Relevance of the problem. Common juniper (Juniperus communis L.) is a characteristic underbrush plant of the dry and infertile forest ecosystems. Under favorable conditions, mostly on exposed slopes, common juniper comprises unique juniper communities. The species occupies a large range, is characterized by ecological plasticity and a large variety of populations (Adams, 2008). In many areas of the range it is an important element of the ecosystem, characterized by a large variety of forms. However, the prevalence of junipers and their ecological importance is often dealt with episodically, and on a wider scale - only in the British Isles (Plantlife, 2007, Thomas, 2007) and in some regions of Russia (Барзут, 2007; Михеева, 2002). Despite the large range, common juniper remains one of the least explored coniferous species. According to the Lithuanian National forest inventory data, common juniper is the most widespread in the south-southeastern Lithuanian pine forests on infertile (Nb) forest sites of normal humidity. Nb site occupies more than one fifth of the Lithuanian forest area, while about 94% of stands on this site type occupy pine stands where common juniper is the most common plant in the underbrush (State Forest Service, 2009). Juniper communities formed in the underbrush under intense forest management conditions generally suffer from economic activity, particularly due to final forest felling, when the largest and most valuable individuals are often damaged or... [to full text] / Paprastasis kadagys (Juniperus communis L.) yra charakteringas sausesnių ir mažiau derlingų miško ekosistemų trako augalas. Esant palankioms sąlygoms dažniausiai atviruo-se šlaituose paprastasis kadagys sudaro unikalias kadagynų bendrijas. Rūšis užima didelį arealą, pasižymi ekologiniu plastiškumu ir didele populiacijų įvairove (Adams, 2008). Daugelyje arealo sričių jis yra svarbus ekosistemos elementas, kuriam būdinga formų įvai-rovė. Tačiau kadagių paplitimas bei jų ekologinė svarba dažniausiai nagrinėjami epizodiš-kai, o plačiau – tik Britų salose (Plantlife, 2007; Thomas, 2007) ir kai kuriuose Rusijos re-gionuose (Барзут, 2007; Михеева, 2002). Nors arealas ir didelis, paprastasis kadagys vis dar yra viena iš mažiausiai ištirtų spygliuočių rūšių. Remiantis Lietuvos Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, paprastasis kadagys yra labiausiai paplitęs Pietų-Pietryčių Lietuvos pušynuose normalaus drėgnumo nederlingose (Nb) miško augavietėse. Nb augavietė užima daugiau nei penktadalį Lietuvos miškų ploto, o apie 94 % šios augavietės medynų sudaro pušynai, kuriuose paprastasis ka-dagys yra dažnai aptinkamas trako augalas (Valstybinė miškų tarnyba, 2009). Intensyvaus miškų ūkio sąlygomis medynų trake susiformavusios kadagių bendrijos paprastai nukenčia nuo ūkinės veiklos, ypač nuo pagrindinių miško kirtimų. Jų metu dažnai pažeidžiami arba sunaikinami vertingi stambiausi kadagių individai. Be to, pasikeičia šviesos ir temperatū-ros sąlygos bei hidrologinis režimas, todėl... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje aptariama kultūrinių sluoksnių kaip šaltinio Klaipėdos XVI–XVIII a. infrastruktūros ir urbanistikos raidos problematika. Tiriamas laikotarpis apima laikotarpį nuo XVI a. pradžios (t. y. Klaipėdos miesto įsikūrimas dabartinio senamiesčio vietoje) ir baigiant XVIII a. antrąja puse, kuomet miesto urbanistinė struktūra įgauna pilnaverčio naujųjų laikų miesto vaizdą. Darbo pagrindą sudaro Klaipėdos miesto pastatų dendrochronologinio datavimo duomenys, archeologinių tyrinėjimų ataskaitos bei archeologijos ir istorijos pirminiai ir antriniai šaltiniai, kurie vertinami stratigrafijos, bihevioristinės archeologijos bei pasaulio sistemos teorijų požiūriais. / In the present study, the topic of cultural layers as the source of the 16th–18th century Klaipėda infrastructure and urban development evolution has been discussed. The researched period comprises the early 16th century (i. e. Klaipėda city founding in the location of the present old town) and up to the second half of the 18th century, when urban structure of the city obtains the image of a full-fledged city of the Modern Age. The basis of this study consists of dendrochronological dating information related to Klaipėda city buildings, archaeological investigation reports as well as archaeological and historical historiography, which has been analyzed with reference to stratigraphy, behavioral archaeology and the World System theories approach.

Tirti Utenos miškų urėdijos pušynai, kuriuose 2003 ir 2006 m. buvo užfiksuoti pažeminiai miško gaisrai. Tyrimo tikslas nustatyti gaisrų padarytą poveikį metinio radialiojo prieaugo augimui. Duomenų surinkimui naudota dendrochronologinių tyrimų duomenų rinkimo metodika. Surinti duomenys išanalizuoti CHRONOL programa. Tyrimais įrodyta, kad gaisrai daro neigiamą įtaką pušynų radialiojo prieaugio augimui. / The research material for dendrochronological analysis was collected in forest area located in Utena Forest Enterprise. The objects of study were as follows: 40 year-old Vaccinium Pinetum one-layer stands, quality class – II. In two objects forest fires were in 2003 and in other two – 2006. Also, one object was selected as control where fire has not been observed. To estimate the influence made by fire to tree (Pinus sylvestris L.) radial increment, samples were taken ussing Pressler age borer in accordance with the methods for collecting experimental material of dendrochronological research work (Stravinskiene, 1994). To measure annual radial increment and estimate tree ring structure, the samples were examined by LINTAB tree-ring measurement system and TSAP computer programme. The COFECHA programm was used for analyzing obtained primary data. Using the COFECHA programme we performed cross-dating quality control. Annual tree-ring width series of asynchronous growth or lagged correlation were rechecked, corrected or eliminated from the next stages of the research with the master chronology approach. To determine impact of fire to stand growth conditions upon Pinus Sylvestris L. radial increment dendrochronological research work, dendrochronological scales of the stands with former observed fires and control stand was carried out. Well-defined decrease of radial increment was ascertained. Fire presence makes significant impact of annual radial increment dynamic after it’s... [to full text]

Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text] / Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Labiausiai nukenčia arti taršos šaltinių augančios miško ekosistemos, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje. Darbe taip pat analizuotas cemento dulkių poveikis paprastosios pušies metiniam radialiajam prieaugiui; įvertinti antropogeniniai radialiojo prieaugio pokyčiai „Akmenės cemento“ ir... [toliau žr. visą tekstą]

Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių, kaip aplinkos būklės indikatoriaus, vaidmuo vertinant aplinkos pokyčius yra svarbus. Metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Lietuvoje didžiausią naigiamą įtaką miško ekosistemoms turi vietiniai taršos šaltiniai. Jų aplinkoje augančios miško ekosistemos nukenčia labiausiai, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje... [toliau žr. visą tekstą] / Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text]