В украинской современной социальной сфере наблюдается тенденция развития в направлении демократии. Эта тенденция, как и любое изменение мира, не могло не отразится в сфере искусства, причем образцом, как и для социальной сферы, так и для искусства является Европа. Но переход не может осуществиться сразу от одной системы ценностей к другой, для этого перехода требуется трансформация общества и ценностей, искусство в данном случае выступает катализатором таких процессов. Данные четыре художника создают объеты, которые несут пропагандистский характер и их концепции затрагивают сложивщиеся в данный момент в Украине политические и социальные проблемы. Трансформация в выбранных работах современных украинских художников является объектом исследования данной работы. / Ukrainos šiuolaikinėje socialinėje sferoje pastebima vystymosi demokratijos link tendencija; ši tendencija kaip ir bet kuri pasaulio kaita negalėjo neatsispindėti ir meno sferoje, kurioje pavyzdžiu kaip socialinei sferai taip ir menui yra Europa. Bet perėjimas iš vienos vertybių sistemos į kitą negali įvykti iškart, šiam perėjimui reikia visuomenės ir vertybių transformacijos; menas šiuo atveju reiškiasi kaip tokių procesų katalizatorius. Transformacija šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbuose yra šio darbo tyrimo objektas. / In Ukrainian modern social sphere there is a trend of development towards democracy. This trend , as well as any change in the world , is reflected in art. Europe could be a good example for both. But transition from one value system in to another can not occure immediately, as transformation of society and its values is required. Art, in this case, acts as a catalyst for such process. Transformation in the works of modern Ukrainian artists is research object of this work.

The opportunities of the information communication technologies in the art lessons in the education of the teenagers’ social abilities are discussed in this work. In the introduction of the work the urgency of the theme is argued. As nowadays in the school of the general education it is important to use the information communication technologies (ICT) as much positive as possible using them as benevolent medium to the psycho social development of a teenager and taking into account every teenager’s cultural and social experience, abilities and individual opportunities. In the introduction the problems of this work are formed, the hypothesis is risen and the methods which were adapted in the work are indicated. In order to ground the aiming of the information communication technologies in the art lessons, upbringing teenagers’ social abilities theoretically, the understanding of upbringing and the understanding of the information communication technologies and information communication technologies as the development of the social form which shows teenagers’ psycho social development is benevolent time for using ICT. All this lets us to make the precondition that socialization problem is very urgent this time and positive, productive, creative teenagers’ communication should be induced and trained in every possible way, including art lessons which form peculiarly benevolent socialization conditions. In the second part of this work the opportunities in the content of the... [to full text]

Disertacijoje apibrėžiami ir analizuojami Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijoje gilinamasi į Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidas ir galimybes. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX amžiaus šeštojo... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text]

Tikro, programinio, siurrealizmo Lietuvoje nebuvo tarpukariu, t. y. istorinio siurrealizmo laikais, nebuvo jo ir XX a. II pusėje. Negalime kalbėti apie siurrealizmą Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad siurrealumo apraiškų yra mūsų XX a. II pusės dailėje. Šiame darbe terminas siurrealumas naudojamas kaip estetinė kategorija, nurodanti sąsajas su kai kuriais siurrealizmo, kaip modernizmo judėjimo, bruožais, vaizdo kūrimo principais. Disertacijoje svarbi sąvokų siurrealumas ir siurrealistiškumas skirtis: pirmasis terminas nebūtinai susijęs su istoriniu siurrealizmu. Pirmiausia mėginama išgryninti aktualius XX a. II pusės Lietuvos dailei siurrealumo bruožus, išnagrinėti siurrealumo bruožų turinčią lietuvių dailininkų kūrybą kaip savitą meninį reiškinį. Siurrealūs kūriniai dažnai priklauso XX a. antrosios pusės Lietuvos dailės istorijos „paraštėms“, jos mažajam naratyvui, ir gali būti traktuojami kaip dalinė opozicija didžiajam, kanoniniam naratyvui, ekspresionistinės krypties dominavimui. Nors siurrealumo apraiškos Lietuvos dailėje nesuformavo savarankiškos dailės krypties, siekta XX a. antrosios pusės pagrindinį Lietuvos dailės istorijos naratyvą papildyti mažuoju siurrealumo naratyvu. / There was no real, programmatic Surrealism in Lithuania between the two wars, when the historical Surrealist movement was at its peak; nor was there any influence of Surrealism here in the second half of the twentieth century. In this work the term the surreal is used as an aesthetic category pointing to the links with some of the features of Surrealism as a modernist movement and its principles of image creation. The divide between the concepts of the surreal and the surrealist aspect is important in this dissertation: the former term is not necessarily related to historical Surrealism. In this dissertation an attempt is made to crystallize the features of the surreal which were topical for Lithuanian art in the second half of the twentieth century. The thesis aims to single out the concept of the surreal and develop its content; to examine the artwork of Lithuanian painters that contains the features of the surreal as an original artistic phenomenon. Surreal artwork belongs to the 'margins' and 'the small narrative' of Lithuanian art in the second half of the twentieth century, and can be treated as a partial opposition to the big canonical narrative and the predominance of the expressionist trend. Although the manifestations of the surreal in Lithuanian art did not shape an independent trend in art, an attempt has been made to expand the main narrative of the Lithuanian art of the second half of the twentieth century with the a small narrative of the surreal.

Tikro, programinio, siurrealizmo Lietuvoje nebuvo tarpukariu, t. y. istorinio siurrealizmo laikais, nebuvo jo ir XX a. II pusėje. Negalime kalbėti apie siurrealizmą Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad siurrealumo apraiškų yra mūsų XX a. II pusės dailėje. Šiame darbe terminas siurrealumas naudojamas kaip estetinė kategorija, nurodanti sąsajas su kai kuriais siurrealizmo, kaip modernizmo judėjimo, bruožais, vaizdo kūrimo principais. Disertacijoje svarbi sąvokų siurrealumas ir siurrealistiškumas skirtis: pirmasis terminas nebūtinai susijęs su istoriniu siurrealizmu. Pirmiausia mėginama išgryninti aktualius XX a. II pusės Lietuvos dailei siurrealumo bruožus, išnagrinėti siurrealumo bruožų turinčią lietuvių dailininkų kūrybą kaip savitą meninį reiškinį. Siurrealūs kūriniai dažnai priklauso XX a. antrosios pusės Lietuvos dailės istorijos „paraštėms“, jos mažajam naratyvui, ir gali būti traktuojami kaip dalinė opozicija didžiajam, kanoniniam naratyvui, ekspresionistinės krypties dominavimui. Nors siurrealumo apraiškos Lietuvos dailėje nesuformavo savarankiškos dailės krypties, siekta XX a. antrosios pusės pagrindinį Lietuvos dailės istorijos naratyvą papildyti mažuoju siurrealumo naratyvu. / There was no real, programmatic Surrealism in Lithuania between the two wars, when the historical Surrealist movement was at its peak; nor was there any influence of Surrealism here in the second half of the twentieth century. In this work the term the surreal is used as an aesthetic category pointing to the links with some of the features of Surrealism as a modernist movement and its principles of image creation. The divide between the concepts of the surreal and the surrealist aspect is important in this dissertation: the former term is not necessarily related to historical Surrealism. In this dissertation an attempt is made to crystallize the features of the surreal which were topical for Lithuanian art in the second half of the twentieth century. The thesis aims to single out the concept of the surreal and develop its content; to examine the artwork of Lithuanian painters that contains the features of the surreal as an original artistic phenomenon. Surreal artwork belongs to the 'margins' and 'the small narrative' of Lithuanian art in the second half of the twentieth century, and can be treated as a partial opposition to the big canonical narrative and the predominance of the expressionist trend. Although the manifestations of the surreal in Lithuanian art did not shape an independent trend in art, an attempt has been made to expand the main narrative of the Lithuanian art of the second half of the twentieth century with the a small narrative of the surreal.