Magistro baigiamajame nagrinėjamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvoje. Siekiant tyrimo tikslo, pasitelkiami teoriniai ir empyriniai tyrimo metodai: loginis-analitinis, lyginimo, dokumentų analizės, analogijų, lingvistinis, sisteminės analizės, apibendrinimo. Užimtumo problema - viena iš svarbiausių daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų. Užimtumas gali būti suprantamas kaip gyventojų veikla, susijusi su asmeninių ir visuomeninių poreikių tenkinimu, ir už kurią gaunamos pajamos arba uždarbis pinigais ar natūra. Užimtumas ypač prisideda prie visapusiško piliečių dalyvavimo ekonominiame, kultūriniame, socialiniame gyvenime, bei jų galimybių realizavimo, ir reiškia teisės į darbo laisvę faktinį įgyvendinimą. Kad paskatintų ekonomikos augimą, visos valstybės turi pritraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių ir užtikrinti jų nuolatinį dalyvavimą toje rinkoje. Šiam tikslui būtina didinti užimtumą taikant aktyvią darbo rinkos politiką. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės pripažintos kaip pagrindinis ir efektyvus ne tik užimtumo, bet ir socialinės politikos įgyvendinimo įrankis. Užimtumo rėmimo programos inicijuoja ir platesnio masto pokyčius, ypač kalbant apie atskirų šalies regionų, pasižyminčių lėtesniu ekonominiu vystymusi, plėtrą. Darbe daroma išvada, kad būtina skatinti teritorinį darbo jėgos judumą, didinti galimybes susikurti darbo vietą. Atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master’s thesis is examining legal regulation of active labor market policy measures and employment support programs in Lithuania. To achieve purposes of the study, methods of theoretical and empirical research are employed: logic-analytic, comparative, documents analysis, analogies, linguistic, systemic analysis, and generalization. The problem of employment is one of the most important economic and social problems in many countries of the world. Employment may be conceived as activity of residents related to satisfaction of personal and public needs and resulting in income or earnings in cash or in kind. Employment is crucial for fully-fledged participation of citizens in economic, cultural, and social life, for realization of their potentials, and represents actual implementation of the right to employment freedom. To stimulate growth of the economy, all countries must include into their labor markets as many people as possible and must ensure their steady participation in that market. For this purpose it is necessary to increase employment by means of an active labor market policy. Active labor market measures are recognized to be the main and effective tool for implementation of both employment and social policies. Employment support programs stimulate changes on a wider scale, particularly with the regard to development of certain regions characterized by a slower economic growth. The work leads to the conclusion that it is necessary to promote territorial... [to full text]

Nedarbo problemos aktualios visame pasaulyje, būtina analizuoti šių problemų priežastis ir sukurti palankią ekonominę, teisinę ir politinę aplinką, didinančią įvairių amžiaus grupių žmonių užimtumo didinimo Lietuvoje galimybes. Todėl, magistro baigiamojo darbo temos – aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvoje, aktualumas laikytinas neabejotinu. Tyrime derinami ir kompleksiškai naudojami teoriniai ir empiriniai tyrimų metodai. Tyrimo objektas atskleidžiamas ekonominiu, sociologiniu ir teisiniu aspektais. Remtasi Lietuvos ir užsienio šalių teorine medžiaga, analizuojama aktyvių darbo rinkos politikos priemonių teisinio reguliavimo patirtis. Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių teisinio reguliavimo problematika iliustruojama įvairių institucijų pateikiamais kiekybinės ir kokybinės analizės pavyzdžiais. Apibendrinant atliktą darbą, formuluojamos šios tyrimo išvados: Valstybinė užimtumo politika orientuota į visumą veiksmų, sudarančių prielaidas pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą bei minimalų nedarbo lygį. Šiam tikslui pasiekti veiksmai turi būti nukreipti trimis pagrindinėmis kryptimis. Pirma – ekonominė plėtra ir darbo vietų kūrimas, antra – žmogiškųjų išteklių ugdymas bei trečia – lygių galimybių aktyviai ekonominei veiklai atskiroms socialinėms demografinėms gyventojų grupėms užtikrinimas. Pabrėžiama, kad modernioje visuomenėje reglamentavimas yra būtinas, kad galėtų funkcionuoti ekonomika, visuomenė, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of unemployment are a relevant global issue. It is necessary to analyze the causes of these problems and create favorable economic, legal and political environment to improve the opportunities for increasing employment of different age groups of people in Lithuania. Therefore, the master's thesis topic on legal regulation of active measures of labor market policy and employment support programs in Lithuania has unquestionable relevance. The study combines and makes complex use of theoretical and empirical research methods. The object of the study is revealed in economic, sociological and legal aspects. Study is based on theoretical material of Lithuania and foreign countries; the analysis of experience of legal regulation on active labor market policy measures is done. The problem of legal regulation of active measures of labor market policy is illustrated by samples of quantitative and qualitative analysis provided by various institutions. To sum up the research, the following findings are formulated: State employment policy is oriented to the aggregate of actions which form prerequisites for achieving a higher level of employment and minimum unemployment rate. To achieve this goal the actions should be focused on three main directions. First, economic development and job creation; second, human resource development; and third, ensuring equal opportunities for individual social demographic groups to engage in economic activities. It is noted that in contemporary... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjami ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką aspektai, iš kurių pagrindinis – ilgalaikių bedarbių integravimas per aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai darbo rinkos aspektai: darbo rinkos sampratos ir jos mechanizmo interpretacijos, taip pat daug dėmesio skiriama nedarbui ir jo rodikliams aptarti, analizuojamos nedarbo struktūrinės dalys ir tipai. Kiek plačiau nei kiti skyriai yra išanalizuotos ilgalaikio nedarbo ir ilgalaikių bedarbių sąvokos, šių reiškinių priežastys bei nedarbo mažinimo būdai, kur nukreipimas i aktyvias darbo rinkos priemones – esminis. Antrojoje darbo dalyje pateikiama ilgalaikio nedarbo analizė Klaipėdos apskrityje trimis koncentrais: pirmajame analizuojama ilgalaikių bedarbių dalyvavimo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dinamika 2005 - 2007m. Apskaičiuoti kitimo ir pokyčio tempai, įvertinti ilgalaikio nedarbo socialiniai nuostoliai. Antrasis analizės koncentras yra plačiausias, nes čia pateikiama giluminė kiekvienos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės analizė nagrinėjamu laikotarpiu: pagrindinis analizės komponentas – pokyčio įvertinimas ilgalaikių bedarbių dalyvavimo priemonėje požiūriu ir dviejų grupių – visų papildomai remiamų bedarbių ir ilgalaikių bedarbių – palyginimas apskrityje. Galiausiai pateikiami apibendrinti sociologinio tyrimo, kuris buvo atliktas Klaipėdos ir Palangos teritorinėse darbo biržose, rezultatai. Trečiojoje darbo dalyje kalbama apie... [toliau žr. visą tekstą] / This work is about integration of long term unemployed persons back to the job market using various job market measures. It consist out of three main parts. The first part talks about the theory of jobs market and it‘s components, how they relates to and affects each other. Significant attention is allotted to unemployment and it‘s indicators, structural parts and types. The emphasis is put on long term unemployment explaining those terms, reasons why it exists and what are the ways of reducing it using various active job market measures. In the second part analysis of long term unemployment in Klaipeda region is done in three major aspects: how long term unemployed persons participate in various programs of reducing unemployment in 2005-2007. Second aspect is the most detailed because it talks about each active job market mean in details, about how it changes. Comparison between all and long term unemployment is done. Last chapter summarizes the results of survey made in labour exchange of Klaip da and Palanga. Third part talks about directions of reducing long term unemployment and measures which are used at national, private and non-governmental levels. The work done confirms the hypothesis that long term unemployment is stipulated by objective and subjective reasons, that integration of long term unemployed persons back to the job market can be effectively done by using active jobs market means.

Sėkminga integracija į darbo rinką, tai mūsų visuomenės, šalies socialinio, ekonominio, politinio gyvenimo stiprinimas. Integracija, problemos su kuriomis susiduria jaunimas, norėdamas įsidarbinti ir sėkmingai išlikti bei konkuruoti darbo rinkoje buvo ir yra ypač aktualios visuomenės gyvenime. Kiekvienas specialistas, siekia įsitvirtinti darbo pasaulyje ir atlikti savo, kaip pilnaverčio žmogaus, piliečio pareigas, funkcijas. Tačiau nepalankiomis šiandienos ekonominėmis sąlygomis, tampa vis sunkiau integruotis į norimą darbinę veiklą. Keičiantis šalies ekonominei, socialinei padėčiai, keičiasi ir kai kurių profesijų paklausa, vienos jų nyksta, vietoje jų atsiranda naujos. Vis sunkiau tampa žengti kartu su naujais pokyčiais, planuoti savo profesinę karjerą, nežinant kas gali nutikti rytoj. Taigi, svarbu parengti sporto trenerių integracijos į darbo rinką modelį ir remiantis šiuo modeliu, nustatyti veiksnius, jų grupes kurios daro įtaką sporto trenerių profesinei integracijai. Tai leistų daryti objektyvesnes išvadas, kurie faktoriai jiems yra svarbesni, kurie mažiau ir kurie padėjo įsidarbinimo procese. Tai galimybė iš arčiau pažinti integracijos į darbo rinką proceso struktūrą, norint nustatyti sporto trenerių mokymosi, įsidarbinimo, įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybes. Tyrimo problema: Nepakankamai aiškūs veiksniai, įtakojantys sporto trenerių integraciją į darbo rinką. Tyrimo tikslas: Sukurti sporto trenerių integracijos į darbo rinką modelį, analizuojant integracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Successful integration into the job market is the strengthening of our society, as well as social, economic and political life. Integration and problems that young people encounter when seeking to get employed, as well as stay successfully and remain competitive in the job market have always been and still are of great relevance in the society life. Each specialist aims to strengthen his position in the job world and carry out his responsibilities and functions as a full-fledged human and a citizen. However, it is becoming more and more difficult to integrate into a desired job field (activity) under current unfavorable economic conditions. As the economical and social situations of the country change, the demand for certain professions change as well. Some of them disappear and new professions take their place. It becomes more difficult to keep up with the new changes and plan one’s own professional career without knowing what tomorrow might bring. Therefore, it is important to prepare a model of sports coach integration into the job market and by relying upon this model to determine the factors and their groups that influence the professional integration of sports coaches. This would allow to draw objective conclusions as to which factors are more important to them and which of them helped them more or less in the employment process. It is an opportunity to get to know the structure of the integration into the job market process while seeking to identify the possibilities... [to full text]

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei šių priemonių taikymo statistiniai duomenys. Darbe aptariami bendri užimtumo rėmimo sistemos bruožai – subjektų ratas, kuriam taikomos užimtumo skatinimo priemonės, institucijos, turinčios įgaliojimus šioje srityje, istoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos užimtumo rėmimo sistema, analizuojamos atskiros aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, aptariamas užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas, bei bendri kelių konkrečių užimtumo rėmimo programų bruožai, aptariami pagrindiniai šio instituto finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka bei analizuojami Lietuvos darbo biržos pateikiami aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo statistiniai duomenys. Magistro darbe gilinamasi į atskiras aktyvias darbo rinkos politikos priemones, jų teisinio reglamentavimo subtilybes, pranašumus ir trūkumus. Darbe pateikiama svarstymų ir siūlymų šių priemonių teisinio reguliavimo pakeitimams, kad būtų pasiektas aukštesnis jų efektyvumo lygis. Darbe analizuojami nacionaliniai bei Europos Sąjungos teisės aktai užimtumo rėmimo srityje, darbo teisės mokslininkų teiginiai, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo praktika. / The topic of the work is The legal regulation of active labour market policy measures and employment programmes in Lithuania. The work analyses the regulation of these means in legal acts of the Republic of Lithuania and the statistical data of their application. The work discusses general characteristics of engagement support system - the circle of subjects, the engagement support means are being applied to, institutions, having authorisations in this sphere, Lithuanian engagement support system is viewed in the historical aspect, separate political means of active labor market are analysed, legal regulation of engagement support programs and common characteristics of several concrete engagement support programs are discussed, main financial sources and order of financing are discussed and statistical data of active labor market politics means appliance provided by Lithuanian labor office are discussed. This work of Master's studies analyses separate active means of labor market politics, subtleties of their legal regulation, advantages and disadvantages. The work provides ponderings and suggestions concerning the amendments of these legal regulations in order to achieve the higher level of their efficiency. The work analyses legal acts in the national and European Union scale in the sphere of engagement support, statements of labor law scientists, practice of appliance of active labor market politics means.