Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs. / The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight.

Magistro darbo objektas – Žiniatinklio 2.0 įrankiai. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti Žiniatinklio 2.0 įrankių įtaką ir poreikį aukštajame moksle (studijose). Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išskirti pagrindines Žiniatinklio 2.0 charakteristikas ir nustatyti jų poveikį aukštojo mokslo studijoms; išanalizuoti, palyginti ir išskirti Žiniatinklio 2.0 įrankių pagrindinius principus ir nustatyti, kokius įrankius tikslinga integruoti į aukštojo mokslo studijas; ištirti Žiniatinklio 2.0 įrankių (ne)naudojimo priežastis aukštojo mokslo studijose ir nustatyti konkrečių, potencialą turinčių įrankių, poreikį. Rengiant darbą naudoti teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teorinei daliai apibendrinti naudota analizės ir lyginamasis metodai. Žiniatinklio 2.0 įrankiams ir mokymo modelių transformacijoms struktūrizuoti, naudota apibendrinimo, dedukcijos, grupavimo, lyginamasis ir sintezės metodai. Empiriniai tyrimo metodai: apklausos (ekspertų interviu, grupinė diskusija, interviu). Magistro darbe buvo nagrinėtos pedagoginių inovacijų, mokymo modelių ir kitų svarbių magistro temai elementų interpretacijos pasauliniu mastu, remiantis įvairių pasaulio šalių mokslininkų darbais (C. Mcloughlin, M. Lee, Goodfellow, A. Chan, C. Barnatt, D. Huang, R. Behara, M. Rich, N.B. Dohn, P. Daniels M. Ebner). Nustatytas Žiniatinklio 2.0 ir kitų IKT poveikis aukštojo mokslo studijoms: procesams, subjektams, objektams. Atsižvelgiant į diskutuotiną ir nenusistovėjusį Aukštojo mokslo 2.0 modelį... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the master paper is the potential integration of Web 2.0 tools in Higher Education. First of all, scientific literature was analyzed to reveal the main principles of Web 2.0 and its impact to Higher Education studies. However, three main principles of modern Higher Education 2.0 conception were determined. The first principle is the usage of new resources on the Internet for learning and teaching. They include all the content on the Internet generated with Web 2.0 tools, such as Blogs, Wikis, Podcasts, RSS, Social Bookmarks and more. The second principle is the new teaching and learning strategies. They should adopt a collaborative work, particular Web 2.0 tools, and the appropriate pedagogy methods. The main focus should be driven to the student evaluation, new competencies and skills to the students, and lecturers’ attitude to student. The third principle is new pedagogy models. The main focus is the pedagogy changes that should all include student-oriented approaches, such as conectivizm, social constructivism and others. A lot of new terms combined with “2.0” were presented in the scientific literature. However, all of them, such as Higher Education 2.0, E-learning 2.0, Pedagogy 2.0, Teaching Model 2.0 are still on the hot discussions among scientists as well as LMS specialists thought there are new thoughts of Higher Education 3.0. There are various suggestions for lecturers and institutions giving references for them what to start from... [to full text]

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]