Lietuvos bausmių vykdymo sistemos reformą lėmė pasikeitimai visuomenės gyvenime, rinkos ekonomika, Lietuvos tarptautiniai santykiai ir narystė tarptautinėse organizacijose bei poreikis keisti bausmių vykdymo sistemos statusą bei pavaldumą, humanizuoti nuteistųjų asmenų bausmės vykdymo sąlygas, sukurti efektyvų nuteistųjų asmenų integracijos į visuomenę procesą bei efektyviai administruoti bausmių vykdymo sistemai skiriamas lėšas. Buvusi uždara sovietinė pataisos įstaigų sistema nebeatitiko Europos šalių bausmių vykdymo standartų, neužtikrino pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo, elgesio su įkalintais asmenimis minimalių taisyklių. Naujausias Lietuvos teisinės sistemos, kartu ir bausmių vykdymo sistemos, reformos etapas – tai naujų baudžiamųjų įstatymų įsigaliojimas 2003 m. gegužės 1 d. Rengiant naujuosius Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, buvo vadovaujamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Europos kalinimo įstaigų taisyklėse išdėstytais principais. Bausmių vykdymo sistemos reformos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvai vis dar būdingas dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Tokia situacija kelia abejonių dėl pačios laisvės atėmimo bausmės efektyvumo. Tai paskatino atlikti išsamesnę... [toliau žr. visą tekstą] / The reforms in the system of execution of sentences in Lithuania were determined by the changes in the life of society, market economy, international relationships of Lithuania and membership in international organizations as well as the need to change status and jurisdiction of the system of execution of sentences, make the conditions of execution of sentences of convicted persons more human, to create a more efficient process of integration of convicted persons into society and to effectively administrate the funds allocated to the system of execution of sentences. The former closed system of Soviet correctional institutions no longer complied with the standards of execution of sentences in the European countries, it did not ensure the right to exercise the basic human rights and freedoms, minimal regulations of treatment of imprisoned persons. The most recent phase of the reform of the Lithuanian legal system, together with the system of execution of sentences is the coming into force of the new criminal laws on May 1, 2003. Upon preparing the new Penal Code of the Republic of Lithuania and the Penal Executional Code of the Republic of Lithuania was implemented following the principles laid down in the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, in the European Convention for the Prevention of Torture and Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, in the regulations of European imprisonment institutions. During the reform of the... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama viena iš svarbiausių baudžiamosios teisės kategorijų - baudžiamosios atsakomybės samprata ir jos realizavimo formos. Temos aktualumą lėmė naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimas, kuriame yra pateiktas naujas baudžiamojo poveikio priemonių institutas, atnaujinta bausmių sistema bei kiti institutai, kurie yra susiję su baudžiamosios atsakomybės samprata. Baudžiamosios atsakomybės sampratos pateikimui, buvo išnagrinėti teisės literatūroje pateikti baudžiamosios atsakomybės apibrėžimai, buvo aptarta pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momento, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai. Taip pat buvo aptarta baudžiamosios atsakomybės samprata teisinių, filosofiniu aspektu. Magistro darbe taip pat buvo nagrinėjama baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos: skiriant bausmę ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Siekiant šio tikslo buvo nagrinėjami bausmės ir teistumo institutai, analizuojama baudžiamojo poveikio (nepilnamečiams – auklėjamojo poveikio) priemonių paskyrimas ir šių priemonių santykis su baudžiamąja atsakomybe, bei priverčiamųjų medicinos priemonių institutas. Magistro darbo pabaigoje pateikiamos išvados dėl baudžiamosios atsakomybės sampratos ir jos realizavimo formų. / One of the most important categories of criminal law - criminal responsibility and the forms of its realization - has been investigated in this master's theses. A new criminal code that has recently come into force, which includes a new institution of penal means, a renewed system of punishment and other institutions related to the conception of criminal responsibility, has predetermined the importance of the topic. For the presentation of the conception of criminal responsibility, the definitions of the criminal responsibility given in the literature of law have been investigated, a standpoint concerning the starting point of criminal responsibility as well as the basics of prosecution have been discussed. The conception of criminal responsibility both in legal and philosophic aspect has been analysed, as well. In the theses, the forms of the implementation of criminal responsibility, both with and without the punishment, have also been discussed. For this purpose, the institutions both of punishment and previous conviction, the impact of penal measures imposition (educative - on minors) and the relation of these measures to the criminal responsibility, and also the institution of compulsory medical measures have been analysed. In the concluding part of the master's theses, the conclusions about the criminal responsibility and its implementation forms are presented.

Darbe nagrinėjami bausmės tikslai ir jų įgyvendinimo problemos. Atskleidžiama bausmės samprata, pateikiama kaip bausmės sąvokos įtvirtinamos Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Apžvelgiamos bausmių teorijos ir jų kritika bei tai, kokią įtaką jos turi Lietuvos baudžiamajai politikai. Aptariami bausmės požymiai, esmė, turinys ir elementai. Didelis dėmesys skiriamas bausmės tikslams apibrėžtiems baudžiamajame įstatyme, nagrinėjamos jų teorinės bei praktinės problemos. Atskleidžiama bausmės tikslų samprata Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Atskirai nagrinėjami baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pateikiama kaip teismam skiriant bausmes pavyksta įgyvendinti teisingumo principą bei kaip šis tikslas atsispindi teismų praktikoje. Nagrinėjama kokią įtaką bausmės vykdymas turi bausmės tikslų pasiekimui, kaip teismas skirdamas bausmes sieja jas su bausmės tikslai. / The master this is concentrates on the aims of punishment and their implementation issues. The concept of punishment is disclosed. The theories of punishment and their criticisms are overviewed, their impact on Lithuanian criminal policy is considered. Separate characteristics and elements of punishment as well as its essence and contents are discussed. Close attention is paid to the aims of punishment defined in the criminal law; their theoretical and practical problems are discussed. The concept of punishment aims foreseen in the criminal law is disclosed. All punishment aims foreseen in the criminal law are overviewed and problems related to their implementation discussed. It is also analyzed what influence the enforcement of the punishment has on the achievement of the punishment aims, how the court applying the punishment links it with the aims of the punishment.

Lietuvoje kasmet daugėja vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų. Apie 15 proc. užregistruotų atvejų sudaro tėvų ar artimų giminaičių smurtas prieš vaikus. Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie tėvų sunkiai sužalotus ar net nužudytus vaikus, smurtą mokykloje. Susiklosčiusi situacija reikalauja skubaus ir efektyvaus sprendimo. Darbe „Vaiko apsaugos nuo fizinio smurto teisinis reguliavimas“ koncentruotai ir susistemintai pateikiama bei analizuojama tiek sociologinė, psichologinė, tiek ir teisinė fizinio smurto prieš vaiką pusės. Analizuojama ne tik teorinė literatūra bei teisės aktai, bet ir pateikiama autorės atlikto tyrimo duomenų analizė. Pirmojoje darbo dalyje autorė apžvelgia pagrindines sampratas: atskleidžiama vaiko bei vaikystės samprata; analizuojamos smurto bei fizinio smurto sąvokos, šių reiškinių priežastys bei pasekmės vaikui; aptariami vaiko teisinės apsaugos principai bei smurto prevencijos samprata. Tarptautiniu lygmeniu vaiko teises garantuojančios ir ginančios normos įtvirtinamos deklaracijose ir konvencijose. Taip pat daug svarbių nuostatų yra pateikiama valstybėms rekomendacijų forma. Ratifikuotų tarptautinių dokumentų nuostatos turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Antrojoje darbo dalyje autorė apžvelgia šiuos teisės aktus, analizuoja pagrindines jų nuostatas, susijusias su smurto prieš vaikus užkardymu. Taip pat pateikiama ir Lietuvoje egzistuojančios vaiko teises ginančių institucijų sistemos analizė. Trečioji darbo dalis... [toliau žr. visą tekstą] / Every year in Lithuania there is a growing number of victimized children. Around 15% of registered cases are about parents’ or other close relatives’ physical violence against children. Mass media more and more often announces about children seriously injured or killed by their parents, about violence at school. The situation demands a quick and effective solution. The thesis “Legal regulation of child protection from physical violence” contains a concentrated and systemized analysis of sociologic, psychological and legal sides of child’s physical abuse. Not only legal acts and theoretical literature is analyzed, but also the analysis of children’s, parents’ and teachers’ research data is presented. In the first part of thesis author presents the main conceptions: the concept of child and childhood; analysis of violence, physical violence, the reasons of this phenomenon and consequences for a child; the principles of legal protection and prevention of violence. In the international level the rights of the child are established in various declarations and conventions, many important provisions are put in the form of recommendations. The provisions of ratified international documents must be implemented into national law. In the second part of thesis author presents these main legal acts and analyzes the main provisions concerning prevention of violence against children. Also the analysis of existing institutional system is presented. Third part of thesis is dedicated to... [to full text]

Kaip teigiama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvoje įkalinimo bausmę, pataisos namuose, atlieka 8000, už įvairius nusikaltimus nuteistų asmenų1. Toks pats, arba labai artimas tam skaičius buvo ir 2009 metais. Pasak, Euro stato2, kriminalinės statistikos duomenų bazės suvestinės sudaro 230 nuteistųjų, 100000 Lietuvos gyventojų. To paties šaltinio teigimu, pagal šį skaičių, Lietuva patenka į pirmą, didžiausią kalinių skaičių turinčių valstybių dešimtuką. Lietuvoje, kaip ir daugumoje postsovietinių šalių, laisvės atėmimas yra dažniausiai taikoma bausmė. Įkalinimo laikas yra pakankamai ilgas, per jį asmuo praranda ryšius su šeima, draugais. Jis nebetenka iki įkalinimo bausmės, turėtų profesinių sugebėjimų, o dažnai jų ir visai nėra turėjęs. Ryšių su artimiausia aplinka praradimas, ilgas įkalinimo bausmės laikas apsunkina šių asmenų sėkmingą integraciją, skatina kartotinį nusikalstamumą.Problema: Lietuvoje įkalinimo bausmės laikas yra ilgas. Per įkalinimo laikotarpį žmogus praranda ryšius su šeima, visuomene, praranda iki įkalinimo turėtus darbinius įgūdžius.Problema: Lietuvoje įkalinimo bausmės laikas yra ilgas. Per įkalinimo laikotarpį žmogus praranda ryšius su šeima, visuomene, praranda iki įkalinimo turėtus darbinius įgūdžius.Nagrinėjama tema yra aktuali visuomenei, kadangi pilniausiai atspindi nusikalstamumo fenomeną. Žmogus, gyvenantis visuomenėje dažniausiai dėl nepalankių aplinkybių šeimoje, artimiausioje aplinkoje, nepakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / 1. During the investigation a hypothesis has been confirmed that the repeated criminality of the persons who served imprisonment sentence is connected with the duration of the sentence and the demerit of the successful resocialiasation process of the persons who are punished with the imprisonment sentences. 2. When reviewing scientific literature it has become clear that the state defines the direction of its activity in the following way: it expresses its will through the nation’s legally selected representatives and also seeks to defend the mankind from criminal actions. This is called politics. The population defence is carried out through criminal and sentence prosecution policies. Both of them form social politics. Criminal policy defines criminal actions. Sentence prosecution policy deals with the state Criminal policy but it is being realized in the sentence prosecution and commitment sphere. The aim of these policies is population defence. The state Sentence prosecution policy being carried out through the branch of Penitentiary law is called sentence prosecution or penitentiary law. Penitentiary law deals with social relationships which appear when prosecuting or serving the sentences. As it is obvious from the sources of penitentiary law, the aim of this sentence is not only to put the criminal into prison or to restore legitimacy but also to influence him not to commit crimes in the future. Penitentiary law fulfills its function only in connection with other... [to full text]

Darbe analizuojami skirtumai tarp Lietuvos vaiko apsaugos teisės aktų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų bei keliamas klausimas, ar Lietuvos teisinė vaiko apsauga nuo smurto užtikrina Jungtinių Tautų keliamus tikslus dėl fizinių bausmių draudimo. Išnagrinėtos fizinio smurto rūšys bei formos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Atlikta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijų nuostatų analizės. Nustatytas fizinės bausmės ir fizinio smurto teisinis santykis. Magistro darbe taip pat atskleista, ar fizinių bausmių reglamentavimas nepažeidžia privataus šeimos gyvenimo teisės. Pateikiama teisinės vaiko apsaugos problematika Lietuvoje. Aptariamas baudžiamasis ir administracinis teisinis vertinimas. Problemos sprendimui pagrįsti išnagrinėta Lietuvos teismų praktika. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl fizinių bausmių draudimo reglamentavimo Lietuvoje. / Having analysed the differences between the child protection legislation in Lithuania and the United Nations Child Rights Convention, in the paper it has been revealed that Lithuania does not implement the objectives set by the United Nations on banning of corporal punishment. The study has revealed that in the national domestic law Lithuania has not banned corporal punishment by law. The concept of corporal punishment is not defined neither by a framework of child’s rights nor by domestic violence laws in Lithuania. Having examined all issues, it is concluded that the corporal punishment is violation of human dignity and the right to bodily integrity and the inviolability, because it contradicts the provisions of European Convention on Human Rights.

SUMMARY The key words in this final master degree work “Connection, Purpose and Place of Punishment Enforcement and Criminal Law” are the branch of punishment enforcement law, the branch of criminal law, legal system, punishment, connection of punishment enforcement law and criminal law in legal system. Punishment enforcement law and criminal law make some kind of the aggregate in legal system which regulates all questions connected with investigation of criminal act and realization of the imposed punishment. It is noted that the branch of punishment enforcement law and the branch of criminal law are independent branches of the law in the legal system. They are different by their indications, subject and specific principles but they can’t function isolated from each other and are close related. The branches of punishment enforcement law and criminal law form common state’s legal basis of crime control.

Criminal offences against human health violate one of the most important values protected by the Criminal Law – people’s health. This Final Theses Health Disturbances/ bodily injuries and Criminal Liability for them presents a detailed analysis of the structures of health disturbances, measures of criminal liability for these acts, and main problems that arise after the new Criminal Code of the Republic of Lithuania has come into force. The main objective of the Theses is to reveal the problems related to the qualification of health disturbances and criminal liability for them as the new Criminal Code of the Republic of Lithuania has raised a number of novelties both by the introduction of a new concept Health Disturbances/bodily injuries and reformation of the penalty imposing provisions. The Theses distinguish the following problems: delimitation of criminal acts and their qualification after the changes of the Criminal Law, penalty imposition and application of other provisions related to the execution of criminal liability in the court practice.