. Remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais siekiama išanalizuoti, tautinių mažumų teisių įtvirtinimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Tautinių mažumų teisių apsauga yra aktuali teisinė problema, kuriai didžiulę įtaką daro ES teisė. Problemą bandoma reguliuoti priimamais nacionaliniais teisės aktais, o taip pat ir tarptautiniais, tačiau kol ši sistema yra su spragomis, tol žmogaus teisės, tautinių mažumų teisių apsaugos srityje bus pažeidinėjamos netinkamai jas įgyvendinant. Šiame darbe siekiama apžvelgti tautinių mažumų sąvoką istoriniu aspektu, įvykdyti objektyvių ir subjektyvių kriterijų analizę, kuriais paremtas tautinių mažumų egzistavimas. Tautinių mažumų konstitucinis statusas demokratinėje visuomenėje analizuojamas per lygiateisiškumo principą, lyginant su diskriminavimo draudimu. Gilinamasi į nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus reguliuojančius tautinių mažumų teises, o taip pat analizuojami diskriminacijos, kaip žmogaus teisių pažeidimo, teisinius aspektus. / The research analysis the protection of ethnic minority rights in Lithuania. Ethnic minority rights are a part of human rights therefore the whole analysis is based precisely on human rights. The law implementation of national minorities in Lithuania is analyzed based on national and international law acts. This analysis shows that the protection and implementation of ethnic minority rights is a relevant legal issue, largely influenced by the law of the European Union. This issue is regulated by adopting national and international law acts, however, as long as the transposition of the legal acts into the national law is not without flaws, the human rights in the field of ethnic minority right protection will be vulnerable to an improper implementation. In research ethnic minority conception is discussed, analyzing its historic aspect. It’s also analyzes the constitutional status of ethnic minorities in a democratic society with reference to principle of equality in compare with prohibition of discrimination. Research analyzes an international regulation in the field of ethnic minority right protection, specifically the establishment of ethnic minority rights in the European Union legislation and in the frameworks of the United Nations. And also an ordinary legislative regulation in the field of ethnic minority right protection is discussed.
22

Ar pažeidžiamas lygybės principas, jei visuomenėje moters padėtis šeimoje nustatoma remiantis musulmoniškų kraštų tradicijomis ir religija? / Whether the principle of gender equality is violated if the family status rights of woman is determined in society in accordance with the traditions of a Muslim countries and religion?

Pacevičiūtė, Edita 14 June 2014 (has links)
Lygybės prieš įstatymą, teisės apsaugos ir nediskriminavimo principai yra laikomi žmogaus teisių pamatinėmis normomis, kuriomis turi būti grindžiama teisės sistema. Lygybė reiškia, kad visi žmonės gimta laisvi ir lygūs, turi tokias pačias teises, yra vienodai gerbiami ir vertinami tiek šeimos, tiek ir visuomeniniame gyvenime. Vadovaujantis lygybės principu, visi žmonės yra lygūs savo prigimtinėmis teisėmis bei orumu, todėl niekam neturėtų būti paneigtos žmogaus teisės dėl tautybės, etninės kilmės, rasės, religijos, lyties, amžiaus, kalbos, seksualinės orientacijos, negalios, politinių ir kitų pažiūrų, bei remiantis kitais diskriminaciniais pagrindais. Lygybės principas yra neatskiriamas nuo nediskriminavimo principo, kuris jį papildo, bei sudaro bendrą ir pagrindinį žmogaus teisių principą. Nediskriminavimo principas iš tiesų reiškia, kad turi būti lygios teisės tarp vyrų ir moterų visose gyvenimo srityse. Nors žmogaus teisių apsauga sulaukia vis didesnio dėmesio tarptautinėje bendruomenėje, tačiau,vis tik išlieka susirūpinimas dėl moterų teisių apsaugos, kadangi ne visada tarptautiniai žmogaus teises ginantys dokumentai yra pajėgūs užtikrinti vyrų ir moterų lygiateisiškumą, o moterų teises ginantys dokumentai nesulaukia pakankamo musulmoniškų šalių pripažinimo, ypač tose srityse, kurios glaudžiai susijusios su musulmonų religijos ir kultūros aspektais. Magistriniame darbe bus kompleksiškai išanalizuotas lyčių lygybės principas šeimos teisiniuose santykiuose... [toliau žr. visą tekstą] / Equality before the law, protection of the rights and non-discrimination are considered as core set of human rights norms and must form the whole legal system. Equality means that all people are born free and equal, have same rights and are equally respected and valued both in family and society. In accordance with the principle of equality of all people are equal in their natural rights and dignity, so no one should be denied human rights on grounds of nationality, ethnicity, race, religion, gender, age, language, sexual orientation, disability, political or other opinion which are based on other discriminatory basis. The principle of equality is inherent in the principle of non-discrimination which it complements and includes general and basic human rights. Non-discrimination principle in fact implies that there must be equality of rights between men and women in all spheres of life. Although the protection of human rights receive growing attention in the international community, however, there is still a concern for women's rights, as not always protecting international human rights and not always welcomed by Muslim countries, especially in areas that are closely associated with the Muslim religion and culture. This master's thesis will be analyzing a comprehensive gender equality in the legal family relations at the international level which is based on Sharia law. It will be focusing on the situation of women in the legal assessment of family relationships through... [to full text]
23

Diplomatic asylum in the context of public international law / Diplomatinis prieglobstis tarptautinės viešosios teisės kontekste

Leonavičiūtė, Simona 03 July 2012 (has links)
Every state may face a bid for protection in embassies or consulates from persons looking for a shelter in dangerous situations to their lives and safety. Even though diplomatic asylum is more peculiar to Latin America region, no State is prevented from such seekers. Practical examples show that diplomatic asylum helped to safe thousands of people in countries where instability of governments exist, during wars or in situations where no other alternative of protection was available. Grant of diplomatic asylum is a problematic issue because it raises question which value should prevail: inviolability of premises or non interference into internal affairs, protection of human rights or sovereignty of State. This master thesis attempts to find out what is the current position of diplomatic asylum in the context of public international law and on what grounds it could be granted in embassies and consulates. For this aim, the thesis is focused on the evolution and main features of diplomatic asylum, on its relation with regional and universal international law instruments, on dominating positions to diplomatic asylum in the case law. International treaties, state practice and various positions of legal writers were analyzed in order to reveal grounds for granting diplomatic asylum. In the States where diplomatic asylum is recognized, it is granted according to the existing legal regulation. In the States where diplomatic asylum is not considered as legal institute, it is granted on... [to full text] / Kiekviena valstybė savo ambasadose ar konsulatuose gali sulaukti asmenų prašančių prieglobsčio dėl gresiančio pavojaus gyvybei ar saugumui. Nors diplomatinis prieglobstis yra būdingesnis Lotynų Amerikos regionui, nė viena valstybė nėra apsaugota nuo tokio prašymo. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad diplomatinis prieglobstis padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių ten, kur vykdavo dažna politinės valdžios kaita, per karus, ar tokiose situacijose, kur nebuvo galima rasti jokios kitos apsaugos. Diplomatinio prieglobsčio suteikimas yra problematiškas klausimas, kadangi nėra aišku, kam turėtų būti teikiama pirmenybė: atstovybės patalpų neliečiamybei ar nesikišimo į valstybės vidaus reikalus principui, žmogaus teisių apsaugai ar valstybės suverenitetui. Šiuo magistro darbu siekiama išsiaiškinti diplomatinio prieglobsčio svarbą tarptautines teisės kontekste, kokie yra galimi pagrindai šiam prieglobsčiui suteikti. Šiam tikslui pasiekti, didelis dėmesys skiriamas diplomatinio prieglobsčio vystymuisi ir pagrindiniams bruožams, jo santykiui su regioniniais ir visuotiniais tarptautines teises dokumentais, dominuojančia pozicija teismų praktikoje. Pagrindams diplomatiniui prieglobsčiui rasti buvo analizuojamos tarptautinės sutartys, šalių praktika ir skirtingos autorių nuomonės. Tose šalyse, kur diplomatinis prieglobstis yra pripažįstamas, jis yra suteikiamas pagal esamą teisinį reguliavimą. Kitose šalyse, nepripažįstančiose diplomatinio prieglobsčio kaip teisinio instituto, jis yra suteikiamas... [toliau žr. visą tekstą]
24

Asmens duomenų apsauga žmogaus teisių kontekste / Private Data Protection in the Context of Human Rights

Slabačiauskas, Erikas 24 February 2010 (has links)
Šiame darbe taikant tiek teorinius, tiek empirinius metodus, detaliai analizuojamas žmogaus teisių institutas, naujoji asmens duomenų apsauga Lietuvos elektroninėje erdvėje, kuri kol kas mokslinėje literatūroje buvo aptariama tik fragmentiškai, nors viešojoje erdvėje ši tema nuolat susilaukia pačių įvairiausių vertinimų. Nors darbe daugiausia koncentruojamasi į asmens duomenų prevencinių priemonių teisinio reglamentavimo prieštaringumus, atkreipiamas dėmesys ir į ginčytinų teisės normų pagrindu kylantį galimą konstitucingumo klausimą. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariamos bendrosios žmogaus teisių instuto tendencijos: pateikiamos įvairios žmogaus teisių ir laisvių koncepcijos interpretacijos, istorinė analizė ir vaidmuo socialinėje aplinkoje, charakterizuojama žmogaus teisių apsaugai reikšmingų teisės normų reglamentacija, įvertinamas galimas teisės normų kolizijos atvejis dėl Direktyvos 2006/24/EB integracijos į Lietuvos teisyną. Antrojoje darbo dalyje identifikuojamos apsaugos priemonių ir žmogaus teisės į privatumą teisinio reglamentavimo ir praktikos problemos. Darbe nustatyta, jog telekomunikacijų teikimo bendrovės rizikuoja pažeisti žmogaus teisę į privatumą asmens duomenų apsaugos srityje dėl nepakankamai sureguliuotų priemonių internervencijos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujosios duomenų apsaugos teisės normos gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomoms vertybėms. Atsižvelgiant į nustatytas asmens duomenų apsaugos politikos... [toliau žr. visą tekstą] / This work, using both theoretical and empirical methods, in detail analyses The Institute of Human Rights, the new personal data protection in Lithuania’s electronic communications, which in scientific literature has only been discussed in fragmentary, although publicly this theme constantly receives a wide range of estimates. Although the work is mostly concentrated on contradictions in regulations of personal data preventative measures, it also draws attention to the possible constitutionality issue raised on the basis of controversial rules of law. The work consists of two parts. The first part discusses the general tendencies of The Institute of Human Rights: provides various interpretations on The Concept of Human Rights, historic analysis and their role in the social environment; characterizes rules of law regulations that are significant to The Human Rights protection; assesses the possible conflict of laws in the case of Directive 2006/24/EC integration into the Lithuania’s statute-book. The second part identifies legal and practical issues of The Human Right to Privacy and security measures. The paper found, that telecommunications companies are at risk to violate The Human Right to Privacy in the field of personal data protection due to intervention of insufficiently regulated measures. In addition, attention is drawn to the fact that the new rules of law on data protection may contradict the values protected by Constitution of the Republic of Lithuania... [to full text]
25

Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio taikymo ypatumai ginant pažeistas teises su aplinka susijusiose bylose / The peculiarities of application of Article 8 of the European Convention on Human Rights while defending infringed rights in environment-related cases

Čekanauskaitė, Laima 24 January 2012 (has links)
1950 m. visuotinis aplinkos apsaugos poreikis dar nebuvo akivaizdus, todėl teisė į aplinką nebuvo paminėta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Dėl aplinkos taršos iškilo asmenų teisės į aplinką problema ir šios teisės gynimo būtinybė. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Europos žmogaus Teisių Teismo praktikos vaidmuo aiškinant teises, įtrauktas į EŽTK, šiomis dienomis yra labai svarbus spendžiant aplinkos problemas žmogaus teisių kontekste. Teismas interpretuoja aplinkos teises kitų teisių, esančių EŽTK, pagrindu, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Kadangi tam tikra rimta žala aplinkai gali pažeisti ir asmenų teises, ypač teisę į privatumą ir būsto neliečiamumą, šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama EŽTK 8 straipsnio taikymo su aplinka susijusiose bylose problema. Magistriniame darbe siekiama išnagrinėti svarbiausius EŽTK 8 str. taikymo ginant pažeistas žmonių teises su aplinka susijusiose bylose ypatumus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ir šio straipsnio taikymą bei aiškinimą Lietuvos teismuose. Todėl yra analizuojami teismų sprendimai, susiję su aplinkos teisių pažeidimais, kylančiais dėl aplinkos būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjamos Konvencijos 8 straipsnio taikymo sąlygos su aplinka susijusiose bylose. Jos yra dvi: ryšys tarp pažeidimo ir valstybės bei rimta tiesioginė žala, pasiekianti minimalų sunkumo lygį. Taip pat analizuojami šio straipsnio taikymo ypatumai. Pagrindiniai ypatumai yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / In the 1950s, the universal need for environmental protection was not yet apparent, therefore there was no mention of right to environment in the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. Due to pollution of natural environment, there arise an important problem of the human right to environment and the necessity of the protection of this right. For this reason it is possible to state that the role of the European Court of Human Rights practice and its interpretation of the rights, included in the ECHR, to respond environmental concerns within the context of human rights is especially relevant nowadays. Court interprets the environmental rights on the basis of other rights, which are included in the ECHR, including the right to private and family life. Since some serious damage to the environment may violate the rights of individuals and, in particular their right to privacy and the inviolability of home, in this master's final work a problem of the application of Article 8 ECHR in environment-related cases is examined. Master's Work seeks to examine the most important specificities of application of Article 8 of the ECHR in defending violated human rights in environment-related cases in the case law of the European Court of Human Rights and the application and interpretation of this Article in the courts of Lithuania. Therefore the judgments, related to interference in individual rights derived from environmental degradation, are analyzed. It examines... [to full text]
26

ES- Turkijos debatai „kalbinių žaidimų“ perspektyvoje: žmogaus teisės / EU-Turkey debate on human rights in the „language games“ perspective

Samoškaitė, Eglė 23 June 2014 (has links)
Šiame darbe nagrinėjami Europos Sąjungos ir Turkijos debatai žmogaus teisių tema. Pasitelkus „kalbinių žaidimų“ idėją, kai kalbos aktai prilyginami ėjimui šachmatų lentoje ar sprendimo priėmimui Žaidimų teorijose, analizuojama diskusija, kurioje išskiriamos dvi smulkesnės temos – žodžio laisvės problemos Turkijoje ir religinių mažumų teisės. Darbe nuosekliai išdėstoma, jog Turkijos identitetas yra dvilypis, jis padalintas į kemalistiškąjį bei islamistiškąjį. Tai lemia debatų pobūdį, nes Europos Sąjunga diskutuoja ne su vieninga Turkija, o su kemalistais arba islamistais. Remiantis „kalbinių žaidimų“ prieiga, nustatatoma, kokios taisyklės būdingos Europos Sąjungos ir Turkijojs debatams žodžio laisvės ir religinių mažumų teisių temomis, įvertinama Europos Sąjungos ir Turkijos „kalbinio žaidimo“ būklė, atsakoma į klausimą, ar žaidimas apskritai vyksta, ir jeigu taip, tai kas lemia debatų dalyvių pozicijas, kokius vaidmenis (draugo-priešo ir pan.) jie skiria vieni kitiems. / The paper is devoted to analyze European Union and Turkey debates on human rights. Here the debates are perceived as the scene where both sides put their arguments, positions, values, express intensions. This helps to find out the main reason, why discussion on human rights between European Union and Turkey isn‘t as fluent as it could be. Debates are analyzed in so called “language games” perspective, which means, that all argumentation here is equated to the move making in the game theory. Going along game theory lines, here we make a presumption, that states as international actors are rational, but their identity and interests are not static. Taking into account ideas of Alexander Wendt, identity and interests are presupposed to be a product of mutual states interaction. Interaction in the paper by itself is supposed to be a game, where the biggest stress is put on rules – knowing the rules of the game, it‘s possible to understand state intentions and identity elements. In the paper main theme of human rights is parted into two sections that deal with freedom of speech and religious minorities rights. It is supposed that the first topic is debated between European Union and Turkey‘s Kemalist establishment, and the second – between Union and proislamic movements in Turkey. Such move is made because of the ambivalent Turkish identity. After the First World War established Turkish state, soon it turned into a radical modernization and westernization. This led to the... [to full text]
27

Asmens teisės naujosiose Vidurio ir Rytų Europos šalių Konstitucijose / Human rights in the new constitutions of Central and Easten Europe

Tenčurinaitė, Ina 15 March 2006 (has links)
At the end of XX century, after the collapse of totalitarian regimes, Central and Eastern European states started a new development process related to essential constitutional reforms. It became necessary to ensure human rights and freedoms, their fulfilment and protection. Human rights and freedoms confirmed in the constitutions of Central and Eastern European countries make one of the most fundamental institutions of constitutional law. This master thesis analysis human rights and freedoms confirmed in the constitutions of Central and Eastern European countries as well as discloses in detail personal, political and social, economic and cultural rights according to the content of rights.
28

Teisės mirti (eutanazijos) legitimumo problema / The legitinating problem of the right to die (euthanasia)

Bagvilaitė-Raugalienė, Rasa 08 March 2006 (has links)
The legitimating of euthanasia raise the conflict of private and social interests. While raising the autonomy and wealth of individual as an ideal order to every state in the society of the second half of twentieth century people felt, that they have a right to carry out their decisions related to their as well as to the other individual’s way of death. In 1996 in Lithuania the legislation which gave the right to the patient to reject the treatment was adopted which is why now in our country we can also raise the question whether the right to choose the treatment is not enough liberal to call it the right to choose death.
29

Trečios kartos žmogaus teisės ir Jungtinės Tautos / Third Generation Human Rights and United Nations

Vorobjovaitė, Marija Anna 11 December 2006 (has links)
There are right to healthy environment and right to sustainable development analized in regard of climate change and degradation of Earth ecosystem as a whole in this paper. The aim of this issue is to identify at what level the nexus between two of the third generation human rights – the right to healthy and sound environment and right to sustainable development – is established in the framework of United Nations. The paper is structurized into three parts, where the typology of three generation human rights, so specific for United Nations, is discussed. There are also jurisprudence of main United Nations conventional human rights bodies overviewed in a prospective of the right to healthy environment and coordinative activity of the United Nations in accordance to sustainable development analized here.
30

„Google Street View" atvejis: teisės į privatumą ir technologijų plėtros santykis / “Google Street View” case: relationship between the right to privacy and technology development

Razmaitė, Toma 27 January 2014 (has links)
Šiandien gausu technologijų, kurios suteikia galimybę paprasčiau bendrauti, dalintis informacija bei įspūdžiais, kitos, tikėtina, atlieka prevencinę funkciją prieš nusikaltimus, apsaugant mus ir mūsų nuosavybę. Tačiau tokia technologijų plėtra iškėlė grėsmę pačiam asmeniui, sumažindama teisę išlaikyti savo privatumą. Konkrečiau kalbant, turima omenyje tik tas technologijas, kurios susijusios su asmens atvaizdu ir jo paviešinimu. Viena iš tokių technologijų yra 2007 metų gegužę Jungtinėse Amerikos Valstijose pristatyta Google Street View paslauga – jos pagalba galima virtualiai keliauti po pasaulį ir matyti aplinką 360 laipsnių kampu. Pasirodžius minėtai paslaugai kilo didžiulis sąmyšis dėl intervencijos į asmens privatumą, nes įgyvendinant užmanytą šio projekto tikslą, kartu su gatvių ir pastatų vaizdais buvo užfiksuoti ir žmonės. Todėl šiame darbe pateikiama minėtos paslaugos ir jos poveikio asmens privatumui analizė. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti, ar Google Street View pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Siekiant minėto tikslo pirmoje darbo dalyje analizuojama teisės į privatų gyvenimą samprata pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę, toliau analizuojamas minėtos paslaugos įgyvendinimo atitikimas valstybių iškeltiems reikalavimams. Antroje darbo dalyje analizuojami du privatumo pažeidimo atvejai: gatvėje ir privačioje teritorijoje. Paskutiniame darbo skyriuje pateikiama atliktos apklausos analizė, kuria buvo siekta atskleisti privatumo vertinimo įvairovę Google... [toliau žr. visą tekstą] / Today there are numerous technologies, that allow to have easier communication with each other or to share information, the other part of them are likely to perform preventative function againts crimes, in order to protect person and his property. The advancement of new technologies is changing the world, however, it raises the threat to the person by reducing his right to maintain his privacy at the same time. More specifically are meant only technologies that deal with person’s image and its disclosure. One of such technologies is Street View project of Google, which was introduced in May 2007 in United States of America. Street View makes possible to take a virtual travel around the world and viewing and navigating within 360 degree scenes of street-level imagery. Its realization caused huge commotion because of intervention to privacy – the cameras of Google vehicles captured images not only of buildings, automobiles but even passersby. The aim of this thesis is to ascertain whether Google Street View violates the right to the private life. The work is devided into three chapters. In first chapter of thesis the conception of the right to privacy according to international and national law is discussed. The realization of Google Street View under the standarts defined by States is also included into this chapter. The second one analizes two cases of privacy violation: on the street and in the private area. And in the third chapter the results of survey accomplished with... [to full text]

Page generated in 0.0464 seconds