Šiame darbe gilinamasi į kompiuterio valdymo lietuvių kalba galimybes, apžvelgiant jau pasaulyje taikomus algoritmus bei pabrėžiant balso technologijų svarbą ateityje. Pagrindinis tikslas yra realizuoti kai kuriuos iš apžvelgtų atpažinimo algoritmų ir imituoti tam tikras valdymo balsu situacijas. Kaip kalbos atpažinimo pagrindas yra naudojamas dinaminės laiko skalės algoritmas (DTW) spektrinės poros (LSP) parametrams. Pagrindinės realizavimo priemonės – Java programavimo kalba, mikrofonas ir WAVE garsiniai failai. Pasiekti rezultatai leidžia teigti, kad įgyvendintas atpažinimo algoritmas gana tiksliai randa tariamus žodžius ir su nedideliu žodynu (iki 20 žodžių) efektyviai vykdo nurodytas komandas. Buvo apžvelgti tiesinės prognozės, spektrinės poros, kvantavimo, dinaminės laiko skalės tempimo ir paslėptų Markovo modelių algoritmai, suprogramuotas lietuvių kalbos atpažinimo algoritmas ir imituotos kompiuterio valdymo situacijos: kalkuliatorius, lango spalvos keitimas ir pelės žymeklio judinimas. Atlikti išsamūs suprogramuoto atpažinimo algoritmo testavimai parodė, kad rezultatų kokybė labai priklauso nuo kompiuterio mikrofono keliamo triukšmo, diktoriaus žodžių tarimo greičio ir pašalinių aplinkos triukšmų. Pagal eksperimentų rezultatus galima teigti, kad ilgesnių žodžių (daugiau negu du skiemenys) atpažinimo tikslumas yra didesnis negu trumpų žodžių (vienas arba du skiemenys). Taip pat pastebėta, kad akustiškai panašūs žodžiai atpažįstami blogiau negu neturintys jokio... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays speech processing should become very important because it is one of the best alternatives of present control means like keyboard and mouse. So this work studies: • The use of speech signal processing. • Various methods and algorithms of speech recognition. • The implementation of Lithuanian speech recognition in this work. • Comparison with other algorithms. • Simulation of voice control. There are described and analyzed these algorithms that are used in speech processing: Dynamic Time Warping [1], Linear Predictive Coding [2], Linear Spectral Pair (or Frequencies) ([2], [3], [8]), Vector Quantization [4], Adaptive Quantization [5] and Hidden Markov Models [9]. In the implementation of Lithuanian speech recognition were used Linear Predictive Coding, Linear Spectral Pair, Vector Quantization and Dynamic Time Warping algorithms, Java programming language, microphone and WAVE format. The speech recognition system were tested with more noisy and less noisy microphones, with various WAVE files recorded in different conditions and with real time speaking. Further for simulation of voice control were modeled three situations: calculator with four operations (sum, subtraction, multiplication and division), changing background colors and moving mouse cursor. To conclude it should be noted that: • Implemented speech recognition algorithm mostly gives around 90% recognition. • The precision of testing depends on microphone and surrounding noise, length and acoustic likeness of... [to full text]

Darbo tikslas – semantiniu aspektu ištirti ir aprašyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų maitinimo įmonių pavadinimus. Tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai: a) lietuviškus pavadinimus suskirstyti į semantines grupes; b) lietuviškus simbolinius pavadinimus suskirstyti į grupes pagal jų sandarą; c) aprašyti lietuviškų simbolinių pavadinimų semantinę raišką; d) išanalizuoti lietuviškų maitinimo įmonių pavadinimų konotacijas; e) aptarti surinktų simbolinių pavadinimų santykį su bendrine kalba. Tyrimui atlikti iš didžiausios Lietuvoje maitinimo ir pramogų srities interneto svetainės www.meniu.lt buvo surinkti 1096 įmonių pavadinimai: 596 Vilniaus, 292 Kauno ir 208 Klaipėdos. Atlikus tyrimą pastebėta, kad daugiausia yra pavadinimų, sudarytų iš vieno ar dviejų žodžių. Pavadinimų, sudarytų iš trijų ir daugiau žodžių, yra vos 5 proc. Vienažodžiai simboliniai įmonių pavadinimai dažniausiai yra padaryti iš daiktavardžių, iš žodžių junginių padaryti pavadinimai — daiktavardiniai. Semantiniu požiūriu įmonių pavadinimai yra konkretūs, paprasti ir aiškūs, dažniausiai tiesiogiai nusakantys maitinimo įmonės rūšinį vardą (kavinė, baras, restoranas) arba statinį, pastatą, valstybę, miestą, mieste esančią vietą, įvairių asmenų vardus. Konotacinis žodžių reikšmių tyrimas parodė, kad maitinimo įmonių pavadinimuose ryškiausios yra potencialiosios linksmumo ir lietuviškumo, o rečiausios – tamsumo, niūrumo ir triukšmingumo semos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nelietuviški ar pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work was to discover in semantic aspect and describe the names of food companies in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. In order to achieve this aim the following problems had been raised: a) to divide Lihuanian names into semantic groups; b) to divide symbolic Lithuanian names into groups according to their stucture; c) to describe the semantic meaning of symbolic Lithuanian names; d) to analyse the connotations of the names of Lithuanian food companies; e) to discuss the balance among the collected symbolic names and the common language. To make this research from the main Internet site www.meniu.lt about food and entertainment fields had been collected the names of 1096 food companies: 596 in Vilnius, 292 in Kaunas and 208 in Klaipėda. Having completed the research it had been noticed that majority of names are made up of one or two words. There are only 5 percent of names made up of three or more words. Noun functions as the main word in both one word and phrasal symbolic names. From semantic point of view the names of the companies are concrete , simple and clear most often directly describing the kind of the company (a cafe, a bar or a restaurant) or the building, country, city or the place in the city, names of different people. The research has shown that in the names of companies dominate potencial signs of cheerfulness, whereas darkness and gloominess, raucousness and stateliness are the rarest ones. Having completed the research it had been determined that... [to full text]

Die Magisterarbeit besteht aus zwei Hauptteilen: I- theoretischer Teil; II- praktischer Teil. Das Thema der Arbeit ist mit der Erweiterung und Erneuerung des Wortschatzes der deutschen Sprache verbunden. Die Magisterarbeit ist dem Bereich Wortbildung gewidmet. Der Untersuchungsgegenstand der Arbeit sind Bindestrichkomposita in der Mediensprache. Die wichtigsten Ziele und Aufgaben der Arbeit sind: 1. Die wichtigsten Wortbildungsarten der deutschen Sprache kurz zu beschreiben. 2. Die theoretischen Kenntnisse auf dem Gebiet der Bindestrichkomposita in der deutschen Sprache vorzustellen. 3. Die Bindestrichfunktion zu behandeln. 4. Die gesammelten Belege in Gruppen zu klassifizieren und zu analysieren. In dem theoretischen Teil berufe ich mich meistens auf solche Autoren wie J. Erben, E. Donalies, M. Lohde u.a. In dem empirischen Teil berufe ich mich auf solche Quellen: die Zeitung "Die Zeit", die Zeitschrift "Der Spiegel" und Internet. / Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Darbo tema susijusi su naujų žodžių atsiradimu vokiečių kalboje. Tyrinėjimo objektas- sudurtiniai žodžiai jungiami brūkšneliais vokiečių informacijos priemonių kalboje. Pagrindiniai darbo tikslai ir uždaviniai yra tokie: 1. Trumpai aprašyti svarbiausias žodžių darybos rūšis vokiečių kalboje. 2. Pateikti teorinių žinių apie sudurtinius žodžius, kurie jungiami brūkšneliais vokiečių kalboje, panagrinėti brūkšnelio funkciją. 3. Suklasifikuoti ir išanalizuoti surinktus pavyzdžius. Praktinėje darbo dalyje naudojami šaltiniai: laikraštis "Die Zeit", žurnalas"Der Spiegel" ir internetas. / The paper consists of two main parts: theoretical and practical. The topic of the thesis concerns the appearance of new words in German. The purpose of the reaserch is hyphenated nominal compounds in the language of German media. The main objectives of the paper include: 1. A short description of the main word formation methods in German. 2. Theoretical overview of hyphenated German compuonds and the function of a hyphen. 3. Classification and analysis of examples collected. Sources used in the practical part of the paper are newspaper "Die Zeit", magazine "Der Spiegel", the Internet.

Internet English used for online communication influences spoken and written language forms. However, little analysis on the question of electronic English can be found – it is studied in a superficial way in literary sources present. The purpose of this study was to explore the language of English chat room messages as a variety of Electronic English. The objectives of the research included the analysis of chat room English in comparison to speech and writing as well as the study of graphological, morphological, and syntactic features of the language of online communication. Qualitative content analysis, comparative analysis, and descriptive method were chosen for the study. To support the scientific data discussed 1100 of chat room sentences were surveyed and 153 presented as practical examples. The research demonstrated that English used for online communication is a separate mode of language possessing features different from the ones of spoken and written forms of language. / Elektroninė anglų kalba įtakoja sakytinę bei rašytinę kalbos formas. Tačiau informacijos susijusios su internetinės anglų kalbos analize galima rasti vos keliuose šaltiniuose. Šio darbo tikslas yra analizuoti pokalbių svetainėse naudojamą anglų kalbą kaip elektroninės anglų kalbos rūšį. Remiantis darbo tikslu, iškelti uždaviniai analizuoti pokalbių svetainių anglų kalbą lyginant ją su sakytine bei rašytine anglų kalba, tirti grafologinius, morfologinius bei sintaksinius ypatumus pokalbių svetainių anglų kalboje. Atliekant tyrimą naudojama turinio analizė, literatūros analizė bei aprašomasis metodas. Analizuojama 1100 praktinių pavyzdžių, 153 pateikiami kaip empirinis darbo pagrindas. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninė anglų kalba negali būti laikoma nei sakytine, nei rašytine ir turi būti pripažinta kaip atskiras anglų kalbos porūšis, turintis specifinių bruožų.

Šiame bakalauro darbe nagrinėjami terminai, išrinkti iš „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ (Dagienė, Grigas, Jevsikova, 2008). Kompiuterijos terminai analizuojami pagal dėmenų skaičių, struktūrą, kilmę, darybą. Vienažodžiai terminai suskirstyti pagal kirčiuotes ir išanalizuotas jų kirčiavimas, taip pat jų kilmė ir daryba. Sudėtiniai terminai suskirstyti pagal žodžių skaičių ir išnagrinėti pagal žodžių ryšio reiškimo būdą ir prijungiamojo žodžio ryšio reiškimo būdus, taip pat aptarti jų kirčiavimo ypatumai. Iš viso išanalizuoti 3394 terminai, iš kurių 74,6 proc. yra sudėtiniai, 25,4 proc. yra vienažodžiai kompiuterijos terminai. Tarp vienažodžių terminų daugiausia yra pirmosios (43,6 proc.) ir antrosios (41,2 proc.) kirčiuotės terminų. Kilmės atžvilgiu vienažodžiai terminai suskirstyti į lietuviškus (62,6 proc.), tarptautinius ir hibridinius (37,4 proc.). Didžiąją dalį (94,2 proc.) lietuviškų vienažodžių terminų sudaro dariniai (dažniausiai priesagų vediniai). 93,2 proc. visų sudėtinių terminų sudaro dvižodžiai terminai. 97,9 proc. dvižodžių terminų yra su prepoziciškai prijungtais dėmenimis. Sudėtiniai terminai yra įvairios sandaros, jų kirčiavimas atitinka bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normas. / The bachelor thesis analyzes the terms which were selected from “Encyclopaedic Dictionary of Informatics“ (“Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“) (Dagienė, Grigas, Jevsikova, 2008). Terms of computer are analyzed according to the number, structure, origin and formation of components. One-word terms are divided according to the accentuation classes. Their accentuation, origin and formation have been analyzed. Compound terms are divided according to the number of words and analyzed according to the way the connection of words is expressed as well as to the ways the connection of the subordinate word is expressed. Moreover, peculiarities of their accentuation have been discussed. On the whole, 3394 terms have been analyzed. 74,6% of them are compound terms of computer, while 25,4% are one-word terms. Most latter terms are of the first (43,6%) and the second (41,2%) accentuation classes. In respect of the origin, one-word terms are divided into Lithuanian (62,6%), international and hybrid (37,4%) ones. The vast majority of Lithuanian one-word terms (94,2%) consist of formations (mostly suffix derivatives). 93,2% of all compound terms consist of two-word terms. 97,9% of two-word terms have prepositional components. Compound terms are varied in structure. Their accentuation corresponds to the accentuation norms of the common Lithuanian language.

Gegenstand der vorliegenden Arbeit ist die Präfigierung der Verben im Deutschen und Litauischen. Das Hauptgewicht dieser Arbeit liegt auf dem deutschen Präfix er- und seinen semantischen und syntaktischen Funktionen, die es zusammen mit einem Basisverb ausdrücken kann. Dann werden die Entsprechungen des Präfixes er- in der litauischen Sprache festgestellt und die Funktionen des Präfixes er- mit den Funktionen der entsprechenden litauischen Präfixen verglichen. / Priešdėlinių er- veiksmažodžių semantinės ir sintaksinės funkcijos vokiečių kalboje ir jų atitikmenys lietuvių kalboje. / Semantical and syntactical functions of the verbs with the prefix "er" in German and Lithuanian languages.

This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word formation categories. / Šiame darbe siekiama išsamiai išnagrinėti latvių kalbos veikėjų pavadinimų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijas. Surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) stengiamasi aiškiai suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį minėtųjų darybos kategorijų darybos latvių kalboje aprašą.

Darbo objektas - dvi pagrindinės veiksmažodinių latvių kalbos daiktavardžių darybos kategorijos - veikėjų pavadinimai (nomina agentis) ir veiksmo pavadinimai (nomina actionis. Disertacijoje siekiama išsamiai išnagrinėti minėtąsias darybos kategorijas - surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį dabartinės latvių kalbos veikėjų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijų aprašą. / This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word-formation categories.

Signalų technologijų magistro darbo tema yra aktuali, nes nebepakanka įprastų informacijos įvedimo priemonių. Todėl ieškoti ir apdoroti informaciją, valdyti sudėtingus įrenginius ir programas daug patogiau būtų jei kompiuteriai ir įvairūs įrenginiai suprastų žmogaus kalbą. Pasaulyje panašios sistemos kuriamos jau daugelį metų. Tačiau šiuo metu lietuvių kalbos atpažinimo sistemos yra dar tik kūrimo stadijoje. Darbe nagrinėjamas Lietuvių kalbos žodžių atpažinimas skirstant juos į kategorijas ir naudojant paslėptuosius markovo modelius. Šio tyrimo tikslas – ištirti lietuvių kalbos žodžių skirstymo į kategorijas įtaką atpažinimo tikslumui.Taip pat tiriamas žodžių grupių bei pavienių žodžių atpažinimas. Akustinis modelis sukurtas su HTK paketu, kuris naudojasi paslėptųjų Markovo modelių metodika. Žodžių skirstymas į kategorijas aprašytas Backus-Naur formatu. Eksperimentai bus atliekami ir rezultatai gaunami naudojant, Julius programinės įrangos įrankius bei šio paketo, žodžių kategorijų pagrindu veikiančią, Julian kalbos atpažinimo sistemą. Geriausi rezultatai gauti bandant atpažinti pavienius žodžius suskirstytus į kategorijas. Atpažinimo tikslumas siekia 91 %. Bandant atpažinti žodžių sekas, nesuskirstytas į kategorijas, gautas atpažinimo tikslumas tesiekia 51 %. Microsoft Office Word 2003 meniu valdymo atpažinimo tikslumas siekia 82 %. / The theme of Master project of signal technology is actual, because not enough usual information introduction ways. Therefore information search and processing, complicated devices and programs control would be more handily if computers and devices understood human speech. Similar systems are designing for many years in the world. However Lithuanian speech recognition systems are still developing in nowadays. The thesis treats of isolated Lithuanian words recognition dividing them into category and using Hidden Markov Models. The idea of research is to explore categorization of Lithuanian words influence on the accuracy of recognition. The recognition of single words and word groups is under research too. Acoustic model is constructed by using HTK toolkit which is based on Hidden Markov Models. Categorization of words is described with Backus-Naur form. Experiments are made with Julius software speech recognition system Julian witch performs words category based recognition. Best results are got trying to recognize single words set into categories. The accuracy rate of recognition reaches 91 %. While trying to recognize uncategorized word sequences – the accuracy rate of recognition reaches only 51 %. The accuracy rate of Microsoft Office Word 2003 control menu recognition reaches 82 %.

Šiame magistro darbe tyrinėjamos augalų pavadinimų žodinės asociacijos lietuvių ir baltarusių kalbomis, kurios kyla perskaičius tam tikrų augalų pavadinimus. Asociaciniame eksperimente dalyvavo 102 informantai: 52 lietuvių ir 50 baltarusių tautybės. Jiems buvo pateiktas 20 augalų pavadinimų sąrašas: ąžuolas, eglė, liepa, rožė, tulpė, kaštonas, klevas, beržas, šermukšnis, žibutė, erškėtrožė, tuopa, obelis, kriaušė, pušis, nendrė, gvazdikas, lelija, gluosnis, ramunė. Magistro darbo tikslas – aprašyti, kokias asociacijas sukelia apibrėžtos teminės grupės žodžiai-stimulai, t.y. augalų pavadinimai, ir nagrinėti žodines asociacijas psicholingvistiniu ir etnolingvistiniu aspektais. Žodinės asociacijos nagrinėjamos pagal tokius parametrus: asociacijų turinį, asociacijų santykį su žodžiu-stimulu, asociacijų dažnumo charakteristiką, asociacijų loginį ir gramatinį kriterijų. Tyrimui pasirinkti tokie metodai: anketavimas, lyginamasis ir aprašomasis. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad abiejų tautybių informantų atsakymuose vyrauja daiktavardinės asociacijos, žodžiai-stimulai ir asociatai daugiausia susiję paradigminiais santykiais. Pastebėta, kad augalų pavadinimai dažniausiai sukelia vienažodes asociacijas. Ne visos asociacijos buvo logiškai motyvuotos ir pagrįstos, tačiau tokias asociacijas dažniausiai vartojo abiejų tautų mokyklinio amžiaus vaikai. Nustatyta, kad vyrų mąstysena ir kalba yra konkretesnė, moterų – abstraktesnė, susijusi su jausmine sritimi, asmenine gyvenimiška patirtimi... [toliau žr. visą tekstą] / This study for an AM deals with verbal association of names of plants, which are evoked when tie names of certain are read. One hundred two people took part in this associative experiment: 52 Lithuanian and 50 Belarusian nationality. They were given a list of 20 plants: ąžuolas, eglė, liepa, rožė, tulpė, kaštonas, klevas, beržas, šermukšnis, žibutė, erškėtrožė, tuopa, obelis, kriaušė, pušis, nendrė, gvazdikas, lelija, gluosnis, ramunė. The objective of the study is to compare the differences in the use of language, which arise from social and psychic factors. The verbal association are studied by the following parameters: the contents of the association, the relationship of association with the word-stimulant, the character of the frequency of associations, and the logic and grammatical criterion of the associations. The following methods were chosen for the study: questioning, comparison and description. The study demonstrated that in the answers off two nationality of informants nouns prevail, and the words-stimulants and the association are mostly connected with paradigmatic relations. It was noticed that the plant names most often trigger one-word associations. Not all associations have been substantiated in a logical and reasonable, but such associations in both nations used mostly school-age children. It was found that the male way of thinking and language is more specific for women - more abstract, concerned with the sensual sphere of personal life experience... [to full text]