Magistro darbe, tema „Subjekto problema modernioje ir postmodernioje ugdymo filosofijoje“, yra mėginama išryškinti subjekto problema modernios ugdymo filosofijos kontekste. Taip pat atskleidžiama ir analizuojama perskyra tarp modernios ir klasikinės ugdymo filosofijų. Aptariama ugdymo principų ir standartų istorinė, teorinė bei mokslinė raida, akcentuojant, kokią filosofiniai principai darė įtaką tam tikrų edukologinių principų atsiradimui bei vystymuisi. Šiame darbe daug dėmesio yra skiriama vaiko objektyvizavimo problemai klasikinėje ugdymo sistemoje bei subjektyvizavimo problemai modernioje ugdymo sistemoje. Modernioje ugdymo sistemoje išryškėja patyrimo bei refleksijos svarba, sąmonės intencionalumas, kuris parodo fenomenologijos reikšmę. Šiame darbe yra aptariamos sąšaukos tarp fenomenologijos, pragmatizmo ir egzistencializmo idėjų ugdyme. Daugiausiai yra analizuojami egzistencializmo atstovo P.Freire‘o darbai. P.Freire savo ugdymo filosofijoje labiausiai akcentuoja žmogaus laisvės problemą, humanizmo ugdyme svarbą. Taip pat yra analizuojama pragmatizmo atstovo J.Dewey ugdymo sistemoje išryškinama individo patyrimo svarba, šio patyrimo refleksija bei praktinis pritaikymas. Daugiausiai yra akcentuojami demokratiškumo ir humanizmo principai, kaip pagrindiniai ugdymo principai. Šiame darbe klasikinė ugdymo sistema yra parodoma kaip dehumanizuojanti individą, išryškinami jos trūkumai. O moderni ugdymo sistema, atvirkščiai - kaip humanizuojanti, išlaisvinanti individą. / The Master's thesis "The problem of Subject in Modern and Post-modern Philosophy of Education," is an attempt to highlight the problem of the subject in the context of modern philosophy of education. The present work describes and analyzes the distinction between modern and classical education philosophies as well. The historical, theoretical, and scientific development of the principles and standards of education are also dealt with focusing on philosophical principles that influenced the emergence and development of certain educational principles. The paper pays attention to the problem of child objectivisation in the system of classical education and the problem of subjectivisation in modern education. The modern education system highlights the importance of experience and reflection, intentionality of consciousness, which show the relevance of phenomenology. This work discusses the interplay of the ideas of phenomenology, pragmatism, and existentialism in education. Mostly the works of the representative of existentialism P.Freire are analyzed. P.Freire stresses the problem of human freedom and humanistic education in his educational philosophy. The paper also analyzes the importance of individual experience, its reflection and practical application in the educational system of the representative of pragmatism J.Dewey. Mostly the principles of democracy and humanism as the basic educational principles are emphasized. This paper presents the classical education system as... [to full text]

Literatūros filosofijos perspektyvoje ir fenomenologijos metodologiniu pagrindu bakalauro darbe tiriama egzistencializmo dimensija A. Ramono kūryboje. Šio darbo objektas – lietuvių prozininko rinktinė „Vasario upės“ (2007). Tiriamojo darbo problema formuluojama keliant A. Ramono prozoje svarbiausius žmogaus ir jo būties klausimus. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama literatūros ir filosofijos sąveikos problema, būties ir kalbos klausimai literatūros filosofijos akiratyje (V. Daujotytės atrama). Remiantis M. Heideggerio, V. Sezemano, A. Maceinos, A. Šliogerio ir kitų autorių mintimi, iš egzistencializmo tradicijos teorinėje dalyje nagrinėjami žmogaus esmės ir jo tapsmo, būties transcendencijos, būties-pasaulyje, būties-myriop ir kiti klausimai. Iš fenomenologijos teorijos bakalauro darbo tyrimui ypač aktuali patirties, juslinio pasaulio suvokimo, santykio su pasauliu ir sąmonės koncepcijos. Tiriamojoje dalyje nagrinėjama, kaip skleidžiasi egzistencinės filosofijos problematika A. Ramono tekstuose. Knygos „Vasario upės“ analizė leido suprasti, kad joje vaizduojamą žmogų su egzistencializmo filosofijos dimensija suartina būtis-myriop, erdvės, laiko ir daiktų patirtys, ribiniai kančios, ligos, rašymo išgyvenimai, o visa tai išreiškiama filosofiniam mąstymui artimu pasakojimu, dviprasmiškomis metaforomis ir simboliais. Žmogaus egzistencija būties-pasaulyje lauke vyksta nuolat persikeliant į kitas būties siūlomas egzistencijos struktūros atmainas: nuolat vyksta ciklinis gyvybės... [toliau žr. visą tekstą] / In the perspective of the philosophy of literature and on the methodological basis of phenomenology, the Bachelor’s work analyses dimension of existentialism in the works of Antanas Ramonas. The object of this work is the selection of the Lithuanian prosewriter’s works “Vasario upės” (February Rivers) (2007). The problem of the study is formulated raising the most important questions of man and his existence in the prose of A. Ramonas. In the theoretical part of the work the problem of interaction between literature and philosophy, questions of existence and speech in the outlook of the philosophy of literature are analysed (reference to V. Daujotytė). Referring to the ideas of M. Heidegger, V. Sezeman, A. Maceina, A. Šliogeris and other authors, from the tradition of existentialism in the theoretical part there are analysed the essence of man and his formation, transcendence of Being, being-in-the-world, life-to death and other questions. From the theory of phenomenology, for this study especially important is perception of experience, sensitivity of the world, relantionship with the world and the conception of consciousness. In the research there is analysed how the problem of existential philosophy unfolds in A. Ramonas’ texts. The analysis of the book “Vasario upės” indicates that the depicted man is linked with the dimension of existentialist philosophy by the conception of life-to death, experiences of space, time and things, limit experiences of suffering, illness... [to full text]

The Existention in Photography.

Tema: Ugdymo filosofija ikimokyklinių įstaigų ugdymo programose Magistriniame darbe nagrinėjamos ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso atitikmuo, pateikiama šiuolaikinės ir klasikinės ugdymo paradigmų įtaka ugdymo procesui. Analizuojamas ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese vaidmuo, bei pedagogų ugdymo institucijose galimybės. Vykstant spartiems pokyčiams visuomenės gyvenime, pakitus visos visuomenės socialiniam statusui, ypač svarbus tampa ugdymo filosofijos vaidmuo ugdymo procesui. Pasirinktos ugdymo filosofijos kryptys programose, paskatino išsiaiškinti jų realizavimo galimybes ugdymo procese. Tyrimo objektas – ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso dermė. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti ar ugdymo procesas grindžiamas ikimokyklinėse ugdymo programose deklaruotomis ugdymo filosofijos kryptimis. Hipotezė - pedagogai vadovaujasi įstaigos programoje pateiktos ugdymo filosofijos(ų) nuostatomis. Tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 379 vaikai, 157 pedagogai ; taikyti pedagogų anketinės apklausos ir kriterinio stebėjimo metodai. Išvados: atlikus tyrimą nustatyta, kad pedagogai iš dalies vadovaujasi pasirinktomis ugdymo filosofijos kryptimis programose ir ugdymo procese bei jos iš dalies dera ugdymo procese. . / Education philosophies and equivalent of education process are examined in this work, as well as influence of modern and classical education paradigm towards education process is presented. Education philosophies in programmes and role of education in process, as well as potentials of pedagogues in teaching institutions, are analyzed. Due to rapid changes in society’s life and because of change of social status of the whole society, role of education philosophy in the education process becomes especially important. The chosen trends of education philosophies in programmes encouraged me to ascertain their implementation possibilities in the process of education. The object of the research is – consistency of education philosophy and process of education. The aim of the research is – to ascertain if education process in preschool education programmes is motivated by declared trends of education philosophy. Hypothesis- pedagogues follow the guidelines of an education philosophy (philosophies) which are introduced in the programme of their institution. Methodology of the research- 379 children and 157 pedagogues participated in the research. A survey by questionnaires for pedagogues and a method of criterion observation were applied. Findings- having done the research it was ascertained that pedagogues follow the chosen trends of education philosophies in programmes and in the process of education partially. Moreover, they partially fit in the process of... [to full text]

Šiame darbe analizuojama kokia yra egzistencializmo samprata. Magistriniame darbe pateikiamos egzistencializmo atstovų teorijos apie egzistencializmo esmę. Savo filosofinėmis idėjomis egzistencialistai pristato keliamas problemas. Visi egzistencializmo krypties atstovai aiškinasi būties, gyvenimo prasmės, kančios problemas. Prie egzistencinių ir neišvengiamų problemų žmogaus gyvenime priskiriamos – kova, kaltė, nuobodulys, maištas, absurdo jausmas. Iškeltai hipotezei patvirtinti atliktas praktinis tyrimas su 11 – 12 klasių moksleiviais. Susumavus tyrimo rezultatus formuluotos išvados. Egzistencializmo srovė ypatinga ir išskirtinė yra tuo, kad didelį dėmesį skiria žmogaus būčiai. Egzistencializmas gvildena atskiro žmogaus problemas. Pabrėžiamas žmogaus laikiškumas ir laikinumas. Iškeliamas žmogaus gyvenimo beprasmiškumas. Baigtinė žmogaus egzistencija pasaulyje ir jos įprasminimas – pagrindinė egzistencializmo problema. Egzistencializmo srovė ypatinga dar ir tuo, kad savo idėjoms išreikšti dažnai rinkosi meninę, literatūrinę kalbą, kurioje tarsi persikūnydavo į kitą asmenį. Pagal požiūrį į tikėjimą, egzistencializmas yra skirstomas į „krikščioniškąjį“ ir „ateistinį“. Krikščioniškieji egzistencialistai savo idėjas paremia Dievo buvimu. Tuo tarpu ateistinio mąstymo filosofų idėjos yra paremtos Dievo neigimu. Iškeliamas žmogaus laisvas pasirinkimas kurti, veikti. Atlikus egzistencializmo atstovų A. Camus‘o - „Krytis“, „Maras“, „Svetimas“, „Sizifo mitas“... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analysis the concept of existentialism. The master thesis presents the theories of the representatives of existentialism on the essence of existentialism. Philosophical ideas of the existentialists represent relevant problems. All representatives of existentialism trend develop the problems of subsistence, meaning of life, anguish. Struggle, guilt, boredom, rebellion, feeling of absurdity are all assigned to existential and inevitable problems that a person faces in life. To justify the hypothesis, a practical study has been made, which involves 11-12 grade students. After summarizing the results of the study, the conclusions have been made. Existentialism trend is special and exceptional for paying special attention to the subsistence of a human being. Existentialism examines the problems of individual people. Temporality and impermanence of a human life are emphasized. Futility of the human life is highlighted. Finite human existence in the world and its meaning is the main problem of existentialism. This trend is also specific for choosing artistic, literary language, which helped to reincarnate into other person. Depending on the attitude to faith, existentialism is divided into “Christian” and “atheistic”. Christian existentialists base their ideas on the existence of God. While the ideas of atheistic philosophers are based on the denial of God. Free choice of a person to create, act is amplified. After analysing the works of the representatives of... [to full text]