PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS IR VIEŠOJO INTERESO SANTYKIO PROBLEMATIKA Šiuo magistro darbu siekiama atskleisti privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykio problematiką, daugiausiai pasireiškiančia privačios nuosavybės teisių apribojimu dėl viešojo intereso. Darbe nagrinėjama privačios nuosavybės samprata ir reikšmė, viešojo intereso samprata ir pasireiškimo būdai bei remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija sistemiškai analizuojamas privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis ir įvertinamas privačios nuosavybės apribojimų dėl viešojo intereso pagrįstumas. Galima išskirti tris nuosavybės rūšis: privačiąją, viešąją ir bendrąją. Visos šios rūšys visuomenėje egzistuoja kartu, nors ir yra pastebimos tam tikros privačios nuosavybės didėjimo tendencijos. Teisė į nuosavybę yra prigimtinė žmogaus teisė, būtina jo egzistencijai. Privačios nuosavybės teisės turi būti saugomos ir ginamos, kadangi jos yra visuomenės gerovės pagrindas. Viešojo intereso sąvoka yra pakankamai neapibrėžta, todėl turėtų būti paliekama atskleisti teismų praktikai. Laikoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės socialinis poreikis siekti bendrosios gerovės. Bendroji gerovė turėtų būti suprantama ne kaip tikslas, o kaip priemonė individamas siekti savo tikslų. Netinkamai interpretuojant viešojo intereso sampratą gali būti nepagrįstai apribojami privatūs interesai ir žmogaus teisės. Žmogaus teisės į nuosavybę užtikrinimas – taip pat visuomenės interesas. Dėl to ši... [toliau žr. visą tekstą] / ISSUES CONCERNING THE RELATIONSHIP BETWEEN PRIVATE PROPERTY AND PUBLIC INTEREST This master thesis aims to reveal the relationship between private property and public interest, which mostly appears with various restrictions upon private property rights because of the public interest. Concepts of private property and public interest are analysed together with the importance of private property and exertion of public interest. Also the relationship between private property and public interest is systematically analysed according to Lithuanian legislation and jurisprudence of the Constitutional Court and evaluations on the justification of private property restrictions are presented. Three kinds of property may be distinguished: private, collective and common. All these kinds co-exists in any society, although trends of private property increase may be noticed. A right to private property is a natural human right, which is essential to his existence. Private property rights must be safeguarded and protected as private property is the foundation of the welfare of the society. The concept of public interest is rather vague, thus it should be clarified in case law. It is assumed that public interest is a social need of the society to reach for the general welfare. General welfare should be understood not as a goal, but as means providing the individuals better possibilities to reach for their own goals. An inappropriate interpretation of public interest concept may lead to unjust... [to full text]

Ramunės Bleizgienės disertacijoje „Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje“ tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia – pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį. / Ramunė Bleizgienė‘s dissertaiton Female Identity Problem in Lithuanian Women’s Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women’s writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th – early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment.

Ramunė Bleizgienė‘s dissertaiton Female Identity Problem in Lithuanian Women’s Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women’s writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th – early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment. Ramunė Bleizgienė‘s... [to full text] / Ramunės Bleizgienės disertacijoje „Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje“ tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia – pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos viešosios ir privačiosios partnerystės formos ir jų taikymo galimybės viešųjų paslaugų sektoriuje. Taip pat pateikiamos rekomendacijos koncesijų taikymo kelių statybos srityje tobulinimui. Pirmoje darbo dalyje teoriškai išanalizuoti tradicinio ir modernių viešųjų paslaugų teikimo būdų teoriniai aspektai, ypatingai išryškinant specifinius jų bruožus, privalumus ir trūkumus. Antrajame skyriuje analizuojami praktiniai koncesijos taikymo kelių statyboje atvejai – Palangos ir Vilniaus aplinkkeliai. / Master's thesis analyzed the public-private partnership forms and applications for the public service sector. It also provides guidance on the application of concessions in the field of road construction development. The first part of the theoretical analysis of the traditional and the modern public service delivery methods of theoretical aspects, particularly highlighting their specific features, pros and cons. The second section discusses the practical application of the concession road construction cases - Palanga and Vilnius bypasses.

Darbo tikslas. Įvertinti V.Į. Greitosios Medicinos Pagalbos Stoties ir Privačios Greitosios Medicinos Pagalbos Stoties veiklą Kauno rajone. Tyrimo metodika. Analizuota 2007 m. Kauno rajono V.Į. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties ir privačios GMP stoties veikla. GMP paslaugų kokybės ir veiklos rodikliai gauti iš GMP kvietimo kortelių, duomenys apie diagnozių sutapimus ir ligonių stacionarizavimą gauti iš GMP siuntimų, o duomenys apie GMP finansinę veiklą Kauno rajone gauti iš finansinių įstaigų ataskaitų. Rezultatai. 2007 m. Kauno rajono tiek privati GMP, tiek valstybinė GMP iki 5 min. greitąją medicinos pagalbą suteikė dešimtadaliui ligonių, kai tuo tarpu pagalbą iki 15 min. reikšmingai didesnei daliai ligonių suteikė privati GMP, lyginant su valstybine GMP, atitinkamai 78,2 proc. ir 43,5 proc. Privačios GMP pervežtų į ligonines ir stacionarizuotų ligonių dalis buvo reikšmingai didesnė negu valstybinės GMP, atitinkamai 91,9 proc. ir 54,2 proc. Valstybinėje GMP dirbančių gydytojų nustatytų diagnozių nesutapimo procentas buvo reikšmingai didesnis negu privačios GMP dirbančių gydytojų, atitinkamai 6,4 proc. ir 2,8 proc. Valstybinė GMP vyko į ligonių pervežimus, nelaimingų atsitikimų vietas bei pas susirgusius asmenis namuose daug dažniau, lyginant su privačia GMP, tačiau pagal vienai GMP brigadai skirtus pervežimus bei pagal vienam etatui tenkančias suteiktas paslaugas privati GMP suteikė iš viso daugiau paslaugų ir vyko pas susirgusius pacientus į namus. Kilometražas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the activity of public and private prehospital emergency service stations in Kaunas district. Methods. The activities of public and private prehospital emergency service stations in Kaunas district in 2007 were analyzed. Data on quality and activities indicators of prehospital emergency service was obtained from prehospital emergency service invitation card, data about diagnosis coincidence and patients hospitalization was obtained from prehospital emergency service committals, while data about prehospital emergency service financial activities in Kaunas district was obtained from financial reports of the insitutions. Results. In Kaunas district in 2007, public as well as private prehospital emergency service provided first medical aid until 5 minutes for one tenth of patients, while until 15 minutes private prehospital emergency service comparing with public prehospital emergency service provided first medical aid for significantly bigger proportion of patients, respectively 78.2% and 43.5%. The proportion of patients who were transported to the hospital and who were hospitalized was significantly bigger of private prehospital emergency service than that of public prehospital emergency service, respectively 91.9% and 54.2%. The proportion of wrong diagnoses in the public prehospital emergency service was significantly bigger than that in the private prehospital emergency service, respectively 6.4% and 2.8%. The public prehospital emergency... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės televizijos funkcijos, jų vaidmenys visuomenės gyvenime. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai reflektuoti televizijos ir visuomenės sąveikos problematiką, išanalizuoti jos apraiškos formas. Pagrindiniai darbo uždaviniai – aptarti aktualiausias, matomas ir užslėptas televizijos funkcijas, ištirti jų sąsajas su visuomenės vertinimu, atskleisti televizijos ir visuomenės sąveikos problemiškumą. Darbe naudotasi teoriniais mokslinių veikalų ir publicistikos analizės, lyginimo bei apibendrinimo metodais, taip pat empiriniu anketinės apklausos metodu. Darbe prieita išvados, kad naudodamasi specifiniais poveikio būdais, televizija reflektuoja iškreiptą pasaulio vaizdą, kurį pateikdama patraukliais būdais ir formomis, nesunkiai gali primesti auditorijai. Kritiškai vertinti televizijos turinį geba tik mažesnė dalis visuomenės, o tuo tarpu didesnei daliai, nesuvokiančiai perskyros tarp realaus ir medijuoto pasaulio vaizdo, kyla pavojus televizijos realybę traktuoti kaip tikrą. Televizijos modeliuojamos situacijos imamos taikyti asmeniniame gyvenime, daro įtaką visuotinių ir asmeninių vertybių suvokimui. Be to, skatina tam tikrus veikimo impulsus. Problemiškumas slypi tame, kad televizijai siekiant komercinės naudos, jos turinys yra veikiamas konkrečių tikslų turinčių interesų grupuočių. Siekdama ekonominės naudos, televizija iškreipia realią pagrindinių visuomenės sferų – politikos, ekonomikos ir kultūros – situaciją. Tokias teorines išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / The master paper deals with functions of modern television, its roles in society’s life. Its aim is to reflect issues of television and society interaction theoretically and empirically, analyze its forms of manifestation. The main objectives of the paper are: to discuss the most relevant, visible and covert functions of television, explore their correlation with society’s evaluation, reveal complication of society and television interaction. In the paper methods of theoretical scientific work and publicity analysis were applied as well as the method of comparing and generalizing. The empirical method of inquiry by filling questionnaires was also used. In this paper the conclusion was drawn that television, applying peculiar ways of effect, reflects warped view of the world, which, presented by attractive ways and forms, can be easily imposed to the audience. Only the minority of society is able to evaluate content of television critically, whereas for the majority, which does not realize the difference between the real and mass media view of the world, there is a risk to treat television reality as real. Simulating television situations has been applied in personal life, thus influencing realization of general and personal values. In addition, it stimulates particular impulses of action. Complication lies in the fact that as television is seeking for commercial benefit, its content is affected by interest groups which have particular goals. While seeking for economic benefit... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti privačios kineziterapeuto veiklos poreikį ir galimybes Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Apžvelgti ir išanalizuoti kineziterapeuto veiklą reglamentuojančią teisinę bazę bei oficialią statistiką apie privačios kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje. 2. Nustatyti privačios kineziterapeuto veiklos poreikį bei įvertinti kineziterapeutų požiūrį į tai. 3. Įvertinti pagrindinius privačiai kineziterapeuto veiklai Lietuvoje kliudančius veiksnius. Tyrimo metodika. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, anoniminė anketinė apklausa. Respondentai, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos Sporto universiteto kineziterapijos bakalauro ir magistratūros studijų studentai. Apklausos metu išdalinta 115 anketų, iš kurių 105 sugrąžintos teisingai užpildytos. Atsako dažnis 91,3 proc. Statistinė analizė atlikta programos SPSS 20.0 paketu. Rezultatai. Kineziterapijos paslaugos priskiriamos prie licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, todėl esminė sąlyga verstis privačia kineziterapeuto veikla yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija teikti kineziterapijos paslaugas. Kineziterapeuto profesija yra įtraukta į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesijų sąrašą, tačiau specialistai yra nelicencijuojami, o esminė sąlyga verstis privačia kineziterapeuto veikla yra kineziterapeuto profesinė kvalifikacija. Respondentai 100 proc. pasisako už tai, kad Lietuvoje kineziterapeutams turi būti sudaromos sąlygos užsiimti privačia kineziterapeuto... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis. To evaluate the demand and opportunities of private physical therapy practice in Lithuania. Objectives: 1. To review and analyse the legal base regulating physical therapy practice and official statistics concerning the opportunities of private physical therapy practice in Lithuania. 2. To assess the demand of a private physical therapy practice and to evaluate the attitude of physical therapists towards this matter. 3. To evaluate the main factors hindering private physical therapy practice in Lithuania. Methods of the research. The analysis of scientific literature and documents and an anonymous questionnaire survey have been carried out. The respondents were the students of Bachelor‘s and Master‘s Physical Therapy studies of Lithuanian University of Health Sciences and Lithuanian Sports University. During the survey 115 questionnaires were handed out, 105 of which were returned correctly filled in. The response rate was 91.3 %. Statistical analysis has been carried out with the program package SPSS 20.0. Results. Physical therapy services are classified as licensed services of personal healthcare therefore an essential condition to practise physical therapy privately is the license of a personal healthcare institution to provide physical therapy services. The profession of a physical therapist is included in the list of professions regulated by the Republic of Lithuania, however, specialists are not licensed whereas an essential condition to... [to full text]

Darbo tikslas. Palyginti darbo sąlygas privačiose ir viešųjų įstaigų klinikinėse laboratorijose. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 192 respondentai. 96 respondentai buvo vienos privačios X laboratorijos darbuotojai (penki padaliniai), kiti 96 viešųj�� įstaigų laboratorijų darbuotojai. Atsako dažnis 76,8 proc. Tyrimas atliktas 2007 m. spalio – 2008 m. sausio mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel. Rezultatai. Darbo aplinkoje su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, susiduria 97,9 proc. viešųjų ir 94,8 proc. privačios laboratorijos darbuotojai. Nepatenkinti darbo apsaugos priemonėmis buvo 55( 57,3 proc.) viešosios laboratorijos darbuotojų ir 25 (26 proc.) privačios laboratorijos darbuotojų. Geresniu užmokesčiu pasižymi privačių laboratorijų darbuotojai (p<0,05), o tai įtakoja ir tai, kad jie rečiau, nei viešųjų laboratorijų darbuotojai galvoja apie darbo keitimą. Didžiausias stresorius darbo aplinkoje buvo atsakomybė, už aliekamą darbą. (viešoje 82,3proc., privačioje 57,3 proc.) Statistiškai patikimiau (p<0,05) didesnę atsakomybę už atliekamą darbą jautė viešųjų laboratorijų darbuotojai. Labiausiai motyvaciją darbui didina atlygis, už padaryta darbą. Dažnesnį nuovargį darbo metu dažniau jaučia privataus sektoriaus darbuotojai, kurį įtakoja, didesni darbo krūviai, pamaininis darbas. Išvados. Privataus sektoriaus laboratorijų darbuotojai uždirba daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Final Paper Aim: Compare the work conditions in the public and private clinical laboratories. Work Methods: We have taken for the research work 192 respondents: 96 of them were employed in the private X laboratory (five departments) and the other 96 respondents were working in the public laboratories. Answer period 76,8 percent. This research was being run in the duration from the October, 2007 until the January, 2008. The questionnaire data have been gathered anonym. The statistic data analysis were put up by the help of statistical package SPSS and MS Excel. Results. In the environment with the toxic sanitary conditions work 97,9 percent of employees of public laboratories, and 94,8 percent of workers are engaged for the private laboratories. 55 (57,3 percent) of the public laboratories workers were not satisfied with the work protection conditions, and 25 (26 percent) of the private laboratory workers weren’t quite happy about the mentioned matter. A better income is assessable for the private laboratories employees (p<0,05), - this can admit them the more constant post of work than that of the public laboratories workers, who have to change their work therefore. The most ordinary factor of hectic in the environment was set the stressor of responsibility for the accomplished work as follows: 82,3 percent of the public sector respondents, and 57,3 percent of the private laboratories workers. The statistic reliable (p<0,05) responsibility for the work was shown by the... [to full text]

SUMMARY Aim of the study. To analyze how odontological help is provided to children in Kaunas City. Objectives. 1. To describe the volume, legal basis of odontological assistance for children. 2. To compare odontological assistance rendered to children in private and primary health care centres. 3. To forecast the opportunities of odontological assistance organization in the future. Methods. The investigated persons consist of Kaunas C. children of 1 – 18, children parents and heads of odontological institutions. A child is considered to be a statistic observance unit. The employed epidemiological investigation method is written interrogation: 200 questionnaires for children parents (168 questionnaires were returned) and 30 questionnaires for the heads of odontological institutions (7 questionnaires were replied by public, 23 – private teeth treatment institutions heads). The data of the questionnaire have been statistically evaluated by using SPSS 12 statistical program package. Results. More than half (51 percent) of parents take their children to private teeth treatment institutions. 30 per cent of children are treated in Public Institution Odontological Departments. In the school rooms 2 per cent of children are treated. The parent choice to take children to private odontological clinic has been determined by service quality (58.8 percent), doctor competence (49.4 percent) and variety of services (21.2 percent). The public teeth treatment institutions are chosen because... [to full text]

Darbo tikslas. Ištirti pacientų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (PSPĮ) teikiamas paslaugas. Uždaviniai: 1. Ištirti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas. 2. Palyginti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų nuomonę apie gydytojo teikiamą informaciją susijusią su ligos diagnoze ir gydymu. 3. Palyginti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas. Tyrimo metodika. Viešosios ir privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pacientų anoniminė anketinė apklausa, kurios metu išdalinta 800 anketų (350 privačioje ir 450 viešojoje gydymo įstaigoje). Privačioje gydymo įstaigoje atsako dažnis 92,6 proc., viešojoje – 63,1 proc. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 13.0. Rezultatai. 94,4 proc. pacientų teigiamai vertina bendrosios praktikos gydytojų darbą. 30,2 proc. pacientų mano, jog šeimos gydytojo konsultacijos laukia per ilgai ir 36,5 proc. mano, jog gydytojo specialisto konsultacijos laukia per ilgai. 39,4 proc. sutinka jog laukimo eilės prie gydytojų kabinetų susidaro dėl prasto darbo organizavimo. 15,1 proc. nuomone, visada sunku gauti siuntimą pas gydytoją specialistą, kartais sunku - 43,9 proc. Viešojoje (68,7 proc.) ir privačioje (64,0 proc.) įstaigoje teigia, jog šeimos gydytojas visada tariasi dėl gydymo galimybių pasirinkimo, tačiau viešosios (6,7 proc.) o privačios (0,3 proc.) įstaigos pacientų teigia, jog gydytojas niekada nesitaria. 53,8 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the work. To examine patients attitude towards services provided in primary health care institutions (PHCI). Objectives: 4. To investigate patients attitude towards services provided in primary health care institutions. 5. To compare patients of private and public primary health care institutions opinion about the information on their diagnosis and cure that doctors provide. 6. To make a comparison of the private and public primary health care institutions to provided services. Research methodology. It was done an anonymous questionnaire survey of public and private primary health care institutions patients, distributed 800 of questionnaires ( 350 in private and 450 in public primary health care institutions). In private health care institution 92,6% of answers were received, in public institution - 63,1%. Data of the questionnaire were processed and analysed using statistical data analysis packet SPSS 13.0. Results. 94,4% of patients positively evaluated the work of family doctors. 30,2% of patients think, that they have to wait too long for family doctors consultations, 36,5% think, that they wait too long for the consultation of specialist. 39,4% agree that they have to wait long because of bad work planning. 15,1% of respondents think that, it is always difficult to get a committal to the specialists, sometimes difficult - 43,9%. 68,7% of public and 64,0% of private institutions respondents says that, family doctor always consults about choosing a cure, but 6... [to full text]