When selecting life-insurance a person has to rely on subjective decisions of insurance agents or try to analyze all existing life-insurance products for himself. Not only there is a considerable amount of life-insurance products, but also their rules differ significantly. Therefore, a person who wants to choose the best life-insurance for himself must dedicated vast time to this task and have a great understanding of life-insurance in general. The outlined best life-insurance problem is solved by designing the Best Life Insurance Selection System, which is able to assess person’s finance liabilities, determine which type of life-insurance and on what conditions he needs, and where he is able to purchase it. The Most Suitable Life-Insurance Selection System designed in this work was subdivided into the following subsystems: Information about Life-Insurance, Finance Liabilities Assessment, Life-Insurance Type Selection, Conditions of Life-Insurance Selection, and the Best Life-Insurance Selection subsystems. The Life-Insurance Type Selection subsystem design was based on CommonKADS knowledge engineering methodology.

Priežastinis ryšys atspindi dviejų objektyviosios tikrovės reiškinų – priežasties ir pasekmės – sąsają. Draudimo teisiniuose santykiuose tai draudimo rizikos (gresiančio pavojaus) ir draudžiamojo įvykio (nuostolio, atsiradusio dėl to, kad pavojus materializavosi) ryšys. Pirmiausiai baigiamajame darbe yra atskleidžiama priežastinio ryšio bei jo tinkamo nustatymo svarba abiems sudarytos draudimo sutarties šalims. Verta akcentuoti, jog tik esant priežastiniam ryšiui tarp draudžiamos rizikos bei draudžiamojo įvykio, atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Jeigu priežastinio ryšio nėra, draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda. Šiame darbe analizuojama priežastinio ryšio draudime sąvoka, apibūdinami pagrindiniai jo požymiai, identifikuojamos bei įvertinamos priežastinio ryšio problemas draudimo teisiniuose santykiuose. Taip pat akcentuojama draudimo sutarties sąlygų aiškinimo įtaka priežastinio ryšio nustatymui ir prieinama prie išvados, kad draudimo sutarties sąlygų, ypač tų, kurios yra susijusios su draudiko suteiktos draudimo apsaugos apimtimi, aiškumas, išsamumas bei dviprasmiškų sąvokų nebuvimas sumažinama ginčų dėl priežastinio ryšio nustatymo draudime kilimo tikimybę. Nemažai dėmesio yra skiriama priežastinio ryšio draudime palyginimui su priežastiniu ryšiu civilinėje atsakomybėje, kurio pagrindu daroma išvada, kad minėti reiškiniai neturėtų būti laikomi tapačiomis teisinėmis kategorijomis. Be to, darbe išskiriamos ir analizuojamos sekančios... [toliau žr. visą tekstą] / Causality reflects the connection of reason and subsequence - two phenomena of the objective reality. In the context of legal relations of insurance this is connection between covered peril (imminent risk) and insurable event (the damage, which is turned up because of materialization of the risk). Primarily the work reveals an importance of causation and its appropriate determination to both parties of the insurance contract. It worth to be emphasized that only when the causation between covered peril and insurable event exists, comes up insurer`s obligation to pay insurance payment. Otherwise when such a connection does not exist insurer has no obligation to pay insurance payment. The work presents analysis of the concept of insurance causation, defines its main features, besides the problems of insurance causation are identified and evaluated. Moreover, there is also emphasized an impact of the interpretation of insurance contract provisions to determination of causation. Insurance policy provisions which define or limit the scope of insurance are often at the center of insurance disputes. The author comes to a conclusion that clarity, particularity and unambiguity of such insurance contract provisions decrease the chance of emergence of disputes on determination of the insurance causation. Furthermore, the work considers the comparison of causation in insurance and in the institute of civil liability. On the ground of the accomplished analysis it is concluded that... [to full text]

Baigiamajame darbe darbo autorė apžvelgia Lietuvos pensijų fondų raidą. Darbe išskiriami tokie pagrindiniai aspektai: istorinė pensijų fondų atsiradimo apžvalga, pensijų fondų veikla, pensijų fondų klasifikavimas ir veiklos ypatumai, pensijų fondų analizė. Panaudodama Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančius įstatymus, kitą reikalingą medžiagą ir surinkus duomenis apie pensijų fondus, darbo autorė išanalizavo pensijų fondų atsiradimo eigą, suklasifikavo pensijų fondus į grupes, pagal investicijų į akcijų rinkas dalį. Atlikus dalyvių pasiskirstymą tarp pensijų kaupimo veiklą vykdančių įmonių, darbo autorė išnagrinėjo kokioms bendrovėms Lietuvos gyventojai labiau patiki valdyti savo lėšas. Atlikus dalyvių pasiskirstymą pagal investavimo strategijas, autorė sužinojo kokius pensijų fondus žmonės linkę pasirinkti. / Referring to the laws of the Republic of Lithuania, which regulate the pension accumulation activity, the other necessary material and the collected data about pension funds, the author of the thesis has analyzed the course of founding of pension funds, has classified pension funds according to the groups, according to the investment share in the share market. After having distributed the participants among the enterprises, which execute the pension accumulation activity, the author of the thesis has investigated the item, i.e. the enterprises, which are mostly trusted by the dwellers of Lithuania from the aspect of management of their means. After having distributed the participants according to the investment strategy, the author has ascertained which pensions funds are mostly popular among people. According to the analysis, which has been done by the author of the thesis, founding of the new pension funds of the II-nd and of the III-rd level is observed. Several large-scale enterprises of the country have expanded the offer of their funds by founding the investment funds, attributed to a larger risk, which invest most their assets into the shares. The author of the thesis would like to stress that a larger number of funds means a tough competition regarding the clients. It’s useful as the increased number of funds urges the pension accumulating enterprises to improve the quality of management, to submit a more specified and various information about their activity. An... [to full text]

Socialinio draudimo sistema Lietuvoje, esama padėtis, pensininkų problemos bei galimi jų sprendimo būdai - tai dalis klausimų, kylančių Lietuvos gyventojams. Visuomenės senėjimas ir tai, kad kiekvienas dirbantysis ateityje bus pensininku, pabrėžia temos aktualumą. Šiame darbe keliama hipotezė, kad tokie ekonominiai ir socialiniai veiksniai, kaip BVP, ekonomikos augimas, darbo užmokesčio didėjimas, pensinio amžiaus ilgėjimas, privačių pensinių fondų plėtra, gyventojų skaičiaus kitimai yra tarpusavyje tampriai susiję ir sąlygojantys vienas kitą bei pačios socialinio draudimo sistemos kitimus ir jos plėtra. Darbe buvo nagrinėtas 1991-2006 metų laikotarpis. Jo metu vyko privatizacijos procesai, keitėsi gyventojų užimtumas, prasidėjo ekonominė emigracija, prasidėjo privačių pensinių fondų vystymasis. Tai keitė žmonių užimtumą, darbo užmokestį, pensinį aprūpinimą. / The social insurance system in Lithuania, the present status, the problems of the pensioners and the ways to solve these problems – this is only the part of the questions, which are relevant for the Lithuanians. The ageing of the community and knowing that every working man will become the pensioner in the future accents the topicality of the problem. The hypothesis in this paper is about such economic and social factors as GDP (Gross Domestic product), the increase of economy and salaries and the elongation of the pensioner age, the development of the private pension’s funds and the variation of the citizens’ number. All these factors are closely involved and influence each other and the variations of the insurance system and development. There are analyzed the period of 1991-2006, November in this paper. The privatization processes began at that time, the occupation of citizens changed, economy emigration began, and development of private funds began. These variations changed the people occupation, the salaries, pensioner supply. In the present the new society ageing problems are coming. Even when the pensions age after the independence was prolonged from 55 to 60 for the women and from 60 to 62,5 for the men, this decision does not deal with the problems of ageing society. The old-age pension’s size is not large enough to guarantee better living quality for the elderly people. The work reserve of the elderly people is not used too. These elderly people want to work, but... [to full text]

Civilinės atsakomybės draudimo instituto apimami klausimai iki šiol buvo nevienareikšmiai interpretuojami tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, tiek civilinės teisės doktrinoje. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuotos principinės teisės aiškinimo taisyklės draudėjo ir draudiko atsakomybės rūšies ir ribų, neturtinės žalos atlyginimo, regresinio reikalavimo bei draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo ir išmokėjimo klausimais. Konkretizuotomis ir pakankamai išsamiai teisiškai argumentuotomis laikytinos ir vežėjų bei notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sritys. LAT praktikos pokyčiai yra glaudžiai įtakojami, o kartu ir pateisinami materialinių teisinių civilinės atsakomybės draudimo santykių raidos momentais, progresyviomis mokslinėmis tendencijomis bei europine analogiško instituto teisinio reglamentavimo mintimi. Civilinės atsakomybės draudimo socialinė paskirtis, jo aktualumas civiliniuose santykiuose bei efektyvaus teisinio reguliavimo svarba suponuoja teismų bei įstatymų leidėjo pareigą šiuos santykius grįsti ir aiškini, atsižvelgiant į visų suinteresuotų santykio dalyvių interesus. / The questions involved in the institute of civil liability insurance have been construed ambiguous since our days in the practise of the courts of the Republic of Lithuania as well as the doctrine of the civil law. Despite it, the principled regulations of elucidation the law in the questions like the type and limits of responsibility of insurer and the insured, recovering non-pecuniary damage, the right of recourse, calculating and the pay off insurance premium were formed in the practise of the Supreme Court of Lithuania. The areas of the civil liability of the carrier and notary can also be considered as concretized and explained de jure enough. Some of the variations of the practise of the Supreme Court of Lithuania are closely influenced and justified by the development of the factual relations of civil liability insurance, progressive tendencies of the science and the sense of the European legal regulation of analogue institute. The social purpose of civil liability insurance, the relevance of this institute in the social relations and the importance of legal regulations presuppose an obligation to the courts and legislative bodies to base and annotate these relations in the view of all concerned parties.

The subjects of the Doctoral Dissertation is the problem of disclosing information seen in a horizon of legal intercourse, genesis of this information, historical development and it’s implementation into practice. An obligation to disclose information seen in a horizon of legal intercourse is analyzed from the theoretical and practical points of view. This reflects upon the structure of thesis - in the first part theoretical questions linked with the obligation to disclose information, and in the other parts - peculiarities and problems of its practical implementation. In theoretical part of the work the genesis of the obligation to disclose information that links with legal intercourse of insurance, also the main theories and doctrines which interpret and predicate existing of the obligation to disclose information in the sphere of legal intercourse. An attention must be paid also to this fact that in theoretical part of the thesis the main attention is paid to analysis the research results of obligation to disclose information and being in other social sciences. The law must be seen as a tool concerning with a regulation of social relationships and that is why when performing scientific researches we must not limit ourselves only with methods of legal regulation or with the subject and regulating the positive law. The other branches of science help to disclose peculiarities of social intercourse and give an opportunity to see social relationships from the other point of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama informacijos atskleidimo pareiga draudimo teisiniuose santykiuose, jos kilmė, istorinė raida, paskirtis bei praktinio įgyvendinimo ypatumai. Ši tema nagrinėjama teoriniu bei praktiniu aspektu. Tai atsispindi ir darbo struktūroje – pirmoje dalyje analizuojami su pareigą atskleisti informaciją susiję teoriniai klausimai, o kitose praktinio realizavimo ypatumai bei problematika. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama pareigos atskleisti informaciją draudimo teisiniuose santykiuose genezė, pagrindinės teorijos bei doktrinos, kurios aiškina ir grindžia pareigos atskleisti informaciją egzistavimą teisiniuose santykiuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad disertacijos teorinėje dalyje ypatingas dėmesys yra skiriamas kitų socialinių mokslų, nagrinėjančių pareigą atskleisti informaciją, tyrimų rezultatų analizei. Teisė yra tik įrankis visuomeniniams santykiams reguliuoti, todėl atliekant mokslinius tyrimus negalima apsiriboti tik teisinio reguliavimo metodais ir pozityviosios teisės reguliavimo objektu. Kitos mokslo šakos padeda atskleisti visuomeninio santykio ypatumus, suteikia galimybę pažvelgti į visuomeninius santykius kitomis akimis. Teorinėje darbo dalyje taip pat nagrinėjama, kaip pareiga atskleisti informaciją draudimo teisiniuose santykiuose atsirado bei evoliucionavo bendrosios ir kontinentinės teisės sistemose, taip pat kokios pareigos atskleisti informaciją draudimo teisiniuose santykiuose perspektyvos Europos sutarčių teisės kontekste... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe apžvelgiamos gydytojo profesinės atsakomybės, neturtinės žalos atlyginimo, medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimo istorinės ištakos ir dabartinis teisinis reguliavimas bei jo taikymo ypatumai Lietuvoje. Detaliai analizuojamas gydytojo padarytos žalos pacientui kompensavimas taikant gydytojo profesinę civilinę atsakomybę, atkreipiamas dėmesys į teorines ir praktines problemas. Ypatingas dėmesys skiriamas neturtinės žalos atlyginimui, nes didžiausi pacientų ieškiniai pareiškiami prašant atlyginti būtent neturtinę žalą. Nagrinėjamos neturtinės žalos atlyginimo galimybės dydžio ir subjektų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atžvilgiu. Darbe akcentuojami medikų profesinės civilinės atsakomybės ypatumai, analizuojama Lietuvos teismų praktika pacientų sveikatos sužalojimo bylose. Dabartinės Lietuvos sveikatos sistemos būklės kontekste įvertinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija gydytojams keliamo maksimalių pastangų standarto klausimu. Svarbią vietą užima asmens sveikatos priežiūros įstaigų draudimo, kaip alternatyvaus pacientui padarytos žalos kompensavimo būdo, analizė. Darbe įvardijami privalomojo medicinos darbuotojų draudimo ypatumai ir trūkumai, tiriamos šios draudimo rūšies įgyvendinimo problemos Lietuvoje, jo santykis su savanoriškuoju medicinos darbuotojų draudimu. Autorė siūlo būdus, kurie galėtų padėti įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų privalomąjį draudimą Lietuvoje. / The Master thesis provides an overview of historical origins of the medical professional liability, compensation of non-material harm, insurance of civil liability of medical employees, as well as the current legal regulation of the field and the peculiarities of its application in Lithuania. A detailed analysis of the compensation of harm, caused by a doctor to a patient, with the application of the doctor’s professional civil liability, is provided, highlighting theoretical and practical problems. A special attention is accorded to the compensation for non-material harm, since the biggest claims of patients are usually related to this kind of harm. Possibilities of compensating non-material harm are considered, in terms of size and persons, possessing the right to such compensation. The thesis highlights singularities of medical professional civil liability, analyses the practice of Lithuanian courts of law in cases involving injuries to patients. In the current context of the Lithuanian healthcare system, the position of the Lithuanian Supreme Court in relation to the standard of maximum effort, applied to doctors, is evaluated. Analysis of insurance of personal healthcare institutions, as an alternative method of compensating harm done to the patient, is given an important place in the thesis. The study presents peculiarities and shortcomings of the obligatory insurance of medical employees, examines the problems of implementing such system in Lithuania, its relation to... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama Valstybinės socialinės apsaugos samprata, socialinės apsaugos sistema, Valstybinio socialinio draudimo fondo struktūra ir identifikuojami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansuotumą lemiantys veiksniai. Remiantis teorinėje darbo dalyje išanalizuota literatūra apie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansavimą lemiančius veiksnius atlikta Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir išmokų dinaminė ir struktūrinė analizė 2004 – 2009 metų laikotarpiu. Atlikus Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokų ir išmokų analizę išskirti esminiai veiksniai ir priežastys įtakojančios Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokas ir išmokas. Taikant modeliavimo metodą numatomos ir pagrindžiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansuotumo problemos kryptys. / Master's thesis about the State social security concept of the social security system and the State Social Insurance Fund and the identification of the structure of the State Social Insurance Fund budget balance factors. Based on theoretical work in literature on the analysis of the State Social Insurance Fund budget balancing factors taken Lithuanian State Social Insurance Fund contributions and benefits in a dynamic and structural analysis of the 2004 - 2009 period. After the Lithuanian State Social Insurance Fund contributions and benefit analysis and identify key factors influencing the causes of the State Social Insurance Fund contributions and benefits. For the purposes of modeling provided and supported by the National Social Insurance Fund budget lines of equilibrium problems.

Socialinė apsauga užima laibai svarbią vieta žmogaus gyvenime. Ši sistema lydi žmogų nuo jo gimimo iki mirties. Socialinė apsauga egzistuoja tam, kad užtikrintų būtiną pagalbą pajamomis, maistu, kompensacijomis būstui, kai žmogų ištinka socialinė krizė. Skirtingose šalyse socialinės apsaugos sistema organizuojama skirtingai. Lietuvoje ši sistema daugiausia vykdoma per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Sodrą (Valstybinio socialinio draudimo fondą). Kiekvienais metais Sodra sudaro visų pajamų ir išlaidų, reikalingų apsaugoti piliečius nuo socialinės krizės, biudžetą. Mano darbo objektas - socialinės apsaugos sistema. Analizuodama duomenis aš pastebėjau keletą problemų. Paskutinėje dalyje aš pateikiau keletą egzistuojančių problemų sprendimus. Darbo tikslas - išanalizuoti socialinės apsaugos sistemą, jos finansavimą Lietuvoje bei pateikti galimas sistemos finansavimo gerinimo kryptis. Darbo tikslui atskleisti nusistačiau tokius uždavinius: vertinti socialinės apsaugos sąvoką, reikšmę, vertinti socialinės apsaugos sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse, nagrinėti socialinės apsaugos finansavimą Lietuvoje, pateikti socialinės apsaugos sistemos finansavimo gerinimo kryptis bei suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Pirmoje savo darbo dalyje apžvelgiau socialinės apsaugos sistemą. Taip pat pateikiau istorinę raidą. bei socialinės sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse. Antroje dalyje nagrinėjau Lietuvoje veikiančią socialinės apsaugos sistemą, jos o finansavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Social security takes very important place in human’s life. It goes near from the day of birth till the last day. Social security exist to safeguard necessary help of earnings, food, housing and etc. at the moment when human suffers from social crisis. In the different countries the social security system is organized in different ways. In Lithuania this system is mostly dispensed by Ministry of Social security and labour and Sodra (The Fund of National Social Insurance). In every year the same fund budgetes all expenses and incomes necessary for securing citizens from social crises. So the object of my paper is the system of social security. and it’s sponsorship in our country. During the researches I noticed some serious problems. So at the final part of paper I sugest some ways of solutions of the existing problems. Purpose of my paper – to analyse system of social security, it‘s sponsorship in Lithuania and to suggest the possibles ways of sponsorship improving. To reach the purpose I stated objectives: to give description of social security, to value sponsorship of social security system in European Union, to analyse sponsorship of social security system in Lithuania, to present the ways of social security sponsorship improving and to draw a conclusions and suggestions. In the first part I overlooked system of social security in general. Also I gave it’s historical development and sponsorchip of the system in the European Union. In the second part I studied system of... [to full text]

Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus šalies gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, motinystės, nedarbo, senatvės, invalidumo ar maitintojo netekimo. Socialinis draudimas finansuojamas iš draudimo įmokų, o draudimo pagrindu teikiamos pagalbos apimtis priklauso nuo įmokų dydžio. Piniginės išmokos, kurios tam tikru laikotarpiu visiškai arba iš dalies turi būti mokamos vietoj atlyginimo ir sudaro didžiausią socialinio draudimo vykdomų mokėjimų dalį, yra tiesiogiai susijusios su individualia draudimo įmoka, t.y. jų dydis priklauso nuo apdraustojo asmens iki to momento sumokėtų įmokų dydžio. Taip draudimo principai susiejami su rinkos ekonomikos sąlygomis taikomais teisingo finansavimo ir asmeninės atsakomybės principais. Socialinio draudimo srityje draudimo principams įgyvendinti pasirinkta tokia forma, kai apdraustieji asmenys privalo tam tikrą savo darbo pajamų dalį, kaip draudimo įmoką, pervesti į draudimo fondą, nustačius minimalias ir maksimalias ribas, kad tokia sistema būtų priimtina daugumai žmonių. Apdraustaisiais laikomi visi fiziniai asmenys, kurie įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / State social insurance constitutes a major and most important part of social security system in Lithuania. It caters for almost all citizens of the country: employees and self-employed persons pay state social insurance contributions and, in case of insurance event, they get social insurance benefits (pensions, allowances, benefits). The main objective of state social insurance system is to guarantee income to the insured persons in case of incapacity for work, unemployment, sickness and maternity, occupational accidents and occupational diseases, old-age pensioners, the death of an insured. The major source of income of the state social insurance fund budget is state social insurance contributions paid by the insurers and the insured. The employer’s and employee's contributions are calculated as a percentage of the salary paid to the employee. In this way the principles of social insurance are related to fair financial support and personal liability principles applicable in market economy. The social insurance principles are put into effect when the insured persons pay a certain part of their wages, as a social insurance contribution to the state social insurance fund given the maximum and minimum limits so that the system would be suitable for the majority of people. The insured are individuals who pay social insurance contributions according to the provisions of the law on their own or are paid for by their insurers. The insured are also persons whose social insurance... [to full text]