SANTRAUKA Vagystė – viena iš visais laikais dažniausiai padaromų nusikalstamų veikų, ne tik Lietuvoje bet ir kitose valstybėse, kuri pažeidžia konstitucinę asmens teisę į nuosavybę. Vagystė – dažniausiai nepilnamečių padaroma nusikalstama veika. 2009 m. beveik pusę (47,6 proc.) nepilnamečių įvykdytų nusikalstamų veikų sudarė vagystės – 1915. Vaikai taip pat daugiausia nukenčia nuo vagysčių ir plėšimų. Darbe atliekama įstatymų, reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už vagystę Lietuvos Respublikoje, istorinė apžvalga, atskleidžiama vagystės samprata, sudėtis, vagystę kvalifikuojantys požymiai, vagystės skirtumai nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, bausmių už vagystę reglamentavimas ir skyrimas, aiškinant teisės normų turinį, analizuojant teismų praktiką, pateikiant teorinę medžiagą, teisininkų nuomones, lyginant vagystės reglamentavimą Lietuvoje ir užsienio valstybėse, pateikiamos išvados. Darbas turėtų būti naudingas aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas praktikoje, darant baudžiamojo įstatymo pataisas, kaip mokomoji priemonė teisės studentams. / SUMMARY At all times, theft has been one of the most frequently committed crime actions not only in Lithuania, but also in other countries which violate the constitutional human right to property. Theft is a criminal action more commonly committed by the young persons. In 2009, theft made up about half (47.6 percent) of all criminal actions committed by the youth – 1915. The children are also most often the victims of theft and robbery. The paper presents a historical survey of laws regulating criminal liability for the theft in the Republic of Lithuania, reveals the theft concept, content, elements categorizing the theft, dissimilarities of theft from the other property offences and regulation and infliction of penalties for the theft by clarifying the content of legal norms, analysing the judicial practice, providing theoretical material and lawyers’ points of view and comparing the theft regulation in Lithuania and foreign countries, as well as, gives the conclusions made. The paper may be helpful in interpreting and applying in practice the criminal code provisions, when introducing the changes into the code of criminal law and as a tutorial for law students.

SANTRAUKA DRAUSMINIMAS UGDYMO PROCESE: BAUSMĖ, KONTROLĖ IR PREVENCIJA Pastaruoju metu humanizuojant ugdymo procesą bendrojo lavinimo mokyklose pereinama nuo bausmių, kontrolės prie prevencinių priemonių. Tačiau prevencinės priemonės tinkamai neveikia sudėtingoje Lietuvos švietimo sistemoje, o tos priemonės, kurios gali pagelbėti (bausmė ir kontrolė), kai kurių šių dienų teoretikų įvardijamos kaip prievartinės. Magistro darbas skirtas išnagrinėti drausminimo ir savidrausmės ugdymo procese sampratą ir raidą, aptarti šiuolaikines drausminimo paradigmas, išryškinti bausmės, kontrolės, prevencijos, kaip pagrindinių drausminimo priemonių, ir savidrausmės taikymo aktualijas ir perspektyvas. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje buvo apžvelgtos praeities: Antikos, viduramžių, Švietimo epochos - filosofų ir pedagogų įžvalgos bei šiuolaikinės psichologinės ir sociologinės paradigmos drausminimo požiūriu ir jų plėtotė švietime. Empirinėje darbo dalyje, atlikus anketinę apklausą, buvo išanalizuotas mokytojų požiūris į mokinių drausminimą ir savidrausmę ugdymo procese ir jų taikomos drausminimo priemonės: bausmė, kontrolė, prevencija. Nustatyta, kad dažniausiai taikomos drausminimo priemonės yra: bausmės - įspėjimas, nuolatinė kontrolė, vertinimas žemesniu pažymiu, kontrolės mechanizmai – individualus pokalbis, semestro rezultatų detalus aptarimas, vidaus taisyklių kūrimas, dažniausiai taikomos prevencinės priemonės – gero elgesio pavyzdys, įtraukimas į įdomią veiklą, pažadas atlyginti už... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY DISCIPLINE IN THE EDUCATIONAL PROCESS: PUNISHMENT, CONTROL AND PREVENTION In recent years humanisation of the educational process in comprehensive schools has led to a shift in application of disciplining measures, moving away from punishment and control towards preventive means. These means, however, do not seem to be functioning properly in a complex Lithuanian educational system of today, whereas punishment and control, the measures seemingly more adequate and efficient within the school setting, are seen by some contemporary theoreticians as too controlling and restrictive. The present MA thesis sets out to examine the concept of discipline and self-discipline in the educational process and its development, to discuss contemporary paradigms of disciplining, as well as highlight the tendencies and perspectives in application of punishment, control and prevention as the key disciplining measures within the school setting. The theoretical part of the paper presents an overview of different schools of thought in the light of discipline, providing the insights of the thinkers and educators from the past, i.e. Antiquity, the Middle Ages, the Enlightenment, etc., as well as dwelling on contemporary psychological and sociological paradigms and their development within the framework of education. Based on the questionnaire results, the empirical part of the MA paper provides an analysis of teachers‘ attitudes towards student disciplining and self-discipline in the... [to full text]

Laisvės apribojimas – tai kriminalinė bausmė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Laisvės apribojimas yra nauja, savarankiška kriminalinė bausmė, kuri pradėta vykdyti nuo 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujam baudžiamajam įstatymui. Laisvės apribojimas nuo kitų kriminalinių bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, išsiskiria tuo, kad jos taikymo metu netaikoma nuteistojo fizinė izoliacija nuo visuomenės. Magistro darbo tyrimo tikslas – atskleisti ir įvertinti laisvės apribojimo bausmės, įteisintos Lietuvos teisės aktuose, vykdymo racionalumą ir efektyvumą, atsižvelgiant į tarptautinių ir nacionalinių dokumentų nuostatas, taip pat pažangią užsienio valstybių probacijos formų teisinę reglamentaciją ir patirtį jos realizacijos srityje. Šiam darbe buvo išnagrinėta: bausmės paskirtis ir aptartos jos rūšys, laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos; šią bausmę vykdančių institucijų kompetencija; laisvės apribojimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos; atleidimas nuo laisvės apribojimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas; laisvės apribojimo bausmės taikymas nepilnamečiams; šios bausmės pakeitimas kitomis bausmėmis. Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu ir tuo pačiu įrodė, kad alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos (probacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The Penalty of the Restriction of Liberty SUMMARY The restriction of liberty is the criminal penalty, which is imposed by the conviction to the person committed a crime or a penal transgression. The restriction of liberty is new, independent criminal penalty, which was started to perform since the 1 May 2003, after inuring of the new penal law. The restriction of liberty differs from the other criminal penalties, by which the freedom of the convict is restricted, by fact that while applying the penalty, the physical isolation of the convict from the society is not applied. The purpose of analysis of the master work is to reveal and estimate the rationality and efficiency of the penalty of the restriction of liberty, which is valid in the legal acts of Lithuania, considering the rules of the international and national documents, also the advanced legal regulation of the forms of probation of the foreign countries and the experience of its realization. This work analyzed: the purpose of the penalty and its kinds were disputed, the conditions of performing the penalty of the restriction of liberty; the competence of the institutions performing this penalty; the incentive means and punishments applied to the convict serving their sentence of the restriction of liberty; the absolution from the penalty of the restriction of liberty and the appointment of the means of the penal action; the application of penalty of the restriction of liberty to the under-age; the replacement of this... [to full text]

Lietuvoje ir ir kitose Europos šalyse (Italijoje, Lenkijoje) pasigirsta politikų bei visuomenės kalbų, jog verta atkurti mirties bausmę. Kiek tokios kalbos realios? Europa po antrojo pasaulinio karo dėjo maksimaliai pastangų panaikinti mirties bausmę visame kontinente. Darbas buvo ilgas, užtruko ilgus dešimtmečius, bet dėl diplomatinių viražų, beveik visos Europos šalys mirties bausmės nebetaiko. Dabartinės retencionistinės kalbos kai kam atrodo kaip žingsnis atgal, nes aboliucionistai mano, jog mirties bausmės uždraudimas tai toks pats didelis laimėjimas, kaip pasaulinis demokratijos įsitvirtinimas daugumoje pasaulio šalių. Retencionistai gi visai kitaip žvelgia į mirties bausmę ir mato ją kaip normalią baudžiamosios politikos priemonę. Todėl diskusijos tarp dviejų priešingų stovyklų verda tiek dėl mirties bausmės privalumų ir trūkumų, tiek dėl apskritai galimybės atkurti mirties bausmę bent jau tam tikrose šalyse. Aboliucionistai, ilgai kovoję už visuotinį aboliucionizmą neketina užleisti nė kiek savo jau iškovotų pozicijų plotelio, tačiau tam vėlgi pasitelkia argumentus, kuriuos naudoja debatuose „už ir prieš“ mirties bausmę. Retencionistai gi naudoja skirtingoms diskusijoms skirtingus argumentus, bet matyt jų retorika ir pozicija yra kitokia dėl to, kad jų šalių baudžiamoji politika kelia kitokius tikslus ir uždavinius teisei, susiduria su kitomis problemomis, o visuomenės skirtingai nuo ES senbuvių visuomenių supranta teisės paskirtį, Europa gi visus paima po vienu... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania and other European countries (Italy, Poland) politicians and the public discuss on the issue is it worth restoring the death penalty. Europe after the Second World War, has made maximum efforts to abolish the death penalty throughout the continent. The work was long, it took many decades, but after the diplomatic virages, almost all European countries have abolished death penalty. Current retencional discusses for some seems like a step back, because abolutionists believe that the prohibition of the death penalty is same great achievement, as the global entrenchment of democracy in most countries of the world. Retencionists look in other way to the death penalty and sees it as a normal criminal policy. Therefore, the debate between two opposite camps is going both about death penalty pros and cons, both for the general possibility of restoring the death penalty, at least in certain countries. Aboliucionists has long fought for universal aboliutionizm and do not intend to relinquish any of the positions they have already achieved. Abolutionists rely on the arguments used by the recent debates for and against the death penalty. Retencionists use different arguments for debates, but apparently their rhetoric, and the position is different because of their criminal policies are different goals. Countries of the retencionists has other objectives for the law- it is faced with other problems, and the public, unlike the EU's old member countries‘s societies understand... [to full text]

Darbe nagrinėjama fizinių bausmių ir smurto šeimoje įtaka vaikų agresijai. Tyrimais nustatyta, kad ši įtaka yra tiesioginė. Rekomenduojama šviesti tėvus. Siūloma administracinėje ir baudžiamojoje teisėje išplėsti valstybinio kaltinimo ribas,priimti ir įgyvendinti įstatymų pataisas, draudžiančias vaikų mušimą. / The work recommends regularly educate parents and children explaining the causes and reasons of violence. The research states that administrative and criminal law should delegate more rights to state prosecution and violence in the family should be cinsidered as aggravating circumstances and the parliament should adopt amendments to the existing laws forbidding violence to children.

Magistro baigiamajame darbe ištirta fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu vykdymų bausmių būklė ir dinamika Lietuvoje 2004-2010 metais. Pirmiausia teoriniu aspektu apžvelgta Lietuvos bausmių sistema bei palyginta su užsienio valstybių šalyse egzistuojančiomis bausmėmis. Vėliau analizuota atskirai juridinių asmenų bei fizinių asmenų atžvilgiu vykdomų bausmių dinamika – bausmių vykdymo didėjimo, mažėjimo statistiniai duomenys, vidutinė bausmių vykdymo trukmė ir kt. Apibrėžtos esminės problemos, kurios apsunkina bausmės vykdymo tikslų pasiekimą, ir šitaip parodo, jog bausmių vykdymo būklė Lietuvoje kol kas gali būti analizuojama tik atkreipiant dėmesį į neigiamus aspektus. Galiausiai ištirta gyventojų pozicija ir ekspertų nuomonė bausmių vykdymo problemų klausimais. / Master’s work presents state and dynamics of sentences witch are carried out on natural and legal persons in Lithuania in 2004-2010. First, theoretical background of system of penalties in Lithuania is analyzed and compared with the existing system of penalties of foreign countries. Later dynamics of sentences witch are carried out separately on natural and legal persons analyzed – statistical information of execution of a sentence in increasing or decreasing, the average duration of the executions and so on. The fundamental problems that make difficult achievement of the objectives of the execution of a sentence defined and these problems shows that the enforcement of sentences situation in Lithuania so far can be analyzed only focusing on negative aspects. Finally, position of the population and opinion of experts on issues of problems in execution of a sentence explored.

Baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės forma, sukelianti nusikaltusiam asmeniui griežčiausias teisines pasekmes ir paliečianti svarbiausias žmonių teises ir laisves. Jos turinį sudaro visos teisinės pasekmės, kylančios po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiame darbe analizuojama bausmė ir teistumas, kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos. Visais laikais bausmės nagrinėjimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys, nes ja paliečiamos svarbiausios prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, tokios kaip gyvybė, laisvė ar sveikata. Todėl nieko keista, kad istorijos bėgyje ne kartą buvo keliamas klausimas ar valstybė turi teisę bausti žmogų. Tačiau idėjos, siekiančios paneigti pačios bausmės legitimumą, reikšmingos tik istoriniame lygmenyje, ir vėlesnių laikų mokslininkų visai nebeplėtotos, pripažįstant šią valstybės teisę nekvestionuojama ir būtina, dėmesį sutelkiant į bausmei keliamų tikslų problematiką, jos paskirtį ir kitus klausimus. Todėl toliau darbe ir analizuojamas bausmės paskirties klausimas, kurio pagrindu istorijos raidoje susiformavo ne viena bausmės teorija, turinti įtakos ir šiais laikais, sprendžiant šį klausimą. Per ją atsiskleidžia pati bausmės esmė ir jos realizavimo tikslai, kurių nuosekli sistema ir sudaro paskirtį. Bausmė išsiskiria iš kitų teisės šakų atsakomybės rūšių tuo, kad sukelia ypatingus teisinius padarinius – teistumą. Tai tam tikra ypatinga asmens teisinė padėtis, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal charge is the most severe legal form of responsibility causing a criminal the hardest legal consequences and affecting the most important civil rights and liberties. Its content is composed of all legal consequences rising after conviction. The thesis of master’s work is analysis of punishment and conviction as forms of realization of criminal charge. In all times major attention was paid to investigation because it touches most important natural civil rights and freedom likewise life, liberty and health. The issue if a state has a right to punish a person was covered in due course of history several times. Though ideas negotiating criminal legitimating become more important on historic background and later on stopped being developed and questioned by scientists. The focus is the problems of punishment, its purpose and other questions. The question of penalty is analyzed on which bases not a single theory of punishment has been established to have influence still in current times on judgment this question. It helps to cover the point of punishment and issues of its realization. Penalty is different from the rest branches law because it causes serious legal sequence – conviction that is a situation in which summary conviction has already become effective. The consequences caused by conviction are separated into legal that appear only after misdemeanor and other legal sequences resulted by other code of law. It is approached to the conclusion that conviction is one of... [to full text]

Šio darbo tikslas yra aptarti mokslinėje literatūroje įvairių autorių pateikiamą požiūrį į laisvės atėmimo bausmę, atlikti dokumentų, statistinių duomenų, susijusių su laisvės atėmimo bausme, analizę bei išsiaiškinti kokybiniame tyrime dalyvavusių ekspertų nuomonę apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą, vykdymą Lietuvoje, kitas su laisvės atėmimu susijusias problemas Lietuvoje. Pirmoje magistro darbo dalyje analizuojama ir aptariama norvegų kriminologo N. Christie, prancūzų filosofo ir sociologo M. Foucault, olandų mokslininkų H. Bianchi ir L. Hulsmano, britų mokslininko S. Coheno bei Lietuvos mokslininkų – G. Švedo, G. Sakalausko, A. Gavėnaitės – požiūriai į baudžiamąją sistemą, laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės skyrimą bei vykdymą. Pristatomos Lietuvoje veikiančios įkalinimo įstaigos. Analizuojami dokumentai, statistiniai duomenys, susiję su laisvės atėmimo bausmės skyrimu, vykdymu Lietuvoje. Antroje magistro darbo dalyje aptariami savarankiškai atlikto kokybinio tyrimo „Ekspertų požiūris į laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir vykdymą Lietuvoje“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ekspertų nuomonę apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą, vykdymą Lietuvoje, rezultatai ir pateikiama jų analizė. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas struktūruoto interviu metodas. Tyrimo atranka atlikta remiantis sniego gniūžtės principu. Šio tyrimo metu buvo atlikti 8 interviu su ekspertais, dirbančiais srityje, susijusioje su laisvės atėmimo bausme. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to discuss the attitude of various authors towards imprisonment, to analyze documents and statistical data concerning the imprisonment and to find out the opinion of experts who participated in qualitative survey about imprisonment realization in Lithuania and other problems concerning this issue. In the first part of this work there is the analysis and discussion about attitudes of Norwegian criminologist N. Christie, French philosopher and sociologist M. Foucault, Netherlands scientists H. Bianchi and L. Hulsman, British scientist S. Cohen and Lithuanian scientists G. Švedas, G. Sakalauskas, A. Gavėnaitė towards the penalty system, imprisonment and its realization. The confinement institutions working in Lithuania are introduced. Documents and statistical data concerning imprisonment realization in Lithuania are analyzed. In the second part of this work the results of self-dependent made qualitative survey „The Critical Analysis of Imprisonment in Lithuania“ are discussed that should help to find out the opinion of experts about imprisonment realization in Lithuania and the analysis of these results is presented. Structured interview method was chosen to do an empirical survey. The survey sample was done applying the principles of „snowball“. Throughout this survey 8 interviews with experts who work in the sphere of imprisonment were taken. The results of this survey showed that experts think imprisonment is necessary, however the degree of... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas laisvės atėmimo bausmės, kaip vienos iš dažniausiai teismo skiriamų bausmių, įtaka pakartotiniam nusikalstamumui bei jos atlikimo metu asmeniui taikomų pataisos priemonių teisiniai ir praktiniai aspektai, jų veiksmingumas ir efektyvumas, siekiant asmens pataisymo bei pakartotinio nusikalstamumo tikimybės išvengimo. Pirmajame skyriuje analizuojama bausmės paskirtis ir esmė, pagrindiniai tikslai, kuriuos bausmei kelia įstatymų leidėjas. Apžvelgiamos bausmės teorijos, kurios įvairiais istoriniais laikotarpiais kėlė daugiausia diskusijų mokslininkų tarpe ir formavo dabartinę bausmės sampratą. Taip pat įvertinamas teismų vaidmuo skiriant bausmes ir įgyvendinant teisingumo principą. Antrajame skyriuje apžvelgiamas laisvės atėmimo bausmės formavimasis istorijos tėkmėje, skirtingų kalinimo sistemų įtaka dabartinei kalinimo sistemai. Šiame skyriuje taip pat analizuojamos pataisos priemonės, taikomos laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, jų teigiami aspektai bei pagrindiniai trūkumai ir sąsaja su pakartotiniu nusikalstamumu. Trečiajame skyriuje analizuojamos problemos, su kuriomis susiduria laisvės atėmimo bausmę atlikę ir į laisvę išėję asmenys, įvertinamos jų pačių pastangos siekiant sėkmingos adaptacijos visuomenėje bei formuojant visuomenės požiūrį į juos. Ketvirtasis skyrius skirtas trumpai laisvės atėmimo bausmės alternatyvų apžvalgai, dabartinės jų būklės įvertinimui bei galimiems pokyčiams ateityje. Apibendrinant nagrinėtas... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master final work is to reveal the influence of inprisonment on repeated criminality. It is important to analyse and evaluate all the corrective elements of the inprisonment that are used in the penitentiaries, because the behavior of the prisoner usually depends on it. Also it is important to identify how do all these elements can help prisoners to change and do not commit crimes any more. The first chapter analyses the main purposes of the penalty that exists nowadays and the influence on it of all the theories of the punishment that used to exit in the past. Also this chapter contains the importance of the judge in the penalty commited process. The second master's final work chapter talks about the formation of the inprisonment as it is nowadays and about the efficiency of all it‘s corrective programs in order to avoid repeated criminality. The third section is dedicated to all the difficulties that prisoners usually confront with after the inprisonment, not only because of the fault of the negative position of the sočiety, but because of their behavior as well. The fourh chapter reveals us all the positive and negative aspects of the alternatives for the inprisonment, that exist in Lithuania nowadays and about the opportunity to apply something new in that system in order to avoid repeated criminality. To sum up everything that was written in the master‘s final work at the end of it we made conclusions, in... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama ir vertinama kaltininko asmenybės įtaka baudžiamajai atsakomybei Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Darbo tikslas - remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis nustatyti esamus kaltininko asmenybės vertinimo trūkumus ir privalumus nacionalinėje teisėje bei įvertinus užsienio šalių patirtį nagrinėjamu klausimu, padaryti išvadas, pateikti pasiūlymus. Pirmiausia, darbe nagrinėtas atskirų užsienio valstybių (Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Anglijos ir Velso, JAV, Rusijos, Kanados) kaltininko asmenybės baudžiamasis teisinis vertinimas. Toliau darbe kritiniu požiūriu pažvelgta į kaltininko asmenybės baudžiamąjį teisinį vertinimą nacionalinėje teismų praktikoje. Darbe analizuojamos įvairių instancijų atskirų Lietuvos teismų baudžiamosios bylos, teismų nuosprendžiai ir nutartys. Siekiama nustatyti, kokių pasitaiko teismų praktikos nevienodumų bei trūkumų vertinant kaltininko asmenybę baudžiamosios atsakomybės ir bausmės individualizavimo procese, kodėl pasitaiko, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos traktuojamos nevienodai. Nagrinėjant Lietuvos teismų praktiką bausmių praktinio pritaikymo aspektu pastebėta, kad bausmių taikymui būdingas nedarnumas, nenuoseklumas ir subjektyvumas vertinant kaltininko asmenybę. Darbe pateikiami teoriniai siūlymai įstatymų leidėjui ir teismų praktikai sprendžiant kaltininko asmenybės baudžiamojo teisinio vertinimo problemas. Darbo pabaigoje siūloma detaliau reglamentuoti bendruosius... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this scientific work analyses personality of an offender and its influence on criminal liability in Lithuanian and foreign countries criminal law. The aim of the study is by sustaining the accumulative theoretical and practical information to identify the merits and demerits of the offenders estimation in the national criminal law and while evaluating foreign countries experience to make the conclusions and suggestions for the national doctrine. First of all, the author analyses foreign countries (such as France, Netherlands, Germany, England and Wales, USA, Russia, Canada) experience in valuing personality of an offender and its influence on criminal liability. Then, there is given a critical look at the personality of an offender and its criminal evaluation in the national criminal law further in this scientific work. The study concentrates on the analysis of judicial practise of the decisions and sentences of various courts. The investigation of Lithuanian case law in practical aspects showed us that the application of sanctions considering the personality of an offender is not consistent and represents value judgement. The author attempts to make theoretical suggestions for the lawmaker and the courts how to solve the problem. At the end of the study the author suggests to regulate general principles of determining sentence in more detail way and to determine the influence of personality of an offender on criminal liability.