Vandenų apsauga yra viena iš svarbiausių aplinkosaugos sričių. Europos Sąjungos direktyvos griežtai reglamentuoja išleidžiamų į paviršinius vandenis miestų nuotekų kokybę. Ne mažiau kaip 80 procentų išleidžiamų nuotekų neturi viršyti didžiausios leidžiamos koncentracijos. Darbo tikslas ištirti nuotekų valyklų Raseinių rajono savivaldybėje darbo efektyvumą ir numatyti priemones jų darbui pagerinti. Darbe analizuojama Raseinių rajono (Raseinių, Ariogalos, Kaulakių gyvenviečių) nuotekų valyklų darbo efektyvumas. Analizei naudoti 2005-2007 metais atliktų tyrimų duomenys. Duomenų analizė parodė, kad visoms valykloms reikalinga rekonstrukcija, visose gyvenvietėse reikia didinti prie centrinės nuotekų šalinimo sistemos prisijungusių gyventojų skaičių. / The protection of water is one of the most important spheres in the environment control. The quality of cities‘ sewage, that is drained to surface water, is strictly regulated by the directives of European Union. Not less than 80 per cent of drained sewage must not exceed the maximum allowable concentration. The purpose of this research is to analyse the effectiveness of sewage works in Raseiniai district and to provide the plant improvement scheme. In the article there is discussed the effectiveness of sewage works in Raseiniai district (Raseiniai, Ariogala, Kaulakiai). The data of 2007 is used in the analysis. The results show that the reconstruction is necessary for all the sewage works. Moreover, in all the places of residence it is a must to increase the number of residents who are linked to the central sewage removal system.

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvai atliekami Trakų rajone. Trakų rajono savivaldybės duomenimis 2007 m. sausio 1d., nusausintas plotas sudaro 13980,40 ha, iš jos drenažu- 9794,30 ha žemių. Pirmoji nusausinta žemės būklės inventorizacija Trakų rajono savivaldybėje buvo atliekama 1985 m. gegužės- lapkričio mėn.. Tuo metu rajone buvo nusausinta 17740 ha, iš jų drenažu 14292 ha. Inventorizacijos metu nustatyta, kad patenkinamos būklės 1265 ha, blogos būklės iš viso- 514 ha ir numatyta išbraukti iš apskaitos – 987 ha. Antroji nusausintų žemių inventorizacija 2000 m. balandžio- lapkričio mėn.. Tų metų duomenimis rajone nusausinamas plotas buvo 22250,5 ha, iš jos drenažu 17827,8 ha. 2001 m. įvykus administraciniam rajono padalijimui buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė ir Trakų rajone liko nusausintos žemės 13830,7 ha, normalios techninės būklės- 11209,1 ha. Remiantis naujausiais 2006 metų inventorizavimo duomenimis, neveikiančio ar blogai veikiančio drenažo plotas- 687,68 ha, rekomenduojamas išbraukti iš apskaitos-287,17 ha. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Trakų rajone yra 487,88 km, iš kurių 403,63 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai, nėra amžini. Nuslinkus šlaitams, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo... [toliau žr. visą tekstą] / In the article there is analyzed the condition state of drained lands and land reclamation structures in Trakai district. The area of drained lands in Trakai district by January 1st, 2007 facts covers 13980,40 ha and 9794,30 ha of the land with drainage. The first land structures in Trakai district was accomplished in May-November, 1985. at that point 17740 ha was drain and 14292 ha of the land with drainage in Trakai district. At the time of inventory satisfactory structures 1265 ha, in bad condition 514 ha and Schedule efface from the records 987 ha. The second specification of the land inventory was in April- November 2000. by that time records the area of drained lands was 22250,5 ha and 17827,8 ha of the land with drainage. In 2001 whaen accomplished administrative district partition was foundationed Elektrenai municipality and for the Trakai district leftover of drained lands 13830,7 ha with the good technical condition- 11209,1 ha. In 2006 the drained lands in bad condition was 687,68 ha and recommended efface from the records- 287,17 ha. Have no means for the proper use and maintenance of land reclamation structures arranged in their lands, therefore their technical condition is worsening repidly. Farmers, who do not want or are not able, to maintain or take care of drainage are doing much harm to neighbos‘s drained lands.

1959 m. užtvenkus Nemuną ir pastačius hidroelektrinę, susidarė didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios, kurios greitai tapo pagrindine Kauno ir aplinkinių vietų gyventojų trumpalaikio poilsio vieta. Siekiant racionaliai tvarkyti ir organizuoti esamą ir būsimą poilsio ir turizmo mastą, viena pirmųjų šioje srityje 1973 m. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute buvo paruošta kompleksinė Kauno marių poilsio zonos planavimo schema. 1992 m. įkurto Kauno marių regioninio parko viena iš paskirčių – sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pažintinį turizmą bei poilsiavimą tam tikrose vietose. Kauno marių pakrantėse vyrauja bendrosios rekreacijos formos: savaitgalio iškylavimas, stovyklavimas be nakvynės, maudymasis, pasivaikščiojimas. Kitos populiarios rekreacijos formos – pažintinė rekreacija ir ekskursijos. Kauno mariose palankios sąlygos įvairioms vandens rekreacijos formoms. Baigiamajame darbe išanalizuoti Kauno marių regioninio parko rekreaciniai ištekliai. Taip pat trumpai apžvelgiami Arlaviškių kadagyno, Rumšiškių miško, Vaišvydavos apylinkių bei Kamšos miško gamtotvarkos planai. Parko aplinkosauginė reikšmė yra išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas. Gamtos apsaugos sprendiniai įvertinami, regioninio parko teritorijos dalims parengtais gamtotvarkos planais. / The essential accent of Kauno marios regional park is Kauno marios (6350 ha), established in 1959 by damming up the river Nemunas. Kauno marios regional park was established in 1992 with the purpose to protect the unique lower landscape of Kauno marios, it nature ecosystem, cultural heritage and to manage such values in the right way. The purpose of this regional park: to protect the unique landscape complex of Kauno marios, the greatest rock exposures and flooded outfalls of the river Nemunas; to protect the unique architectural complex of Pažaislis monastery, the Palemonas mound and the museum of Lithuanian mode of life; to keep the stability of Kauno marios nature ecosystem, to protect the biotope's components, especially the valuable Gastilioniai forest; to restore damaged natural, cultural complexes and objects, to reinforce the slopes of Kaunas lagoon. This landscape reserve protects the distinct space of Kauno marios with high valley slopes of the river Nemunas, great rock exposures in Rumšiskes forest and forests characteristic for sites with such slopes (Vaisvydava and Rumsiskes forest edges). The park is very rich in vegetation and fauna, there are especially rare mammals in Lithuania – grand dormice. In the forests near 100 of bird species are nesting. Here you can find many bird species which are included into Lithuanian Kauno marios – the biggest water body (reservoir) in Lithuania by man and the most popular recreation zone of Kaunas city. The present article... [to full text]

Darbo tikslas – išnagrinėti valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo ir nuomos eigą Šiaulių mieste. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pirkimo – pardavimo, nuomos ir panaudos klausimus yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucijos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei poįstatyminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis rengiami žemė nuosavybės dokumentai, žemės nuomos ir panaudos sutartys. Žemės pirkimo – pradavimo sutartis yra notarinės formos bei registruojama Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje nurodomi pagrindiniai duomenys apie perkamą iš valstybės žemės sklypą taip pat jo pardavimo kaina. Pilietis pirkdamas valstybinę žemę gali sumokėti visą sumą iš karto arba pirkti ją išsimokėtinai. Žemės sandoriams sudaryti turi būti parengtas nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo planas. Nuosavybės teisės į žemę pirkėjui pereina nuo valstybinės žemės sklypo perdavimo. Žemės sklypo perdavimas ir jo priėmimas įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu. Piliečiai, kurie nepageidauja išsipirkti žemės gali ją nuomoti. Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybės ir savivaldybių institucijoms, pelno nesiekiančioms organizacijoms valstybinės žemė ne išnuomojama... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work – to analyze the process of buying – selling and rent of state land sites in Siauliai city. The main law acts, regulating matters of buying – selling, rent and use of state land are: 3 part implementation of Constitution law of 47th article of Constitution of Lithuanian Republic; Civil code of the Republic of Lithuania; Land law of Republic of Lithuania and after legislative law acts. Guiding these documents the documents of ownership of land, the agreements or rent and usage of land are prepared. The land buy – sell agreement is of notarial form and is registered in the registry of realty. The main information about buyable land site from the state and its selling price are noted in the agreement. People can pay all the price at once or buy land in credit. The realty site plan has to be prepared in order to make the land site transactions. Buyer gets proprietorship of land after release of state land. The release and the acceptance of the land site are formalized by the release – acceptance act signed by both sides. People what doesn’t want buy land can rent it. Land rent term adjusting both sides agreement, but no longer than 99 years. Agricultural land can be rented no longer than 25 years. State or municipality institutes, organizations which doesn’t want any benefit state land can be no rented but passed for using in use agreement.

Sąvartynai – pasaulinė problema. Daugelyje Vakarų Europos šalių sąvartynų tyrimai atliekami jau ne vieną dešimtmetį, kai Lietuvoje juos pradėta tirti tiktai atkūrus nepriklausomybę, todėl duomenys apie sąvartynus nėra gausūs, tačiau Lietuvoje yra pakankama teisinė bazė atliekų tvarkymo srityje. Teisės aktais nurodyti reikalavimai sąvartynų įrengimui, eksploatacijai ir uždarymui. Analizei atlikti surinkta informacija apie buitinių atliekų sąvartyną, kuris yra Kauno rajone Lapių seniūnijoje. Gruntinio ir paviršinio upelių vandens cheminę sudėtį ir atskirų komponentų koncentraciją sąvartyno aplinkoje lemia filtrato ir pramoninių tirpalų patekimas į gruntą ir jų pernešimas požeminėmis tėkmėmis. Šiame darbe yra analizuojami 1994 – 2007 metų hidromonitoringo duomenys. Lapių sąvartynas daro didelę neigiamą žalą gruntiniam, požeminiam vandeniui, bei Marilės upeliui. Darbe analizuojami pagrindiniai vandens taršos rodikliai: BDS7, bendras azotas, bendras fosforas, chloridai, nitritai. Drenažu surenkama tik dalis filtrato, kita dalis infiltruojasi į gruntinius vandenis. Sąvartynuose susidarantis filtratas – viena aktualiausių su sąvartynais susijusių apsaugos problemų. Todėl šiame darbe atlikti Lapių sąvartyno pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekio skaičiavimai, per metus susidaro 74645m3. Nustatyta, kad praėjus dešimčiai metų po sąvartyno uždengimo pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekis sumažėtų iki 786 m3 per metus. Gruntinio vandens, kurį tiesiogiai veikia filtrato sklaida, cheminę... [toliau žr. visą tekstą] / Landfills are a world wide problem. In most of Western European countries landfills have been investigated for many years, whereas in Lithuania the investigations of the landfills started only after restoring the Independence. That is why the facts about landfills are not numerous, but Lithuania has a rather good juristical base in the sphere of waste treatment.The acts/documents of law indicate the requirements for the dump equipment, maintenance and closing. In order to evaluate the situation, the information about the landfill of waste which is in Kaunas region, in Lapės, was collected. The chemical composition of the stream groundwater and surface-water and the concentration of separate components in the surroundings of the landfill are conditioned by leachate and industrial leach which gets/falls into the ground and is carried with the help of underwater. The data of hidromonitoring of the year 1994 – 2007 are analysed in this paper. The landfill of Lapės pollute the groundwater and the Marilės stream. The main indicators of the water pollution are analysed in the paper biochemical oxygen demand, total nitrogen, total phosphorus, chlorides, nitrites. Drainage collects only one part of the leachate, and the other part is infiltrated into groundwater. The leachate which is formed in the landfill is one of the most relevant and connected with landfills environmental problems. That is why the calculations of the leachate amount in the first storage field of Lapės landfill... [to full text]

Vandentiekio bokštų (toliau – VB) konstrukcijos veikiamos apkrovų ir neigiamo aplinkos poveikio nudėvimos, susiformuoja pažaidos. Pavojingiausios pažaidos, mažinančios konstrukcijų laikančiąją galią. Netekus laikomosios galios kyla grėsmė statinio patikimumui ir ilgaamžiškumui, galima statinio griūtis. Darbo tikslas – įvertinti gelžbetoninių vandentiekio bokštų būklę pagal pastebėtus defektus ir pažaidas. Atlikus natūrinius ir laboratorinius tyrimus buvo nustatytas vandentiekio bokštų: gniuždomojo betono stipris naudojant E. Šmidto plaktuką; betono gniuždomasis stipris, tankis ir įgėris, ištyrus bandinius laboratorijoje. Ekspedicijų metu fiksuotos vandentiekio bokštų pagrindinės pažaidos ir defektai. Dažniausiai pasitaikančios vandentiekio bokštų pažaidos: paviršiniai plyšiai betone iki 0,2–0,3 mm pločio; paviršinio sluoksnio trupėjimas (irimas). Visiems tirtiems VB reikia atlikti remonto darbus. Pagrindiniai žodžiai: pažaidos, vandentiekio bokštas. / Water – supply towers constructions exposed of a load and a negative environmental influence are wear out, and deteriorations are formed. The most dangerous deteriorations are those reduce constructions bearing capasity. Loss of the bearing capasity reduces the reliability and durability of the structure, and the structure may collapse. The aim of the work – to estimate defects and deterioration in reinforced concrete water – supply towers. The field investigations and laboratorial studies were carried out water – supply towers features: compressive strength of concrete by using E. Christian Schmidt (Schmidt E.) hammer; compressive strength, density and volume of concrete, examinating specimens in the laboratory. The main deteriorations and defects of water – supply towers were fixed at time of expeditions. Key words: deteriorations, water – supply tower.

Darbe išnagrinėti geodezinių (kadastrinių) matavimų metu, ar formuojant kadastrinių matavimų bylą, padarytus pažeidimus Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Apžvelgta globalinės padėties nustatymo sistema, matavimo metodai, klaidos bei koordinačių tikslumas naudojant Lietuvos valstybinį GPS tinklą. Aptarti Lietuvos Respublikos įstatymai, vyriausybės nutarimai kiti teisės aktai, straipsniai, kurie apibrėžia kadastrinių matavimų darbo metodiką: sudarant kadastrinių matavimų bylą, derinant ribų posūkio taškus su besiribojančiais kaimynais, riboženklių svarbą bei taisyklingą jų pastatymą, matuojant žemės sklypą vietovėje ir kita. Dažniausiai pasitaikančių klaidų priežastis, kurias padaro matininkai, atliekantys kadastrinius matavimus Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, kas įtakoja klaidų atsiradimą ir nustatyti kadastrinių matavimų poreikį. Teritorijų planavimo dokumentų neatitikimą tikrovės. Atliekant kadastrinių klaidų analizę Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, buvo imama informacija iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo kontrolės skyriaus, kurie tikrina kadastrinių matavimų bylas bei tikslina kadastro duomenys. / The paper examined the geodetic (cadastral) measurements during the formation or cadastral proceedings violations committed by the city of Vilnius and the Vilnius region. Overview of global positioning system, measuring methods, the errors and accuracy of coordinates measured in the Lithuanian State GPS Network. Discuss the Republic of Lithuania laws, government regulations and other legal acts, the articles that define the cadastral work methodology through cadastral case, the combination of turning points outside the bordering neighbors, and the importance of the correct boundary of the construction, measurement of land area and more. The most common reason for errors committed by surveyors who carry out the cadastral measurements of the city of Vilnius and the Vilnius region, which influences the occurrence of errors and the need for cadastral measurements. Spatial planning documents for non-compliance with reality. The cadastral error analysis in Vilnius and Riga district information was taken from the Vilnius County Land Management Department of Land Use Control Division, which controls cadastral files and updates the cadastral data.

Bakalauro baigiamojo darbo tikslas – atlikti gama radiacinio fono tyrimus Šiaulių mieste. Įvade pateikiamas temos aktualumas, problemos, tikslas bei uždaviniai. Darbe išanalizuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ir jų rūšys bei poveikis žmonėms, aplinkai. Aptariama gamtinės kilmės išorinė bei vidinė žmogaus apšvita. Darbe aptariamas gama radiacinio fono tyrimas Šiaulių mieste. Nustatyta, kad gama radiacinis fonas Šiaulių miesto teritorijoje kinta nuo 0,07 iki 0,13 μSv/h. Gama radiacino fono vertės priklauso nuo dirvožemio sudėties, augalijos bei reljefo ir aplinkui esančių statybinių medžiagų. Gauti tyrimo duomenys buvo susisteminti ir pateikiami diagramose. Gama radiacinio fono duomenys atvaizduoti su programa Surfer. Gama radiacinis fonas vyrauja Šiaulių mieste, gyvenamojoje aplinkoje bei statybinėse medžiagose. Visos matavimo reikšmės neviršija HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ leistinų apšvitos dozių gyvenamosiose patalpose 0,35 Sv/val, darbo vietose 0,45 Sv/val bei suminės metinės dozės 2,2 mSv. Darbe pateiktos išvados ir rekomendacijos apie gyventojų informavimą, įvairias statybines medžiagas bei pastatų konstrukcijas. / The goal of the final bachelor work – to research of gamma radiation background in Šiauliai. The topicality of the subject, problems, goals and objectives are preceded. The sources of ionizing radiation and their species of humans and of the environment to analyze in this paper. It discusses the origin of the natural external and internal human exposure. The paper deals with the background gamma radiation survey in the city of Šiauliai. It was found that the gamma radiation background ranging from 0,07 to 0,13 μSv/h in the city of Šiauliai. Gamma radiation background value depends on the composition of the soil, vegetation and topography and the surrounding building materials. The obtained data were systematized and presented in graphs. The data of gamma radiation background to picture with the program Surfer. Gamma radiation background is dominated by the city of Šiauliai, living environment and in building materials. All measurement values within the allowed radiation dose in dwellings 0,35 μSv/h, in the workplace 0,45 μSv/h and the total yearly dose of 2,2 mSv. The findings and recommendations presented on public awareness various construction materials, and building structures in this paper.

Gyvatvorės mus pasiekė nuo neatmenamų laikų. Gyvatvorių funkcijos: oro sudėties gerinimas, oro temperatūros reguliavimas, oro užterštumo dujomis, aerozoliu, dulkėmis mažinimas, triukšmo mažinimas, užuovėjų sudarymas, estetinio vaizdo gerinimas, vėjo greičio mažinimas, saugumas, ribų nustatymas, pastatų ir jų kompleksų aplinkos kompozicijų formavimas, aktualios ir šiais laikais. Darbo objektas – gyvatvorės, auginamos Pasvalio mieste skirtingo laikmečio privačių namų kvartaluose. Tyrimui pasirinkti du senos statybos (1967-1970 m.) ir du naujos statybos (1989-1990 m.) privačių namų kvartalai. Darbo tikslas – nustatyti Pasvalio miesto individualių namų gyvatvorių funkcijas, tipus, aukščius, augalų įvairovę, įvertinti jų būklę bei palyginti skirtingo laikmečio statybos privačių namų kvartaluose auginamas gyvatvores. Informacija buvo renkama 2009 m. liepos – rugpjūčio mėn. Tyrimo metu buvo apeitos, apžiūrėtos, išmatuotos ir apibūdintos gyvatvorės. augančios nuo gatvės pusės ar besiribojančios su gatve. Duomenys surašyti į tiriamų gyvatvorių augalų charakteristikos lenteles kuriose nurodyta: gyvatvorės augimo vieta (gatvės pavadinimas, namo numeris), augalo rūšies vardas, augalų būklės įvertinimas (balai), matmenys (ilgis, plotis, aukštis), tipas (laisvai auganti, karpoma (tradicinė, meniška), mišri), funkcijos (ribos, izoliacinė, maskuojanti). Tiriamų gyvatvorių bendras ilgis ~ 2778,5 m. Nustatyta, kad Pasvalio mieste tirtuose privačių namų kvartaluose gyvatvorėse auginama 18... [toliau žr. visą tekstą] / Hedges reached us from the time immemorial. The functions of the hedges: the improvement of air composition, temperature’s regulation, the reduction of air impurity with gas, aerosol and dust, the reduction of noise, lee formation, esthetical view improvement, the reduction of wind speed, security, limits’ determination, formation of buildings and their environmental composition of complexes, are relevant and for these days. The object of the research – the hedges are grown up in Pasvalis city in the squares of private houses of different time. For the research the squares of private houses of two old construction’s houses (1967-1970) and two new construction’s houses (1989-1990) were chosen. The objective of the research – to determine the hedges’ function of individual houses, their types, height, plants varieties, to evaluate their condition and to compare the grown hedges in the squares of private houses of different times of construction. The information was gathered on July-August, 2009. During the research the hedges, which grow from the side of street or are adjacent to it were bypassed, examined, measured and described. The data was written on plants characteristics’ tables of tested hedges that indicates: the place of hedge growth (street, house number), plant species, the evaluation of plant condition (scores), measurements (length, width, height), type (freely growing, clipping (traditionally, artistically), mixed), functions (limits, isolating, camouflage)... [to full text]

Anaerobinis dumblo pūdymas - tai procesas, kurio metu dalis biomasėje esančių organinių junginių dėl įvairių rūšių mikroorganizmų veiklos yra suardomi. Vykstant šiam procesui, irstančios organinės dalelės verčiamos į biodujas – atsinaujinantįjį energijos šaltinį. Tačiau anaerobinis dumblo pūdymas gali sutrikti dėl įvairių inhibitorinių medžiagų. Norint reikiamą nuotekų išvalymo laipsnį užtikrinti pagal bendrąjį fosforą, naudojamas cheminis fosforo šalinimo būdas, kurio metu į nuotekas įterpiamos Al arba Fe metalų druskos. Šio darbo tikslas ‒ nustatyti, kaip skirtingos aliuminio ir geležies koncentracijos veikia anaerobinio stabilizavimo procesą ir išgaunamų dujų kiekį. Darbui atlikti buvo naudojamas standartinis anaerobinio pūdymo W8 (Armfield Ltd, UK) modelis. Tyrimu nustatyta, kad pūdant dumblą, į kurį buvo dozuota Fe druska, išsiskyrusių biodujų kiekis ml/d buvo artimas kontrolinio pūdytuvo reikšmėms, o pūdant dumblą, į kurį buvo dozuotos Fe ir Al druskos, biodujų ml/d išsiskyrė iki 30 % daugiau, nei palyginus su dumblu, į kurį druskos nebuvo dozuotos. Dozuojant metalų druskas ir esant padidėjusiai pūdytuvo apkrovai bepelenėmis sausosiomis medžiagomis, taip pat buvo nustatyta, kad sumažėja bepelenių sausųjų medžiagų suskaidymo efektyvumas iki 5—12 %. Nepaisant sumažėjusio bepelinių sausųjų medžiagų suskaidymo, biodujų m3/kgBSM suskaidytų padidėjo net iki 43 % pagal vidutines reikšmes. Išanalizavus tyrimų rezultatus pateiktos išvados ir rekomendacijos. Darbą sudaro šios... [toliau žr. visą tekstą] / Anaerobic sludge digestion is a process in which part of organic compounds existing in biomass are destroyed of various microorganisms. In this process volatile solids (VS) are converted into biogas – renewable energy source. Anaerobic digestion can be impaired in presence of inhibitors. Chemical phosphorus removal when Al and Fe metals salts are added to wastewater is used to reach the degree of waste water treatment by total phosphorus. Objective of this work was to investigate impact of different aluminium and iron doses on anaerobic digestion process and biogas produced. The work was carried out using standard anaerobic digestion model W8 (Armfied Ltd. UK). Research showed that biogas produced from Fe-dosed sludge was close to biogas production from un-dosed sludge and during digestion of Al-Fe-dosed sludge biogas ml/d production was 30% higher that from control. The efficiency of volatile solids destruction decreased 5-12% during dosing of metal salts. Biogas production from VS destructed was approx. 43% higher by average values when metal salts were dosed into sludge. The composition of biogas was not measured during research. Conclusions and recommendations are presented.