Šiame darbe norima atskleisti laidotuvių reglamentavimą kanonų teisėje bei Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Darbe nagrinėjama tema yra aktuali, nes su ja neretai susiduriama praktiniame tikinčiųjų gyvenime. Šį magistro darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje aptariami ligos ir mirties istoriniai ir teologiniai aspektai Senajame ir Naujajame Testamentuose bei Bažnyčios Tradicijoje. Šioje dalyje kalbama apie ligą kaip sunkiausią išmėginimą žmogaus gyvenime ir apie mirtį kaip žmogaus žemiškosios kelionės pabaigą. Antroje dalyje aprašoma žmogaus teisė į palaidojimą įvairaus amžiaus tarpsniuose: laidojant nekrikštytus kūdikius ir katechumenus, kūdikius ir vaikus bei suaugusius žmones. Šioje dalyje apžvelgiama krikščioniškos laidotuvių apeigos, laidojimo būdai bei vietos. Trečioje dalyje pateikiama laidotuvių sąvoka kanoninėje doktrinoje. Šioje dalyje aprašomas Bažnyčios požiūris į laidotuves; atskirai įvardijami atvejai, atsakant laidotuves. Daug dėmesio skiriama kremavimui plintančiam mūsų dienomis, bei Bažnyčios požiūris į kremavimą. Ketvirtoje dalyje apžvelgiamas laidotuvių reglamentavimas LR Civilinėje teisėje. Šioje dalyje analizuojamas kremavimo reglamentavimas LR Civilinėje teisėje bei įstatymai susiję su kapinėmis ir jose esančiomis laidojimo apeigomis. Šį darbą galima panaudoti praktikoje – t.y. savo parapijos liturginėje ir teisinėje veikloje ir taip pat naudoti kaip medžiagą dalinantis darbo patirtimi įvairiuose seminaruose, konferencijose, paskaitose... [toliau žr. visą tekstą] / This work has an aim to present funeral regulation in Canon Law and in Lithuania legal system. The topic of the work is important because it is often met in practical life of believers. This master work consists of four parts. The first part discusses historical and theological aspects of illness and death in the Old and the New Testaments, as well as in Church Tradition. This part introduces illness as the most difficult trial in human life, and death as the end of human journey in Earth. The second part describes a human right to burial in different life periods: burial of non-baptized babies and catechumen, babies and children, and adults. This part gives an overview of Christian burial services, ways and places of burial. The third part presents a burial term in Canon Doctrine. This part describes the point of view of Church to burial; the cases for denying of burial are listed separately. Much attention is paid to cremation, that is so widespread nowadays, and to the point of view of Church regarding cremation. The fourth part gives an overview of burial regulation in Lithuania Civil law. This part analyses regulation of cremation in Lithuania Civil Law, and the laws about cemeteries and their burial services. This work can be used in practice – i.e. in the liturgy and law of own county, as well as material for exchanging experience at different seminars, conferences, lectures or as teaching material in Faith lessons.

The dissertation, which is based on the author’s own fieldwork data collected in Lithuania (using a specially designed questionnaire and the observation method), focuses on an exhaustive analysis of the Catholic funeral since 1990 until present. The dissertation analyses funerals’ gradual falling under the influence of the market economy and questions regarding the continuity and transformation of the tradition in the context of globalization. It also discusses regional and local differences of funeral rites and customs. The relationship between folk customs and the liturgy of the Catholic Church in the Catholic funeral is analysed for the first time as well as the religious expression (devotional practices, devotions, folk piety, and folk religiosity) of Catholics (community) in it, thus making a contribution to the study of the relevant problem of folk piety. While analysing questions regarding the development of customs, major attention is focused on the analysis of their purpose, therefore, the research object also involves folk beliefs. The present research has shown that in the late 20th and early 21st century Lithuania, some elements of the Catholic funeral underwent transformations, but it did not change the funeral as a whole. In the period of intensive globalization, the continuity of the Lithuanian funeral tradition is assured by the change of its separate elements while adjusting to living conditions and considering the guidelines of the Church. / Disertacijoje, remiantis autorės Lietuvoje atliktų lauko tyrimų (pateikėjų apklausos pagal specialiai parengtą klausimyną bei stebėjimo) duomenimis, nuosekliai analizuojamos katalikų laidotuvės nuo 1990 metų iki mūsų dienų: gilinamasi į laipsnišką laidotuvių perėjimą rinkos žinion bei tradicijos tęstinumo ir transformacijos klausimus globalizacijos kontekste; įvertinami laidotuvių apeigų ir papročių regioniniai bei lokalūs savitumai; pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamas liaudiškųjų papročių ir Katalikų bažnyčios liturgijos santykis katalikų laidotuvėse bei katalikų religiją išpažįstančio žmogaus religinė raiška jose (maldingos praktikos, pamaldumai, liaudiškasis pamaldumas, liaudiškasis religingumas), tokiu būdu disertacijos tyrimu siekiama prisidėti prie aktualios liaudiškojo pamaldumo problemos tyrinėjimo. Gvildenant papročių kaitos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų paskirties analizei, todėl tyrimo objektas yra ir su konkrečiu apeiginiu veiksmu susiję tikėjimai. Atliktas tyrimas patvirtina prielaidą, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuvoje pakito kai kurie katalikų laidotuvių elementai, tačiau tai nepakeitė laidotuvių kaip visumos. Intensyvios globalizacijos laikmečiu laidotuvių tradicijos tęstinumą Lietuvoje sąlygoja laidotuvių elementų kaita taikantis prie gyvensenos sąlygų ir atsižvelgiant į Bažnyčios nurodymus.