Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje – vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą – Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą. Tyrimas, analizuojantis socisaliai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų (Charmaz, 2006). Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinė globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius. Siekiant suprasti lietuviškos ilgalaikės socialinės globos specifiką, buvo tiriama, kaip kinta gyvenimo kokybės vertinimas gyvenant ilgalaikės socialinės globos įstaigoje, kaip yra išgyvenama krizės patirtis, susijusi su gyvenimo vietos ir būdo pasikeitimu. Grindžiamojoje teorijoje atskleisti septyni gyvenimo kokybės veiksniai. „Galėjimas“ yra ašinė kategorija, suprantama kaip galėjimo atlikti svarbias veiklas, galėjimo palaikyti santykius su reikšmingais asmenimis reali išraiška ar pojūtis. Rezultatus lyginant su artimos metodologijos rėmuose atliktais tyrimais užsienio šalyse, nustatyta, kad kai kurie atskleisti gyvenimo kokybės veiksniai iš dalies sutampa, tačiau taip pat buvo atskleisti gyvenimo kokybės elementai, išskiriantys Lietuvos atvejį iš... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian society is aging and need for social services is contsanly increasing. Therefore it is important to understand the increasing role of care services for elderly people, which allows living longer and enjoying better quality of life. Elderly people (+65) who become socially dependent have possibility to move to the residential care institution. The scenario of moving into long-term care institution has big impact on life quality of elderly person. Constructivist grounded theory methodology (Charmaz, 2006) allows to reach field of long-term residential care and analyse subjective quality of life, values and attitudes of elderly socially dependent residents. In the process of constructing grounded theory seven factors of life quality were identified. In the process of data analysis three models of adaptation to new status of socially dependent person and resident of residential home were identified. Research participants experience crisis while changing the living place and moving into residential care home. “Capability” is the main analytical category. Social care institutions and care professional should be aware of the need of methods and skills to effectively manage crises. Results show that such factors as are found in most foreign research areas despite of cultural and social contexts. In Lithuanian society specific factors of life quality is identified.

Our increased knowledge and awareness of the environment and the finite capacity of the world‘s resources has seen increased regional tensions and conflicts over natural resource development and land use planning. This study uses two separate approaches to investigation, incorporating case study method and grounded theory analysis. The region of Clayoquot Sound has a history of land use controversy from which to index the nature and complexity of conflicting interests. In conducting a conflict assessment and thematic frame analysis this study explores the nature of conflicting perceptual frames and arrives at an explanatory theory about how those frames contribute to conflict situations and present barriers to effective communication and participation in collaborative management efforts. The final discussion highlights ways in which approaches to dealing with value diversity can help build shared understandings and reduce biases and mistrust, which tend to exacerbate conflict, and improve capacity for action.

Landfills in British Columbia are reaching capacity; this has sparked renewed efforts to curb the output of household waste. Extending previous quantitative studies, I use a qualitative grounded theory approach to explore what influences the perception of waste and activates the intention to recycle and compost. Participants from Ucluelet, British Columbia, accumulated their refuse, recyclables, and compost during a four week period; simultaneously, I interviewed them about the meanings and feelings they associated with the process. My results suggest that participants' attitudes about waste are strongly influenced by what they see. Because garbage is regularly hauled away and dumped out of sight, participants were relatively unaware of how much they produce and its environmental impact. Increasing awareness appears to be a key factor in changing waste diversion intentions; incorporating small pro-environmental changes may lead to further changes. This reaffirms previous findings that adopting one environmental behaviour can empower further change.

This research addresses the following questions: how do successful professionals cultivate boundary-spanning relationships to develop professional goods; and what lessons can be drawn from their successes? This study uses grounded theory to interpret qualitative interview data from four expert networkers to help demonstrate how successful people in various industries build relationships — and what characteristics these successful networkers have in common. Using grounded theory, five key themes emerged: uncertainty reduction, ingratiation, reciprocity, mentoring relationships and the importance of follow-up. The study of networks has a well-developed body of surrounding literature; however, the current research does little to address how individual actors successfully build the relationships upon which networks are based. Therefore, this qualitative research into the characteristics shared by successful networkers is a positive contribution to the body of knowledge concerning social network theory — and will serve as a guide for those wishing to expand their personal and business networks.

The encounter with death and death anxiety are quite popular themes, which have been researched in the science of psychology for a long time. On the other hand, the research is criticized for frequent simplification of this phenomenon, lack of deeper analysis and understanding, while the concepts are not always used in an accurate manner. After operationalizing the definition of death anxiety, the concept of finality of life is used in research, which is grounded on unique philosophical position and enables to explore the interested phenomenon in a new way, as well as to look at its experiences in a different manner. The method of grounded theory (GT) was selected for research, which allows exploring the interested phenomenon in a comprehensive manner, identifying its essential points and features, and presenting a theoretical model that explains it. 17 healthy subjects of both genders of 22 – 45 year old and four additional subjects, who expanded the research field, participated in research. 2 in-depth interviews were conducted with each of them, they wrote a diary on the researched theme. The collected data were analyzed, according to the principles of classic GT, and the central component of theory – the core category – striving to live more valuably – was distinguished. It is revealed how this theory solves and explains the main concern – inevitability of death. Substantive categories were also revealed, for example: negotiating reality of life and negotiating changes in... [to full text] / Sandūra su mirtimi bei mirties nerimas psichologijos moksle yra pakankamai populiarios ir seniai tyrinėjamos temos. Kita vertus, tyrinėjimai susilaukia kritikos dėl to, kad dažnai šį reiškinį supaprastina, tyrimams trūksta gilesnės analizės bei supratimo, o sąvokos ne visuomet tiksliai vartojamos. Operacionalizavus mirties nerimo apibrėžimą, šiame tyrime naudojamas gyvenimo baigtinumo terminas, kuris grindžiamas savita filosofine pozicija ir leidžia naujai įvertinti dominantį fenomeną bei kitu kampu pažvelgti į jo patyrimą. Tyrinėjimui pasirinktas grindžiamosios teorijos (GT) metodas, kuris leidžia įvairiapusiškai ištirti dominantį reiškinį, išskirti jo esmines vietas ir savybes bei pateikti jį aiškinantį teorinį konstruktą. Tyrime dalyvavo 17 jaunų ir sveikų 22-45 metų abiejų lyčių tiriamųjų bei keturi papildomi tiriamieji, kurie praplėtė tyrimo lauką. Su kiekvienu jų buvo atlikti 2 giluminiai interviu, jie rašė dienoraštį tyrinėjama tema. Surinkti duomenys buvo analizuojamai pagal klasikinės GT principus ir išskirtas centrinis teorijos komponentas - esminė kategorija – siekis gyventi vertingiau. Atskleidžiama, kiek ši sukurta teorija išsprendžia ir paaiškina pagrindinį rūpestį - mirties neišvengiamumą. Atskleistos ir papildomos kategorijos, kaip: derėjimasis su mirties realybe ir derėjimasis su gyvenimo pokyčiais. Sukurta teorija, pristatoma tiek naratyvų, tiek grafinio paveikslėlio pavidalu, suteikia galimybę geriau suprasti, ką išgyvena jauni suaugusieji, patirdami... [toliau žr. visą tekstą]

Sandūra su mirtimi bei mirties nerimas psichologijos moksle yra pakankamai populiarios ir seniai tyrinėjamos temos. Kita vertus, tyrinėjimai susilaukia kritikos dėl to, kad dažnai šį reiškinį supaprastina, tyrimams trūksta gilesnės analizės bei supratimo, o sąvokos ne visuomet tiksliai vartojamos. Operacionalizavus mirties nerimo apibrėžimą, šiame tyrime naudojamas gyvenimo baigtinumo terminas, kuris grindžiamas savita filosofine pozicija ir leidžia naujai įvertinti dominantį fenomeną bei kitu kampu pažvelgti į jo patyrimą. Tyrinėjimui pasirinktas grindžiamosios teorijos (GT) metodas, kuris leidžia įvairiapusiškai ištirti dominantį reiškinį, išskirti jo esmines vietas ir savybes bei pateikti jį aiškinantį teorinį konstruktą. Tyrime dalyvavo 17 jaunų ir sveikų 22-45 metų abiejų lyčių tiriamųjų bei keturi papildomi tiriamieji, kurie praplėtė tyrimo lauką. Su kiekvienu jų buvo atlikti 2 giluminiai interviu, jie rašė dienoraštį tyrinėjama tema. Surinkti duomenys buvo analizuojamai pagal klasikinės GT principus ir išskirtas centrinis teorijos komponentas - esminė kategorija – siekis gyventi vertingiau. Atskleidžiama, kiek ši sukurta teorija išsprendžia ir paaiškina pagrindinį rūpestį - mirties neišvengiamumą. Atskleistos ir papildomos kategorijos, kaip: derėjimasis su mirties realybe ir derėjimasis su gyvenimo pokyčiais. Sukurta teorija, pristatoma tiek naratyvų, tiek grafinio paveikslėlio pavidalu, suteikia galimybę geriau suprasti, ką išgyvena jauni suaugusieji, patirdami... [toliau žr. visą tekstą] / The encounter with death and death anxiety are quite popular themes, which have been researched in the science of psychology for a long time. On the other hand, the research is criticized for frequent simplification of this phenomenon, lack of deeper analysis and understanding, while the concepts are not always used in an accurate manner. After operationalizing the definition of death anxiety, the concept of finality of life is used in research, which is grounded on unique philosophical position and enables to explore the interested phenomenon in a new way, as well as to look at its experiences in a different manner. The method of grounded theory (GT) was selected for research, which allows exploring the interested phenomenon in a comprehensive manner, identifying its essential points and features, and presenting a theoretical model that explains it. 17 healthy subjects of both genders of 22 – 45 year old and four additional subjects, who expanded the research field, participated in research. 2 in-depth interviews were conducted with each of them, they wrote a diary on the researched theme. The collected data were analyzed, according to the principles of classic GT, and the central component of theory – the core category – striving to live more valuably – was distinguished. It is revealed how this theory solves and explains the main concern – inevitability of death. Substantive categories were also revealed, for example: negotiating reality of life and negotiating changes in... [to full text]

No description available.

Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą] / Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text]

Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text] / Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą]

Denna avhandling är en kvalitativ studie av hur organisationer kan förenkla och förbättra arbetet med kravspecificering vid anskaffning av komponentbaserade informationssystem. Avhandlingens utgångspunkt är att mer verksamhetsnära och användbara informationssystem kan anskaffas genom att använda en integrerad verksamhetsmodell där verksamhetsanalys och kravspecificering slås samman. Fyra kunskapsområden har studerats och analyserats för att generera ett ramverk som riktar uppmärksamhet mot relevant innehåll och utformning av en integrerad verksamhetsmodell, 1) verksamhetsprocesser 2) verksamhetsmodellering 3) mjukvarukomponenter och 4) specificering. Avhandlingens empiri representeras av en rekonstruktion av den komponent- och processorienterade anskaffning av ett komplett vårdinformationssystem som genomförts i Landstinget i Värmland. Analyser och respektive kunskapsområde har skett utifrån ansatsen Multi-Grounded Theory vilket innebär en reorigenerering utifrån en växelverkan mellan existerande teorier och empirisk grundning. Några exempel på kunskapsbidrag är ett vidareutvecklat processbegrepp samt en ny livscykelmodell för komponentbaserade informationssystem. Utifrån kunskapsbidragen inom respektive kunskapsområde har integrationssynpunkter identifierats som legat till grund för utveckling av ramverket för en verksamhetsnära kravspecifikation. I avhandlingen dras slutsatsen att genom att integrera arbetet med verksamhetsanalys och kravspecificering skapas bättre förutsättningar för att kravspecifikationer speglar de behov systemen är avsedda att uppfylla och att gapet mellan krav och lösning minskar genom ett bättre underlag för kommunikation mellan kund och systemleverantör. Ramverket pekar på att en verksamhetsnära kravspecifikation utformas i en integrerad processmodell som beskriver verksamhetsprocesser utifrån identifierade generiska processbegrepp samt ett scenario för användning och klassificering av funktionalitet. Kravspecifikationen bör, enligt ramverket, även innehålla en systemöversikt, kommersiella och leverantörsrelaterade krav, design- och arkitektoniska krav samt utförandekrav. Ramverket har prövats och vidareutvecklats utifrån en extern validering i form av en utvärderingsworkshop där ramverkets relevans och användbarhet diskuterats utifrån de erfarenheter och den dokumentation som genererats i Landstinget i Värmland.