Tarptautinio arbitražo atveju susiduriama su arbitražo sprendimo pripažinimo procedūra ne jo priėmimo valstybėje. Svarbiausias tarptautinis instrumentas, reglamentuojantis užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką, yra 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Pagal 1958 m. Niujorko konvenciją funkcija pripažinti užsienio arbitražų sprendimus valstybėse paprastai priskiriama konkrečiam nacionaliniam teismui arba teismams. Pripažinimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintais atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimą pagrindais. Siekiant efektyvaus ir vieningo pripažinimo mechanizmo veikimo, stengiamasi vienodinti nacionalines teisės normas Susitariančiose šalyse. Prie šio siekio svarbia dalimi prisidėjo 1985 metais Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) priimtas Tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinis įstatymas, kurio paskirtis – būti orientyru valstybėms priimant nacionalinius aktus šiuo klausimu. Jame, be kita ko, integruotos ir nuostatos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo, parengtos vadovaujantis Niujorko konvencija. Ne mažiau svarbus ir vieningos teismų praktikos pripažįstant užsienio arbitražų sprendimus veiksnys. Tai kaip teismai taiko ir aiškina Niujorko konvenciją padeda įvertinti jos nuostatų efektyvumą, nustatyti ar tinkamai parengta nacionalinė teisinė bazė, reglamentuojanti užsienio arbitražų sprendimų pripažinimą. Šiuo... [toliau žr. visą tekstą] / In a case of foreign arbitration it is inevitable to face the procedure of recognition of foreign arbitral award in a country where it was not enacted. 1958 New York Convention on the Recognition and Enforcement of Foreign Arbitral Awards is the fundamental international instrument, which establishes the order of recognition of foreign arbitral awards. Pursuant to the 1958 New York Convention, the function to recognise foreign arbitral awards is attached to certain national court or courts. The question of recognition is solved following grounds on refusal to recognise foreign arbitral awards, which are set in the Article V of New York Convention. Due to the effective and united function of the recognition mechanism, it is endeavoured to uniform national law rules in the Contracting States. Contribution to this objective was added by 1985 UNCITRAL Model Law on Commercial Arbitration, adopted by United Nations Commission on International Trade Law. The mission of this Law is to be a guide for the states in establishing their national laws on the subject. The Model law, among other regulations, integrates the provisions on recognition of foreign arbitral awards, which are laid in accordance with New York Convention. Unanimous practice of courts also is a factor of significant importance. The way national courts apply and interpret New York Convention helps to evaluate the efficiency of its provisions, identify whether the national legal base regulating recognition of foreign... [to full text]

Magistro darbo tema – viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą. Darbo tyrimo objektą sudaro viešosios tvarkos sampratos analizė, išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje formuojamos viešosios tvarkos analizei bei tokios sampratos tolimesnio vystymosi galimybėms, taip pat esminiai su šiomis kategorijomis susiję klausimai: teismas turi teisę ar pareigą vadovautis savo ar kitų valstybių viešosios tvarkos samprata? Kokią įtaką viešosios tvarkos sampratai turi Europos Sąjungos (ES) teisė? Ar arbitražas yra susijęs su konkrečia valstybe bei ar turi vertinti tokios susijusios valstybės ar daugelio valstybių viešosios tvarkos turinį ar priešingai – yra nepriklausomas nuo konkrečios valstybės (angl. – seatless) bei turi ieškoti universalios tarptautinės viešosios tvarkos? Kokia yra teismo kontrolės apimtis, kai yra vertinama arbitražo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai? Pirmoje dalyje atskleidžiama vyraujanti bei didžiausias vystymosi perspektyvas turinti tarptautinės viešosios tvarkos samprata. Šioje dalyje siekiama analitiškai įvertinti skirtingus požiūrius į viešosios tvarkos kategoriją, taip pat pateikiamas analitinis ir kritinis viešosios tvarkos bei imperatyviųjų teisės normų santykio vertinimas, atskleidžiami pagrindiniai Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijų bruožai, analizuojamos priežastys, kurios nulemia skirtingą viešosios tvarkos taikymo praktiką. Antrojoje dalyje analizuojama ES teisės ir būtent ETT... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis reveals the issue of Public Policy as a Ground for Refusing Recognition and Enforcement or Setting Aside Foreign Arbitral Award. This work provides a comprehensive analysis of public policy. The paper focuses on the analysis of understanding of the notion of public policy in Lithuania. The thesis identifies possibilities of further development of the latter concept. Moreover, the work tackles the main questions related to public policy, such as: does the Court have an obligation or a right to apply national and/or international public policy? How does the EU law affect the concept of public policy? What is the scope of the Courts' control over compliance of the arbitral award with public policy? The first chapter of the thesis presents the dominant concept of international public policy that has the most prominent development perspectives. This part of the paper is focused on analytical evaluation of different attitudes towards public policy category. Along the same lines, critical analysis of the relationship between public policy and strictly imperative norms is provided. Furthermore, the mains aspects of International Law Association recommendations are reflected and prerequisites which determine different application of public policy are analysed. The next chapter displays the influence of the EU law and ECJ practice on the understanding of public policy in the EU Member states and non EU Member states. The case law of Lithuanian and other countries... [to full text]

Darbe analizuojamas arbitražo procesas, konkretizuojant jį, kai viena iš proceso šalių tampa valstybė. Aptariami esminiai arbitražo, kaip alternatyvaus teismui ginčų sprendimo bruožai tam, kad suvokti paties proceso prigimtį. Gilinamasi į procedūrinius skirtumus, kai atsiranda valstybinė dalyvaujančioji šalis. Aptariamas Lietuvos ir kitų valstybių teisinis reglamentavimas, susijęs su valstybės dalyvavimu arbitražiniame susitarime ir arbitražo procese. Aktualus arbitruotinumo klausimas, su tuo susijusi teismų praktika. Gilinamasi į rizikas, atsirandančias valstybei įsitraukiant į procesą. Taip pat siūlomi šių rizikų sprendimo variantai, nurodomi skirtingų šalių doktrinoje. Plačiau analizuojama suverenaus imuniteto doktrina. Tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kuriuo valstybė stengiasi išvengti atsakomybės ir įsipareigojimų tiek dėl paties arbitražinio susitarimo sudarymo ir galiojimo, tiek dėl priimto sprendimo vykdymo ir pripažinimo. Darbo eigoje aptariami Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai bei kitų valstybių nacionaliniai teisės aktai, aktualūs nagrinėjamiems klausimams. Darbo tikslas – išanalizuoti ir pristatyti proceso bruožus, kai jame dalyvauja valstybė. Tikslo siekiama darbo eigoje analizuojant užsienio teoretikų ir praktikų darbus, teismų praktiką ir norminius teisės aktus. / The analysis of arbitration process, when one of participating parties is a State, is given in this paper. It consists of different parts, each of which examines different features. It beggins with acquiring basic knowledge about arbitration process itself. Presentation of procedural issues and differencies is followed by covering Lithuanian and other countries legal base on questions related to State participation and capacity to enter into arbitration agreement. One of important questions is arbitrability. The analysis of risks when a State participates in an arbitration process is given. Also severeal different approaches, how these risks could be minimised or decreased. The doctrine of sovereign immunity is presented as it is an often excuse of a State party either to respect arbitration agreement or to approve and execute the award. The main object of this paper is to analyse and present features of an arbitration, when a State party participates in it. It is reached by summarising doctrine on these questions as well as case law and national and international legal acts.