Magistro darbo tema – bausmių skyrimo ypatumai nepilnamečiams. Remiantis tarptautiniais teisės aktais, galiojančiu Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, baudžiamosios teisės teoretikų darbais, išanalizuotas bausmių skyrimo ypatumų nepilnamečiams teorinis modelis, jo taikymo praktiniai aspektai, atskleistos aktualios bausmių skyrimo ypatumų nepilnamečiams taikymo problemos. Darbe atskleidžiama bausmės kaip valstybės prievartos priemonės nepilnamečiams samprata. Analizuojama bendra bausmės samprata, nepilnametystės samprata baudžiamojoje teisėje bei nepilnamečiams skiriamų teisinių sankcijų paskirtis. Remiantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teisės doktrina bei teismų praktika, apžvelgiamos bausmių, skiriamų nepilnamečiams rūšys. Aptariant terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį, analizuojamas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Trečioje dalyje analizuojami bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Ketvirtoje dalyje analizuojamos specifinės aplinkybės, reikšmingos bausmės skyrimo nepilnamečiams procese: nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, sveikatos būklė bei socialinė branda, anksčiau taikytų poveikio priemonių svarba. Į šią problemą bandoma pažvelgti teoriniu lygmeniu, t.y. analizuojant įstatymo leidėjo poziciją, teisės doktriną, tarptautinius teisės aktus, taip pat apžvelgiant teismų praktiką. Magistro darbe pateikiama ne tik teisės specialistų nuomonės, bet ir išsakytos autorės mintys ir pasiūlymai įstatymo tobulinimui. / The title of the master‘s thesis – features of juvenile sentencing rules. Following international legal acts, valid criminal code of the Republic of Lithuania, works of theorists of criminal law, the theoretical model of features of juvenile sentencing rules, practical aspects of its application are analyzed, relevant problems of juvenile sentencing rules are disclosed. The conception of the sentence as the state means of compulsion for juveniles is disclosed in the paper. The general conceptions of the sentence, infancy in criminal law, purpose of the imposed legal sanctions for juveniles are analyzed. Following provisions of criminal law, law doctrine and court practice, types of sentences imposed for juveniles are reviewed. The suspension of the sentence imposed for juveniles is also analyzed when discussing the type of time-limited imprisonment. The general grounds for sentence imposition are analyzed in the third part of the paper. Specific circumstances, significant in the process of the sentence imposition for juveniles, are analyzed in the fourth part: living and upbringing conditions of the juvenile, state of health and social maturity, importance of earlier imposed sanctions. It is tried to review this problem in theoretical level, i.e. analyzing position of legislator, law doctrine, and international legal acts as well as reviewing court practice. Not only opinions of law specialists are presented in master’s thesis but also author’s thoughts and suggestions for... [to full text]

Bausmių skyrimas yra ypatingas baudžiamosios teisės institutas, nes skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra realiai įgyvendinama baudžiamoji teisė ir jos paskirtis. Todėl bet kokia kaltininkui skiriama bausmė turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 dalies nuostatų matyti, jog vienas iš tokių skiriamos bausmės individualizavimą įtakojančių veiksnių yra baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Parodydamos teismui tam tikrus momentus, mažinančius nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžiančius švelninti tokią veiką įvykdžiusio asmens baudžiamąją atsakomybę, šios aplinkybės tampa neatsiejama bausmių skyrimo, kaip bene svarbiausio bei sudėtingiausio baudžiamojo proceso etapo, dalis. Atsižvelgdamas į tiesiogiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 dalyje įtvirtintas ar, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, tik konkrečioje byloje lengvinančiomis pripažintinas aplinkybes, teismas gali paskirti kaltininkui švelnesnę iš atitinkamoje baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos sankcijoje numatytųjų bausmės rūšį ar mažesnį tokios bausmės dydį. Be to, remdamasis baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, teismas taip pat gali paskirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę, nei numatyta tokioje sankcijoje, bausmę (baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 62 str. 1 – 2 d.) ar net apskritai atleisti minėtą asmenį nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Imposing of penalties is a special institution of the criminal law because the criminal law and its assignment are practically implemented while imposing the penalty on the person, who has committed the criminal deed. Thus, any penalty, imposed on the culprit, should be just and appropriately individualized. According to the provisions of part 2 of art.54 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the circumstances, which facilitate amenability and are fixed in the Criminal Code, are among the factors, which influence individualization of the penalty to be imposed. By revealing certain moments to the court, which reduce gravity of the criminal deed and permit to mitigate the criminal amenability of the person, who committed this deed, these circumstances become a constituent part of imposing penalties, serving as the most important and the most complex stage of the criminal process. With taking into consideration the provisions, fixed directly in part 1 of art.59 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, or being ruled by the provisions, fixed in part 2 of the same article, which acknowledge the facilitating circumstances in the definite lawsuit, the court may impose a more mitigated type of the penalty, foreseen in the appropriate sanction of the norm, defined in a special part of the Criminal Code, on the culprit. Moreover, referring to the circumstances, which mitigate the criminal amenability, the court may also impose a more mitigated penalty on the... [to full text]

SUMMARY The key words in this final master degree work “Connection, Purpose and Place of Punishment Enforcement and Criminal Law” are the branch of punishment enforcement law, the branch of criminal law, legal system, punishment, connection of punishment enforcement law and criminal law in legal system. Punishment enforcement law and criminal law make some kind of the aggregate in legal system which regulates all questions connected with investigation of criminal act and realization of the imposed punishment. It is noted that the branch of punishment enforcement law and the branch of criminal law are independent branches of the law in the legal system. They are different by their indications, subject and specific principles but they can’t function isolated from each other and are close related. The branches of punishment enforcement law and criminal law form common state’s legal basis of crime control.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pateikiamą bausmės apibrėžimą, logiškai – sistemiškai laisvės apribojimo bausmė yra viena iš baudžiamosios teisės nustatytų bausmių, kuri yra skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Šia bausme kaltininkui nustatomos tam tikros pareigos ir jo elgesio galimybes varžantys draudimai bei įpareigojimai. Tai bausmė, kuria siekiama kontroliuoti nusikaltusį asmenį ir kartu suteikti jam pagalbą. Laisvės apribojimo bausmė Lietuvoje yra pakankamai nauja, savo atsiradimu (2003 m.) ji užpildė iki tol buvusią vidutinio griežtumo bausmių tuštumą. Tai vienintelė bausmė, kurios turinys gali priklausyti ir nuo teismo proceso dalyvių, tai yra, teismas gali paskirti ir įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus. Darbas susidaro iš trijų pagrindinių dalių: laisvės apribojimo bausmės sampratos, jos vykdymo tvarkos ir sąlygų aptarimo bei problemų, kylančių laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, apžvalgos. Pirmojoje dalyje trumpai aptariama laisvės apribojimo bausmės bei jos vykdymo paskirtis, vieta bausmių sistemoje, atvejai, kada ji gali būti taikoma. Pažymėtina, kad nuo pat savo atsiradimo laisvės apribojimas skiriamas vis dažniau, jo taikymas, lyginant visų skiriamų bausmių procentinę dalį, nuo 2004 m. išaugo daugiau nei du kartus. Taip pat aptariamas laisvės apribojimo bausmės turinys, jo nesilaikymo pasekmės. T. Mackevičius išskiria dvi bausmės dalis – bendruosius apribojimus, skiriamus visiems nuteistiesiems... [toliau žr. visą tekstą] / According to the definition of penalty given by the Penal Code of Lithuanian Republic, the restriction of liberty is, logically and systemically, one of the penalties stated by Penal Law, which may be assigned by tribunal sentence to a person who committed crime. With this penalty the sentenced is charged by some obligations, duties and prohibitions which limit his behavior. The target of this penalty, is both to control and assist the sentenced. The Restriction of Liberty is pretty young in Lithuania, and with its appearance (in 2003) it has been covered the lack of middle severity penalties. This penalty is the only one which might depend on the attendant to the trial, which means that the court may sentence even non-codified obligations or prohibitions. The present work is divided in three main parts: the concept of Restriction of liberty, the path of execution and the discussion of its conditions and the review of the problems during the execution of the penalty. In the first part it is briefly discussed the purpose penalty of the restriction of liberty and the target of its execution, its collocation in the system of penalties, the cases in which it is applicable. It is to be remarked that since its introduction, the restriction of liberty it has been applied more and more frequently: since 2004, its application has more than doubled. Also it is discussed the essence of the restriction of liberty and the outcomes of incompliance to its prescriptions. T. Mackevičius... [to full text]

In der Magisterarbeit wird der Einfluss der Strafenpraxis auf die Einstellungen zur Kindererziehung analysiert. Man versucht zu erschließen, wie die in der Kindheit erlittenen Strafen die Meinung eines jungen Menschen zum Thema Strafen in der Familie beeinflussen. Im ersten Teil der Arbeit werden theoretische Aspekte der Strafen, die Strafenauffassung von verschiedenen Autoren, die auf diesem Gebiet durchgeführten wissenschaftlichen Untersuchungen, die Einteilung der Strafen, ihre Anwendungsbedingungen u.a. vorgestellt. Durch die Analyse der wissenschaftlichen Literatur wird versucht, den Einfluss der körperlichen und verbalen Strafen auf die Persönlichkeit eines Kindes zu erschließen. In Anlehnung an die analysierte wissenschaftliche Literatur wird das theoretisch- hypothetische Modell konstruiert, wie die erlebten Strafen die Einstellungen zur Strafenanwendung beeinflussen. Im zweiten Teil der Magisterarbeit wird eine Untersuchung vorgestellt, welche persönlichen Erfahrungen die Schüler der oberen Klassen mit familialen Strafen und welche Einstellungen sie zu den Strafen in der Familie haben. An der Untersuchung haben 322 Respondenten teilgenommen. Man formuliert eine Schlussfolgerung- die Hypothese darüber, dass ein junger Mensch in seiner eigenen Familie von demselben Strafenmodell, das er als Kind erlebt hat, ausgeht, hat sich als richtig erwiesen.

Tenka pripažinti, jog juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė vis dar kelia daugybę problemų bei palieka daug neatsakytų klausimų. Dėl šios priežasties, magistro darbe, visų pirma analizuojama juridinio asmens, kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto, problema. Pristatomos įvairių teisės mokslininkų nuomonės šiuo klausimu. Aptariamos pagrindinės juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinos. Be abejo, skirta dėmesio juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatų ištakoms. Atlikta išsami Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio analizė. Pateiktas, tame straipsnyje numatytų, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygų komentaras. Taipogi atskleidžiama juridinio asmens kaltės nustatymo problema. Magistro darbe analizuojamos juridiniams asmenims taikomos bausmės ir badžiamojo poveikio priemonės. Aptariama konkrečių bausmių veiksmingumo problematika bei pateikiami pavyzdžiai iš teismų praktikos. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami tam tikri pasiūlymai Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui. / Man muss anerkennen, dass die strafrechtliche Verantwortlichkeit juristischer Personen für litauischen Juristen noch sehr problematisch ist. Darum versuche ich in der Magisterarbeit noch einmal überzeugen, dass solche Verantwortlichkeit sinnvolle Sache ist. In der Arbeit habe ich unterschiedliche Standpunkte und Meinungen zu diesem Thema beschrieben. Danach bespricht man die Schuldfähigkeit der juristischen Person und grundlegende Lehren. In der Abschlussarbeit gibt es auch ausführliche Analyse 20 Artikel des litauischen Strafgesetzbuches. Selbstverständlich gibt es hier auch ein kurzer historischer Überblick. In der Magisterarbeit analysierte ich Sanktionsmittel gegen juristische Person im geltenden Strafrecht. Am Ende der Abschlussarbeit habe ich entsprechende Schlussfolgerungen gemacht. Natürlicherweise entwickelte ich einige konkrete Vorschläge für den Gesetzgeber, wie man jetzige Situation verbessern kann.

Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]

Darbe analizuojami skirtumai tarp Lietuvos vaiko apsaugos teisės aktų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų bei keliamas klausimas, ar Lietuvos teisinė vaiko apsauga nuo smurto užtikrina Jungtinių Tautų keliamus tikslus dėl fizinių bausmių draudimo. Išnagrinėtos fizinio smurto rūšys bei formos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Atlikta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijų nuostatų analizės. Nustatytas fizinės bausmės ir fizinio smurto teisinis santykis. Magistro darbe taip pat atskleista, ar fizinių bausmių reglamentavimas nepažeidžia privataus šeimos gyvenimo teisės. Pateikiama teisinės vaiko apsaugos problematika Lietuvoje. Aptariamas baudžiamasis ir administracinis teisinis vertinimas. Problemos sprendimui pagrįsti išnagrinėta Lietuvos teismų praktika. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl fizinių bausmių draudimo reglamentavimo Lietuvoje. / Having analysed the differences between the child protection legislation in Lithuania and the United Nations Child Rights Convention, in the paper it has been revealed that Lithuania does not implement the objectives set by the United Nations on banning of corporal punishment. The study has revealed that in the national domestic law Lithuania has not banned corporal punishment by law. The concept of corporal punishment is not defined neither by a framework of child’s rights nor by domestic violence laws in Lithuania. Having examined all issues, it is concluded that the corporal punishment is violation of human dignity and the right to bodily integrity and the inviolability, because it contradicts the provisions of European Convention on Human Rights.