Aktualumas. Regioninės politikos klausimai Lietuvoje pradėti kelti tik pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą (ES) metu. Tuomet ir paaiškėjo, kad Lietuvoje regioninės politikos (bent jau tokios, kokią įsivaizduoja ES) beveik nėra. Ekonominės plėtros skirtumų tarp atskirų regionų nebuvo įmanoma netgi identifikuoti, nes nebuvo renkama regioninė statistika. Regioninė politika yra reikšminga viešosios politikos sritis - nuo jos priklauso bendra šalies ekonominė plėtra. Ryšium su tuo, jog tema „Regiono ekonominė plėtra“ yra labai plati ir norint išskirti konkrečias problemas, tam tikroje srityje, pasirinkau tyrinėti Elektrėnų, kaip regioninio vieneto (savivaldybės) strateginių raidos krypčių įgyvendinimą. Elektrėnų marių akvatorija tampa daug didesnę reikšmę, nei Lietuvos elektrinės aušinimo priemonė arba Elektrėnų gyventojų poilsio vieta, įgyjančiu objektu. Lietuvos vandens išteklių vizijoje 2025 metams pažymėta, kad “turizmo plėtra Lietuvoje tapo ypač aktualiu verslu. Šalyje gausu reto grožio gamtos kampelių, kuriuos lankytų užsienio turistai. Reikalinga tik šiuolaikinė infrastruktūra bei servisas.” Problema. Elektrėnų marių panaudojimo galimybės tiek regiono, tiek šalies mastu nėra išvystytos, tačiau įtaka ir potencialas turizmui ir rekreacijai gali būti dideli. Iki šiol nebuvo kompleksiškai nagrinėtos Elektrėnų marių panaudojimo galimybės. Darbo tikslas - išanalizuoti regionų ekonominės plėtros teorijas. Pateikti pasiūlymus Elektrėnų marių infrastruktūros sukūrimui ir... [toliau žr. visą tekstą] / Uogintas, Adomas. (2006) Region Economical Development. MBA Graduation Paper, Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 76 p. Aim of the Paper – to analyze the theories of region economical development. To give proposals for. development of Elektrenai water‘s infrastructure. Tasks of the Paper: To analyze the theories of region economical development; To assess potencials of Elektrėnai Lagoon infrastructure development, creation of tourism infrastructure, resources for developing recreation and tourism potentials. The subject of the Paper – Waters and infrastructure of Elektrėnai Lagoon. Economists give several different and interrelated answers to the questions, what factors bring influence on different rates of economic growth across countries. Regional growth theories present a number of ideas that are important for understanding growth processes in developing countries. In this paper six the most popular modern theories of regional economic development and growth are assessed and systematized: a) theory of the stages of economic development; b) staple theory; c) export led growth theory; d) core - periphery theory; e) clusters led growth theory; f) endogenous growth theory. The Paper is composed of three parts. The first part analyses scientific literature and theoretical descriptions of region economical development theories, their concept and strategies. The second part gives theoretical analysis of region economical policy in Lithuania, methods, their... [to full text]

Magistriniame darbe pateikiamas Lietuvos regioninės politikos įgyvendinimo vertinimas. Darbo objektas -regioninė politika. Darbą sudaro trys dalys: teorinė, tyrimo metodologija bei tyrimas ir rezultatai. Pirmoje dalyje nagrinėjama regiono samprata, regionalizacijos procesas, regionų ekonominės plėtros teorijos, regioninės politikos koncepcija bei apžvelgiama Lietuvos regioninė politika. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, remiantys kuria trečioje dalyje atliekamas tyrimas bei pateikiami jo rezultatai. Tyrimo metu buvo įvertinta Lietuvos regionų socialinė-ekonominė padėtis, apžvelgiamos regioninės politikos priemonės bei apibendrintas Lietuvos gyventojų požiūris į vykdomą regioninę politiką. Atliekant teorines regioninės politikos studijas, darbe naudoti mokslinės literatūros ir palyginamosios analizės bei sisteminimo metodai. Empiriniam tyrimui atlikti buvo taikomas statistinių duomenų analizės, kiekybinis (apklausa) duomenų rinkimo metodai. Magistriniame darbe teoriniams ir praktiniams aspektams iliustruoti panaudota 15 paveikslų ir 10 lentelių. Teorinį – metodologinį darbo pagrindą sudaro 45 literatūros šaltiniai lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. / The study examines the evaluation of implementation of Lithuanian regional policy. Development and implementation of regional policy is one of the main measures to ensure stable economic development of the country and to reduce disparities among different territories. Regional development of small country such as Lithuania is in fact about national economic development. The major objective of regional development is sustainable creation of jobs, through supporting small and medium sized enterprises, promotion productive investment, improving infrastructure and furthering local development. The thesis consists of three parts: theoretical evaluation, empirical researches methodic, research and its results. In the theoretical evaluation part first analysis question is the concept of region. Then analyze the influence of rationalization on economic development, regional development theories and fundaments of the regional policy. In the theoretical part the principals of Lithuanian regional policy are explained. In the second part, the empirical researches methodic and researches process are explained. In the third part, an empirical research of implementation of Lithuanian regional policy and it’s results are described. To support the main theoretical and practical statements of the thesis and illustrate the outcomes, 15 figures and 10 tables are included. The theoretical – methodological base of the study included 45 references, consisting of Lithuanian, English and Russian... [to full text]

Ekonominių krizių tema šiuo laikotarpiu yra labai aktuali ir nagrinėjama. Tam įtakos turi ir šiuo metu nestabili pasaulinė ekonomikos situacija. Tačiau krizės buvo pastebimos ir gerokai anksčiau. Ekonomistai, teoretikai ir praktikai stengėsi išsiaiškinti pagrindines krizę sukeliančias problemas, ieškoti būdų, kaip būtų galimą jos išvengti. Ekonomikų nestabilumas susirūpinimą kelia valstybių vadovams ir šalies gyventojams, kurie baiminasi dėl didėjančio nedarbo. Pasaulinės ekonomikos krizei nagrinėti visame pasaulyje skiriama labai daug dėmesio, taikomos kuo efektyvesnės priemonės, galinčios užkirsti kelią finansinių rinkų griūčiai bei susijusioms pasekmėms. Reali ekonominė situacija Europoje, ypač Baltijos regione, išties nėra optimistinė. Būtinos efektyvios priemonės, kurios stabilizuotų ekonomiką. Šalys, kurdamos antikrizinius planus, ne visada atsižvelgia į pasekmes, tad priimtos priemonės, tokios kaip mokesčių didinimas, valstybės išlaidų mažinimas, ne visuomet veiksmingos, nes įmones veda prie produkcijos apimčių mažinimo, atlyginimų mažinimo, nedarbo didėjimo, BVP smukimo. Statistinė analizė rodo, kad Lietuvos vyriausybės priimtos priemonės nėra veiksmingos, o planas stabdo verslo plėtrą. Taigi, svarbu surasti tinkamas priemones, kurios padėtų kuo greičiau stabilizuoti ekonomiką ir išvengti galimo didesnio šalies nuosmukio. Darbo objektas: ekonominių krizių poveikis verslui. Darbo tikslas: išsiaiškinti ekonominių krizių poveikį verslui. Siekiant iškelto tikslo, yra... [toliau žr. visą tekstą] / Now world financial crisis become one the most important and most matter of great concern themes. Many analytics, macroeconomists and scientists try to find the main causes of financial crisis. They find some similarity to Big Depression in 1930. This MBA Graduation paper aim is to reveal the impact of economic crisis on business. World economy system is created and processing using classical growth theories, but most of them do not identify growth limitations. So only Logistic capital management theory, it’s main statements, concepts are growth limitation and satiety. Innovation fluctuation shows that innovation create a market and for market’s closure fill it. It was done macroeconomic analysis of Lithuania, Latvia, Greece and Poland. Logistic analysis revealed that all indicators in the country based on GDP and the economic dynamics of bubble formation throughout the period, market saturation is getting closer to the ceiling. Calculated correlation between macro-economic indicators: received that between Lithuania, Latvia and Greece are the macroeconomic indicators strong correlation, which confirms the mentioned hypothesis. Among the collected VAT revenues and the state is very strong and direct correlation (0,964). VAT increase in final consumer price, which decreased turnovers of unsold goods and payments between businesses confused. VAT receipts are correlated with each other retailers turnover (r = 0.743). This suggests that the decline in retail turnover is collected... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama sveikatos draudimo raida Lietuvoje, jos metu iškilusios problemos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų dinamika, jų pokyčius lėmę ekonominiai, socialiniai veiksniai. Rezultatai parodė, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamų surinkimą vienodai veikia bedarbių ir užimtų gyventojų skaičius, vidutinis darbo užmokestis ir gyventojų pajamų mokestis. Priklausomybė tarp šių veiksnių yra labai glaudi. Nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto stabilumą neigiamai veikia visuomenės senėjimas, t.y. žemas gimstamumas ir vidutinės būsimo gyvenimo trukmės ilgėjimas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų apimties ir struktūros analizė parodė, kad jose didžiąją dalį sudaro lėšos skirtos tobulinti sveikatos draudimo sistemą. Analizuojant duomenis nustatyta, kad susidariusias finansavimo problemas gali išspręsti plėtojamas papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas. / This master work analyses health insurance development in Lithuania, its problems, the dynamics of the income and expense of the budget of the mandatory health insurance fund, and the economic and social factors which cause its changes. The results have revealed that the income of the budget of the mandatory health insurance fund equally depend on the number of the unemployed and the employed, the average salary and the personal income tax. There is a tight interdependence between these factors. It has been established that the stability of the mandatory health insurance fund is negatively influenced by the aging of the society, that is, low birth rate and longer average life expectancy. The analysis of the expenses and the structure of the mandatory health insurance fund shows that the greatest share of the expenses are dedicated to the enhancement of the health insurance system. The analysis of the data shows that the present financing problems might be solved by developing a complementary (voluntary) health insurance.

Magistro darbo objektas – knygų tiražų kaita. Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti 1990–2008 m. laikotarpio tiražų kaitą Lietuvos leidyboje, jos aplinkybes ir priežastis. Darbo uždaviniai: apžvelgti 1990–1992 m. laikotarpio politinę, ekonominę ir socialinę aplinkas, jų kitimą ir galimą įtaką leidybos sektoriui bei tiražų kaitai; pateikti tiražų mažėjimo tendencijos analizę iki Rusijos finansinės krizės ir jos metu; įvertinti leidybos sektoriaus atsigavimo (2001–2004 m.) ir pirmuosius nuosmūkio požymius (2005–2008 m.); atlikti anketinę ekspertų apklausą ir gautais rezultatais patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę. Šiame darbe yra apžvelgiami ekonominės, politinės, socialinės įtakos veiksniai, galėję nulemti tiražų skaičiaus kitimą Lietuvoje. Dėmesys yra teikiamas grožinei, mokslinei bei mokomajai literatūrai. Daugiausiai yra remiamasi Lietuvos spaudos statistikos surinktais duomenimis, moksliniais straipsniais ir pavieniais darbais, kurie apibūdina situaciją Lietuvoje tam tikrais tiriamojo laikotarpio etapais. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo prieita išvados, kad tiražų mažėjimo tendencijoms Lietuvos leidyboje daugiausiai įtakos turi pačių leidėjų požiūris į knygą ir visuomeniniai poreikiai bei interesai, kurie atitinkamai kinta, keičiantis ekonominėms sąlygoms šalyje. Taip pat pastebėta, kad vis labiau plintanti elektroninė knyga, šiuo metu nedaro didelės įtakos spausdintinės knygos kultūrai. Tačiau, augant jaunajai kartai, naujų technologijų poreikis vis didėja... [toliau žr. visą tekstą] / Print run dynamics in Lithuanian publishing industry in 1990–2008 (summary) The declaration of Lithuanian independence in 1990’s brought many changes not only to political, economical but also to cultural sphere. New state policy began to form – this had great influence to the newly born book culture in Lithuania. For the last decade of soviet regime there could be seen some minor cultural changes, but the real peak was reached only during the first independent years. These changes became very important not only for lithuanian society but also for the book publishing industry in Lithuania. The censorship was calceled and the publishing houses started printing as many books as it was possible to sell. Print runs for such a small country as Lithuania became extremely large and reached hundreds of thousands each year. In a couple of years publishing buisiness became one of the most profitable buisinesses in the country. But this situation was not ment to hold on long enough. In 1993 print runs started to decrease and this tendency lasts until today. The main question of this masters degree paper work is what are the ultimate reasons for this kind of print run dynamics. The research that has been made answers many unsolved questions.

Pastaraisiais metais Lietuvos žiniasklaidoje netyla kalbos apie šalį apėmusią ekonominę krizę. Vis dažniau prisimenama ir Pasaulinė ekonominė krizė, kuri siautė visame pasaulyje 1929–1933 metais. Ši ekonominė krizė dar vadinama Didžiąja depresija. Šiai krizei gilumu bei platumu neprilygsta nei viena iki šiol buvusi ekonominė krizė. Šiame darbe yra nagrinėjama kaip Pasaulinė ekonominė krizė paveikė Lietuvos ūkį bei kokią ekonominę politiką vykdė Lietuvos vyriausybė siekdama ją įveikti. Ši tema yra aktuali tuo, kad šiuo metu vėl siaučiant jau antrai Pasaulinei ekonominei krizei, yra svarbu žinoti, kaip ankstensė ekonominė krizė paveikė Lietuvą ir kokių priemonių buvo imtasi jai likviduoti. Rašant šį darbą buvo naudotas mokslinės literatūros ir šaltinių analizės bei lyginamasis metodas. Tiriant šią temą, buvo atskleista kaip stipriai Pasaulinė ekonominė krizė paveikė Lietuvos ūkį, buvo gilinamasi į jos poveikį atskiroms ūkio šakoms, taip pat ir į krizės poveikį Lietuvos gyventojams. Be to, darbe yra tiriama Lietuvos ekonominė politika, taip pat ieškomi bendrumai ir skirtumai tarp Lietuvos Vyriausybės vykdomos ekonominės politikos ir užsienio kraštų vykdomos ekonomines politikos. Baigus tyrimą paaiškėjo, kad Pasaulinė ekonominė krizė palietė Lietuvos ūkį taip pat, kaip ir kitas valstybės, tačiau Lietuvoje ji turėjo ir savų išskirtinumų. Kovojant su krize, Lietuvos valstybė neišsiskyrė stipriai iš kitų pasaulio valstybių vykdoma ekonomine politika. Ji ėjo tuo pačiu ekonominės... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years the media of Lithuania keep talking about the country covered economic crisis. It is often remembered the Global Economic Crisis, which was raging around the world in 1929-1933. The latter economic crisis is known as the Great Depression. In this topic is researched the impact of the Global Economic Crisis on the economy of Lithuania and what economic policy was executed in order to overcome the crisis. In these days, when the second Global Economic Crisis is raging, it is important to know how the previous economic crisis affected Lithuania and what measures had been taken in order to overcome it. While writing this work were used the scientific literature, analysis of sources and comparative method. Doing the research of this topic was revealed how strongly The Global Economic Crisis has affected the economy of Lithuania, also the impact of crisis on different industries and population of Lithuania. Moreover, in this work was researched the economic policy of Lithuania, looked for similarities and differencies between the government of Lithuania implemented economic policy and foreign countries implemented economic policy. The research revealed that the Global Economic Crisis has affected the economy of Lithuania as well as the economy of other states, however the crisis in Lithuania had its own features. Overcoming the crisis Lithuania with its implemented economic policy did not distinguish heavily from other countries of the world. Its way of economic... [to full text]

Šiandieninėje ekonominėje situacijoje, pasauliui išgyvenant globalios finansų krizės padarinius, stiprėjant konkurencijai rinkose, kai konkurentai dėl rinkos dalies griebiasi nesąžiningų kovos priemonių, tokių kaip kainų dempingavimas ir pan., kiekvienas įmonės vadovų sprendimas turi būti vertinamas ekonominio efektyvumo aspektu, t.y. ar bus pasekoje sukurta papildoma vertė įmonei. Tradiciniai įmonės finansinę situaciją apibūdinantys grynojo pelno bei pardavimų rodikliai neatskleidžia tikrosios situacijos. Tuo tarpu ekonominės pridėtosios vertės EVA rodiklis skatina įmones efektyviai panaudoti ne tik skolintą, bet ir nuosavą kapitalą. Viena didžiausių problemų ta, kad dauguma Lietuvos įmonių vadovų, pasirinkusių įmonės vertinimui naudoti EVA, praktiškai nežino, kaip teisingai apskaičiuoti šį rodiklį, kaip teisingai nustatyti įmonės valdomo kapitalo kainą, nesugeba identifikuoti vertei darančių įtaką veiksnių ir susieti sprendimų priėmimo su bendru įmonės tikslu – kaip didinti EVA. Tyrimo objektas – vidutinio dydžio gamybinė įmonė UAB „TECA“. Šio darbo tikslas – atskleisti įmonės vertės kūrimo ekonominę prasmę ir svarbą, išanalizuoti rodiklio EVA koncepciją, jo pritaikymą ir diegimą Lietuvos įmonėje. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: • Atskleisti vertės sampratą ir vertės nustatymo problemą; • Pristatyti ekonominio pelno – EVA rodiklio – koncepciją, palyginti su tradiciniais pelnu pagrįstais įmonės veiklos vertinimo rodikliais; • Išanalizuoti EVA... [toliau žr. visą tekstą] / In today‘s economical situation, when world suffers from the consequences of global financial crisis, when competition increases in the markets, when competitors take unfair means of rivalry for the part of the market, such as price dumping and similar, when each decision of companies’ heads should be evaluated at the aspect of economical efficiency, i.e. whether consequently is going to be created an additional value for the company. Traditional indicators, defining financial situation of the company, of net profit and sales do not reveal real situation. Meanwhile economic value added EVA index motivates companies to efficiently use both not only the borrowed but also own capital. One of the biggest problems is that most Lithuanian companies’ heads, who for the evaluation of company choose EVA, practically do not know how to calculate this index correctly, how to determine correctly the price of company‘s controlled capital, are not able to identify factors, influencing value and to interconnect taking decisions with general aim of the company – how to increase EVA. Object of the research – medium manufacturing company UAB “TECA”. The aim of the thesis – is to reveal economical meaning and importance of creation of company value, to analyze the conception of EVA index, and its application and implementation in Lithuanian company. For the achievement of the aim there are being set the following most important tasks: • To reveal the concept of value and the problem of value... [to full text]

Lietuvos Respublika yra nepriklausoma valstybė, tačiau jos nacionalinio ūkio raidos sparta bei bendras ekonomikos lygis priklauso ne tik nuo vidaus, bet ir nuo išorės veiksnių. Šiuos veiksnius apibūdina politinių, ekonominių, socialinių veiksnių integrinė priklausomybė, kurią apibrėžia globalizacijos procesų sąlygos ir jų veiksniai pasaulyje bei Europoje. Nėra didelių nesutarimų, kad globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio viduryje, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didėjančių ūkių ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius. Šiandien politikos strategijų kūrėjai diskutuoja, kaip globalizacija paveiks atskiras valstybes ir kaip suformuoti tokią valstybės politiką, kad būtų pasinaudota globalizacijos teikiama nauda kontroliuojant globalizacijos neigiamą poveikį. Tokios diskusijos yra būtinos, kadangi globalizacija nėra išlyginantis procesas – ji nesulygina ekonominių rinkų tarp atskirų valstybių – tačiau ji nelemia rinkoje atsirasti laimėtojams ir pralaimėtojams. Politikų tikslas yra sukurti tokias ekonomines sąlygas, kada valstybėje būtų pasiektas maksimaliai geriausias rezultatas. / The topic of globalization is certainly not new and has received major attention especially in the last few years. Globalization is a far-reaching phenomenon, penetrating into all spheres of social life. The success of Lithuanian economy and integration into the European Union and the global trade depend on inside and outside factors of globalization. Globalization refers to the growing integration of economies and societies around the world. The economic dimensions include increases in the flows of trade in goods, services, and capital, as well as mobility if individuals across the borders. Important features of globalization include its link to technological advances that is somewhat independent of governments, and loss of distinction between domestic and international policies. The main aim of this paper – to evaluate the situation and effect of globalization for the economies in the world and Lithuania, and present the suggestions how economic policies might be improved. In order to achieve the aim, the following tasks were formulated: 1. To explore conception of globalization among different theories in Lithuania and the world and present the main factors of globalization; 2. To analyze evaluation models of globalization and evaluate it in the world; 3. To present possible perspectives of economic policies and the main suggestions to make use of globalization advantages in the world and Lithuania. The major part of material consisted of the information gained from... [to full text]

Šiandien, investiciniu požiūriu, viena patraukliausių ir didžiausią potencialą pritraukti tiesiogines užsienio investicijas sričių yra nekilnojamojo turto rinka, traukianti užsienio investuotojus didesniu pajamingumo lygiu. Darbe bus kalbama apie nekilnojamąjį turtą kaip investicijų objektą, todėl abstrahuojamasi nuo gyvenamojo nekilnojamojo turto, kuris nebus aptarinėjamas, nes gyvenamojo nekilnojamojo turto kainų pokyčius didžiąja dalimi lemia paklausos bei pasiūlos santykis. Todėl šiame darbe koncentruojamasi ties komerciniu nekilnojamuoju turtu. Temos aktualumas: Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, o ypač atskiri jos segmentai dar yra labai jauni ir yra vystymosi stadijoje. Tai kartu galima akcentuoti ir kaip privalumą, nes tai leidžia išvengti tam tikrų klaidų analizuojant kitų šalių patirtį, įgytą formuojant nekilnojamojo turto investicinį patrauklumą. Tačiau nekilnojamojo turto sritis, būdama patrauklia investicijoms sfera, yra pakankamai sudėtinga ir unikali, įtakojama ir formuojama gausybės aplinkos veiksnių. Tai sąlygoja ir didesnę investuotojų patiriamą riziką ir tokiu būdu jų atsargumą bei mažesnius investicinius srautus šalyje. Todėl šios srities analizavimas bei jos vystymosi prognozavimai nors ir yra sudėtingi ir problematiški, tačiau kartu būtini brėžiant jos ateities tobulinimo gaires. Atsižvelgiant į temos aktualumą, numatomas šis darbo tikslas – išnagrinėjus teorinius nekilnojamojo turto ir investicijų aspektus, jų tarpusavio sąryšį bei atlikus Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The conception of real estate can be understood very differently – depending on its utilization. For some people it is either working or resting place, for others – safe investment, property guarantee, business or other activity mean. Lithuanian real estate market, especially the separate segments are very young and still in developing phases. This offers both advantages and disadvantages: investments bring big profits but convey the huge risk. The development of Lithuanian real estate market began in 1990, when the government of Lithuania officially declared independence, after which land and real estate questions became the most important. Economical growth in Lithuania was related with business development, when the demand of office accommodation stimulated trade. Investors from abroad found the investment opportunities in Lithuania attractive after the country joined European Union. The main subject of the work is to analyse the theoretical real estate and investment aspects, and after exhaustive Lithuanian real estate market research to forecast the development tendencies. Main objectives are as follows: 1. To analyse real estate conception and clasification; 2. To analyse conceptions and characteristics of direct foreign investments; 3. To compare direct foreign investments in Lithuanian and Estonian real estate market; 4. To compare Lithuanian and Estonian commercial real estate markets; 5. To question the experts of Lithuanian real estate market and do the prognozis... [to full text]

Lietuvos Respublikos Seimas 2002 metų kovo 5 dieną priėmė naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo tų pačių metų liepos 1 dieną. Naujos redakcijos PVM įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y., veikdamas kaip toks. Viena iš sąlygų – kad apmokestinamasis asmuo prekes tiektų ar paslaugas teiktų vykdydamas savo ekonominę veiklą. Ekonominės veiklos vykdymas yra būtina sąlyga, kad asmens sudaromi sandoriai galėtų būti apmokestinami PVM. Taigi, ekonominės veiklos vykdymas atskiria PVM apmokestinamus asmenis nuo asmenų, kurie nėra apmokestinami šiuo mokesčiu. Nuo tinkamo ekonominės veiklos sąvokos taikymo priklauso ne tik valstybės surenkamų pajamų dydis, bet ir atskirų asmenų mokestinės prievolės. Šiame darbe lyginamas ekonominės veiklos reglamentavimas Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės aktuose, nagrinėjami Europos Teisingumo teismo sprendimai ir tokiu būdu yra išskiriami ekonominės veiklos požymiai. Išskyrus ir aprašius ekonominės veiklos požymius, nagrinėjama prekyba vertybiniais popieriais kaip ekonominė veikla, išskiriami atvejai, kokiais atvejais tokia veikla gali būti laikoma ekonomine veikla, o... [toliau žr. visą tekstą] / The Parliament of the Republic of Lithuanian adopted on 5 March 2002 the act of value added tax (hereinafter – VAT act), which came into force on 1 of July. Under Article 3 of VAT act, the supply of goods or services shall be subject to VAT, if: 1) the supply of goods or services effected for consideration; 2) the supply of goods or services effected within the territory of the country; 3) The supply of goods or services effected by a taxable person which carries out his economic activity. One of the conditions – the taxable person must carry out any economic activity. It is compulsory condition if the supply of goods or services could be subject to VAT. The exercise of economic activity separate taxable persons and persons which do not have to pay VAT. Proper application of definition of economic activity not only necessary for country revenue but also can affect person’s burden of taxation. In this study the definition and features of economic activity are analyzed in the way of comparing Lithuanian legislation with European Union legislation. Also the European Court of Justice case-law is analyzed. After the features of economic activity are separated and described, there is trading of securities as economic activity analyzed. There are described cases when such activity can be regarded as economic activity and when it cannot. As example there are situation from European Court of Justice case-law presented. Also burden of taxation is in the case if such activity can or... [to full text]