Dabartinėje rinkos situacijoje, kuomet daugelyje verslo sričių yra itin didelė prekių ir paslaugų pasiūla, vartotojas renkasi iš daugybės prekių ir paslaugų tiekėjų. Didelė įmonių konkurencija rinkoje vartotojui suteikia teisę pasirinkti, kurios įmonės klientu jis norėtų būti. Tam, kad pritraukti ir išlaikyti klientą įmonės diegia ir plėtoja įvairias ryšių su klientais palaikymo sistemas. Kaip vieną iš pagrindinių ryšių su klientais palaikymo elementų kompanijos naudoja lojalumo programas, kuriomis tikisi padaryti klientą lojalų įmonei. Gerai suroganizuota ir apgalvota lojalumo programa ir tinkamai įvairiose įmanomose ir pasiekiamose srityse vykdoma komunikacija turi didelį ir efektyvų poveikį klientams ir jų lojalumui. Magistrinio darbo tikslas yra išanalizuoti lojalumo sampratos ir lojalumo programų komunikacijos su klientais teorinius aspektus ir ištirti jų poveikį lojalumo programos efektyvumui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti lojalumo sampratą ir išnagrinėti pagrindinius jį lemiančius veiksnius; atskleisti būdingiausias lojalumo pakopas bei pagrindinius, dažniausiai naudojamus, lojalumo matavimo būdus; išnagrinėti lojalumo programos sąvoką ir esminius lojalumo programos kūrimo bruožus; pateikti pagrindinius lojalumo programos komponentus ir dažniausiai naudojamus lojalumo programų tipus; išsiaiškinti pagrindinius efektyvios lojalumo programos bruožus, išsiaiškinti išnagrinėti lojalumo programos metu vykstančios komunikacijos su klientais pagrindinius bruožus... [toliau žr. visą tekstą] / Customer loyalty development is very important for companies today. There is a very strong competition between companies in the market. This is the reason why companies are trying to attract customers with creating various programs that keep the relationship between company and its customers. In most cases the program that helps to achieve the best results is loyalty program. Effective and powerful loyalty program must be well considered and organized, and must accomplish communication in all fields. The object of this work is loyalty programs communication and its influence to loyalty programs efficiency. The work presents the main communication tools of effective loyalty program, to explain their working reasons and their influence to the efficiency of loyalty program. There are several tasks that help to achieve the object. They are: to discuss the loyalty conception and the main factors, that have influence to the loyalty; to find out the main loyalty levels and the main ways to measure the loyalty; to discuss loyalty program conception, the main points that are used to create a program; to find out the main components of loyalty program and the most popular types of the programs; to discuss the main factors, that make the loyalty program to be effective; to analyze loyalty programs communication and its main features, to discuss the main communication tools. This work ends with a research that was trying to identify the connection between the loyalty program... [to full text]

Intensyvios konkurencijos kontekste mokslininkai ir praktikai diskutuoja apie prekės ženklo vertės matavimą. Prekės ženklo vertės matavimo teorinius ir empirinius tyrimus atlieka mokslininkai Aaker (1996), Keller (2003), Kapferer (1997) tačiau vieni iš jų daugiau akcentuoja ekonominius prekės ženklo vertės matavimo aspektus, kiti psichografinius ir vartotojų elgsena paremtus prekės ženklo vertės matavimo aspektus. Tačiau pasigendama mokslinių ir empirinių tyrimų, apjungiančių prekės ženklo vertės matavimą vartotojų elgsenos ir ekonominiu požiūriu. Todėl magistro darbe siekiama integruoti ekonominį ir vartotojų elgsena paremtą prekės ženklo vertės matavimą. Tai pagrindžia nagrinėjamos temos probleminį pobūdį. Darbo objektas - prekės ženklo vertės elementai. Darbo tikslas - teoriniu lygmeniu išanalizavus ir apibendrinus prekės ženklo vertės modelius, parengti integruotą prekės ženklo vertės matavimo modelį ir jį empiriškai pagrįsti “Toshiba” prekės ženklo pavyzdžiu. Darbo uždaviniai: • Atskleisti prekės ženklo vertės sampratą ir pagrįsti jos matavimo būtinumą; • Atlikti prekės ženklo vertės matavimo modelių teorinę analizę; • Parengti integruotą prekės ženklo vertės matavimo teorinį modelį; • Atlikti prekės ženklo vertės empirinį tyrimą ir empiriškai pagrįsti integruotą prekės ženklo vertės matavimo teorinį modelį “Toshiba” prekės ženklo pavyzdžiu. Tyrimo metodika. Rašant magistro darbą naudotasi mokslinės literatūros šaltinių, periodikos, virtualių duomenų bazių sisteminės ir... [toliau žr. visą tekstą] / This graduation paper researches the evaluating brand valuation methods. The aim of this graduation paper is to analyse on theoretical level and summarize brand valuation models, to formulate an integrated brand valuation evaluatind model and empirically validate it with “Toshiba” example. This identification of the aim of the paper has led to the following objectives of the study: • Find out brand value conception and substantiate evaluating necessity; • Analyze brand evaluation methods; • Formulate integrated brand evaluating theoretical model; • Perform an empirical research on brand valuation and validate empirically integrated evaluating brand valuation theoretical model with “Toshiba” brand example. The object of the research is the brand valuation elements. In order to achieve the stated aim and given objectives, the following methodology was selected: the analyses of scientific and periodical literature, systematical and comparable analyses of virtual database; qualitative and quantitative research methods: deep interview, questioning, linear and cross examination empirical research of the results. Part 1 discloses brand value conception. Brand value paternity and the strengthening implements are analysed in this part too. Part 2 discloses the necessity of evaluating brand value. In this part, are discussed the the models of brand evaluation and prepared integrated brand value evaluating theoretical model. Part 3 discloses the empirical research of consumers and... [to full text]

Darbo objektas - Telšių miškų urėdijos, Žarėnų girininkijos brandūs mišrūs eglės su lapuočiais medynai. Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai miško inventorizacijos praktikoje naudojamų tūrio nustatymo metodų tikslumą ir išanalizuoti jį lemiančias priežastis. Darbo metodai – tūrio paklaidų, gautų lyginant medienos tūrius, nustatytus pagal sklypinės miškų inventorizacijos ir biržių atrėžimo ir įvertinimo duomenimis su pagamintos medienos duomenimis, analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tų pačių medynų tūrio įvertinimą įvairiais metodais ir visų matavimo rezultatų analizę, paaiškėjo, kad sklypinė miškų inventorizacija tūrį Žarėnų miško masyve vidutiniškai didina 10,2 %, lyginant su ištisiniu medžių apmatavimo metodu. Įvertinę brandžių medynų tūrį, pagal pagamintą medienos produkciją, gauti rezultatai mišriuose eglės medynuose svyruoja nuo -3,0 % iki 9,9 %, bendra paklaida yra 4,9 % didesnė lyginant su ištisiniu medžių matavimo metodu. Raktažodžiai: Sklypinė miškų inventorizacija, ištisinis medžių matavimas, atrankinis medžių matavimas, medynų tūris, paklaidos. / OBJECT OF RESEARCH-mature mixed spruce - broadlives forests in Telšiai forest enterprise, Žarėnai forest. AIM OF RESEARCH- to determine the accuracy of most frequently applied methods to rate the volume in the practice of forest inventory and to analyze the causes that influence it. METHODS OF RESEARCH- the analysis of volume errors, got by comparing timber volumes, set according to the data of inventory of forest plots and their delimitation and the data of their evaluation with the data of manufactured timber acceptance. RESULTS OF RESEARCH-after having done the evaluation of the same timber volume using different methods and the analysis of all the results of measurement, it emerged that stand-wise forest inventory increases the volume in the array of Žarėnai forests by 10.2% when compared to the continuous forest measurement. After evaluating the volume of mature trees according to the made timber production the results in mixed fir trees range from -3,0 % to 9,9 %, a common error 4,9 % better compared to the continuous forest measurement.

Magistro darbe tiriami brandžių medynų tūrio nustatymo metodai. Medynų tūris nustatomas pagal : 1) atrankinio medžių matavimo metodo duomenis (miškotvarkos metu nustatytas medyno tūris), 2) ištisinio medžių matavimo nustatytą tūrį, 3) tūris nustatytas pagal pagamintą medienos produkciją (pridedant biologinės įvairovės bei sėklinių medžių tūrius, taip pat pridedant atliekas pagal „Medžių tūrio struktūros“ lenteles ). Darbo objektas - Tytuvėnų miškų urėdijos, Kelmės krašto IV miškų grupės brandūs medynai. Tikslas – įvertinti kertamų medynų likvidinės medienos tūrio nustatymo tikslumą ir pasitaikančių skirtumų priežastis. Darbo metodai – medienos tūrio paklaidų, gautų lyginant ištisinio medienos matavimo duomenis su miškotvarkos metu nustatytu tūriu ir pagamintos produkcijos duomenimis, analizė. Palyginti skirtingais metodais apskaičiuotą medienos tūrį. Darbo rezultatai: Įvertinus kertamų eglynų tūrį, pagal ištisinį medžių matavimo metodą, gauti rezultatai parodė, kad vidutinis medienos tūris yra 0,7 % didesnis lyginant su miškotvarkos duomenimis (atrankinis medžių matavimo metodas). Medynuose, pagal atskiras medžių rūšis, didžiausi skirtumai pušies 8,7 % ir liepos 8,2 % medžių tūriuose. Įvertinus Tytuvėnų miškų urėdijos brandžius medynus pagal ištisinį medžių matavimo metodą (etalonas) ir pagamintą medienos produkciją (pridedant biologinės įvairovės ir sėklinius medžius, pridedant atliekų tūrį) nustatyta, kad biržėse prikertama daugiau nei planuota, vidutiniškai 0,2 %... [toliau žr. visą tekstą] / In Master thesis investigate mature stand volume determination. Stands must be determined by: a) a selective method for measuring tree data (at the forest stand volume), 2) continuous measurement of the volume of trees, 3) the volume of manufactured wood products (by adding bio-diversity and tree seed volumes, as well as the addition of waste under "Medienos tūrio struktūros” tables.) Object of research - Tytuvėnai forest enterprises Kelmė region IV group mature trees. Aim of research - to assess crossed stand merchantable timber volume and accuracy in common reasons for the differences. Methods of research - the timber volume errors, obtained by comparing the continuous measurement of wood in the forest data set in the volume and output data analysis. Compare the different methods produce timber volume. Results of the research: The assessment of the spruce volume crossed by a continuous method of measuring the trees, the results showed that the average wood volume is 0.7 % higher compared with the forest data (selective tree method). Stands under different tree species, the largest differences between pine 8,7 % and lime 8,2 % tree volumes. The assessment of forest enterprises Tytuvėnai mature stands of trees under the continuous measurement method (standard) and made of wood products (by adding bio-diversity and tree seedling, plus the volume of waste) finds that cut down more than expected, on average 0.2% increase.

Darbo objektas – Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos, Šališkių girininkijos miškai, brandūs mišrūs derlingų drėgnų augaviečių medynai (iškirstos pagrindiniais plynais kirtimais biržės). Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai miško inventorizacijos praktikoje (miškotvarkos darbų metu naudojami metodai, miškininkų gamybininkų miško urėdijose naudojami metodai ir moksliniuose tyrimuose naudojami metodai) naudojamų tūrio nustatymo metodų tikslumą ir išsiaiškinti jį lemiančias priežastis. Darbo metodai – atrankos, statistinių hipotezių tikrinimo ir vidurkių palyginimo bei dendrometrinis metodai. Darbo rezultatai. Atlikus medynų tūrio įvertinimą etalonu laikant ištisinio medžio matavimo metodą lyginant su sklypinės miškų inventorizacijos gautu tūriu pagal medžių rūšis paaiškėjo, kad didžiausi skirtumai yra beržo 8,2%, pušies 7,7 %, eglės 4,7 %, juodalksnio 4,2 %, uosio -1,7 %. Ištisinio medžių matavimo metu gautus tūrius lyginant su sklypinės miškų inventorizacijos gautais tūriais paaiškėjo, kad sklypinė miškų inventorizacija medžių tūrį biržėje didina vidutiniškai 21,5m³/ha. Ištisinio medžių matavimo metu gautus tūrius lyginant su pagaminta miško produkcija paaiškėjo, kad tūris atskirose miško sklypuose didinamas, bendra paklaida 16 miško sklypų sudaro iki 1 %. Gauti rezultatai parodė, kad tūrio tikslumui nustatyti įtakos turi medžių rūšinė sudėtis sklype, taksaciniai instrumentai, naudojami normatyvai. Reikia įvertinti tai, kad matuojant ištisai kiekvieną medį, gautas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – the forests of Kazlų Rūda educational forest office, Šališkės forrest office, cut in main cuttings. The main aim of the research: – to estimate the precision of the most frequent bulk evaluation methods and to find the reasons that determine it. Methods of the research – selection, statistic hypothesis check and average comparison. Results of the research. After performing a wood bulk evaluation keeping solid tree measurement as a standard, comparing with the bulk, found by parcel forest inventorization according to tree species, it emerged that the biggest differences are of the birch 8,2%, pine 7,7 %, fir 4,7 %, black alder 4,2 %, ash -1,7 %. The bulks found by solid trees measurement comparing with the bulks found by parcel forest inventorization, it emerged that parcel forest inventorization increases wood bulk in the stall 21,5m³/ha on the average. The bulks found by solid trees measurement comparing with forest production, it emerged that the bulk in separate forest parcels is increased, common bias in 16 forest parcels is up to 1%. The results showed that the varietal composition in the parcel, taxation instruments, used normatives have influence. It is needed to evaluate that measuring each tree throughout, we get a bulk precision that better reflects reality. But using selective trees measurement in the parcel, we can evaluate with enough precision and in short period of time.

General characteristics and relevance of the topic. In 1995’s issue of the scientific journal Public Administration Review Robert D. Behn (1995) referring to the analogy of the science of physics formulated three major questions which, in his opinion, scholars of public management should be concerned about in the 21st century. One of them was the measurement question: how public managers can measure the achievements of their agencies in ways that help to increase those achievements? After a decade the emergence of multitude of books and articles in scientific journals, changes in public sector organizations caused by implementation of models of performance measurement, performance management and quality management, governmental initiatives to implement performance measurement programmes just confirm the Behn insight on the importance of performance measurement in public organizations. For many years performance measurement as one of the major tools in the package of the New Public Management reforms has remained a significant ‘management fashion’ (Abrahamson, 1996) and scholars as well as practicians of traditionally more developed countries of the English speaking world and the Continental Western Europe are well aware of it. The fashion gradually comes to the post-communist Central European countries which recently joined the European Union or are in the way of doing so and which learn from the experience of more ‘advanced” countries in different areas of public... [to full text] / Bendroji temos charakteristika ir aktualumas. 1995-aisiais metais Robertas D. Behnas (1995) žurnale Public Administration Review, pasiremdamas fizikos mokslų analogija, suformulavo tris didžiuosius klausimus, kurie, jo požiūriu, turėtų rūpėti viešajai vadybai XXI-ame amžiuje. Vienas iš jų buvo matavimo klausimas: kokiais būdais viešųjų organizacijų vadovai gali matuoti jų vadovaujamų įstaigų pasiekimus, kad matavimas pasiekimus teigiamai veiktų? Prabėgus dešimtmečiui nuo Behno straipsnio pasirodymo, daugybė knygų ir straipsnių moksliniuose žurnaluose, viešojo sektoriaus organizacijų pokyčiai, kuriuos sąlygoja diegiami veiklos matavimo, veiklos vadybos ir kokybės vadybos modeliai, įvairių šalių Vyriausybių iniciatyvos įgyvendinti veiklos matavimo programas tik patvirtina Behno įžvalgą apie viešųjų organizacijų veiklos matavimo svarbą. Veiklos matavimas (angl. performance measurement), viena iš pagrindinių Naujosios viešosios vadybos reformų paketo priemonių, daugelį metų išlieka reikšminga „vadybos mada”, kuria seka mokslininkai ir praktikai tradiciškai labiau išsivysčiusiomis vadinamose angliškai kalbančio pasaulio ir kontinentinės Vakarų Europos šalyse. Ši mada pamažu ateina ir į po-komunistines Vidurio Europos šalis, kurios neseniai tapo ar planuoja tapti Europos S���jungos narėmis, ir kurios įvairiose viešojo administravimo srityse perima ‘pažangesnių” šalių patirtį. Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos, tarp jų ir savivaldybės, taip pat dalyvauja minėtame patirties... [toliau žr. visą tekstą]

Linijinių skalių kalibravimo įrenginiuose vienu iš pagrindinių linijos padėties kalibravimo paklaidos sandų yra geometrinės komparatoriaus paklaidos. t.y. paklaidos, susijusios su karietėlės judesio nuokrypiais – jos mažais kampiniais svyravimais apie pagrindinio judesio ašį ir jai statmenas ašis bei linijiniai poslinkiai išilgai šių statmenų ašių. Dėl Abbe principo nesilaikymo, reikšmingiausiais yra karietėlės kampiniai svyravimai apie minėtąsias statmenas ašis. / One of the main components of a line position calibration error in linear scale calibrators are geometrical errors of the comparator, i.e. the errors associated with the carriage’s movement deviations – its slight angular fluctuations about the main movement axis and the axes perpendicular thereto, and the linear displacements along those perpendicular axes. The most important are the carriage’s angular fluctuations about the abovementioned perpendicular axes due to nonobservance of Abbe principle.

Vibracijų diagnostika yra pagrindinis metodas, naudojamas įrenginių parametrų stebėjimui, kadangi būtent ši priemonė padeda nustatyti ir įvertinti mechaniniuose įrenginiuose kylančias problemas bei gedimus. Dirbančio pramoninio įrenginio su besisukančiomis dalimis vibracijų lygis yra vienas iš patikimiausių jų mechaninės būklės, surinkimo ir reguliavimo kokybės požymių. Maksimalių leidžiamų eksploatacinių vibracijų lygių nustatymas ir nuolatinė automatinė jų kontrolė leidžia padidinti įrenginių darbo patikimumą, jų aptarnavimo saugumą, sumažinti avarinių prastovų laiką ir sugadintų mechaninių dalių nuostolius. / Vibration refers to mechanical oscillations about an equilibrium point. The oscillations may be periodic such as the motion of a pendulum or random such as the movement of a tire on a gravel road. Vibration is occasionally "desirable". For example the motion of a tuning fork, the reed in a woodwind instrument or harmonica, or the cone of a loudspeaker is desirable vibration, necessary for the correct functioning of the various devices. More often, vibration is undesirable, wasting energy and creating unwanted sound – noise. For example, the vibrational motions of engines, electric motors, or any mechanical device in operation are typically unwanted. Such vibrations can be caused by imbalances in the rotating parts, uneven friction, the meshing of gear teeth, etc. Careful designs usually minimize unwanted vibrations.

Magistratūros baigiamajame darbe buvo analizuojamas jūrinio transportinio laivo korpuso korozinis dilimas ir jo priežastys, pateikiami defektacijos metodai, vertinami eksperimentinių matavimų metu gauti rezultatai. Baigiamasis darbas susideda iš teorinės, eksperimentinės ir praktinės dalies. Teorinėje dalyje apžvelgtos laivo korpuso nusidėvėjimo problemos, apžvelgti klasifikacinių bendrovių reikalavimai laivo korpuso būklei, išnagrinėtos laivo korpuso remonto technologijos. Eksperimentinėje dalyje pateiktos balkerio ,,LEDI CHRIS“ korpuso konstrukcijų liekamojo storio matavimo ultragarsiniu stormačiu rezultatai, palyginti matavimų duomenys, gauti laivo korpuso defektacijos tyrimo metu 2002, 2007 ir 2012 m., nustatytos labiausiai korozinio proceso paveiktos laivo konstrukcijos. Praktinėje baigiamojo darbo dalyje buvo atlikti skaičiavimai, siekiant nustatyti laivo korpuso lakštu stipruma po korozijos poveikio ir apskaičiuota tikimybes analize. / The master‘s thesis analyses the causes of the corrosive wear in marine transport ships. It is further followed by the examples of the flaw detection methods and the assessment of the results obtained through experimental measurements. The thesis has theoretical, experimental and practical parts to it. The theoretical part entails the review of the issues related to the depreciation of the ship‘s hull. Moreover, the theory includes the overview of the requirements imposed by the classification society in regards to the condition of the ship‘s hull. The thesis also brings forth the examination of the repair technology that is being used in connection to such issues. The experimental section of the thesis entails the residual thickness measurements of the hull structures obtained through the ultrasonic calipers that were applied on the bunker „LEDI CHRIS“. The comparison of the measurements‘results is also provided, based mainly on the data taken from the flaw detection test that was administered in the years 2002, 2007 and 2012. Additionally, the thesis identifies the structures of the ship that were impacted the most by the process of the corrosion. Last but not least, the practical part of the thesis presents calculations that were conducted in order to determine the durability of the ship‘s hull plating that was affected by the corrosion. The thesis concludes with the probability analysis of the corrosion causes.

Tiriamoji problema Grafinis rankos piršto sąnarių kampų tyrimas su dvejomis sulankstyto popieriaus juostomis galėtų būti greita alternatyva standartinei goniometrijai ir savityros priemonė. Popieriaus juostų metodo patikimumas anksčiau nebuvo tirtas. Metodai Šis tyrimas palygino kartotinių matavimų, gautų abiem instrumentais, patikimumo charakteristikas (1) 24 sveikų medicinos studentų bei (2) 61 paciento ir 1 profesionalaus matuotojo imtyse. Neklinikinės studijos dalyviai keitėsi tiriamojo ir matuotojo rolėmis. Sveiki tiriamieji naudojo specialius kampainius ketvirto piršto dauginėms pozicijoms nustatyti. Pacientai atliko penkto piršto aktyvaus tiesimo savityrą be žymaus išankstinio pasiruošimo, o patyręs matuotojas paraleliai tyrė abiem metodais. Sąnarių brėžiniai buvo nuskenuoti ir išmatuoti. Rezultatai Neklinikinėje studijoje abiejų instrumentų patikimumas buvo panašus. Matuotojų vidinis ir tarpusavio vidinis klasės koreliacijos koeficientas (ICC) svyravo nuo 0,69 iki 0,93, o atitinkamos standartinės matavimo paklaidos – nuo 2,4 iki 4,9. Klinikinėje studijoje proksimaliniams tarpfalanginiams sąnariams matuotojų vidiniai ICC viršijo 0,99, o paciento ir tyrėjo tarpusavio ICC buvo mažesni nei 0,033. Tačiau priimtinų absoliučių ≤5 skirtumų proporcijos buvo ekvivalentiškos visose tyrėjo matavimų porose, o paciento ir tyrėjo poriniams matavimas šios proporcijos skyrėsi tarpfalanginių sąnarių atvejais. Išvados Popieriaus juostų goniometrą galimą naudoti kaip standartinio... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem Diagrammatic evaluation of finger joint angles by using two folded paper strips could be a quick alternative to the standard goniometry and a means for self-evaluation. Reliability of the paper strip technique has not been explored. Methods This research compared reliability characteristics of repeated measurements obtained with both tools by employing (1) 24 healthy medical students to act interchangeably as subjects and raters and (2) 61 patients and a professional rater. The healthy subjects used special guides to position their ring finger joints at varying angles. The patients, without considerable preparation, self-evaluated active extension of the filth finger with paper strips, and the practitioner performed parallel evaluations with both tools. The diagrams of joint angles were scanned and measured. Results In the non-clinical study, reliability was similar for both tools. Intrarater and interrater intraclass correlation coefficients (ICC) ranged from 0.69 to 0.93, and the standard errors of measurements ranged from 2.4º to 4.9º. In the clinical study, for proximal interphalangeal joints, intrarater ICCs were above 0.99, and Interrater (patient versus rater) ICCs were below 0.033. However, the proportions of the acceptable absolute ≤5 differences between all paired practitioner’s measurements were equivalent. The proportions of interrater ≤5 differences were nonequivalent for the interphalangeal joints. Conclusions The paper strip and standard... [to full text]