In recent years, there has been much debate regarding the rationality of consumption and cost effectiveness of antidepressants. The economic aspects of treating depression are becoming more frequently evaluated as newer antidepressants become available and as healthcare entities attempt to address increasing costs. The aim of the research. To investigate and assess the possibilities of a more rational use of the public and private funds of the Lithuanian population in the cases of medicament depression treatment. The tasks of the research: 1. To perform a comparative analysis of the antidepressant consumption in the years 2004 to 2009 in Lithuania. 2. To evaluate depression diagnosis and treatment effectiveness and depression diagnosis dynamics in Lithuania from 2004 to 2009. 3. To perform antidepressant cost analysis from 2004 to 2009 in Lithuania. 4. To perform the cost-effectiveness analysis of depression treatment and propose the possible ways for costs rationalization. Scientific novelty of the research. For the first time, depression relapse rate was used as a medicament depression treatment effectiveness evaluation indicator in assessing the rationality of the costs of treatment with antidepressants. The survey data can be used in practice when dealing with antidepressants consumption and the improvement of the effectiveness of evaluation and reimbursement systems in Lithuania. / Pastaraisiais metais kyla daug diskusijų dėl antidepresantų panaudojimo racionalumo bei sąnaudų efektyvumo. Rinkoje atsirandant naujiems antidepresantams vis dažniau analizuojami ekonominiai depresijos gydymo aspektai, o sveikatos priežiūros sektoriaus valdymo institucijos bando spręsti išlaidų didėjimo problemą. Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti galimybes racionaliau naudoti viešąsias ir privačias Lietuvos gyventojų lėšas vaistams, skiriamiems medikamentiniam depresijos atvejų gydymui. Darbo uždaviniai. 1. Atlikti lyginamąją antidepresantų sunaudojimo 2004–2009 m. Lietuvoje analizę. 2. Įvertinti depresijos diagnozavimo ir gydymo efektyvumą bei depresijos diagnozavimo dinamiką Lietuvoje 2004–2009 m. 3. Atlikti išlaidų antidepresantams per 2004–2009 m. Lietuvoje analizę. 4. Atlikti depresijos gydymo sąnaudų efektyvumo analizę ir pateikti galimus išlaidų racionalizavimo būdus. Darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė. Vertinant gydymo antidepresantais išlaidų racionalumą, pirmą kartą kaip medikamentinio depresijos atvejų efektyvaus gydymo vertinimo indikatorius buvo panaudotas depresijos pasikartojimo rodiklis. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami praktikoje, nagrinėjant antidepresantų panaudojimą, sąnaudų efektyvumo vertinimą ir kompensavimo sistemos tobulinimą Lietuvoje.

This Thesis focuses on the health care system in Lithuania and discusses the manifestations and reasons of its inefficiency. The major problems in this sector are inappropriate allocation of funds and inefficient use of resources possessed, which lead to quite low performance of the overall system. The aim of the Thesis is to find relations linking selected factors such as expenditure on pharmaceuticals or number of hospital beds to the health care spending, and to see, which resources are used in the most inefficient way. The empirical research is divided into costs dissection, done by applying fixed effects panel regression, and system efficiency examination, conducted using data envelopment analysis technique. The findings revealed that declining numbers of hospital beds and inpatient consultations do not lower health care spending and might even result in its increase. Meanwhile, data envelopment analysis confirmed that a large proportion of inefficiency in the health care sector can be addressed to overstaffing. It also showed that problems are much higher in Central and Eastern Europe countries, where the resources should be reduced by on average 30% compared to required reductions of 10% in Western Europe. On the other hand, the overall system efficiency analysis revealed that high spending does not necessarily lead to good performance of the system in terms of health status or country’s health care system’s rating. One of the conclusions drawn from the conducted... [to full text] / Šiame darbe yra aptariama Lietuvos sveikatos apsaugos sistema ir jos neefektyvumo apraiškos bei priežastys. Pagrindinės problemos, susijusios su analizuojama sritimi, yra netinkamas lėšų paskirstymas ir neefektyvus turimų išteklių panaudojimas, nulemiantys sistemos žemesnę kokybę. Atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti ryšius, siejančius išlaidas sveikatos apsaugai ir įvairius sistemos elementus, kaip kad išlaidos vaistams ar ligoninių lovų skaičius, bei suprasti, kurie iš turimų išteklių panaudojami neefektyviausiu būdu. Empirinis tyrimas yra padalintas į išlaidų nagrinėjimą naudojant fiksuotų efektų panelinę regresiją bei sistemos efektyvumo tyrimą, vykdomą pasitelkiant duomenų apgaubimo analizės techniką. Gauti rezultatai atskleidė, jog mažėjantys ligoninių lovų ar ligonių apsilankymų stacionare skaičiai neskatina išlaidų sveikatos apsaugai smukimo, o netgi gali lemti jų išaugimą. Tuo tarpu duomenų apgaubimo analizė patvirtino tai, jog ypač didelę reikšmę sistemos neefektyvumui turi per didelis sveikatos apsaugos darbuotojų skaičius. Taip pat pastebėta, jog ši problema ypač didelė rytų Europos šalyse, kur ištekliai turėtų būti sumažinti vidutiniškai 30%, lyginant su 10% sumažinimu siūlomu vakarų šalims. Kita vertus, analizuojant bendrą sistemos efektyvumą nustatyta, kad didelės išlaidos sveikatai nebūtinai reiškia gerą gyventojų sveiktos būklę ar aukštus šalies rezultatus sveikatos apsaugos sistemų reitinguose. Viena iš šio darbo išvadų yra ta, jog prieš imantis kokių nors... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo objektas – valstybės skola. Tyrimo tikslas – įvertinus Lietuvos valstybės skolą, ištirti jos poveikį socialinėms išlaidoms. Uždaviniai: 1. Pateikti valstybės skolos sampratą bei valstybės skolinimosi poreikį sąlygojančius veiksnius. 2. Apibrėžti valstybės skolos naštą ir skolinimosi reikšmę ekonomikai. 3. Pateikti valstybės skolos vertinimo kriterijus. 4. Įvertinti Lietuvos valstybės skolą tarp ES valstybių pagal išskirtus vertinimo kriterijus. 5. Nustatyti Lietuvos valstybės skolos poveikį socialinėms išlaidoms bei palyginti jį su kitomis ES šalimis. Tyrimo metodika. Valstybės skolos sampratai bei valstybės skolinimosi poreikio nustatymui naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei teisinių dokumentų analizė ir sintezė. Atliekant Lietuvos valstybės skolos analizę – statistinių duomenų rinkimo bei analizės metodai, palyginimo, grafinio vaizdavimo būdai, loginė analizė ir sintezė. Pritaikius regresinę analizę nustatytas Lietuvos valstybės skolos poveikis socialinėms išlaidoms. Lyginamosios analizės dėka šis poveikis įvertintas Europos Sąjungos šalių kontekste. Tyrimo rezultatai. Pirmojoje darbo dalyje pateikta valstybės skolos samprata, valstybės skolinimosi poreikį sąlygojantys veiksniai, skolinimosi reikšmė ekonomikai, išanalizuoti ir susisteminti skolos naštos modeliai. Antrojoje darbo dalyje, išanalizavus įvairių mokslininkų darbus, pateikti valstybės skolos vertinimo kriterijai, nustatyta valstybės skolos sudėties svarba, pateiktas... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – public debt. Aim of the research – to evaluate the Lithuanian public debt, to assess its influence on social expenditure. Objectives of the research: 1. to present the concept of public debt and to discuss the factors, which influence government borrowing needs; 2. to define the debt burden and to determine the effect of public debt on economy; 3. to provide the public debt evaluation criteria; 4. to evaluate the Lithuanian public debt in respect to the situation in the EU countries according to the identified criteria; 5. to determine the impact of the Lithuanian public debt on social expenditure and to compare it with that in other EU countries. Research methods. Analysis and synthesis of scientific literature and legal documents, statistical data collection and analysis methods, comparative analysis, graphical representation techniques, logical analysis, regression analysis. Research results. Part One introduces the concept of public debt, analyzes the factors influencing government borrowing needs, importance of borrowing to economy and structured models of debt burden. Part Two, having analyzed various scientific articles, provides criteria of the public debt evaluation, reasons importance of the public debt composition and presents the assessment model of the impact of public debt on social expenditure. Part Three gives structural and dynamic analysis of the Lithuanian public debt, evaluates the amount of public debt, according to the... [to full text]

Cost classification and models creation is very important for controlling in every company.

Darbo tikslas. Įvertinti V.Į. Greitosios Medicinos Pagalbos Stoties ir Privačios Greitosios Medicinos Pagalbos Stoties veiklą Kauno rajone. Tyrimo metodika. Analizuota 2007 m. Kauno rajono V.Į. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties ir privačios GMP stoties veikla. GMP paslaugų kokybės ir veiklos rodikliai gauti iš GMP kvietimo kortelių, duomenys apie diagnozių sutapimus ir ligonių stacionarizavimą gauti iš GMP siuntimų, o duomenys apie GMP finansinę veiklą Kauno rajone gauti iš finansinių įstaigų ataskaitų. Rezultatai. 2007 m. Kauno rajono tiek privati GMP, tiek valstybinė GMP iki 5 min. greitąją medicinos pagalbą suteikė dešimtadaliui ligonių, kai tuo tarpu pagalbą iki 15 min. reikšmingai didesnei daliai ligonių suteikė privati GMP, lyginant su valstybine GMP, atitinkamai 78,2 proc. ir 43,5 proc. Privačios GMP pervežtų į ligonines ir stacionarizuotų ligonių dalis buvo reikšmingai didesnė negu valstybinės GMP, atitinkamai 91,9 proc. ir 54,2 proc. Valstybinėje GMP dirbančių gydytojų nustatytų diagnozių nesutapimo procentas buvo reikšmingai didesnis negu privačios GMP dirbančių gydytojų, atitinkamai 6,4 proc. ir 2,8 proc. Valstybinė GMP vyko į ligonių pervežimus, nelaimingų atsitikimų vietas bei pas susirgusius asmenis namuose daug dažniau, lyginant su privačia GMP, tačiau pagal vienai GMP brigadai skirtus pervežimus bei pagal vienam etatui tenkančias suteiktas paslaugas privati GMP suteikė iš viso daugiau paslaugų ir vyko pas susirgusius pacientus į namus. Kilometražas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the activity of public and private prehospital emergency service stations in Kaunas district. Methods. The activities of public and private prehospital emergency service stations in Kaunas district in 2007 were analyzed. Data on quality and activities indicators of prehospital emergency service was obtained from prehospital emergency service invitation card, data about diagnosis coincidence and patients hospitalization was obtained from prehospital emergency service committals, while data about prehospital emergency service financial activities in Kaunas district was obtained from financial reports of the insitutions. Results. In Kaunas district in 2007, public as well as private prehospital emergency service provided first medical aid until 5 minutes for one tenth of patients, while until 15 minutes private prehospital emergency service comparing with public prehospital emergency service provided first medical aid for significantly bigger proportion of patients, respectively 78.2% and 43.5%. The proportion of patients who were transported to the hospital and who were hospitalized was significantly bigger of private prehospital emergency service than that of public prehospital emergency service, respectively 91.9% and 54.2%. The proportion of wrong diagnoses in the public prehospital emergency service was significantly bigger than that in the private prehospital emergency service, respectively 6.4% and 2.8%. The public prehospital emergency... [to full text]

The main goal of research is analysis of the inventory accounting methodics, to research the problems of inventory accounting in theory and practice and to make suggestions for improvement of inventory accounting by managing them. The aims of this research are: 1. To analyze the scientific and economical sources or literature and different legal bases, international and national standards concerning inventory accounting and its management. 2. To research the problems and their solutions linked with inventory accounting and its management. 3. To make suggestions for improving the methodics of inventory accounting and its management. The research methodics incorporates such methods: monographic, observation, logical analysis and synthesis, comparable analysis and diagrammatical. While exploring scientific and economical literature, national and international standards of accounting the problems concerning inventory accounting ant its management were obtained and solved.

Ekonomikos augimas nuo 2001 m. iki 2008 m. pradžios lėmė didesnes pajamas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, buvo kuriama daug naujų darbo vietų. Nedarbo lygis Lietuvoje buvo ypač žemas, be to, remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Darbo rinkos iššūkiai, ekonominiai dėsningumai lėmė darbo teisės principų ir normų turinį, valstybės socialines ir politines sąlygas. Darbdaviai, vystydami verslus, pajuto, kad tapo sunku atsirinkti, o vėliau iš viso rasti gerus darbuotojus. Smukus ekonomikai, paaiškėjo, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta, būtina išsaugoti turimus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Saugodami savo darbuotojus, darbdaviai naudojosi LR darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis ir darbo sutartyse stengėsi apsaugoti savo interesus ir dažnai susitarti dėl papildomų sąlygų darbo sutartyje, nes priėmę jaunus, be darbo patirties darbuotojus į darbą, privalėjo juos apmokyti, ugdyti, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Darbdaviai ieškojo būdų kaip juos išlaikyti („prisirišti“) įvairiais susitarimais arba „papirkti“ įvairių motyvacinių sistemų privalumais. Dažnai dėl įvairių mechanizmų buvo tariamasi darbo sutartyse – papildomų sutarties sąlygų. Tačiau dažnai kitam darbdaviui pasiūlius didesnį atlyginimą, ankstesnis darbdavys dažniausiai prarasdavo apmokytą darbuotoją – šis išeidavo dirbti kitur. Darbo santykiai pasibaigdavo, tačiau papildomų įsipareigojimų ne kiekviena šalis sutikdavo laikytis. Galimybę susitarti dėl kitų, t... [toliau žr. visą tekstą] / Economic growth since 2001 till 2008 start leaded to higher incomes for both employers and employees, many new jobs were created. The unemployment rate in Lithuania was particularly low, moreover, according to official statistics, nearly half a million people emigrated from Lithuania. Labor market challenges and economic patterns determined the principles of the labor law and the content of the norms, public social and political conditions. Employers, through businesses, noticed that it has become difficult to select and then later to find quality workers. Despote decine of the economy, it appeared that good workers are still missing, it is necessary to keep the highly skilled workers. In order to keep all their employees, the employers used the opportunities of the Labor Code of the Republic of Lithuania and tried to protect their interests in the employment contracts, and often agreed to additional conditions on the contract of employment, since young workers without experience were taken to work and had to be trained, to be developed, investments in their skills had to be done. Employers look for ways to retain them ("tie"), with various arrangements or motivation systems advantages help. Often, for a variety of mechanisms have been discussed in employment contracts - additional conditions of the contract. Often, however, another employer more money proposed to the qualifed worker, and the previous employer usually lost a trained worker – he left to work elsewhere. The... [to full text]

Vyriausybės veikla reiškiasi jos vykdoma politika, kuri gali suteikti ekonominiam ciklui kilimo arba smukimo reiškinį. Naudodama fiskalinę politiką, arba kitaip iždo politiką, kuri reiškiasi mokesčiais ir biudžeto išlaidomis, gali reguliuoti valstybės ekonominę padėtį. Tai Vyiausybės įrankis, padedantis įtakoti ekonomikos veiklą per jos vykdomą išlaidų ir mokesčių kontrolę. Magistro darbe nuspręsta išanalizuoti ir įvertinti fiskalinės politikos pokyčius Lietuvai įstojus į ES, tuo pačiu palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Šiuo magistro darbo tyrimu siekiama išsamiai ir nuosekliai, atlikti Lietuvos fiskalinės politikos analizę ir suformuluoti išvadas. Siekiant į analizę įtraukti kuo naujesnius duomenis, buvo pasirinkti laikotarpiai: Lietuvos fiskalinės politikos analizei 2004–2013 m. laikotarpis, o lyginamąjai Baltijos šalių analizei 2004–2012 m. Siekiant analizės nuoseklumo bei išvadų pagrįstumo, buvo iškelti uždaviniai: išnagrindėti fiskalinės politikos atsiradimo priežastis, tikslus, ištirti bei įvertinti pagrindines fiskalinės politikos priemones ir jų poveikį ekonomikai, ištirti Lietuvos fiskalinės politikos įgyvendinimo ypatumus bei fiskalinės politikos pokyčius, Lietuvai įstojus į ES, atlikti lyginamąją Baltijos šalių fiskalinės politos analizę po įstojimo į ES. Darbo metu nagrinėjant fiskalinės politikos sampratą, teorinį jos priemonių panaudojimą, valstybės biudžeto struktūrą ir jo sudarymo bei vykdymo procesus, buvo atlikta mokslinės literatūros analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Government action is manifested in its policies, which may give rise to economic cycles or downward phenomenon. By using fiscal policy, otherwise exchequer policy, which is manifested fees and budget costs, it can regulate the state economic situation. This is the government tool that helps to influence economic activity through its ongoing monitoring of costs and fees. In this master's thesis was decided to analyze and assess fiscal policy in Lithuania's accession to the EU, while compared with the other Baltic countries. In this master's thesis research is aimed to comprehensively and to consistently perform a Lithuanian fiscal policy analysis and to formulate conclusions. In order to include an analysis of the most recent data were selected periods: for 2004-2013 Lithuanian fiscal policy analysis, and 2004-2012 comparative analysis of the Baltic countries. In order to analysis the consistency and validity of the conclusions was identified objectives: to examine the causes of fiscal policy objectives, to examine and evaluate the main fiscal policy measures and their impact on the economy to explore Lithuania's fiscal policy peculiarities and fiscal policy developments in Lithuania's accession to the EU, the Baltic comparative national fiscal policy analysis after accession to the EU. During the examination of the concept of fiscal policy, the theoretical instruments its uses, the structure of the state budget and the establishment and implementation processes were carried... [to full text]

The object of research - the means of small agriculturalists income and employment rising politics. The aim of the research – to examine and evaluate the means of and small agriculturalist employment and income rise politics and to maintain its improvement: · to analyze agriculturalists employment and income level, their influence and rising problems · to explore the means of social and economic support to smallholding and to identify the possibilities of smallholding to use them · to evaluate state‘s support and social benefit influence to agriculturalists income · to evaluate the possibilities of state‘s support and employment increas diversifying agriculture · to present the proposal to improve small agriculturalist income and employment rise politics The research methods – the analysis and synthesis of nonfiction, the analysis of documents, grafic presentation: common scientific abstract methods, hypothetic, nonfictional analysis methods, statistical – mathematical data analysis and graphic presentation, treatises, legal acts, material from internet . To indentify the means for the support for small holdings and the possibilities to use them are based on legal acts, implemented programmes or the programmes that are still in process, statistic information sources.

Nagrinėjant darnaus vystymosi problemas, iki šiol buvo akcentuojamas gamybos poveikis aplinkai ir žmogui. Ir tik pastaruoju metu atkreiptas dėmesys, kad nuo vartojimo būdo ir jo pasirinkimo priklauso aplinkos būklė. Šiame darbe atlikome Lietuvos gyventojų pajamų ir vartojimo apimties bei struktūros pokyčių analizę 1996 – 2006 metais, įvertinome šių pokyčių galimą poveikį aplinkai bei galimybes pasiekti ES šalių senbuvių lygį. Darbui buvo naudojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Statistikos agentūros EUROSTAT duomenys. Apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas pradėjo itin sparčiai augti nuo 2001 metų ir pastaraisiais metais auga beveik po 10 %., o gyventojų pajamos ir išlaidos pradėjo sparčiau augti tik nuo 2004 metų ir pastarųjų metų prieaugis siekia beveik 20 %. Per visą analizuojamą laikotarpį BVP padidėjo 2,7 karto, o disponuojamos pajamos ir vartojimo išlaidos - apie 2 kartus. Namų ūkių vidutinių vartojimo išlaidų santykis 1996 - 2006 metais tarp turtingiausių ir skurdžiausių namų ūkių beveik nekito ir skirtumas sudarė 8,7 - 8,9 karto ir yra žymiai didesnis nei ES šalyse senbuvėse (5-6 kartai). Lietuvos namų ūkių vartojimo išlaidų makro struktūroje vienam namų ūkio nariui per mėnesį nuo 1996 iki 2006 metų 4 kartus padidėjo išlaidos turizmui (25,40 Lt). Mažiausiai išaugo maistui ir gėrimams 1,1 karto (27,80 Lt). Tuo tarpu išlaidos transportui padidėjo 3,7 karto (49,10 Lt), būstui ir jo... [toliau žr. visą tekstą] / Ussualy analising sustainable development and environment problems the major focus is put on human and environmental impact of production. Recently more attention is paid to sustainable consumption and the environmental impact of consumption patterns. In this work changes of inhabitant’s income and expenditure dynamics and structure during 1996-2006 years in Lithuania is analyse. Possible impact of these changes to environment and Lithuanian possibility to reach the level of EU old members was estimated. For this analysis we used Lithuanian statistical department and European statistical agencies EUROSTAT data. Analysis shows that Lithuanian GDP was growing very fast from 2001 years and recently GDP was growth reached 10 % annually. Inhabitant incomes and expenditures have started growing just from 2004 years and incremented by 20 %. During the period under analysis GDP increase 2,7 times, but incomes and consumption expenditures – about 2 times. In 1996-2006 years household expenditures difference between rich and poor household inhabitant was stable and fluctuated about 8,7-8,9 times. While this indicator was 5-6 times in EU old members. Lithuanian household consumption expenditure per inhabitant per month for tourism increase 4 times (25,40 Lt) between 1996 and 2006 years. The minimum expenditures were for food and drink - 1,1 times (27,80 Lt), the expenditure for transport increase 3,7 times (49,10 Lt) and expenditure for accommodation 2 times (36,70 Lt). By the most... [to full text]