The pollution by heavy metals in the roadside soil alteration tendency was thoroughly investigated by applying the complex experimental and statistical environmental analysis and means for pollution by heavy metals and petroleum products reduction by natural zeolite and vermiculite were evaluated and developed. To reach the novelty it was: • The roadside soil pollution by heavy metals, it’s dangerous and pollution variation tendencies were investigated. • The suitability of natural zeolite for heavy metal removal from soil and aquatic solutions was proved. • The suitability of natural zeolite and vermiculite for petroleum products removal from aquatic solutions was proved.

Annotation Il y a plusieurs périodes quad les radioactivité des radionuclides dans l��environement sont grandi . Ces périodes s’ont trouvé à cause des explosions nucléaires et d’avarie de la station atomique de Chernobyl. Les radionuclides se retrouvent dans les plantes avec les emisions d’atmosphere par les surterres partes, avec le fluide de sol par les system de la rasines. Les radionuclides s’accumulent dans les plantes. L’accumulation des radionuclides dans les plantes dépende de la pollutions, du sol type dominant, des particularités chimiques et fisiques des radionuclides, de la forme chimique des radionuclides, du type des plants, des particularités climatiques. Le pin (Pinus sylvestris L.) est très étendu en Lituanie. Très souvent les maladies des champingion et des moisissures attaquent cet type d’arbre. C'est pourquoi nous choisisons le pin (Pinus sylvestris L.), qui est attaqué des maladies des champingion et des moisissures pour les recherches. Nous avons ramassé et traité tels échantillons: du sol, des mousses, des branches, des rasines, des aiguilles, du boi. Dans notre échantillons nous avons déterminé les activités des 226Ra, 232Th, 40K, 137Cs et les facteurs de transfert des radionuclides dans le systèm sol – arbre. Dans les 27 échantillons de bois nous avons déterminé les colonies des champingions. Mais le excitateur de moisissure (Heterobasidion annosum) as déterminé seulement en un échantillon de bois. Nous avons estimé quel est l’influence des... [to full text]

Darbe atlikta esamos dviračių infrastruktūros Vilniaus mieste analizę, įvertinti gyventojų atsiliepimai į esama dviračių takų infrastruktūrą, ištirtos perspektyvines galimybes dviračių transporto infrastruktūros plėtrai bei pateikta pasiūlymu dviračių eismui, patogumui ir saugumui padidinti. / Darbe atlikta esamos dviračių infrastruktūros Vilniaus mieste analizę, įvertinti gyventojų atsiliepimai į esama dviračių takų infrastruktūrą, ištirtos perspektyvines galimybes dviračių transporto infrastruktūros plėtrai bei pateikta pasiūlymu dviračių eismui, patogumui ir saugumui padidinti.

Santrauka Vandentvarka – ūkinė ir visuomeninė veikla, susijusi su vandeniu. Pagrindinės veiklos sritys yra: vandentieka, vandenvala, vandens (drėgmės) režimo reguliavimas dirvožemyje ir grunte, vandens (upių, upelių, kanalų, griovių) tėkmės reguliavimas, apsauga nuo potvynių, hidroenergetika, ežerotvarka, tvenkinių įrengimas ir naudojimas, žuvininkystė, vandens telkinių rekreacija, vandens sportas ir turizmas, vandens problemų tyrimai. Vandentvarka taip pat yra planinga veikla, nukreipta į paviršinių ir požeminių vandens resursų ekonomišką naudojimą, jų apskaitą ir apsaugą, visų vandenų poveikio aplinkai ir visuomenei valdymą ir kontrolę, o taip pat jo kokybės gerinimą. Be abejo, vandentvarką galima naudoti ir siauresne prasme, t.y. ne visoms, o tik kelioms su vandeniu susijusiomis problemomis spręsti ir apibūdinti. Paskutiniu metu, vis dažniau vartojamas šis žodis. Šį žodį plačiau vartoja mokslininkai, politikai, gamybininkai. Toks dažnas šio žodžio naudojimas iškreipia jo panaudojimo prasmę. Miesto ir kaimo vandentvarkos problemos turi tik tai sričiai būdingų savybių, todėl kaimo ir miesto vandentvarkos turi panašumų ir skirtumų. Miesto vandentvarka yra siauresnė ir liečia tik gyventojų aprūpinimą kokybišku vandeniu, pramoninį vandentiekį ir pan. Kaimo vandentvarkos problemos žymiai platesnės. Jos liečia: vandentiekį, kaimo kanalizaciją ir valymo įrenginius, vandenų monitoringą, vandens tvenkinius, sausinimo sistemų eksploatavimą, hidroekologiją... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY In Lithuania there were 2981,8 thous. ha of drained land till 2007. 2582,0 thous. ha or 86,6 % of drained lands belonged to drained by drainage areas of agricultural destinations. In seperate regions the level of drainage is different and differs from 50,9 to 96,8 %. At present in Lithuania the change of property is taking place in the sphere of water management. A lot of elements of water management system are returned to the owners. While carrying out the land reform till 2002 about 2,3 mln. ha of land of the desirable to the returned to the land owners. Only about 20 % of this land has been registered legally. The exact amount of the ameliorated land which was returned and registered is not known. In 2002 the inventorying of the drainage systems and their equipment belonging to the state was performed. Its aim was to specify the amelioration state of the drained land and to strike off the accountancy the unfunctioning drainage systems. In 1998 when it became obvious that the state of the drainage systems differs immensely from the situation indicated in the accountancy operative, but unsufficiently detailed evalution of these systems was performed. So in 2000 a more exact and minute inventorying of the state of drainage systems was carried out. All this work was performed in order to establish the water management system equipment number, their state and change during the latter years and establish the prospects of the reorganization of water management system... [to full text]

Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimi intensyvūs, biogeninių medžiagų sukeliami, eutrofikacijos procesai ežeruose, kartu skatinantys uždumblėjimo procesus t.y. sapropelio kiekio didėjimas, dumblo sluoksnio storėjimas, pelkėjimas, ko pasekoje matomas ženklus nendrių, švendrių, plūdžių pagausėjimas. Darbe aprašoma atlikti 4 Druskonio, Mergelių akių, Valdakio, Ilgučio ežerų, valytų 1974, 1978, 1979, 1980 metais, susikaupusių nuosėdų sluoksnio storio, kiekio bei spalvos, ir susisluoksniavo būklės tyrimai. Tyrimams atlikti buvo naudota dumblo paėmimo cilindras, GPS bei matavimo juosta. Nustatyta, kad ežeruose vyrauja pagrinde du skirtingi pagal savo atspalvį, tankumą, kiekį ir storį dumblo sluoksniai. Pastebima tendencija, kad per praėjusį ežerų valymo laikotarpį metinis vidutinis viršutinio dumblo sluoksnio kaupimosi intensyvumas buvo apie 3,8 mm, Druskonio ež., 4,4 mm Mergelių akių ež., 0,5 mm Valdakio ež., 3 mm Ilgučio ež. Pagilintose ežerų dalyse, kur pašalintos dugno nuosėdos augalijos nepastebėta. Mergelių akių ežere per 29 metus po ežero išvalymo dumblo kaupimosi intensyvumas didžiausias iš visų tirtų ežerų. Valdakio ež. per 30 metų po ežero išvalymo dumblo kaupimosi intensyvumas mažas, mažiausias iš visų tirtų ežerų. Įvertinus tokį dumblo kaupimąsi, galima teigti, kad dumblėjimas palyginus yra lėtas, nežiūrint į tai, kad ežerai teršiami. / The late decades notice intensive eutrofication processes in the lakes caused by biogenic materials. These processes also stimulates silt up, that mean growing amount of saprophel, thickening of silt layer, swamping, in consecution is visible by marked increase of reeds, cat’s-tails and duckweeds. In work described executed investigations in 4 lakes: Druskonis, Mergelių Akys, Valdakis and Ilgutis lakes, dredged in 1974, 1978, 1979 and 1980. The thickness, amount, color and stratification conditions of accumulated precipitates layer were investigated. Silt taking cylinder, GPS and tape-measure were used to execute the investigations. Ascertained that in lakes basically dominates two different by theirs color, density, amount and thickness silt layers. Noticed tendencies that by last time from the lakes were dredged, annual average upper silt layer accumulation intensity were about 3,8 mm, Druskonis Lake, 4,4 mm Mergelių Akys Lake, 0,5 mm Valdakis Lake, 3 mm Ilgutis Lake. In deepened parts of the lakes, where bottom sediments there eliminated, vegetation was not noticed. In the Mergelių Akys Lake by 29 years from it was dredged silt accumulation intensity is the highest of all investigated lakes. In the Valdakis Lake by 30 years from it was dredged silt accumulation intensity is low, the lowest of all investigated lakes. Evaluated such silt accumulation, it is true to say that the silting is comparatively slow, not to mentioned the fact that the lakes are polluted.

Vandentvarka – tai planinga veikla, nukreipta į paviršinių ir požeminių vandens resursų ekonomiškai pagrįstą naudojimą, jų apskaitą ir apsaugą, visų vandenų poveikio aplinkai ir visuomenei valgymą ir kontrolę bei kokybės gerinimą. Esant sudėtingai ekonominei situacijai, šalis yra nepajėgi įrengti naujų sausinimo ir drėkinimo sistemų. Valstybė gali skirti tik dalį lėšų, reikalingų vandentvarkos statinių eksploatavimui. Dėl šios priežasties iškyla realus pavojus kai kurių vandentvarkos sistemos statinių išlikimui ir jų ateitis tampa miglota. Bendroji valstybės politika numato šių sistemų išsaugojimą, todėl šiam tikslui kasmet skiriama kiek įmanoma daugiau lėšų. Nors ir kasmet lėšų melioracijos statinių priežiūrai ir remontui skiriama vis daugiau, tačiau jų neužtenka net svarbiausiems darbams atlikti. / In Lithuania there are established amelioration systems, hydraulic engineering equipment, operating roads established long ago. Most part of drainage and cultivation technique works were carried out in 1960 – 1995. Most of them are already not worn out, don‘t correspond with modern requirements. So at present when the draining and tilling of new lands in our country is nearly not planned, the works of reconstruction and improvement of drainage systems will have to be performed. Part of the water management equipment will be returned to the owners. In 1998 when it became obvious that the state of the drainage systems differs immensely from the situation indicated in the accountancy operative, but insufficiently detailed evaluation of these systems was performed. So in 2000 a more exact and minute inventorying of the state of drainage systems was carried out. The aim of the paper is to analyse the possible prospects of village water management system reorganization. Tasks of the investigation: 1. To analyse the volumes of the amelioration works and sources of financing of interwar Lithuania. 2. To establish the tendencies of the change of the building and reconstruction of amelioration equipment. 3. To compute the annual wear norm of amelioration equipment. 4. To forecast the state of amelioration equipment in the future with the help of Trend method. 5. To analyse the possible sources of amelioration works financing. In this paper the tendencies or change of amelioration... [to full text]

Vandens telkinių apsauga nuo užteršimo komunalinėmis nuotekomis – viena aktualiausių Kupiškio rajono savivaldybės vandensaugos problemų. Rajone geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą vykdo UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“, kuris aptarnauja 12 gyvenviečių. Nuotekų valymo įrenginius turi Kupiškio miestas ir 7 gyvenvietės: Subačius, Šepeta, Šimonys, Noriūnai, Rudiliai, Alizava, Selamiestis. Kupiškio miesto nuotekos savitakiniais tinklais yra surenkamos į nuotekų valyklą, kurios projektinis našumas 2000 m3/d , o faktinė apkrova 1016 m3/d. Nuotekų valykla pastatyta 1989 metais. Atlikus Kupiškio rajono nuotekų valyklų būklės analizę nustatyta, kad Kupiškio rajono valymo įrenginiai prastos būklės, dirba neefektyviai. Svarbu išplėsti nuotekų tinklus į naujus kvartalus Skapiškyje, Aukštupėnuose, Paketuriuose, Byčiuose ir Virbališkyje. Neefektyvūs rusiški siurbliai turi būti pakeisti naujais Kupiškio, Subačiaus siurblinėse. Atsarginiai siurbliai reikalingi Subačiaus, Šepetos, Rudilių, Salamiesčio siurblinėse. Azoto ir fosforo šalinimo įrenginiai turi būti pastatyti Kupiškio nuotekų valymo įrenginiuose. Reikia statyti Subačiaus, Alizavos, Salamiesčio nuotekų valymo įrenginius. Biologiniai tvenkiniai Rudilių nuotekų valymo įrenginiuose nėra aeruojami ir yra labai blogos būklės. Šiuo metu jie tarnauja tik kaip nuotekų kaupimo rezervuarai. Nauji nuotekų valymo įrenginiai turi būti statomi Šepetoje, Skapiškiuose, Rudiliuose, Aukštupėnuose, Paketuriuose, Byčiuose... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of water bodies from pollution by municipal wastewaters is one of the most relevant water protection problems in Kupiškis District Municipality. In the region the drinking water supply and wastewater removal is being carried out by the JSC “Kupiškis flat economy and water-supply”. This company maintains 12 settlements. Kupiškis town and 7 settlements (Subačius, Šepeta, Šimonys, Noriūnai, Rudiliai, Alizava, Salamiestis) have wastewater treatment facilities. The wastewater from Kupiškis town is collected by self-flowing networks to the wastewater treatment facilities, where design efficiency is 2000 m3/d and present load is 1016 m3/d. Wastewater treatment facilities were built in 1989. It is important to expand wastewater networks into new quarters of Skapškis, Aukštupėnai, Paketuriai, Byčiai and Virbališkis. New pumps in the pumping stations of Kupškis and Subačius must replace ineffective Russian-made ones. Alternate pumps are necessary in the pumping stations of Subačius, Šepeta, Rudiliai and Salamiestis. Nitrogen and phosphorus elimination equipment must be arranged in the Kupiškis wastewater treatment facilities. In the settlements Subačius, Alizava and Salamiestis wastewater treatment facilities must be built. Biological ponds in the Rudiliai wastewater treatment facilities are not being aerated and are in a bad condition. At present they serve as wastewater storage reservoirs. New wastewater treatment facilities must be built in Šepeta, Skapiškiai, Rudiliai... [to full text]

Dvaras – tai žemės naudojimo ir jos valdymo forma, tai žemėvaldos ir žemėnaudos sistemų elementas – savininko valdomas žemės plotas, sudarantis ūkininkavimo vienetą žemės ūkyje ir iš dalies pramonėje; tai privatinėje nuosavybėje esanti pakankamai didelė žemės teritorija su visais joje esančiais objektais, skirta žemės ūkio produkcijai gaminti bei kitoms funkcijoms atlikti. Kaimo kraštovaizdžio istorinėje raidoje dvarų žemėvaldos kito neatsiejamai nuo žemės santykių pertvarkymo būdo. Patys stabiliausi krašovaizdžio elementai yra dvarų sodybos su statiniais ir parkais. Todėl šiandien dvarai visuomenėje daugiausia yra žinomi kaip dvarų sodybos – kultūros paveldo objektai. Atliekant tyrimus buvo nustatyta buvusių dvarų sodybų žemės naudmenų sudėtis, dabartinių dvarų pastatų, žemės nuosavybės formos bei atkreiptas dėmesys į aplink juos plytinčių parkų būklę. Ištirtos šešių dvarų sodybos, esančios Kauno apskrityje. Tyrimai atlikti 2007-2008 metais. / An estate – comprises the houses and outbuildings and supporting farmland and woods that surround the gardens and grounds of a very large property, such as a country house or mansion. It is an “estate” because the profits from its produce and rents are sufficient to support the household in the house at its center. Countrys landscape in history development of eastate management concurent change out off land management. One of best stability of landscape elements is estates with buildings and parks. So for today estates in society well know like a cultural values objekts. 1992-1993 years began privatizations of reality in Lithuania. Government take once of decision for estate management: was made no privatizations estates list. In this time in Lithuania is about 600 estates and just 200 is privatization. The point of this work – collect and analysis historical evidence, to traverse extant Kauno area estates of managements and all over facilities. I analyze Raudondvario, Babtyno, Linkuvos, Aukštosios Fredos, Sirutiškių and Lančiūnavos estates land use and management. In analysis was establish ex-estates land are of economic sigificane, present estates, lands ownership and direct attention to parklands condition. Research was made in 2007-2008 years.

Šiandien Lietuvoje rūpinamasi tik vertingų dvarų ir jų kraštovaizdžio apsauga, jų tvarkymu. Susiduriama su daugeliu problemų, kaip lėšų trūkumas, tų dvarų ir jų kraštovaizdžio nepanaudojimas kultūriniam turizmui ir kt. Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų užsienio valstybių, kurios bet kokia kaina siekia išsaugoti ir tvarkyti kultūros paveldo teritorijas taip, kad jos išliktų ateities kartoms. Viena iš tokių priemonių yra valstybinė –privati partnerystė. Šiame darbe atlikta Žemaitijos dvarų kraštovaizdžio tyrimai. Atliekant tyrimą naudotasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos statistiniais duomenimis. Tyrimo rezultate nustatyta, kad Žemaitijoje daugeliui dvarų reikalinga skubi pagalba. Iš trylikos pasirinktų Žemaitijos dvarų blogiausia padėtis yra buvusioje Burbiškių dvaro sodyboje. Tam, kad būtų išsaugoti dvarai ir juos supantis kraštovaizdis tikslinga parengti dvarų tvarkymo planus, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Juose, kaip pagrindinė priemonė apsaugoti buvusių dvarų teritorijas, būtų nustatytos apsaugos zonos. / These days we take care of manor houses the landscape protection and management which are precious. But any way we encounter with many problems, such like lack of resources manor houses and their landscape unpracticed in cultural tourism and many other reasons. Lithuania could learn from other foreign states which at any price ties to save and manage cultural heritage territories that they will survive for future generations. One of such means is state-private partnership. Here was done Samogitia manor houses landscape investigation in this paper. It was used cultural heritage department statistical records while doing this job. It was designate that in Samogitia many of manor houses needs fast aid. The worse condition from thirteen chosen manor houses in Samogitia is past Burbiškės manor homestead. To save manor houses and landscape around them advisable to prepare plans of manor management with reference to law attitudes of territory management. The main implement to save past manors territories would be set save zones.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama griovių ir juose esančių statinių būklė Šakių rajone. Darbo apimtis 61 puslapis kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 8 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 24 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas – atlikti griovių ir juose esančių statinių būklės analizę Šakių rajone. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2007 metų inventorizavimo duomenimis, Šakių rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5641,32 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 144,7 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Šakių rajone yra 1239,30 km, iš kurių 613,77 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir dageliu atveju padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23632 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies is analysed the state of trenches and theirs constructions in Sakiai region. The work consists of 61 pages of printed text, including 8 tables and 29 pictures. 24 references have been used. The aim of the final work – to summarize the whole information about trenches and their existent buildings in Sakiai region. During the independent years, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures worsened in time. According to the newest inventory data of 2007, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5641,32 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 144,7 ha. Such situation occurred because of the following facts: reclaimed lands were not cultivated, drain manifolds became obstructed with the roots of trees and vegetation, on the forest outskirts the drained areas overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of the main ditches in Sakiai district is 1239,30 km, of which 613,77 km are in bad state. Ditches, as all land reclamation structures, are not imperishable. After the slope slipping, the depositing of sediments, the overgrowing with grasses, the collapse of culverts and drainage mouth ditches loose their purpose and overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and worsen the draining of cultivated lands. So, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from... [to full text]