Darbo tikslas – išanalizavus Lietuvoje veikiančių bankų kredito rizikos valdymo ypatumus, pasiūlyti bankui rizikos vertinimo sistemą verslo paskolų atveju. Tyrimo objektas – kredito rizikos valdymo sistema. Darbe atskleista rizikos įtaka banko veiklai, apibrėžta ir suklasifikuota kredito rizika. Čia nagrinėjamas kredito rizikos valdymo organizavimas, aptariami tikslai bei pats kreditavimo procesas. Išsamiai išanalizuoti teisės aktai, darantys įtaką kredito rizikos valdymui, Lietuvos ir globaliniu mastu. Antrojoje dalyje nagrinėjami dviejų Lietuvos bankų kredito rizikos valdymo ypatumai. Kredito valdymo rizikos procese svarbus etapas yra kreditavimo sprendimo priėmimas, kuris yra išanalizuotas. Šiame darbe taip pat išanalizuota Banko X ir Y skolininkų vertimo metodika, analizuojami kriterijai, reikalingi skolininko rizikos būklei nustatyti. Įvertinamos penkios įmonės pagal banko X tvarką. Trečiojoje darbo dalyje bankui X pritaikomas Altmano modelis, įsipareigojimų nevykdymo tikimybei skaičiuoti bei siūloma platesnė bei išsamesnė reitingo sistema verslo paskolų atveju. / Research object of this paper is credit risk management system. The aim of the paper- after analyzing management peculiarities of bank credit risk of Lithuanian banks to offer to the bank risk evaluation system in case of business loans. Risk influence to bank activity is uncovered in the paper; bank credit risk is defined and classified. Credit risk management organization is analyzed, aims and credit process is discussed. Law instruments having an influence to credit risk management are analyzed in the global extend and the scope of Lithuania. Debtors’ evaluation methods of Bank X and Bank Y are compared. Five companies are evaluated according to the Bank X order. Altman model is applied to calculate the chance obligation noncompliance. Wider and more thorough rating system is offered. Paper is composed of 53 pages, 9 pictures and 17 tables.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas Lietuvos bankinio sektoriaus kredito rizikos valdymas 2008-2011 m. laikotarpiu: teorinėje dalyje pateikiama bendroji kredito rizikos esmė, išskiriami galimi kreditų rizikos valdymo modeliai, metodai ir priemonės, lyginami skirtingų užsienio mokslininkų kredito rizikos valdymo empiriniai tyrimai. Empirinėje dalyje atliekama Lietuvos bankų sektoriaus suteiktų kreditų dinaminė analizė 2008-2011 m., sąryšiu su pagrindiniais kredito ir bankinės veiklos kokybės rodikliais, kreditų palūkanų normomis ir aptariama Lietuvos ūkinė situacija finansinės krizės metu. Konstruktyvioje dalyje pateikiamas galimas kredito rizikos valdymo modelis Lietuvos bankiniame sektoriuje. / In the final thesis of the Master‘s degree there are analyzed the credit risk management in Lithuanian banking sector in year 2008-2011: in the theoretical part there are described the general credit risk definition, highlighted models, approaches and tool for credit risk management, compared the interpretation aspects of credit risk management researches by different scientists. In the empirical part there are represented the dynamics of given credits in year 2008-2011, and its’ relationship with the main measures of the quality of credit portfolio and commercial banks‘ activity. In the last part there is represented the model for credit risk management in Lithuanian banking sector.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta valstybių kredito reitingų suteikimo metodologija, šio proceso kritika, pateikti pasiūlymai esamoms problemoms spręsti. Atlikta koreliacinė, regresinė, pagrindinių komponenčių analizė ir pasinaudojus trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, pavyzdžiu surasti trys atskiri modeliai, tiksliausiai prognozuojantys minėtų valstybių kredito reitingus, remiantis makroekonominiais rodikliais. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu nagrinėjama kredito reitingo samprata, jo reikšmė finansų rinkoms, apibrėžiamos priežastys, lemiančios kredito reitingų trūkumus ir pateikiami tobulinimo siūlymai. Antroje dalyje analizuojamos trijų pagrindinių kredito reitingo agentūrų – Standard and Poor‘s, Fitch ir Moody‘s valstybių kredito reitingo suteikimo metodologijos, tiriama mokslinė literatūra, nagrinėjanti kredito reitingo priklausomybę nuo makroekonominių rodiklių, pateikiamas tyrimo modelis, nagrinėjamos su juo susijusios problemos, apibrėžiama darbo eiga. Trečioje dalyje sudaromos tiesinės daugianarės regresijos lygtys, naudojamos prognozuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kredito reitingą, atliekamas ateities kredito reitingų prognozavimas remiantis faktiniais 2012 m. IV ketvirčio duomenimis ir numatomais scenarijais. / Master's Work analyzed and evaluated methodology of sovereign credit ratings, the critique of the process itself and proposed solutions for existing problems. Correlation, regression and principal components analysis were used to determine distinct models for the three Baltic states – Lithuania, Latvia and Lithuania, that accurately predicts future credit ratings based on macro-economic indicators. The first part examines theoretical aspect of the concept of credit rating, its value to the global financial markets, defines the causes of the credit rating errors, presents possible solutions for the failures of credit ratings. In the second section methodologies used by Standard and Poor's, Fitch and Moody's to determine sovereign credit ratings are analyzed, scientific literature on the dependence of credit rating and macro-economic indicators are examined, research model and problems associated with it are presented, workflow is defined. In the third part linear multiple regression equations are derived which are used to predict future credit ratings of Lithuania, Latvia and Estonia, future credit ratings predictions are carried out based on actual year 2012 fourth quarter data and future scenarios.

Kredito reitingai viena iš populiariausių, plačiai naudojamų priemonių vertinant riziką, susijusią su emitento galimybėmis ateityje vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Pastarųjų metų finansų krizė finansų rinkų dalyvius privertė suabejoti kredito reitingų patikimumu ir kredito reitingų agentūrų veikla. Kredito reitingų populiarumas, jų reikšmė ir abejonės dėl jų patikimumo skatina išanalizuoti kredito reitingų naudojamas metodologijas, kad suprasti, kaip naudoti jų teikiamą informaciją. Tyrimo problema – ar nepriklausomų kredito reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai yra objektyvūs ir patikimi, ir ar investuotojai gali remtis jais priimdami finansinius sprendimus. Tyrimo tikslas – išnagrinėjus kredito reitingų agentūrų naudojamas metodologijas, palyginti Lietuvos komercinių bankų veiklos rezultatų kaitą su jiems suteiktų kredito reitingų pokyčiais bei įvertinti suteikiamų kredito reitingų patikimumą. Šiam tikslui pasiekti, nustatyti tokie uždaviniai: 1. pateikti kredito reitingų sampratą, aprašyti jų suteikimo procesą; 2. išanalizuoti metodologijas, naudojamas suteikiant kredito reitingus; 3. išanalizuoti priežastis, lėmusias pasitikėjimo kredito reitingų agentūromis mažėjimą ir šių institucijų priežiūros priemones; 4. atlikti ekspertinį analizuojamų bankų ir jų aplinkos rodiklių kompleksinį vertinimą; 5. įvertinti kredito reitingų patikimumą, lyginant jų kitimą su kelių Lietuvos komercinių bankų finansinių rodiklių kaita. Baigiamajame magistro darbe iškelta... [toliau žr. visą tekstą] / Credit ratings are one of the most popular and widely used measure the creditworthiness of issuers. The financial crisis of late years reduced trust of credit ratings and credit rating agencies. The popularity of credit ratings, their importance and doubts of their trustworthiness motivate to analyze methodologies that are used by credit rating agencies and interpret the information credit ratings gives in a properly way. The problem of the research – do sovereign credit ratings are objective and trustworthiness and investors can use them then making financial decisions. The purpose of the research – to analyze methodologies that are used by credit rating agencies, compare Lithuanian commercial banks‘ financial indices and credit ratings dynamics and evaluate the trustworthiness of credit ratings. Tasks of this work: 1. to give the conception of credit ratings and to decribe the process of estimating them; 2. to analyze the methodologies that are used by credit rating agencies; 3. to analyze the reasons of reduced trustworthiness of credit rating agencies and tools that could be used to supervise them; 4. to perform experts‘ evaluation of analyzed banks and their environment by using the multiciterial analysis; 5. evaluate the trustworthiness of credit ratings by comparing their dynamics with dynamics of financial indices of some Lithuanian commercial banks. The hypothesis of Master‘s Work – financial indices ant their dynamics do not definetely gives significant influence... [to full text]

Didėjanti konkurencija ekonomikoje skatina įmones suteikti palankias atsiskaitymo sąlygas savo klientams, t.y. parduoti prekes atidedant galutinį apmokėjimo terminą. Kol pardavėjas neatgavo suteikto pirkėjui kredito, iškyla kredito rizika, t.y. pirkėjai gali nesugebėti laiku, o kartais ir visiškai, atsiskaityti. Moksliniai tyrimai rodo, kad pirkėjų skolos sudaro apie 20-25 proc. trumpalaikio turto, kas rodo, kad šio turto valdymas turi žymų poveikį įmonės veiklos efektyvumui. Norėdamos išvengti skolų, įmonės turi įvertinti kiekvieno potencialaus kliento riziką, apie klientą surenkant visą reikiamą informaciją bei atliekant sisteminę analizę, apimančią tiek finansinių, tiek nefinansinių veiksnių vertinimą. Taigi darbo objektas – klientų rizikingumo vertinimas įmonėse. Darbo tikslas – išnagrinėjus teorinius klientų rizikingumo vertinimo aspektus, sukurti apibendrintą kliento rizikingumo vertinimo modelį bei jį patikrinti praktikoje. Siekiant iškelto tikslo, yra nagrinėjami tokie uždaviniai: • išsiaiškinus klientų rizikingumo vertinimo vietą įmonėje, išanalizuoti informacijos apie potencialų klientą rinkimo ir analizės galimybes; • išnagrinėti finansinių ir nefinansinių rodiklių naudojimą klientų rizikingumo vertinimui; • remiantis teorine analize, sukurti apibendrintą klientų rizikingumo vertinimo modelį, pasirenkant pagrindinius finansinius ir nefinansinius rodiklius bei išdėstant modelio metodiką; • ištyrus apibendrinto klientų rizikingumo vertinimo modelio praktinio... [toliau žr. visą tekstą] / Increasing competition in the economy encourages companies to provide a favorable settlement for it‘s clients through the sale of goods delaying the final payment deadline. Until the credit granted to the customer is not recovered, there is credit risk, which means that the customer may not be able to pay his debt on time, and even pay it at all. Research shows that buyers’ debt part in all short-term assets is 20-25 percent, which indicates that the buyers’ debt management has a significant impact on company’s operational efficiency. In order to avoid debt, the company must assess risk of each potential client by gathering all necessary information and carrying out a systematic analysis, covering both financial and non-factor evaluation. Thus, the subject of the work is the client-risk assessment in company. The aim of the work is after examination theoretical aspects of client-risk assessment to set a generalized client-risk assessment model and test it in practice. In order to achieve objectives, such tasks are considered: • after defining client-risk assessment on company’s site, to analyze capabilities of information about potential customers collection and analysis; • to examine the financial and non-financial indicators choice for client-risk assessing; • on the basis of theoretical knowledge to develop a generalized client-risk assessment model by choosing key financial and non-financial indicators and setting out the methodology of the model; • after investigating a... [to full text]

The research problem of this dissertation is the use of securitization in a small open economy. During the process of securitization bank’s illiquid assets are replaced by liquid assets – asset-backed securities, what allows increasing and diversifying bank’s financial resources. Having in mind the relevance of the economic situation in Lithuania, the utility of securitisation for Lithuania is analyzed in this dissertation. Dissertation also analyses positive and negative aspects of the experience of other countries in using securitization. Research showed that there is a strong correlation between GDP and credit resources in Lithuania. This fact means that country's economic growth could be promoted by finding ways to supplement the financial resources available to the banks and by encouraging them to lend out these resources. Thus, the use of the funds received after issuing asset-backed securities for further lending by banks would have a direct positive impact on the level of GDP in Lithuania. In order to successfully develop asset securitization in the country Lithuanian banks should concentrate their resources and expertise. This would help to achieve the necessary economies of scale and acceptable transaction costs. Analysis showed that Lithuanian legal framework for securitization should be also improved considering best practices from other countries in order to create greater legal certainty, reduce the administrative burden and ensure investor protection. / Disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema yra sekiuritizacijos panaudojimas mažoje atviroje ekonomikoje. Sekiuritizacijos metu nelikvidus turtas yra pakeičiamas likvidžiu turtu – turtu padengtais vertybiniais popieriais, kuris leidžia padidinti ir diversifikuoti bankų turimus kreditinius išteklius. Atsižvelgus į darbo aktualumą Lietuvos ekonominei situacijai, darbe vertinamas sekiuritizacijos panaudojimo Lietuvoje naudingumas, analizuojami sekiuritizacijos teigiami ir neigiami aspektai, kitų šalių patirtis ir praktika. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje egzistuoja stiprus ryšys tarp BVP ir kreditinių išteklių, kas reiškia, kad suradus būdų kaip papildyti bankų turimus finansinius išteklius ir taip paskatinus juos skolinti, atitinkamai paspartėtų šalies ekonomikos atsigavimas bei tolesnis augimas. Tad bankams pritaikius sekiuritizaciją ir išleidus turtu padengtus vertybinius popierius, o gautas lėšas panaudojus tolesniam kreditavimui, tai turėtų tiesioginės teigiamos įtakos BVP dydžiui Lietuvoje. Siekiant sėkmingai vystyti sekiuritizaciją Lietuvoje bankams vertėtų kooperuotis sutelkiant savo išteklius bei kompetenciją, kas leistų pasiekti reikiamą masto ekonomiją ir priimtinus sekiuritizacijos sandorių kaštus. Taip pat reikėtų tobulinti Lietuvos teisinę bazę sekiuritizacijos srityje pasiremiant geriausia sekiuritizacijos reguliavimo praktika: kurti didesnį teisinį tikrumą, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti investuotojų apsaugą.

Šiuo metu Lietuvoje kredito sektoriuje šalia komerciniu banku veikia smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kredito unijos. Kredito unijos – kooperatiniais pagrindais suskurta kredito įstaiga, teikianti įvairias finansines paslaugas tik savo nariams: priima indėlius, suteikia paskolas, teikia kitas paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžia ir plėtra, vykdo įvairius projektus. Kredito unijos yra sukurtos fizinių asmenų, mažų įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl kredito unijų išduodamos savitarpio paskolos yra skirtos mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems klientams bei smulkiam verslui remti. Šiuo metu Lietuvoje kredito sektoriuje šalia komercinių bankų veikia smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kredito unijos. Kredito unijos pagal valdymo struktūra, kapitalo formavimą nėra analogiškos komerciniams bankams institucijos. Šio baigiamojo darbo pagrindinis tikslas – ištirti kredito unijų teisinį statusą Lietuvos Respublikos finansų sistemoje bei išanalizuoti kredito unijų vystymosi perspektyvas Europos Sąjungos ir Lietuvos finansų sistemoje. Pagrindinė darbo problema, ar pakankamai sureguliuota teisiškai kredito unijų veikla. Išanalizavus įstatymus ir kitus norminius aktus, padaryta išvada, kad Lietuvoje gan gerai reglamentuojama kredito unijų veikla, nes kredito unijos narių skaičius didėja ir kredito unijų teikiamų paslaugų populiarumas didėja. Kai įstatymai sukuria gerą legalią darbo atmosferą, tai skatina kredito unijų atsiradimą ir... [to full text] / At present time in the credit sector of Lithuania in line with commercial banks one can find small cooperative financial institutions or credit unions. A credit union is a credit institution, established on a cooperative basis, which supplies various financial services to its members. A credit union accepts deposits, provides credits and other services, gives support to the establishment and development of business and implements different projects. Credit unions are usually established by the initiative of natural persons, representatives of small enterprises and farmers, therefore mutual credits provided by credit unions are targeted at clients with lower than average income as well as to support small business.

Finansų rinkos yra svarbi ekonomikos dalis, atliekanti vieną svarbiausių ekonominių funkcijų - perskirsto laikinai laisvas lėšas tarp ūkio subjektų ir kartu įtraukia į investavimo procesą skolininkus. Suteikus paskolą, atsiranda rizika, kad skolininkas neįvykdys savo įsipareigojimų. Vienas iš būdų šiai rizikai valdyti yra skolininko patikimumo vertinimas. Paskolų teikimas yra svarbi banko veikla, nes didžiausią įtaką bankų pelningumui per pastaruosius metus turėjo didėjančios paskolų portfelio pajamos: per 2005 m. paskolų suma mln Lt padidėjo 40,93% daugiau lyginant su praėjusiais metais, o per 2006 m. - pasiekė 96,17% lygį nei ankstesniais metais. Didėjančios paskolų portfelio pajamos lėmė 382,3 mln. Lt, arba 48,6 proc., didesnes nei 2005 metais grynąsias palūkanų pajamas, palyginti su 2005 metais, bankai gavo 100,3 mln. Lt, arba 25 proc., daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, todėl kiekvienam bankui svarbu tinkamai valdyti kredito riziką, kad išvengtų nuostolių dėl blogų paskolų suteikimo. Tai paskatino giliau panagrinėti esamą situaciją, kuri parodo, kad Lietuvos bankai susiduria su kredito rizika ir, kad nuostoliai susidarę dėl blogų paskolų gali skaudžiai atsiliepti skolintojams. Vienas iš kredito rizikos mažinimo būdų yra tinkamas skolininko patikimumo vertinimas, kuris banke turi didelės įtakos banko užimamai rinkos daliai, bei jo pelningumui. Atlikus mokslinės literatūros analizę, buvo pastebėta, kad skolininko patikimumo vertinimo modelių kaip kredito rizikos... [toliau žr. visą tekstą] / After the bank gives a loan, the risk of not pursuing the liabilities comes, so it needs to be reduced. One way to manage this risk is debtor credibility evaluation. Research object: debtor credibility evaluation. The objektive of this paper is to analyze debtor credibility evaluation and evaluate enterprise “Fausta” evaluation using debtor credibility evaluation models. Debtor credibility evaluation model is made from debtor financial rates and their intake methods. The most analyzed intake methods in science literature are linear discriminant analysis, logit, probit methods; the least used: neural networks, decision trees. In this work debtor credibility evaluation models are analysed, they are classified according to two criterions: qualitative models (descriptive) and quantitative models (estimated). Both classification models can betters evaluation debtor credibility. The following models are used to evaluate enterprise “Fausta” credibility: qualitative models: 6C ir SAPACTRPS and quantitative analysis models: Tafler (1974), Springate (1978), Lis (1999), Shumway (2001), Altman Z modelis (1968), Ohlson (1980), Fulmer (1984). Research of enterprise “Fausta” shows, that bank can give a loan. Qualitative analysis models give qualitative information about debtor’s experience, skills, and purpose of the loan. Quantitative models give more information about financial rates. Biggest disandvantage of qualitative analysis models is human factor. Disandvantage of quantitative... [to full text]

Negrynieji pinigai vis labiau iš apyvartos išstumia grynuosius pinigus ir ypač verslo pasaulyje tampa viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių. Piniginių prievolių vykdymas negrynaisiais pinigais vyksta tarpininkaujant bankams, paprastai – per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai, kokia yra dabar, visas finansų sektorius, įskaitant bankus, nuolat susiduria su įvairiomis rizikomis, dėl ko šio sektoriaus subjektų veikla pasitikima vis mažiau. Todėl šiuo darbu buvo siekiama, pirmiausia, susipažinti su mokėjimo sistemomis, joms būdingomis rizikomis bei jų valdymo būdais, išnagrinėti, kaip vystėsi Lietuvos mokėjimų sistemos, kokios jos yra ir kaip veikia dabar, kas jų laukia ateityje. Antra, daug dėmesio buvo skiriama piniginių prievolių vykdymo principams ir jų specifikai, vykdant pinigines prievoles per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Buvo analizuojamas piniginės prievolės vykdymo mokėjimo sistemose mechanizmas, piniginės prievolės įvykdymo laikas, vieta ir valiuta. Išsamiai buvo išnagrinėta banko atsakomybė už kliento pateikto mokėjimo nurodymo neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei rizikos ir atsakomybės pasiskirstymas bankų nemokumo atveju. Rašant darbą buvo remiamasi užsienio autoriais – finansų ir bankų teisės specialistais, daug naudingos informacijos suteikė Lietuvos banko bei Europos Centrinio banko interneto svetainės. Žinoma, neapsieita ir be teisės aktų analizės. Analizuojami buvo ne tik dabar galiojantys Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Non-cash money increasingly displaces cash money and has become one of the main means of settlement in the business world. Non-cash performance of monetary obligations is proceeded through intermediation of banks, usually – through the payment and settlement systems. Considering the current complicated market situation, all finance sector, including banks, is constantly exposed to different risks, which results in decreased confidence in banks. Thus this thesis, first, introduces payment and settlement systems, related risks and their management instruments, analyses development of the Lithuanian payment systems, describes current Lithuanian payment systems, the way they operate, and their future prospects. Second, attention was paid to the peculiarities of performing monetary obligations in payment and settlement systems. The mechanism, time, place and currency of performing monetary obligations in payment and settlement systems have been analysed. Bank‘s liability for non-execution or an improper execution of the client‘s payment order, as well as allocation of risks and liabilities in case of bank‘s insolvency, have also been analysed in detail. The thesis is mainly based on two foreign authors – experts in finance and banking law, also a lot of useful information was provided by the websites of the Bank of Lithuania and European Central Bank. Of course, it was impossible to manage the thesis without analysing legal acts. Not only currently applicable legal acts of... [to full text]

Bakalauro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti, kaip pastaruoju metu, Lietuvą apėmus ekonominiam sulėtėjimui, pasikeitė nekilnojamo turto ir finansų sektorių įmonių galimybės skolintis skolos vertybinių popierių rinkoje. Kaip pavyzdžiai pasirinktos dvi įmonės – AB Hanner ir AB Šiaulių bankas – kurios atstovauja minėtuosius sektorius. Naudojantis Moody‘s kredito reitingų agentūros taikomomis metodologijomis, šios įmonės buvo išsamiai išanalizuotos tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu atžvilgiu, ir pagal gautus rezultatus nustatytas bendras kredito reitingas. AB Hanner pagal atliktą analizę teko Baa reitingas, nurodantis vidutinį rizikos laipsnį, kuriuo remiantis padaryta išvada, jog AB Hanner norėdama pasiskolinti skolos vertybinių popierių rinkoje turėtų pasiūlyti investuotojams 9-10% metinį pajamingumą, o pačių obligacijų galiojimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 2 metai. Kalbant apie AB Šiaulių banką, jam priskirtas D finansinio pajėgumo reitingas, kuris parodo, jog bankas nėra itin stiprus rinkos dalyvis. Atsižvelgus į įvairius kriterijus, šis bankas galėtų pasiūlyti rinkai 10% pajamingumo obligacijas, kurių trukmė turėtų būti bent 1-2 metai. Priešingu atveju bankas gali susidurti su mokumo problemomis. / Main objective of this bachelor thesis is to assess how during the recent economic slowdown in Lithuania opportunities to borrow in bond market have changed, especially for real estate companies and banks. AB Hanner and AB Šiaulių bankas have been chosen as an example, because they represent those two sectors. A research based on Moody’s credit rating methodologies has been made. During the research a deeper look has been taken into qualitative and quantitative factors, and in the end a final credit rating has been assigned to each of company. In case of AB Hanner, Baa credit rating has been assigned. Such rating indicates that AB Hanner has an average credit risk, and if this company wants to finance its activity through bond market, it should offer at least 9-10% yield for 1-2 year maturity bonds. Speaking about AB Šiaulių bankas, this company got D financial strength rating which indicates quite weak performance. Due to such result, AB Šiaulių bankas should offer around 10% yield for 1-2 year maturity bonds. Otherwise, this bank could face problems with undertaking liabilities.